Biuro perkraustymas į Angliją efektyvus ir be rūpesčių: kas iš tikro laukia

Sakysiu tiesiai – tas užrašas ant vėliavėlės „Biuro perkraustymas į Angliją efektyvus ir be rūpesčių“ dažnai yra grynas marketingas. Aš šioje srityje praleidau dvidešimt metų, matyau viską – nuo dėžių su skysčiais, kurios sprogo per kelis šimtus kilometrų, iki tokių britų muitininkų, kurie gali būti malonesni už močiutę, o gali ir uždaryti vartus po nosimi. Tiesą sakant, visas šis procesas yra sudėtingas logistinis mazgas, kuriame viena sugedusi spaustukas gali sustabdyt visą konvojų. Bet jeigu žinai, į ką įsikišti, tai tikrai įmanoma nupulNuotraukti be didelio streso. Štai kaip tai atrodo iš mano, apkaršto vairuotojo sėdynės, perspektyvos.

Dokumentų chaosas ir britų biurokratija

Kokius dokumentus tikrai reikia paruošti technikai?

Tai ne taip paprasta kaip nupirkti bilietą. Turi turėti ne tik eksporto deklaraciją, bet ir detalių inventoriaus sąrašą su serijiniais numeriais, ypač jei tai nešiojamieji kompiuteriai ar serveriai. Be to, jeigu technika yra naudota, pravers pirkimo-skyrimo sutartys, kad muitinė ne manytų, kad tu juos pardavinėji. Vienas klientas pamiršo duoti serijinių numerių lapą ir mes praleidome dieną ties Doveriu, rašydami juos iš galvos ant popieriaus šukės.

Ar tikrai reikalingas tas EORI kodas?

Be jo čia nieko neveiks. Tai tavo prasivardijimas Europos Sąjungos duomenų bazėje, be kurio negali siųsti prekių į Jungtinę Karalystę. Bez šio kodo britai tau išvis neišleis krovinių iš uosto, o tu gali susidurti su tokiais baudomis, kad akys išlįks. Geriau užtrukti valandą ir užpildyti paraišką internetu nei vėliau veržti galvas su tuo ten.

Kas dėl VAT mokesčio ar PVM?

Čia viskas pasikeitė po „Brexit“. Dabar, kai atveži daiktus į Angliją, tu kaip ir „importuoji“ prekes. Paprastai taikoma 0 proc. importo PVM tarifą, jei tai yra tavo įmonės turtas, kuris buvo naudojamas Lietuvoje ir bus toliau naudojamas Anglijoje. Bet reikia pateikti tinkamus dokumentus, nes prieš manydama, kad tu ką nors pirkai iš trečiosios šalies, jie ims mokėti pilną procentą.

Ką daryti, jeigu trūksta kai kurių faktūrų?

Geras klausimas. Kartais tenka gaišti valandas ieškant senų sąskaitų. Jei jų nėra, gali tekti rašyti nustatymo aktą, kuri patvirtina, kad technika priklauso tau. Nerašyk tik negirdėtų dalykų – britai turi puikius sistemas pasitikrinti, ar tokių modelių išvis egzistavo rinkoje tuo metu.

Ar galima rūpintis dokumentais vėliau, kai kroviniys jau važiuoja?

Niekada nedarai taip. Tai kaip žaisti ruletę su šautuvu. Jei vairuotojas atvažiuoja į Lorientą ar Doverį be visų deklaracijų, jis tiesiog sustoja. O stovėjimas mokesčiai – kasdien brangsta. Geriau pasiskambinti man iš anksto ir viską suderinti, nei vėliau šauktis.

Muitinė ir pasienio kontrolė (Nenoriu su jomis susidurti)

Kiek laiko paprastai užtrunka sienos kirtimas?

