Baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham: kas nuo tavęs priklauso, o kas – nuo laiko

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – nėra dviejų vienodų pervežimų, net jei maršrutas atrodo toks pat. Kai klientas skambina ir klauso apie baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham, jis dažnai galvoja, kad tai tiesiog užsisakyti mašiną, padėti dėžes ir važiuoti. Iš tikrųjų, tai yra grandinėlė, kurioje viena nykštis nutrūkimo viskas užstringa. Ypač dabar, kai su Britanija viskas pasikeitė po Brexit – buvo paprasčiau, o dabar reikia galvoti apie dokumentus, kuriuos anksčiau niekas neįsivaizduodavo. Štai kodėl verti žinoti bent pagrindus, kad nenukristum ant kelių paskutinę minutę.

Kodėl kainos svyruoja tiek stipriai? Sakyčiau, tai priklauso ne nuo mūsų kaprizų, o nuo kuro, kuro taip pat, ir dar kartą nuo to, kiek brangu keltuviuose yra vietos. Jungtinė Karalystė ne Lietuva – ten reikia plaukti laivu ar važiuoti po tuneliu, o tai kainuoja. Taip pat, kiekvienas baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham turi savo niuansų, susijusių su patekimu į patiems namus ar išvežimu iš seno buto. Ne visada vairuotojas gali užvažiuoti tiesiai po langus, kartais reikia nešti per pusę miesto. Taigi, neapsigaukite pigių pasiūlymų, kurie skamba kaip pasaka – realybėje ten visada pasislėpia papildomi mokesčiai arba prasta kokybė.

Kaina ir apmokėjimas (apie pinigus tiesiogiai)

Kiek tai viskas kainuos? Paprasta, be jokių nuolaidų.

Kainos formavimas yra kaip loterija, tik be laimės, jei nežinai tikslių duomenų. Baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham paprastai pradedamas nuo pagrindinio krovinio tūrio, tačiau visada prisideda kuro priedlės, kurios šiuo metu tiesiog siaubingos. Negaliu pasakyti tikslios sumos be matavimų, nes skirtingi klientai vieną „sofą“ vadina 200 kg, o kiti – 50 kg sofa ir dviem kampinėmis dalimis. Taip pat įeina ir mokestis už keltą arba „Eurotunelį“, kas, tiesa sakant, suvalgo nemažai dalis biudžeto. Jei kas nors sako, kad gali atvežti už 200 eurų, tikriausiai jis važiuos dviračiu arba paleis krovinį pėsčias.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais? Su priekaba prie sienos sunku.

Daugelis klauso apie grynusius, bet mums dabar sunku su jais dirbti, ypač kai reikia mokėti už keltą kortele internetu. Vairuotojas gali priimti nedidelę sumą, bet turi būti susitarta iš anksto. Esu matęs situacijų, kai klientas pasiruošęs su didžiuliais kupiūrais, o vairuotojas neturi grąžos, tai pasidaro nepatogu abiem pusėms. Geriau bankinis pavedimas arba nors kortelės skaitytuvas, jei toks yra. Aš asmeniškai visada įsivaizduoju, kad pinigai turi būti paskaičiuoti iki cento dar prieš pakrovimą, kad nesiveltume į ginčus prieš pat Warlinghamo ribas.

Kas daro įtaką galutinei kainai? Daugiau nei tu manai.

Pagrindinis dalykas – tai nėra tik atstumas. Čia svarbu, ar reikia nešti daug daiktų iš penkto aukšto be lifto. Buvau tokių butų Vilniuje, kur ten, atrodo, gyveno hercogai, su tokiais plateliais koridoriais, kad net netelpa. Tada baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham brangsta, nes reikia papildomų rankų. Taip pat svarbu, ar reikia išmontuoti ir vėl surinkti baldus. Vienos spintos išmontavimas užima laiką, o laikas – tai pinigai. Dar įsivaizduok, kad reikia statyti apsauginę plėvelę ant grindų, kad nenukryžiuotume kaimynų parketo. Viskas susideda į vieną didelę sąskaitą.

