Biuro perkėlimas iš Londono patikimas vežėjas: kaip neišprotėti tarp dėžių, muitinės ir M25 kilimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – biuro perkėlimas iš Londono patikimas vežėjas tai ne tiesiog gražiai užrašyta reklamoje frazė, o kritiškai svarbus dalykas, galięs išgelbėti jūsų nervus. Londone viskas vyksta kitaip – nuo pat siaurojų gatvelių iki tų begalinių rinkliavų (Congestion Charge, ULEZ...), kurias dažnai net patys vairuotojai pamiršta. Tiesą sakant, organizuojant tokį pervežimą, svarbiausia ne tik įkrauti dėžes į sunkvežimį, bet ir suprasti, kaip išvengti muitinės uraganą prieš pat Lamanšą. Dažnai klientai galvoja, kad tai paprasta kaip perkelti stalą iš vieno kampo į kitą, bet realybėje susiduriame su tranzito dokumentais, vertybių deklaravimu ir logistika, kuri kartais prilygsta šachmatų partijai. Todėl reikia žinoti, ką ieškoti ir ką klausti, kad darbas neužstrigtų britų saloje.

Londono chaosas ir pradžios vargai

Kaip anksti reikia pradėti planuoti?

Geriausia būtų pradėti bent prieš mėnesį, o jei kalbame apie didesnes įmones, tai ir anksčiau. Biuro perkėlimas iš Londono patikimas vežėjas nebus laisnis sekmadienį, jei jūs susitelksite penktadienį. Reikia laiko parengti inventorinį sąrašą (pavaldymo aktą), nes be jo muitinė gali sustabdyti visą vilkiką. Be to, reikia užtikrinti vietą prieš pastatą – Londone tai nėra paprasta, reikia leidimų iš savivaldybės (suspension of parking bays). Jei viską paliksite paskutinę minutę, mokesčiai už greitąjį sprendimą gali šokti į debesį.

Ar galima perkelti biurą savaitgalį?

Taip, ir dažnai tai net būtina, kad ne stabdytumėte verslo proceso. Tačiau turėkite omenyje, kad savaitgaliais dauguma sandėlių Lietuvoje (ar kur kelsite) nedirba, tad sunkvežimis gali turėti laukti prie vartų iki pirmadienio ryto. (Arba bent jau reikės tiksliai suderinti laiką, kad niekas nešaltų kieme). Taip pat Londone savaitgaliais gali būti daugiau renginių centruose, kas daro sankryžas dar uždarais. Brangiau, tačiau verslui mažiau nuostolių.

Ką daryti su automobilių stovėjimo zonų rinkliavomis?

Tai viena didžiausių painiavų. Jei vairuotojas užsistos netinkamoje vietoje, jums gali atėti bauda, kurią teks mokėti klientui, nepervežėjui. Patikimas vežėjas žino, kur reikia kreiptis dėl laikino stovėjimo leidimo (red route parking), o ne tiesiagu "užšoks ant takelio". Vieną kartą matau, kaip lenkai taip padarė, ir jiems atėjo 500 svarų baudos, o klientas atsisakė jos mokėti. Gera įmonė viską apskaičiuos iš anksto.

Ar įeina į kainą liftų naudojimas?

Turiu pasakyti tiesiogai – Londone dauguma pastatų turi lifus, bet jie dažnai per maži biuro baldams. Reiškia, reikės specialios technikos arba nešikų. Jei pastatas be lifo (o tokių Senamiestyje daug), kainos bus aukštesnės. Užtikrinkite, kad įvertintas ne tik kėlimas į sunkvežimį, bet ir iš nešimo pirmu aukštu, jei liftas sugedęs. Tai viena dažniausių papildomų išlaidų, ap kurią niekas nepagalvoja.

Dokumentai, muitinė ir Brexit "pasidžiaugimai"

Ar reikia mokėti PVM ar veryti muitą?

Štai čia dažniausiai įvyksta chaosas. Jei biuro perkėlimas iš Londono patikimas vežėjas jums sako, kad "nieko nereikia", tuoj bėkite kitur. Po Brexit jeigu perkeliate turtą, kuris priklauso jūsų įmonei ir bus toliau naudojamas verslui Lietuvoje, paprastai taikoma 0 proc. muito tarifas (intra-community supply), tačiau vis tiek teks deklaruoti. Jei tai parduodamas turtas ar turtas, kuris bus išardytas – muitinės žiūrės griežčiau. Reikės parodyti pirkimo sąskaitas arba likvidžiosios vertės aktą.

Kas tas "Pavaldymo aktas"?

Tai tiesiog inventorius, bet lietuviškai vadinamas labai oficialiai. Jame turi būti išvardytos visos staltiesės, kompiuteriai, net ir senos spausdintuvai. Muitinės pareigūnai mėgsta suskaičiuoti, ar dėžių skaičius atitinka sąrašą. Prieš metus turėjau atvejį, kai klientas parašė "biuro baldai" apibendrinant, ir mus sulaikė pasienyje 4 valandas, kol nerašė detalesnį sąrašą. Būkite tikslūs, tai sutaupo laiko.

