Baldų pervežimas iš Vilniaus į Winchcombe: ką verti žinoti apie logistiką ir kainas

Dirbu pervežimų srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo lūžusių pianinų iki dingusių krepšių su drabužiais. Bet kai kalbame apie baldų pervežimą iš Vilniaus į Winchcombe, tai visada yra savitas iššūkis. Winchcombe yra mažas miestelis Gloustershire, toli nuo didžiųjų autostradų, o ir paties maršruto ilgis verčia susimąstyti ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kaip visa tai techniniu atžvilgiu įgyvendinti. Dažnai klientai gyvena iliuzijomis, kad tai paprasta kelionė „taip ir atgal“, tačiau realybėje susiduriame su muitinės procedūromis, keltų vietų trūkumu ir Britanijos keliais, kuriais ne visada pravažiuoja didelės sunkvežimiai. Štai kas tikrai laukia jūsų, jeigu planuojate tokį krovininį maršrutą.

Pagrindiniai klausimai apie maršrutą ir organizavimą

Kaip techniškai vyksta toks pervežimas?

Viskas prasideda nuo to, kad surandame tinkamą transportą. Negalima tiesiog vežti maža „gazela“, nes jūsų baldai gali būti dideli, ir be to, toks automobilis neįveiks kelto per Doverį ar net Eurotunelio (jei nėra kvotos). Dažniausiai renkamės 3,5 tonų arba 5 tonų sunkvežimius su liftu, nes Winchcombe zonos centras gali būti siauras ir ten didelis „vilkas“ su puspriekabe neįvažiuos. Vairuotojas surenka daiktus Vilniuje (pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje ar pačiame senamiestyje), užfiksuojame būklę, įrašome į važtaraštį ir važiuojame link Lenkijos, paskui Vokietijos, o vėliau – per kalnus į Belgiją ar Olandiją, prieš pat įplaukiant į keltą. Ten užtrunkame valandą-dvi, o po to dar 4-5 valandų važiuojame po Angliją kol pasiekiame Gloustershire. Tai ne viena diena, tai kelios dienos intensyvaus darbo, o ne tiesiog „pavažiavau“.

Kodėl tiek brangu? Juk tik į Angliją.

Nedarykite to klaidos, manydami, kad kaina susideda tik iš degalų. Degalai, žinoma, brangūs, ypačDidžiojoje Britanijoje, bet didžiąją dalį sudaro keltų kainos, kurios šiuo metu iššoko į dangų. Be to, mums reikia apmokėti vairuotojo darbo valandas, pragyvenimo už kelią, o taip pat „lengvųjų“ automobilių mokesčius Londone (jei tenvažiuojame perkelti) ir Anglijoje galiojančius mokestis už užterštumą (ULEZ). Tada dar pridedame pajamas ir mokesčius Lietuvoje. Taigi, kainos struktūra yra kompleksinė, ir jei kas siūlo gabenti už pusę kainos, tai greičiausiai jis nekauna mokesčių ar nebus apdraustas. Realiai, norint gauti kokybišką baldų pervežimą iš Vilniaus į Winchcombe, reikia susitaikyti su tuo, kad tai nėra pigus malonumas.

Ar įtraukiate į kainą pakavimą?

Paprasčiausiai sakant – ne, į bazinę kainą paprastai tai neįeina, nebent sutartume kitokį paketą. Pakavimo medžiagos (kartonai, burbuliukai, lipnia juosta) kainuoja, o o darbininkų laikas, kuris jį pakuoja, taip pat. Yra klientų, kurie sako: „aš pats viską užrišiu“. Tai puiku, jei jūsų „užrišimas“ yra pakankamai tvirtas, kad atlaikytų 2000 kilometrų kelionę, kartojančias stabdymius ir posūkius. Aš pačiu dažnai matau, kad žmonės užriša spinteles, kurios tada atsiduria ant grindų voneje. Jei norite, kad atveštume ir supakavume, privalome tai suspirti iš anksto, ir tai bus papildoma sąskaita faktūra.

Kiek laiko užtrunka visas kelias?

Teoriškai – 3-4 dienos. Praktiškai? Kartais 5, o jei avarija – ir visą savaitę. Viskas priklauso nuo to, kada vairuotojas išvažiuoja iš Vilniaus. Jei važiuoja pirmadienį anksti ryte, tai gali būti Winchcombe jau trečiadienio vakare ar ketvirtadienio ryte. Jei kalbame apie tą patį dalyką, bet su dviem-stopais kituose miestuose (pavyzdžiui, kažką pasiimti Kaune), tai laikas drastiškaiauga. Dar žiemos metu Anglijoje ar Vokietijoje gali būti sniego, kuris sustabdo eismą. Tai nėra greitas pristatymas paštu, tai kompleksinė logistika.

Ar įmanoma pervežti tik vieną kėdę?

Įmanoma, bet ar to verta? Kai kurios firmos siūlo dalinį krovinį (kai paima daugiau klientų ir juos gabena kartu), ir tada vienos kėdės pervežimas gali kainuoti mažiau. Bet tada gaišite laiką, reikės laukti, kol surinks visą krovinią, o galiausiai ir pristatymo terminai juda kaip vėžlys. Jei skubate, reikės užsakyti pilną mašiną, ir tada vienos kėdės pervežimas kainuos tiek pat, kiek ir pilnos spintos, nes mums tiesiog reikia nuvykti tuos du tūkstančius kilometrų. Ekonomiškai tai dažnai nejungsna, nebigu ta kėdė yra kokiu nors anticvariniu brangumu.

Ar vairuotojas gali padėti atnešti daiktus į namus?

