Baldų transportavimas į Londoną: 20 metų patirtis, kainos, Brexit ir ką daryti, kai užstrigsta

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje beveik du dešimtmečius ir regėjau viską – nuo sofų, nukritusių iš sunkvežimio Kanalo tunelyje, iki klientų, kurie bandė įvežti pusę Lietuvos maisto atsargų „su savimi“. Dabar, kai baldų transportavimas į Londoną tapo dar sudėtingesnis dėl visų šitų muitinės procedūrų ir Britanijos išstojimo, dauguma žmonių tiesiog nueina iš proto. Jūs norite nuvežti tą seną spintę iš močiutės ar visa butą, o jums pasako apie TIR koverą, kurią reikia užsisakyti savaitę iš anksto. Čia nėra taip paprasta, kaip anksčiau, kai važiuodavai ir tik „keliautojo“ žurnalą užpildydai. Tiesą sakant, daugelis mano kolegų dabar vengia srautų į Angliją, nebent uždirba bent tūkstantį eurų iš karto, bet mes vis dar tai darome, tik būtina žinoti, kur įkišti galą, kad nenusispjautų. Kalbėsim apie tai, kas iš tiesų svarbu.

Bendriausi klausimai ir baimės (ir kodėl ne visada reikia bijoti)

Kaip dabar vyksta tas procesas iš tiesų?

Naudojant baldų transportavimas į Londoną paslaugas, viskas prasideda ne nuo vairuotojo atvykimo, o nuo jūsų sąmoningo. Kai susisiekiate, mes iš klausome, ką reikia vežti. Tada įvertiname tūrį. Jei tai tik kelios dėžės, tai galima daryti daliniu krovininiu reisu – tai pigiau. Jei visas butas – reikia atskiro sunkvežimio. Tada vyksta paieška galimybėms. Vairuotojas paima krovinią, važiuoja į uostą (Klaipėda arba Tilbė/Roterdamas, o dabar dažniau tiesiog į Kalę), keliauja keltu arba per tunelį. Atvykęs į UK, jis privalo deklaruoti krovinią britų portale (jei nėra ToR01). Viskas įvyksta, jei nėra techninių gedimų ar pačios muitinės užstrigimo.

Ar saugu patikėti savo daiktais pažiūrai?

Sąžiningai? Dažniausiai taip, bet visada yra rizika. Esu matęs įmones, kurios užsiima „kišenės“ pervežimais – tai kai jie surinko pinigus iš penkių klientų, pakrauta į vieną mikroautobusą ir nuvažiavo. Viskai vyksta gerai, kol kas nors nesuvokia, kad jo dėžė su televizoriumi nukrito ant kitų dėžių. Geri logistikos tinklai turi apdraudimą, tačiau įsitikinkite, kad jis apima ir kelią, ne tik sandėlį. Patirkau, kad vienas klientas neteko brangaus paveikslo, nes vairuotojas užmiršo uždaryti galinį duris lietaus metu (taip, tai nutiko tikrai). Pasitikėkite, bet tikrinkite.

Kiek laiko užtruks mano daiktai atvykti?

Standartiškai, jei planuojame baldų transportavimas į Londoną daliniu reisu, tai gali užtrukti nuo savaitės iki trijų savaičių. Kodėl? Mes negalėtume važiuoti tuščiu sunkvežimiu. Reikia surinkti kitus krovinius tame pačiame regione arba pakeliui. Jei užsisakote atskirą sunkvežimį (pilnas krovinių), tai įmanoma atvežti per 4–5 dienas. Tačiau visada prisiminkite apie M25 kelią aplink Londoną – ten spūstys būna tokios, kad vairuotojai užmiega pačiame vairuje. Taigi, lenkiant nuo 3 iki 5 dienų pridėkite dieną ar dvi Londono „progreso“ dėlei.

Ar galiu siųsti maisto atsargas ar vaistus?

Čia yra paslaptingiausia vieta. Oficialiai – ne, jūs negalite siųsti mėsos, pieno produktų, kiaušinių į UK be specialių licencijų, tai yra griežtas draudimas po Brexit. Tačiau žmonės bando. Vieną kartą vairuotojas buvo sustabdytas, pasakyta išmesti visą šaltą lagaminą su kumpiu ir sūriais. Buvo liūdna. Vaistų siuntimas taip pat reglamentuojamas – tik asmeninis kiekis su receptu. Geriau nebandyti užmaskuoti kiaulienos tarp antklodžių, muitinės šunys dabar dirba labai gerai. Nereikia rizikuoti dėl dešrelių, jei norite, kad baldai atvyktų laiku.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa muitinėje?

