Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
# Biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė: kaip viskas vyksta be chaoso
Įvadas
Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų, todėl žinau: Biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė nėra tik vyrų komanda su dėžėmis. Tai planas, kuriame susikerta baldai, IT, dokumentai, muitinė po Brexit, Londono pastatų apsauga, krovinių draudimas ir žmonių kantrybė. Kartais viskas praeina gražiai: penktadienį išmontuojame, pirmadienį darbuotojai sėdi Vilniuje ar Kaune. Kartais kažkas pamiršta serverio raktą, archyvo dėžę ar nuomos sąlygas. Štai tada matyti, kas yra tikras darbas, o kas tik sąmata popieriuje.
DUK: Biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė: kas iš tikro vyksta
Kada biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė iš tiesų prasideda?
Trumpai: dar prieš perkant dėžes. Pirmiausia reikia inventoriaus: kiek stalų, kėdžių, spintų, serverių, archyvo, kavos aparatų ir panašių smulkmenų. Po to žiūrime, ar Londono pastatas leidžia krauti tam tikromis valandomis, ar reikia liftų rezervacijos, ar yra loading bay. Jei perkraustymas eina į Lietuvą, nuo pat pradžių reikia žinoti, kas bus importuotojas ir kas tvarkys muitinės formalumus. Aš dažnai sakau klientams: pradėkime nuo nuobodžių dalykų, nes jie gelbsti savaitgalį.
Kiek laiko reikia rezervuoti prieš perkraustymą?
Normaliam biurui aš dėčiau bent 4–6 savaites. Mažam kabinetui galima susitvarkyti greičiau, bet tada pradedi lenktyniauti su liftų rezervacijomis, parkavimo leidimais ir muitinės brokerio grafiku. Jeigu yra IT, serveriai, archyvas ar baldai pagal užsakymą, geriau turėti 8 savaites. Esu matęs, kai „tik pora dėžių“ po apžiūros virto trimis europalečiais. Skamba banalu, bet būtent tokios smulkmenos griauvia terminus.
Ar tikrai reikia apžiūros vietoje?
Taip, geriausia – vietoje, o jei neįmanoma, bent vaizdo apžiūra per Teams. Nuotraukos iš telefono dažnai meluoja: kampas atrodo mažas, o koridorius siauras. Mums reikia matyti duris, liftą, laiptus, stalus, spintas, komutatorių, kavos zoną, viską. Kartais klientas sako „standartiniai baldai“, o po valandos matome, kad pusė stalų išardyti negalima be specialių įrankių. (Pataisau: negalima be specialių įrankių, ne visada be varžtų.)
Ką reiškia kokybė realiai, ne brošiūroje?
Man tai reiškia ne blizgantį mikroautobusą, o aiškų atsakomybės žemėlapį. Kas išmontuoja baldus? Kas pakuoja monitorius? Kas pildo packing list? Kas derina Londono pastato apsaugą? Kas skambina, kai sunkvežimis stringa prie Dover? Gera kokybė matosi tada, kai niekas neklausia „o kas čia dabar atsakingas?“. Apie dokumentus ir muitinę rašau žemiau, nes be jų net gražiausias planas sustoja.
Ką daryti pirmąją planavimo savaitę?
Pirmą savaitę neskubėčiau pirkti dėžių. Paskirkite vieną žmogų iš savo pusės, ne penkis, nes penki visada pasako skirtingai. Sudarykite paprastą lentelę: paliekame, vežame, grąžiname nuomotojui, išmetame. IT komandai reikia pasakyti, kada darys backup, nuims įrangą, žymės laidus. Archyvui reikia sprendimo, ką tikrai vežti į Lietuvą. Ir, prašau, nepirkite naujų kėdžių prieš pat išvykimą, Londono kava ir taip brangi.
Biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė: kainos, terminai ir maršrutas
Kiek maždaug kainuoja biuro perkraustymas iš Londono?
Labai apytiksliai: mažam biurui iki 8–10 darbo vietų gali būti 1 500–3 000 GBP, jei nėra sudėtingo IT ir muitinės. Vidutiniam biurui su baldais, archyvu ir daliniu pakavimu dažnai gaunasi 5 000–12 000 GBP. Dideli perkėlimai, ypač su sandėliavimu, serveriais ar naktiniais darbais, gali šokti į 15 000–40 000 GBP. Kaina auga ne dėl „magijos“, o dėl žmonių, laiko, leidimų, draudimo ir rizikos. Todėl sąmata be detalių man kelia įtarimą.