Ar reikia EORI kodą?

Jūsų įmonei tikrai jis reikalingas, jei vyksta prekyba su JK. Nors tai perkėlimas, formaliai tai yra prekių judėjimas. Be EORI kodo sistema neleis užpildyti išvežimo deklaracijos. Patikrinkite iš anksto, ar jis galioja, nes kartais jis "užstringa" sistemoje dėl keisto nesusipažinimo (pasyro duomenų pasikeitimo ir pan.). Geriau tai padaryti savaitę prieš.

Ką daryti su duomenimis serveriuose?

Tai ne mano tiesioginė sritis, aš vežu daiktus, bet galiu patarti. Serverius reikia išjungti tinkamai, ne tiesiog ištraukti laidalą. Prieš perkėlimą reikia padaryti pilną atsarginę kopiją (backup). Yra įmonių, kurios specializuojasi tik duomenų perkėlimu, o ne fizinio transporto. Nemanau, kad verta rizikuoti verslo duomenimis dėl 50 svarų taupymo.

Ar galima vežti asmeninius daiktus darbuotojų?

Nerekomenduoju. Vieną kartą bandėme, vienas vadybininkas įmetė savo motociklo šalmą ir seną striukę. Muitinė to pamatė ir pradėjo klausinėti, ar tai ne prekyba naudotais drabužiais. Jei darbuotojai nori vežti savo daiktus, tegul susitvarko tiesiogiai arba kitaip, nes mišrūs siuntimai sukuria tik riziką. Kiekviena dėžė turi būti aiškiai sužymėta kaip įmonės turtas.

Ar sunkvežimis gali važiuoti "green lane"?

Tik jei viskas tvarkinga. Jei trūksta bent vieno dokumento ar deklaracijos, eisite per "raudonąją juostą", kur tikrinimas gali trukti valandomis. Biuro perkėlimas iš Londono patikimas vežėjas visada užtikrins, kad T1 arba išvežimo deklaracija būtų patvirtinta dar prieš išvykimą iš sandėlio. Ne, tikrai nenorite pasiekti Dover’io ir sužinoti, kad jūsų siunta "ušlifota" sistemoje.

Kas dėl draudimo ar įsigijimo datos?

Muitinė gali klausti, kada buvo nupirkta technika. Jei nešite senus kompiuterius, kurie pirkti prieš 5 metus, reikia tai įrodyti. Jei neturite sąskaitų, gali tekti mokėti muyta pagal dabartinę vertę. Būna taip, kad įmonė pirmine sąskaitą praranda, tai tada reikia rašyti paaiškinimą. Girdėjau, kad dabar jie griežčiau žiūri į elektronines atliekas (WEEE), tai užtikrinkite, kad nevežiant šiukšlių.

Pakavimas, techninė pusė ir "smulkmenos"

Ar jie patys supakuos?

Dažniausiai taip, jei sutarta. Bet atkreipkite dėmesį – jie supakuos greitai, tikrai ne kaip "jums namie", kai kiekvieną stiklą apvyniojote penkiais sluoksniais. Jie naudoja standartines dėžes, burbulus. Jei turite labai brangų meno kūrinį ar senovinę spintą, reikės kalbėti apie individualů priežiūrą. (Arba bent jau pasakykite jiems, kad tai ne lentyna iš IKEA).

Kokias dėžes naudoti?

Standartinės 50l arba didesnės "knygų" dėžės. Nenaudokite mažų prekiaburių (pavyzdžiui, iš parduotuvės), nes jos netelpa ant paletės ir sukyla kaip bokštas, kas kelia pavojų važiuojant. Geras vežėjas atsiveš savo, tvirtų dėžių. Jei pasakysite "mes turime savo dėžių", tikrai patikrinkite, ar jos nesutraukėsi nuo svorio.

Kiek dėžių vienam darbuotojui?

Vidutiniškai 5-10 dėžių, bet priklauso nuo to, kaip ilgiai dirbate toje vietoje. Vieną kartą matyta, kad vienas buhalteris turėjo 30 dėžių popieriaus (nežinau, ką jis ten kaupė 15 metų). Geriau užsakyti šiek tiek daugiau dėžių ir likviduoti likučius, nei trūkti paskutinę minutę. Dėžės nėra brangios, o stresas – taip.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Absoliučiai taip. Didelės stalų plokštės, spintelės – viskas turi būti išrungta. Vilkikas negali vežti surinktų baldų, nes jie tiesiog suges ant kelio arba užims per daug vietos. Užtikrinkite, kad turite žmonių, kurie tai sugeba padaryti, arba suderinkite su perkėlimo komanda, kad tai įeina į kainą. Varžtai ir veržlės turi būti sudėtos į pažymėtas maišelius.

Kaip sužymėti dėžes?

Naudokite spalvotas etiketes ar lipdukus. Ne "1 raštas", o "Vadyba, 2 aukštas". Taip greičiau bus viskas susirikiuota naujoje vietoje. Jei biuro perkėlimas iš Londono patikimas vežėjas matys, kad viskas tvarkingai pažymėta, jis dirbs geriau ir greičiau. Chaosas dėžių užrašuose sukelia chaosą naujame biure.