Tai yra košmaras, kuris nutinka dažniau, negu galvojote. Jei trūksta dokumentų arba ką parašė neteisingai deklaracijoje (pavyzdžiui, kainos suma per didelė), britų muitinė gali uždaryti vagoną. Tada laukiama. Vairuotojas gali praleisti jo kelionės laiko limitą. Tada reikia mokėti pinigus už stovėjimą aikštelėje (kas valanda brangiau nei gyvenimas viešbutyje). Viskas susidėlioja, jei dar prieš važiavimą paruošiate „Transfer of Residence“ (ToR) numerį, tuomet greičiau praeisite. Jei ne... gali tekti pietauti prie vartų ir ilgai kalbėtis su pareigūnais.

Kainos, pinigai ir kur ta pinigų black hole

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras?

Dabar kainos šokinėja kaip šuo. Jei kalbame apie baldų transportavimas į Londoną, tai kubinis metras (m3) kainuoja maždaug nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą brangiau, žiemą – pigiau. Į tą kainą įeina pakrovimas Lietuvoje, kelias iki uosto, keltas ir iškrovimas (galbūt) prie namų Londono rajonuose. Centras visada brangiau dėl ULEZ mokesčių ir sunkios prieigos. Taigi, jei turite 10 m3, tai žiūrėkite į 1200–1500 eurų biudžetą. Beje, dažnai kainos keičiasi priklausomai nuo degalų kainos, tai užsirašykite fiksuotą.

Ar verta pirkti pilną sunkvežimį vienam sau?

Jeigu turite didelį namą, 3 miegamuosius, virtuvę – taip. Kainos gali atrodyti baisios – 2500–3500 eurų, bet atsižvelgiant į tai, kad jūsų daiktai nebus maišomi su kitų žmonių daiktais, nėra papildomo perkrovimo sandėlyje, tai yra saugiau. Baldų transportavimas į Londoną pilnu reisu leidžia jums nurodyti tikslų atvykimo laiką, kas svarbu, jei jūsų nuoma baigiasi tam tikrą dieną. Daliniame reise laikas visada „plaukioja“. Turtingiems klientams čia nėra ką galvoti, tačiau paprastiems žmonėms – tai didelis išlaidas postas.

Kokios yra paslėptos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Apie tai aš kalbu tiesiai. Pirmiausia – Londono prieigos mokestis (ULEZ), jei vairuotojas važiuoja ne seniu sunkvežimi, gali tekti mokėti 100 svarų per dieną. Antra – vietos parkavimas. Jūsų gatvėje gali būti tik mokamasis parkavimas, kurį reikia užsisakyti, arba geltonos linijos, kur vairuotojas negali net sustoti. Tada reikia kelti daiktus 200 metrų. Tai papildomai laiko ir pinigų. Ir trečia – muitinės brokerio paslaugos, jei klaidingai pateikėte dokumentus. Tas brokeris gali paimti 150–200 svarų už vieną faksą (taip, jie dar naudoja faksus).

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais?

Dauguma lietuvių dabar gyvenančių Londone vis dar klauso „ar galiu grynaisiais?“. Techniškai galima, bet didelės įmonės vengia to dėl pinigų plovimo prevencijos. Jei reikšmė maža, iki 500 eurų, dažniausiai vairuotojas sutinka pasiimti „iš rankos į ranką“ už paslaugą arba gėrimą. Tačiau dideliems sumoms reikalaujame pavedimo. Yra buvę atvejų, kai klientai mokėjo grynais, o vairuotojas prarado pinigus (nebuvo mano, bet girdėjau). Geriau užfiksuoti pavedime „Baldų pervežimas“, kad būtų aišku, kas vyksta.

Ar kainuoja brangiau, jei aš gyvenu ne Londone, o okeano pakrantėje?

Taip, tikrai. Jei jums reikia vežti į Exeterą, Kornvalį ar šiaurę į Šotlandiją, baldų transportavimas į Londoną yra tik pirmas žingsnis. Toliau reikia važiuoti dar 4–6 valandas viena kryptimi. Angliški keliai yra siauri, o sunkvežimiai ten labai nepatogūs. Dažnai tenka naudoti mažesnes mašinas (7.5 tonų) iš sandėlio, o tai reiškia papildomą perkrovimą. Taigi, kainos gali šokti dar 30–50 proc. aukštyn. Jei galite, paimkite daiktus iš Londono sandėlio patys, tai padės jums sutaupyti šimtus svarų.