Ar imate užstatą? Nebūtinai, bet kartais.

Standartinėje praktikoje mes imame avansą, kad užtikrintume, kad klientas nepadingtų. Yra buvę atvejų, kai mes susirenkame viską, paruošiame dokumentus, o žmogus nusprendžia, kad jis nebevažiuoja. Tada mes prarandame vietą laive, kurią jau apmokėjome. Taigi, 10-20 proc. avansas yra normalus dalykas. Jei tu bijojum, kad pas mus nukrypsiu, gali susitarti dėl sutarties pasirašymo elektroniniu būdu, tada saugu abiem pusėms.

Kodel brangiau nei prieš metus?

Kuro kaina nebe ta pati, ir tuo visa šventė. Be to, Sterlingo kursas svyruoja kaip laivas audroje. Mes dirbame su eurais, bet tenka mokėti svarais, o tai daro savo. Taip pat, pasirūpinimas draudimu šiuo metu tapo brangesnis dėl padidėjusio rizikos lygio. Nepaisyk to, kad baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham yra populiarus maršrutas, konkurencija nelygina kainų, nes išlaidos auga visiems. Realiai tas pats keltas dabar kainuoja dvigubai daugiau negu prieš penkerius metus.

Pasiruošimas ir pakavimas (ko nereikia daryti)

Ar turite pakavimo medžiagas? Turime, bet už papildomą mokestį.

Mes galime atvykti su dėžėmis, burbuliukais ir gobtuvais. Tačiau jei nori sutaupyti, gali padaryti tai pats. Problema ta, kad žmonės dažnai tai daro blogai – ima senas nekokybiškas dėžes iš parduotuvės, kurios suyra vos tik jas paėmus. Tada tavo indai susimuša kelyje į Warlinghamą. Geriau pirkti naujas, storesnes dėžes. Aš visada sakau – geriau investuoti šimtą litų į dėžes nei verkti dėl nulūžusio tėvio servizo.

Kas daryti su daiktų, kuriuos nenešiu? Išmesk pats.

Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas atvyksta, o klientas sako: „O, šitą šiukšlynę nufotografuok ir išmesk“. Ne, mes ne esam šiukšliavežiai. Mums telpa tik tavo krovinys. Jei turi nereikalingų daiktų, juos reikia išvežti anksčiau. Anksčiau buvau toks nuobodus, kad užtručiau valandą padėdamas išnešti senus čiužinius, bet dabar tokias paslaugas imamu tik kaip papildomą, už papildomą kainą.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Svarbu suprasti, kad didelės spintos ar sofos dažnai netelpa į mašinas pilnomis. Taip pat keltų reikalavimai dažnai reikalauja, kad krovinys būtų užfiksuotas, kad jis neišjudėtų. Jei paliksite spintą surinktą, o ji atsirasnės posūkio metu – mums atsiprašinėti nebus padėta. Taigi, didžiąją baldų dalį geriau išmontuoti. Mes su savimi turime įrankius, todėl tai nėra problema. (Tik turiu omenyje, kad jei spinta yra senas „Pegasas“ su sugedusiais varžtais, tai gali užtrukti ilgiau).

Kaip užfiksuoti daiktus? Virvės nebeužtenka.

Dabar naudojame specialias juostas (tarpines) ir orenas. Senasis būdas su virvėmis dingo, nes jos paliko žymes ant baldų, o klientai skųsdavosi. Norint, kad baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham pavyktų be jokių įbrėžimų, reikia uždėti apsaugines kraštuines ant kampų. Tas apsauginis „pūkelių“ plėvelė (vadinama „stretch“ plėvele) yra privaloma, nors kai kam tai atrodo kaip per daug.

Kas daryti su pažymėtais daiktais? Fotografuok viską.