Kodėl skirtingos įmonės skaičiuoja taip skirtingai?
Skiriasi todėl, kad vienas skaičiuoja tik furgoną, o kitas – visą procesą. Pvz., City of London pastate gali reikėti booking fee, apsaugos priežiūros, specialaus pakrovimo lango. Kitur reikia išmontuoti 36 stalus, supakuoti 18 monitorių, paruošti komercinę sąskaitą. Dar vienas dalykas: draudimas. Pigiausia sąmata dažnai turi CMR ribą, o ne pilną krovinio vertės draudimą. Tai ne visada apgaulė, bet klientas turi matyti skirtumą.
Ar galima viską perkelti per vieną savaitgalį?
Įmanoma, bet tik jei biuras tikrai nedidelis ir viskas paruošta prieš penktadienį. Dažnas scenarijus: penktadienį 18:00 išjungiame kompiuterius, šeštadienį krauname, sekmadienį vežame per Dover–Calais, pirmadienį montuojame. Tai veikia biurams iki maždaug 15–20 darbo vietų. Jei turite serverių, didelį archyvą ar baldus iš IKEA be instrukcijų, savaitgalis tampa loterija. (Gerąja prasme tik pusiau.)
Koks maršrutas iš Londono į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?
Dažniausiai tai kelių transportas: Londonas, Heathrow/Gatwick pusė, Doveris, Calais, tada Vokietija arba Lenkija link Lietuvos. Į Vilnių ar Kauną realistiškai eina 3–5 darbo dienos, jei muitinė nesikabina prie dokumentų. Į Klaipėdą kartais greičiau dėl uosto logistikos, bet ne visada. Jei krovinys mažas, galima konsoliduoti ant palečių; jei jautrus, geriau atskiras automobilis. Aš negaliu 100% pažadėti, kad kiekvienas pasienio punktas elgsis taip pat.
Ar įmanomas biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė už mažesnę kainą?
Įmanomas, jei „pigus“ reiškia mažai daiktų, be serverių, be sandėliavimo ir be labai griežto termino. Jei kas nors žada aukščiausią lygį be apžiūros, be dokumentų ir už pusę rinkos kainos, aš keliu antakį. Gali būti, kad jie tiesiog neperskaitė visos apimties. Blogesnis variantas: vėliau atsiranda priedai už dėžes, liftą, muitinės brokerį, draudimą. Mano taisyklė paprasta: pigu gali būti sąžininga, bet ne tada, kai trūksta darbų sąraše.
Biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė: dokumentai, muitinė ir Brexit
Kokius dokumentus reikia paruošti po Brexit?
Po Brexit bent jau komercinė sąskaita, packing list, CMR, EORI numeriai ir prekių kodai. Jei baldai seni, kompiuteriai naudoti, archyvas dokumentinis, reikia aprašyti realiai, ne „office goods“ ir tiek. Kartais tinka ATA carnet, ypač parodinei ar laikinai įrangai, bet nuolatiniam biuro perkėlimui dažniau eina įprastas eksportas/ importas. Dėl PVM ir muito geriausia pasitikrinti su brokeriu, nes taisyklės keičiasi. Čia ne ta vieta spėlioti ant piršto.
Kas atsako už muitinį įforminimą?
Tai turi būti parašyta pasiūlyme. Kartais eksportą tvarko siuntėjas, importą – gavėjas, o tarpininkauja muitinės brokeris. Jei niekas to nepasakė aiškiai, problema prasidės Calais arba jau Lietuvoje. Aš visada klausiu: kas yra importer of record? Kas pateiks deklaraciją? Kas turės EORI? Žmonėms tai skamba kaip biurokratija, kol sunkvežimis stovi aikštelėje. Tuomet visi staiga tampa labai komunikabilūs.
Ką daryti su nuomota biuro įranga?
Čia būna labai nemalonių siurprizų. Daug Londono biurų turi nuomotus stalus, kėdes, monitorius, telefonus ar kavos aparatus. Juos eksportuoti negalima, nebent nuomotojas sutinka, o sutinka retai. Prieš perkėlimą reikia patikrinti leases, asset tags ir grąžinimo sąlygas. Esu matęs, kai klientas norėjo „viską pasiimti“, o po mėnesio gavo baudą už neegzistuojančias kėdes. Todėl inventorius nėra formalumas.