Ką daryti, jei pasiūlymas atrodo pernelyg pigus?

Bėkite. Viskas. Jei jums sako, kad gali nuvežti sofą ir du stalus į Londoną už 300 eurų, tai jūsų apgaus. Tau bus atsiųstas „vargas kuris“ su mikroautobusu, kuris nėra apdraustas keliaujant. Jei sungs kelią, jis jūsų daiktus tiesiog išmes arba pareikalaus papildomų pinigų prieš pat duris (tokių istorijų girdėjau daug). Rinktis vidutinę kainą rinkoje – tai garantija, kad įmoni moka mokesčius, turi apdraudimą ir nebegers pusę kelio. Taip, brangu, bet saugu.

Brexit, muitinė ir dokumentų siaubas (ką būtina žinoti)

Ar reikia deklaruoti naudotus daiktus?

Tai yra labai dažnas klausimas. Paprastai, jei pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, jūs neturite mokėti muito ir PVM (Import Duty and VAT) JK. Tačiau jūs PRIVALOTE deklaruoti. Jei nedeklaruosite ir busite pagauti – mokėsite baudą ir mokesčius nuo rinkos vertės (kas gali būti brangiau nei nupirkti naujus). Būtina užpildyti deklaraciją prieš atvykstant arba su vairuotoju. Gera žinia: gavę ToR01 numerį (Transfer of Residence), jums visiškai nereikia mokėti mokesčių, netgi už naujus daiktus, atvežtus pirmąjį metų.

Kas tas ToR01 ir kaip jį gauti?

ToR01 – tai „Transfer of Residence“ leidimas, leidžiantis atvežti daiktus be mokesčių, jei gyvenate užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir ketinate gyventi JK bent 6 mėnesius. Gauti jį galima internetu per britų vyriausybės puslapį. Tai trunka maždaug 20 minučių. Jums reikia paso duomenų ir adreso Londono (jei dar neturite, galite nurodyti laikiną ar draugo). Be šio numerio baldų transportavimas į Londoną tampa labai brangus dėl 20 proc. PVM ir muito, kurį gali priskaičiuoti muitinė, jei jiems „ne patiks“ jūsų krovinys.

Ar galiu atvežti automobilį be mokesčių?

Taip, jei turite ToR01. Automobilis turi būti jūsų nuosavybėje ne mažiau kaip 6 mėnesius prieš pervežimą. Jūs negalite jį parduoti per metus atvykus (tai būtų apgavystė). Viską reikia deklaruoti. Be ToR01, PVM ir mokesčiai už seną „Golfą“ gali susidaryti toki dideli, kad pigiau jį nupirkti Anglijoje. Vienas mano klientas bandė atvežti BMW, kurį nupirko prieš mėnesį – muitinė užblokavo mašiną ir reikalavo sumokėti 4000 svarų. Nepirkto.

Ar tikrai reikia brokerio arba vairuotojas susitvarko pats?

Daugelis įmonių (ir mūsų taip pat) turi savo brokerius, dirbančius su JK HMRC (muitinės). Vairuotojas tiesiog užpildo duomenis, o brokeris juos įveda į sistemą. Jums nereikia ieškoti savo brokerio Lietuvoje. Tačiau, jei klausimas yra sudėtingas (pavyzdžiui, komercinis krovinių, kurį planuojate parduoti), tada reikės profesionalaus konsultanto. Baldų transportavimas į Londoną asmeniniais tikslais yra paprastesnis, tereikia duoti sąrašą. Jei įmonė sako, kad jums reikia mokėti brokeriui atskirai – tai jau įmonės problemos.

Kas nutinka, jei aš neturiu ToR01, kai vairuotojas atvyksta?

Tuomet jūsų daiktai gali būti „įstrigę“ muitinėje, kol gausite numerį. Tai gali trukti dieną ar dvi (kartais ilgiau, jei užstrigote patvirtinime). Vairuotojas negali laukti amžinai, jis turi eiti toliau. Jūsų daiktai gali būti nukreipti į laikiną sandėlį prie Calais arba Tilbury. Ten kaina už dieną būna baisi. Geriausia užsitikrinti dokumentus prieš kviečiant vairuotoją. Nežiūrėkite, kas ten pasakys „mes susitvarksime“, patikrinkite patys (bent jau ar jūsate užsienyje >12 mėn).