Taip, jei jis yra vienas ir turi liftą, jis gali padėti su sunkiais daiktais, bet neįsivaizduokite, kad jis dės visus jūsų kelis tūkstančius knygų į lentynas 5 aukšte be lifto be papildomo mokesčio. Vairuotojo užduotis – nuvežti krovinį iš punkto A į punktą B. Jei reikia „kelno darbo“, t. y. iškrauti ir patalpinti, tai jau yra krovikų darbas, ir jis yra apmokamas atskirai kartu su kėlimu. Winchcombe namai dažnai turi staigus laiptus, tad be papildomo žmogaus ten neapsieisi.

Ką daryti, jei gatvės Winchcombe per siauros?

Tai reali problema. Winchcombe – tai ne Londonas, ten gatvės siauros, o parkavimas – tikras košmaras. Kartais atsitinka taip, kad sunkvežimis privalo stovėti kiek toliau, pvz., prie didesnės aikštelės ar parduotuvės, o tuomet reikia pervežti daiktus mažesniu transportu. Mes stengiamės iš anksto sužinoti adresą patikrinu Google Maps, bet kartais net ir ten vaizdo duomenys būna pasenę. Jei atsisakysite mums pranešti, kad gyvenate „mažame name kampe, kur neįvažiuoja vilkikas“, tai gali baigtis tuo, kad vairuotojas tiesiog negalės pristatyti ir reikės brangiai skubinti vietinią pervežimo firmą Anglijoje.

Ar saugu tai vežti jūromis?

Taip, keltai yra saugūs, bet jūra yra jūra. Kartais pasitaiko stiprių audrų, kai keltas gali šiek tiek svyruoti, todėl viskas turi būti tvirtai užfiksuota. Aš asmeniškai prisimenu vieną atveją, kai mums teko užkabinti grandinę per sunkvežimį, kad krovinys nepasuktų, todėl profesionalus užfiksavimas yra būtinas. Taip pat svarbu, kad krovinys būtų apsaugotas nuo drėgmės, jeigu keltas yra atviro tipo (tokių nedažnai naudojame baldams, bet kartais įvyksta). Bet dažniausiai važiuojame uždarais „tiltais“.

Dokumentai, Muitinė ir Anglijos specifika

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant?

Pagrindinis dalykas – prekės-sąskaita faktūra (Commercial Invoice) arba perkraustymo sąrašas (Packing List). Be to, reikalingasTransporto dokumentas (CMR važtaraštis). Būtina, kad dokumentuose būtų nurodytas tikslus adresas ir gavėjo duomenys. Ir, žinoma, vairuotojo pasas. Be šių dokumentų jūs niekur neišvažiuosite iš Lietuvos ir neįvažiuosite į Angliją, nes muitinė juos pareikalaus.

Kaip dabar veikia muitinė po „Brexit“?

Tai yra vienas sudėtingiausių dalykų. Nuo 2021 metų Anglija tapo „trečiąja šalimi“, todėl visi kroviniai turi būti deklaruojami. Mums reikia pateikti išvežimo deklaraciją Lietuvoje (EX) ir įvežimo deklaraciją Anglijoje (Import). Jei jūs perkeliate asmeninius daiktus (perkeliate gyvenamąją vietą), tai dažnai galima taikyti nulinį tarifą (Transfer of Residence - TOR), bet tam reikia užpildyti specialias formas iš anksto. Jei nepamiršite to padaryti, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Aš asmeniškai visada primenu klientams apie TOR formą, nes ji išgelbsti šimtus eurų.

Kas yra TOR kodas ir kodėl jis svarbus?

Tai paštas (Transfer of Residence) leidimas, kurį išduoda HMRC (Anglijos mokesčių inspekcija). Jis leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito ir PVM, jei esate gyvenę už Lietuvos ribų mažiau 12 mėnesių ir ketinate gyventi Anglijoje ilgiau nei metus. Užpildyti ją gali ir gavėjas Anglijoje. Jei tokio kodo nėra, mums teks deklaruoti kaip prekę (pavyzdžiui, „naudoti baldai“), ir tada britams gali tekti mokėti 20% PVM nuo baldų vertės. Tai nėra mūsų (pervežėjų) kaltė, tai dėl jūsų dokumentų.

Ar jūsų įmonė deklaruoja už mane?

Mes padedame, mes paruošiame dokumentus, bet formaliai mokesčius moka gavėjas ar siuntėjas. Mes turime savo muitinės brokerį, kuris suveda visus duomenis į sistemas, bet atsakomybė už duomenų teisingumą (pvz., ar nurodėte, kad sofa kainuoja 500 EUR o ne 50) lieka ant jūsų. Jei bandysite nurodyti per mažą vertę, muitinė gali sustabdyti krovinį ir paklausti apžiūros, o tai atidels pristatymą ir kainuos pinigus.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tada sustojame ties siena arba prie kelta. Pataisyti galima, bet tai laiką ir nervus. Viena kartą buvo taip, kad klientas parašė/neteisingą adreso kodą (postcode), ir sistema neleido sukurti deklaracijos. Teko laukti valandą, kol jis pabudo (dėl laiko skirtumo) ir pataisė. Geriau patikrinti visus duomenis du kartus prieš išvykstant, nei tiemsčią naktį gaudyti telefonus iš vairuotojo, kuris sėdi prie Anglijos muitinės.

Ar galima vežti maistą važiuojant į Winchcombe?

Negalima. Arba labai ribotai. Anglija turi griežtas taisykles dėl mėsos ir pieno produktų iš ES. Negalima vežti dešrų, sūrio (kai kuriose formose net su kailymis draudžiama), kiaušinių.