Ar archyvai gali keliauti kartu su baldais?
Taip, bet tik jei žinote, ką vežate. Archyvas gali būti sunkesnis už baldus, ypač jei tai senos sutartys, HR dokumentai ar klientų bylos. Reikia dėžių su numeracija, sąrašo, kas kur yra, ir sprendimo, ką naikinti pagal duomenų apsaugos reikalavimus. Kartais pigiau ir protingiau sutvarkyti dokumentų naikinimą Londone. Jei archyvas važiuoja į Kauną ar Vilnių, jis turi būti apdraustas ir apsaugotas nuo drėgmės. Popierius „kažkaip įmesime“ nėra planas.
Ką reiškia EORI ir HS kodai?
EORI yra įmonės numeris, reikalingas muitinės operacijoms ES ir Didžiojoje Britanijoje, priklausomai nuo pusės. HS kodai nurodo, kas yra krovinys: baldai, kompiuteriai, spausdintuvai, dokumentai ir t. t. Klientui nereikia jų mokytis mintinai, bet sąmatai ir deklaracijai jie būtini. Netikslus kodas gali sukelti klausimų, delsimą ar neteisingą muito/PVM skaičiavimą. Brokeris tai sutvarko, jei gauna normalų packing list. Jei sąraše parašyta „miscellaneous“, prasideda linksmybės.
IT, baldai, archyvai ir jautrūs daiktai
Kaip išmontuojami baldai ir IT įranga?
IT dalis pradeda ne ištraukiant laidus, o fotografuojant, kaip jie sujungti. Kiekvienas monitorius, dokas, klaviatūra, telefonas ir serverio laidas gauna etiketę. Baldai žymimi pagal naują planą: finansai, pardavimai, meeting room, reception. Serverių spintose dirba žmonės, kurie žino, kas yra UPS, patch panel ir kodėl negalima „tiesiog greitai išplėšti“. Jei IT komanda nedalyvauja, aš sustabdau darbą, nes paskui kaltės ieškoma per ilgai.
Ar galima vežti serverius?
Vežame, bet ne kaip paprastą dėžę. Serveriams reikia specialaus pakavimo, stabilumo, kartais oro pagalvių, kontroliuojamo išjungimo ir įjungimo plano. Sunkvežimis turėtų būti su oro pakaba, o maršrutas be bereikalingų sustojimų. Draudimas taip pat svarbus: standartinė atsakomybė gali nepadengti visos serverio vertės. Kartais saugiau siųsti serverius atskiru courier, o baldus vežti bendru reisu. Tai kainuoja daugiau, bet duomenų centras nėra vieta eksperimentams.
Ką daryti, jei pastate nėra lifto?
Tada kaina ir laikas keičiasi iškart. Jei nėra lifto arba jis per mažas, reikia rankinio nešimo, papildomų darbuotojų, apsaugos grindims, kartais laiptinės rezervacijos. Londono senesniuose pastatuose durys būna tokios, kad baldai neatrodo tokie dideli tik iki kol juos pamatai koridoriuje. Aš visada prašau matmenų ir nuotraukų prieš dieną. Jei to nėra, komanda stovi prie įėjimo ir visi daro labai rimtus veidus. Niekas tada nėra laimingas.
Ar tikrai reikia draudimo?
Taip, ir čia nereikėtų taupyti iki paskutinio cento. CMR atsakomybė turi ribas, o biuro įranga dažnai viršija tą sumą. Reikia žinoti, ar draudimas dengia visą vertę, ar tik kilogramais skaičiuojamą atsakomybę. Yra išimčių: duomenys, programinė įranga, nusidėvėjimas, netinkamas pakavimas. Todėl prieš perkėlimą reikia nuotraukų, vertės patvirtinimo ir aiškaus draudimo sertifikato. Jei tiekėjas sako „nesijaudinkite, viskas bus gerai“, paprašykite popieriaus.
Ar Canary Wharf ar City of London visada sudėtingi?