Ar galima atvežti gėrimų (alkoholio) be mokesčių?

Dalis taip, dalis ne. Naudojant ToR01, galite atvežti „reasonable amount“, t. y. reasonable kiekį asmeniniam vartojimui. Tai reiškia ne 1000 vyno butelių. Vienas mano klientas, kuris atvežė visą „vyno rūsį“, turėjo mokėti didelius mokesčius už viršutinį limitą. Muitininkai labai gerai išmano, ką reiškia „kolekcionavimas“, o kas yra prekyba. Neapsukite galvos didelių kiekių degalinei, geriau nupirkite Anglijoje, ten ir taip pigu daug kur (Lidl, Aldi).

Rizikos, problemos ir gyvenimiškos istorijos

Kas daryti, jei baldai neįeina į Londono namus?

Tai klasika. Londono namai yra seni, laiptai siauri, o durys žemos. Vienas kartai vairuotojas atvežė didžiulę sofos komplektą į antrą aukštą be lifto. Teko išardyti langą ir kelti per jį (tai papildomai kainavo 200 svarų klientui). Baldų transportavimas į Londoną reikalauja iš anksto išmatuoti ne tik daiktus, bet ir prieigą prie jų. Jei nesugebėsite įnešti, vairuotojas iškels daiktus ant gatvės ir išvažiuos – jis ne yra baldų montuotojas. Pasirūpinkite nešėjais iš vietinės „Man with a van“ paslaugos.

Ar apdraudžiate mano daiktus pilnai?

Turiu būti sąžiningas – standartinis draudimas yra apie 3–5 EUR už kilogramą. Jei turite brangių dalykų ( paveikslų, elekttronikos), reikia tai deklaruoti. Dažnai klientai sako, „o man ten tėvo auksinės grandinėlės dėžutėje“. Aš jiems sakau: „nevežkite brangių daiktų be specialaus draudimo“. Vieną kartą dėžė su juvelyriniais dirbiniais paslydo nuo paletės ir... (na, nesakykime ką baigėsi). Mokėjame pagal standartinę ribą, ir klientas buvo nepatenkintas. Nenuleiskite akiračių.

Kaip elgtis su „Man with a van“ tipo įmonėmis?

Anglijoje jų tūkstančiai. Jie pigūs, greiti, bet jie nėra logistika, tai „keliautojai“. Jei reikia nuvežti dvi dėžes iš A į B – puiku. Jei reikia perkelti visą gyvenimą – rizikuojate. Jie dažnai neturi tinkamų furgonų su užraktomis. Girdėjau istoriją, kai toks vairuotojas užsimojo atvežti pianiną, nukrito nuo rampos (lentos) – gyvenimo pabaiga fortepijonui. Rinkitės įmones, kurios turi bazių ir realių sunkvežimių.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Didelės įmonės turi GPS stebėjimą. Mes stebime savo vairuotojus. Bet baldų transportavimas į Londoną kelyje gali turėti „dingimo“ zonų (prieš keltą arba tunelį). Nereikia panikuoti, jei vieną valandą žymeklis nejudėjo – gali būti, kad vairuotojas miega arba yra spūstyje. Mes visada siunčiame žinutes klientams atnaujinimus, bet sometimes (kartais) užmirštame, kai vairuotojas skambina ir keikiasi dėl technikos gedimo.

Kas nutinka, jei vairuotojas susiduria su technine avarija?

Tai blogiausias scenarijus. Jis sustoja. Tada mes turime rasti kitą vairuotoją, arba išsiųsti gelbėjimo komandą. Daiktai gali būti perkrauti į kitą mašiną. Tai vėl laiko ir pinigų švaistymas. Klientas visada klausia „kada bus?“, o aš galiu tik pasakyti „žiūrėkime“. Tokios situacijos retos, bet įvyksta. Pasirašykite sutartyje dėl atsakomybės tokiu atveju, kad jums būtų aišku.

Ar galima užsakyti „paskutinę minutę“?

Galima, bet tai kainuos dvigubai. Jei skambinate rytoj reikti atvežti dėžes į Londoną, turime rasti „tuščią bėgį“ – tai mašina, kuri važiuoja tuščia atgal. Kartais pavyksta, kartais ne. Jei radome, reikia jums padengti išlaidas už degalus ir vairuotojo laiką. Geriau planuoti bent savaitę iš anksto, tada baldų transportavimas į Londoną kainuos norma.

Smulkmenos, kurios padarys gyvenimą lengvesnį

Kaip geriausia supakuoti dėžes?