Jei viskas tvarkinga – valanda, dvi. Jei kas negerai – gali būti ir diena. Brexit’as vis dar sukuria eilių, o britų kontrolieriai dabar yra labai išrankūs, ypač dėl maisto produktų ir augalų, bet techniką taip pat įsisuka į ragais. Vienas kartą mes tenka laukti, nes buvo įtariama, kad dėžėje yra nelegalių cigarų (tai buvo įmonės vadovo dovana, kurią jis užmigo įdėjęs).

Ar dažnai tikrina biuro krovinius?

Statistiškai rečiau nei maistą, bet, kai tikrina, tai tikrina išsamiai. Nereikia nieko slėpti. Jei deklaravai 5 kompiuterius, turi būti 5. Jei bus 6, bus problemų, ir tai bus įtarimas dėl slapto importo. Biuro perkraustymas į Angliją efektyvus ir be rūpesčių galimas tik tada, kai apie kiekvieną daiktą yra paskambinta iš anksto (kaip sakydama mano močiutė).

Kas nutinka, jei pamiršau paminėti vieną dėžę?

Tai bus rasta. Skaneriai nemeloja. Tada tau gali būti paskirta bauda už klaidingą deklaravimą arba gali tekti mokėti mokesčius už to dėžės turinį kaip už naują importą. Geriau deklaruoti „generolas“ – dėžė su biuro reikmenimis, nei neišvis nieko.

Ar įmanoma apeiti britų muitinę?

Nelegaliai – taip, legaliai – ne. Nėra jokių „šališkų kelių“ šiuolaikinėje logistikoje. Viskas yra registruojama, o kelių kamerose stovi milžiniškai pažangios sistemos. Jei kas pasiūlys tau vežti „aplink“ be dokumentų, bėk toli nuo jo.

Kas tiesiogiai sukelia didžiausius uždelšimus?

Dažniausia tai blogai užpildyti TM ar EXS formatai. Vienų neteisingas skaičius sustabdo visą konteinerį. Taip pat kartais pasitaiko, kad vairuotojas negauna susisiekti su dispečeriumi, kai muitininkas nori kažką paklausti, ir tada krantas nelenda į krantą.

Ką vežti ir kaip tai supakuoti (Fizika ir emocijos)

Ar verta vežti senas biuro kėdes?

Sąžiningai sakydamas – ne, jei jos jau nusėdusios. Naujos Anglijoje brangios, o transportavimo kainos toks pat nuosavybės nevertas. Bet jei tu turi tiek „Herman Miller“ kėdžių, kiek kainuoja naudotas „BMW“, tai tikrai vežk jas. Supakuoti jas į specialias dėžes, kad nelūžtų mechanizmai (ir kojos, aš kartą mačiau, kaip koja lūžo perkėlinėjimą).

Kaip saugiai vežti serverius, juk jie jautrūs?

Tai atskira istorija. Jie turi būti išjungti tinkamai, o ne tiesiog ištraukti iš lizdo (vienas klientas taip padarė ir prarado visus duomenis), uždaryti originaliomis dėžėmis arba specialiomis kabinomis. Vibracija kelyje gali sugadinti diskus. Jei serveris brangus – jį reikia vežti ne fure, o okeaniniame konteineryje arba specialiai pažymėtame vietoje furoje.

Ar galima supakuoti visa patys, ar reikia komandos?

Gali pats, jei turi laiko ir nori susirgti nugaros. Profesionalios komandos tai daro greičiau ir žino, kaip uždėti „sankabas“ ant dėžių, kad jos neišsirištų. Be to, jei tu pats supakuoji ir kažkas sulūžta, draudimas gali nepadengti nuostolių, nes bus nustatyta, kad buvo blogai pakavimas.

Ką daryti su smulkmenomis – spynelėmis, plunksnais?

Juos reikia rinkti į mažas dėžutes ar maišelius ir tuomet į didesnę dėžę. Jei tiesiog juos įmesi į didelę dėžę su popieriumi, jie pasislėps tarp lapų ar susmulkins. Tikrai nemačau nieko blogesnio nei bandyti surasti vienos dėžės raktą tūkstančio kitų daiktų.