Canary Wharf, City of London ir panašios zonos reikalauja disciplinos. Dažnai reikia iš anksto užsakyti loading bay, gauti leidimą sunkvežimiui, laikytis konkretaus laiko lango. Dar pridėkite ULEZ, congestion charge, saugumo patikras ir apsaugos vyrą, kuris tikrina vairuotojo dokumentus. Aš esu matęs, kaip 40 minučių vėlavimas dėl lifto sugadina visą grafiką. Pabėgsiu minutę: kava ten tikrai brangi, bet ne tai didžiausia problema.
Kaip atpažinti tikrą kokybę, o ne gražią sąmatą
Kaip atskirti gerą tiekėją nuo gražių žodžių?
Geras tiekėjas užduoda nepatogius klausimus. Jis klausia apie nuomotos įrangos grąžinimą, draudimo vertę, pastato taisykles, IT išjungimą, muitinės kontaktą. Blogas tiekėjas sako: „Nesijaudinkite, mes viską žinom“, bet sąmatoje nėra detalių. Patikrinkite, ar jie turi patirties su international office removals, ar dirba su savo komandomis, ar viskas subrangovai. Paprašykite draudimo pažymos ir kelių kontaktų. Jei atsakymai migloti, tai ne paslaptis, o rizika.
Ką turėtų rodyti normali sąmata?
Sąmata turi rodyti darbus, ne tik „pervežimas“. Turėtų būti apžiūra, pakavimo medžiagos, baldų išmontavimas, etiketės, krovininis automobilis, vairuotojai, muitinės dokumentai, draudimas, galimas sandėliavimas. Atskirai: Londono parkavimas, congestion charge, ULEZ, liftų rezervacijos mokesčiai, savaitgalio darbas. Jei kažko nėra, nereiškia, kad nemokama. Dažniausiai vėliau tai atsiranda kaip papildomas priedas. Aš mėgstu sąmatas, kuriose net „blogi scenarijai“ yra įvardinti.
Ar galima derinti sandėliavimą?
Taip, ir tai dažnai gelbsti. Kartais naujas biuras Vilniuje dar nėra paruoštas, o Londono nuoma baigiasi penktadienį. Tuomet krovinys važiuoja į trumpalaikį sandėlį: Londono pusėje, tranzito šalyje arba Lietuvoje. Svarbu turėti inventorinį sąrašą, kad dėžės nedingtų „tarp pasaulių“. Sandėliavimas kainuoja papildomai, bet kartais pigiau nei pratęsti Londono biurą dar mėnesiui. Be to, sandėlyje galima peržymėti dėžes ramiau, ne stovint liftui.
Kokie blogi ženklai renkantis pervežimo įmonę?
Blogiausias ženklas – kaina, kuri atrodo per graži. Antras – nenori daryti apžiūros. Trečias – draudimą aiškina žodžiu. Ketvirtas – prašo didelio avanso grynais arba į keistą sąskaitą. Penktas – neturi vieno atsakingo koordinatoriaus, todėl kiekvienas skambina skirtingai. Yra įmonių, kurios tiesiog paima užsakymą, o tada ieško, kas pigiausiai tą darbą padarys. Tai ne visada baigiasi katastrofa, bet rizika tikrai didesnė. Klientas už tai moka nervais.
Gal galite duoti realų pavyzdį?
Turėjome 18 žmonių biurą Shoreditch, reikėjo perkelti į Kauną. Viskas atrodė paprasta, kol išaiškėjo, kad dalis kėdžių nuomota, o archyvas stovėjo sandėliuke be sąrašo. IT komanda išjungė serverius per vėlai, Londono pastatas davė tik du valandos langus, ir visi bėgam kaip bepročiai. Sprendėme dalį baldų grąžinti nuomotojui, archyvą numeruoti vietoje, o serverius siųsti atskiru reisu. Jei kas nors žada biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė be tokių trikdžių, greičiausiai jis niekada nedirbo realiai.
Išvada
Gerai suplanuotas biuro perkėlimas iš Londono – aukšta kokybė prasideda nuo sąžiningo plano, ne nuo gražiausios reklamos. Reikia žinoti, kas vežama, kas dokumentus tvarko, kas draudžia, kas montuoja IT ir kas sprendžia, kai Londono pastatas sako „ne dabar“. Jei viskas sudėliota aiškiai, perkraustymas gali būti ramus, net kai kelias iki Lietuvos nėra trumpas. O jei kažkur rašoma labai miglotai, klauskite. Geriau nepatogus klausimas prieš išvykstant nei brangus skambutis iš Doverio.