Naudokite tvirtas dėžes, ne parduotuvės plastikinius maišus. Supakuokite sunkius daiktus (knygas) į mažas dėžes, o lengvus (pagalves) į didesnes. Vienas klientas supako visus indus į vieną milžinišką dėžę, kurią neįmanoma pakelti dviejems vyrams. Teko atidaryti ir perpakavoti vietoje. Užrašykite ant kiekvienos dėžės, kas viduje ir į kurį kambarį turi nukelioti. Tai sutaupys valandas Londono troškime.

Ar galima vežti augalus?

Dėl karo su Europa (ne tas karas, o fitosanitarinis), augalų vežimas yra labai apribotas. Reikia specialios leidimo, o daugelis augalų (ypač su žeme) bus konfiskuoti sienoje. Geriau nepabandyti neišgabenti savo mėgstamo fikuso. Jį tiesiog išmes. Nėra verta rizikuoti dėl to, kad muitinės šuo užuodus į žemę. Žinoma, kai kurie sėkmingai progauna su paprastomis gėlėmis, bet aš to nedaryčiau.

Ar reikia išardyti baldus?

Pirmiausia – didieji baldai (spintos, lovos) turi būti išardyti. Vairuotojas nėra meistras ir turi tik virvę ir pentį. Jei paliksite spintą surinktą, ji gali neįlipti pro duris arba nulūžti pervežimo metu (ypač jei spinta yra „IKEA“ tipo, kuri neturi kai kurių varžtų). Išardykite pačiai, surinkite brangesnius varžtus į maišelį ir priklijuokite prie baldų. Tai padarys baldų transportavimas į Londoną greitesnį ir saugesnį.

Ką daryti su vaikiškomis kėdėmis ir vežimėliais?

Juos galima vežti kaip neįprasto dydžio bagažą. Nereikia dėti į dėžę, tiesiog uždenkite pleistu arba plastikine plėvele, kad nesušliužtų. Dažnai važiuojant kalnuoti (Kalė) dalykai juda. Nėra nieko blogo, jei vežimėlis atsidurs šiek tiek purvino, bet jis turi būti sukiestas (užfiksuotas), kad neatsirastų pažeidimų.

Ar reikia duoti pinigų ar gėrimo vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet visuomet malonu. Vairuotojai dirba sunkiai, dažnai po 12 valandų per dieną. Jei jums vairuotojas padėjo nešti dėžes į trečią aukštą be lifto (tai retas atvejis, tačiau kartais nutinka), arbatpinigiai 20–50 svarų būtų labai vertinami. Lietuviškai tautybės vairuotojai visada džiaugiasi, kai jiems duoda „kavos pinigų“. Taip padarote gerą darbą.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausia rudenį arba pavasarį. Vasara yra „aukso sezono“ – visi vaikšto, kainos aukštos, laukimai ilgi. Žiema (išskyrus šventes) yra ramiausia. Taip pat stenkite vengti savaitgalių atvykimo į Londoną – sunkvežimiai turi apribojimų judėjimui tam tikrose gatvėse sekmadieniais. Planuokite atvykti antradienį ar trečiadienį – mažiau problemų su parkavimu ir sandėlių darbuotojais.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Jei jie neleidžia jums atvažiuoti į jų sandėlį pamatyti, kur laiko daiktus. Jei jie negailestingai reikalauja 100 proc. avanso prieš važiuojant. Jei jie neturi internetinio puslapio arba jis atrodo keistas. Geriau pasidomėkite apie juos „Google Reviews“ ar „Facebook“ grupėse („Lietuviai Londone“). Ten daugiausia tiesos apie tuos, kurie prapuolė su kroviniais.

Išvada

Na, kaip jau matėte, tas baldų transportavimas į Londoną nėra tiesiog įsidėjėm ir nuvažiavęs. Tai sudėtingas logistinis mazgas, reikalaujantis kantrybės, dokumentų ir supratimo, kad kartais keliai gali būti ilgesni nei planavote. Nėra tobulo varianto – visada bus viena ar kita problema, neišsipildęs laikas arba nukritęs pentelė. Tačiau pasiruošę ir sužinoję savo teises bei pareigas (ypač dėl ToR01), galite išvengti didžiausių bjaurųjų netikėtumų. Sėkmės persikeldami, o jei kils klausimų – visada geriau paprašyti patirties specialisto, negu klausti kaimyno, kuris jau prieš metus buvo girtas ir nieko neprisimena.