Ar saugu duoti vairuotojai labai vertingus daiktus?

Pagalvokk – vairuotojai tai mano kolegos, jie dirba jau dešimtmetį, bet jie yra žmonės. Jei paliksi „gaiduką“ ant priekinės sėdynės, gali pradingti. Brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus, juvelerinius dirbinius) reikia vežti su savimi keleivio salone. (Nors kartais ir aš pasikrauju daugiau negu reikia, bet niekas niekada nepasiuntė).

Ar reikia nuimti duris nuo spintų?

Praktiškai – visada pasakyk taip. Net jei spinta per eina furo duris (Standartinės eurofuros durys yra apie 2.4 metro aukščio ir 2.4 metro pločio, bet spintos dažnai būna didesnės), perkėlimo metu jos gali užsitranktyti. Nuėmus duris, spinta tįra lengvesnė ir mažiau tikėtina, kad ji sušoks ar suplyš.

Kodėl man sako, kad negaliu vežti augalų?

Britai turi labai griežtas taisykles dėl augalų importo, kad išvengtų kenkėjų. Tavo mėgstamas fikusas ar kaktusas gali būti sulaikytas ir sunaikintas muitinėje, jei neturi fitosanitarinio pažymėjimo. Geriau juos padovanoti kaimynui ir nusipirkti naujus Londone, nei rizikuoti.

Finansai ir kainos (Kur skendi pinigai)

Kiek apytiksliai kainuoja biuro perkraustymas į Angliją efektyvus ir be rūpesčių?

Klausimas kaip „kiek kainuja maistas“. Viskas priklauso nuo tūrio, svorio ir to, kur būtent Anglioj važiuoji. Atvežti 10 kubinių metrų į Londoną gali kainuoti nuo dviejų tūkstančių eurų, o į šiaurę – pigiau. Bet į kainą įeina ne tik vairuotojo alga ir degalai, bet ir keltas, muitinės procedūros ir draudimas.

Kas yra „standartinė“ kaina?

Tokios nėra. Kiekvienas krovinys unikalus. Kai žmonės klauso „kiek standartinis kėbulo perkėlimas“, aš juokiuosi. Standartinis yra tas, kurio nėra. Vieną kartą kėbulo nuėmimas kainavo 50 eurų, kitą – 300, nes buvo trečias aukštas be lifto.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau negu kitos?

Nes jos pinigus taupo ant visko – nuo vairuotojų algų iki draudimo. Arba ji tiesiog nurodo „basic“ kainą be visų mokesčių. Pamatysi – pasirodys, kad keltas ir iškrovimas Anglijo yra „papildomai“. Turėtum klausti apie viskas iš karto.

Ar kainuoja brangiau vežti į Londono centrą?

Žinoma. Už „congestion charge“ ir „ULEZ“ zonas tenka mokėti papildomai, o vairuotojas ten gali praleisti pusę dienos stovėdamas spūstyse. Tuo tarpu atvežti į pramoninę zoną pietuose – beveik tas pats kaip įbet kurį kitą miestą.

Kas dėl užstato ar mokėjimo sąlygų?

Daugelis firmų dabar dabar reikalauja išankstinio mokėjimo bent dalimi, o kartais ir 100 proc., nes yra patyręs, kad klientai Anglioj „išgaruoja“. Arba reikalauja depozito, kad vairuotojas turėtų degalų grįžtant atgal (nors dabar dažniau kortelėmis).

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Jei fura užsidegs (kaip tai nutiko prieš metus Calais uoste), be draudimo lieki su niekuo. Draudimas turi dengti ne tik transportavimą, bet ir pakavimą/išpakavimą. Skaityk sąlygas, ten daug smulkių raidelių.

Ar galiu apmokėti tik atvežus?

Tai buvo įprasta anksčiau. Dabar, dėl pasitikėjimo stokos, didelės kompanijos visada reikalauja advance'o. Jei kas atsisako mokėti iš anksto – tai pagrindinis signalas, kad su jomis reikia būti atsargiam.