Ar saugu vežti serverius?

Klausimas ne ar saugu, o kaip tai padaryti. Turi būti specialios dėžės su amortizacija. Jei tiesiog uždėsite serverį ant grindų sunkvežimyje, pirmąjį greitįjį posūkį jis gali nukristi. Mane visada baugs šalta, kai matau, kaip žmonės elgiasi su brangia technika. Verta pasidomėti, ar vežėjas tai daro su atsakomybe.

Kas dėl biuro augalų?

Augalai per tą pervežimo ruožą gali nukentėti, ypač jei bus šalta arba bus uždaryti be oro ilgai. Be to, jei augale yra žemės, tai gali būti problema fitosanitarinės kontrolės (užsienio augalų importas). Nerekomenduoju vežti didelių vazonų be pasitikrinimo. Labiau tikėtina, kad turėsite juos palikti arba pasiduoti, nei sėkmingai pervežti per sieną.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir realybė

Kaip sudaroma kaina?

Paprastai tai darbo valandos (paimimas ir iškrovimas) + atstumas (mylios/kilometrai) + kuro priemoka. Taip pat įeina mokesčiai už tiltus (Dart Crossing brangiai) ir uždaras zonas (ULEZ). Jei kaina atrodo per maža, tikrinkite, ar ji įskaito viską. Dažnai pasirodo "admin mokestis" arba "paimimo mokestis Londono centre".

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, ir rekomenduoju ją gauti. Tačiau ji turi būti fiksuota su sąlyga "jei nėra staigmenų". Jei vairuotojas atvyks ir pamatys, kad reikia nešti 150 dėžių 4 aukštą be lifto (o jums pasakė, kad viskas yra pirmame aukšte), kaina pasikeis. Fiksuota kaina saugo nuo kuro svyravimų, bet ne nuo jūsų netikslumų.

Kokia vidutinė kaina?

Niekas nepasakys tiksliai be survey (apžiūros). Kaina gali svyruoti nuo 500 iki 5000 eurų. Mažas biuras vienam kelyje gali kainuoti mažiau nei dėžių pervežimas iš Soho rajono, kur negali stovėti sunkvežimis. Tiesą sakant, Londono perkėlimas visada brangesnis dėl to, kad ten tiek daug ribojimų. Užsukite į šalutines gatves – pigiau.

Ar reikia mokėti depozitą?

Didelėms, patikimoms firmoms – ne, oba tikrinus. Mažoms firmoms ar privatiems vežėjams – gali būti reikalaujama avansas. Tai tinka jums kaip garantija, kad jie tikrai atvyks. Jei jie prašo 100% išankstinio mokėjo per banko pervedimą į sąskaitą užsienyje, gerai pagalvokite arba naudokite apsaugotas platformas (pvz., Paypal).

Kas dėl draudimo?

Draudimas yra būtinas, bet skaitykite sąlygas. Dažnai jis dengia tik turtą, jei nukentėjo dėl vežėjo kaltės (pvz., avarija). Jei dėžė patys blogai supakuojate ir viduje nulūžta vazone, draudimas to nepadengs. Patikrinkite, ar draudimo riba pakankama – ar ji dengia visą biuro vertę, ar tik 1000 eurų.

Ką daryti, jei sugenda daiktai?

Reikia iš karto fotografuoti žalą ir pranešti vairuotojui. Parašykite pranešimą (protokolą) vietoje. Jei tiesiog padėsite į šoną ir paršysite vėliau, niekas nepasakys, kad tai nebuvo sugadinta anksčiau. Geriau būti nuobodus ir visą vaizduoti, nei patiklus.

Ar galima sutaupyti nešant dėžes pats?

Galima, bet arba verta? Jei turite daugiau laiko nei pinigų – taip. Tačiau atsiminkite, kad jei susigadinate nugarą nešdami dėžes į sunkvežimį, tai ne įmonės problema. O jei dėžės bus blogai uždarytos ir iškris – nebus jų kaltė. Mano patirtis rodo, jog geriau sumokėti už profesionalią ranką.

Finalas: išvados ir patarimai

Na, kaip ir viskas, ką reikėjo žinoti apie šitą procesą. Svarbiausia – nesitikėkite magijos. Biuro perkėlimas iš Londono patikimas vežėjas gali išspręsti techniką, bet dokumentus tvarkyti turite patys. Pasidairiaukite, ar įmonė turi atsiliepimų, ar jų vairuotojai kalba angliškai (Londone tai būtina susitarti su apsauga), ar tais atvejais, kai įvyksta avarija arba dingo dėžė. Nepasikliaukite pigiausia oferta,angi ten dažniausiai slepiasi didžiausios bėdos. Sekmės susirinkinėjant ir išvykstant iš Jungtinės Karalystės – tikiuosi, jūsų keliais bus šiek tiek mažiau įtampos nei buvo man prieš metus su vienu klientu iš Kingstonas upon Temzos.