Prieš išvežant nufotografuok kiekvieną daiktą iš visų pusių. Kai mes atvykstame į Warlinghamą ir pradedame iškrauti, gali atsirasti ginčų, kur buvo įbrėžimas – buvo jis anksčiau ar atsirado kelyje? Jei turi nuotraukas, problema išsprendžiama per minutes. Be to, svarbu užpildyti inventoriaus sąrašą (preliminarų), nors ten dažnai padarome klaidų, nes spėjame rašyti. Tačiau tai pagrindinis dokumentas draudimo kompanijai, jei kas nors nutiktų.

Kelionės ypatumai ir laikas (kada tikėtis vairuotojo)

Kiek laiko užtruks šis kelias? Ne tiek kiek manytum.

Teoriškai Vilnius – Warlingham yra apie 1700–1800 km, priklausomai nuo to, kurį keltą pasirinksime. Jei važiuojame be sustojimų (kas įmanoma tik dviejems vairuotojams), tai užtrunka apie 24-30 valandų. Tačiau realybėje reikia pridėti laiką pakrovimui (4-6 val.), iškrovimui (2-4 val.), ir, svarbiausia, laukimą prie keltų. Kartais laukimas trunka 4 valandas, kartais – 10. Taip pat, užsienio reisai turi savo taisykles – vairuotojas privalo ilsėtis. Taigi, skaičiuok mažiausiai tris dienas nuo to momento, kai išvažiuojame, iki momento, kai atsiranda prie tavo namų Britanijoje.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju? Siaubingai pavojingu ir nelegalu.

Kartais klausto ar nešiojame keleivių. Negalime. Mums draudžia nelegalus keleivių pervežimas. Mūsų draudimas neapima keleivių sėdėjimo krovinių skyriuje. Be to, įsivaizduok – jis sėdi ant sofos tarp dėžių, be saugos diržų. Jei sustojimą metu pristabdys kažkas stipriai, gali baigtis ligoninėje. Neapsimoka. Yra atvejų, kai tam tikros firmos tai daro už papildomą kainą „pieno keliu“, bet aš nedrusiuotų siūlyti to dėl rizikos.

Kur perkelią per Lamanšą? Kalė ar Duisburgą?

Daug kas klausia ar neina per Belgiją. Trumpiausias ir pigiausias būdas yra per Kiprą (Calais) arba Dunkerką, plaukiant keltu arba važiuojant po tuneliu. Tačiau jei krovinys labai didelis, gali tekti važiuoti į Hoek van Hollandą (Olandija), ten keltai ilgesni, bet mažiau eismo. Man asmeniškai patinka tunelis – greita, be bangų (čia net nusikniaukau, kad nėra jūros ligos). Bet jei klientas bijo po žeme, renkamės keltą. Kiekvienas baldų pervežimas iš Vilniaus į Warlingham gali būti planuojamas skirtingai, priklausomai nuo to, kur yra laisvos vietos.

Kas daro su vairuotojų poilsiu? Jie turi savo taisykles.

ES taisyklės griežtos. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas, turi privalomą pertrauką 45 min. Po 9 valandų vairavimo jis privalo ilsėtis 11 valandų. Tai nereiškia, kad jis gali miegoti 4 valandas ir važiuoti toliau. Kompiuterius sistemoje (tachografe) viską fiksuoja. Jei mus sustabdys policija Vokietijoje ir pastebės pažeidimą, baudos milžiniškos. Taigi, mes negaliame skubėti taip kaip tu norėtum, jei vairuotojui reikia miego.

Ar saugu kelyje? 95 proc. taip, bet likęs 1 proc. – ne.

Daugelis bijo, kad jų daiktai pavogti. Sakyčiau, Europoje (ypač Vokietijoje) tai reali grėsmė. Todėl mes negalime statyti mašinos priešais parduotuvę be stebėjimo. Taip pat, Warlinghamo rajone yra gan ramu, tačiau Londono apylinkėse (kadangi tai Surrey, netoli Londone) gali būti problemų su vagimis. Mes visuomet stengiamės uždaryti mašiną ant raktų arba statyti saugioje aikštelėje naktį. Niekada nepalikame krovinio be priežiūros naktį lauke.

Dokumentai ir muitinė (tas niūrus Brexit’as)

Kokius dokumentus reikia? Tamsūs dalykai.