Realijos kelyje ir Anglijoje (Gyvenimas)

Kiek laiko užtrunka nuvežti biuro daiktus į Angliją?

Įprastai tai dvi – trys dienos priklausomai nuo maršruto (per Lorientą arba tiesiai į Doverį). Jei viskas sklandžiai – antrą dieną jau gali būti伦敦 (Londono) priemiestyje. Bet jei kyla problema su keltu (pvz., audra), tai gali užtrukti ir savaitę.

Kur geriau krauti – Lietuvoje ar Didžiojoje Britanijoje?

Paprastai krauname Lietuvoje, čia pigiau darbo jėga. Anglijoje iškrovimas dažnai brangesnis, todėl dažnai siūlome, kad jeigu klientas gali rasti savus žmones ten padėti iškrauti, tai taip bus pigiau. Kitu atveju mes samdome vietinius.

Ar vairuotojas mokės angliškai?

Turi. Bent jau tie vairuotojai, kuriuos mes siunčiame į tokius maršrutus. Jei jis nemoka angliškai, kaip jis supras, ką britiškas muitininkas šaukia per megafoną? Nesinorėtų galvoti, kas būtų, jei ten suvažiuotų kažkas, kuris kalba tik rusiškai.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta, o biuras dar nebaigtas remontuoti?

Tai klasika. Vairuotojas negalėtų laukti amžinai be atlyginimo, o stovėjimas mokesčiai Londone siaubingi. Tada tenka ieškoti sandėlio, o tai kainuoja. Tad geriau susiderėti dviem savaitėms prieš važiavimą.

Ar galiu pervežti asmeninį automobilį furoje?

Techniškai taip, jei užtenka vietos (furos aukštis apie 2.7 metrai). Bet reikia papildomai užpildyti deklaraciją, nes tai automobilis, o ne biuro daiktas. Ir turi turėti raktus. (Beje, vienas kartą užrakė raktus viduje, tai turėjome laužti langą – tai buvo įdomi diena).

Ar sunku rasti vietą dideliam sunkvežimiui Anglijos miestuose?

Be galo. Angliški miestai ne pritaikyti dideliems sunkvežimiams, ypač senosiuose rajonuose. Reikia tikslaus adreso ir nuotraukų iš anksto, kad dispečeris galėtų suplanuoti maršrutą. Jei pateksi į siaurą gatvelę – grįžti atgal bus beviltiška.

Kas nutinka, jei sulaužau kažką iškrant?

Pranešk mums. Mes suformuojame draudimo aktą. Nedaryk „savarankiškų“ remontų, kitaip draudiklis nepriekaištaus. Bet, žinoma, jei tai tik nuplyšęs kampelis ant sofos, gali ir nesiheipti.

Ar galima vežti alkoholį biuro siunta?

Jei tai nedidelės dovanos klientams, tai galima, bet turi būti deklaruota. Jei tai didelė prekės partija, tai gali būti traktuojama kaip prekyba, o tai reikalauja licencijos. Geriau to nedaryti, kad neperduoti klausimų.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po pakavimo?

Mes pasiimame tą pakavimo medžiagą (dėžes, plėvelę) su savimi atgal, jei sutarame. Arba gali palikti ten, bet tada gali tekti užmokėti už šiukšlių išvežimą vietinėms tarnyboms, kas brangu.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią daro klientai?

Man atrodo, tai yra per daug optimizmo. Jie mano, kad viskas įvyks per 24 valandas be jokių trikčių. Biuro perkraustymas į Angliją efektyvus ir be rūpesčių yra įmanomas tik tada, kai žiūri realiai į laikus ir atstumus. Darbas su pasieniu niekada nebuvo tobulas.

Jei viską suplanuosi ramiai, tikėkis nenumatytų, bet turėk atsarginį planą B, viskas gerai sueis. Ir sėkmės su tais britais!