Baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston: praktinis vadovas be saldumynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, turiu pripažinti, baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston visada buvo iššūkis, o pastaraisiais metais dar ir labiau sukomplikavęs. Nedaug kas supranta, kad tai ne tiesiog įkelk ir važiuok, ypač kai kalbame apie maršrutą, kuris veda pro tris šalis ir jūrą. Dažnai klientai sako, kad "Google rodo 12 valandų", bet realybėje tai yra ilgas nuotykis su muitine, keltais ir anglišku oru. Štai čia aš ir padedu išvengti tų klaidų, kurias dažniausiai darome, kai skubame arba pasitikime tik pigiausia kaina.

Kainos ir pinigai – ar verta taupyti?

Kiek tikrai kainuoja baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston?

Žinoma, visiems klausia apie kainą pirmiausia. Sakyčiau taip, baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston dabar kainuoja daugiau nei prieš penkerius metus dėl degalų ir keltų. Vidutiniškai, jei turite 2-3 kubinius metrus (m³) baldų, turėtumėte numatyti biudžete nuo 400 iki 600 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pakavimo paslaugų. Jei tai visa sunkvežimio krovinys (90 m³), skaičiai jau eina į tūkstančius. Nenurodytu tikslaus skaičiaus, nes viskas priklauso nuo to, kiek tikrai daiktų turite ir ar jie telpa į liftą. Būna, kad klientas sako "vėžėkite spintą", o paaiškėja, kad tai senovinė, svoriu lygi traukiniui, tada kaina kyla aukštyn.

Ar pigiau, jei aš pats vežiu savo daiktus?

Kartais atrodo, kad sutaupysi, pats važiuodamas su nuomota tentine mašina, bet tada susiduri su britų draudimo reikalavimais. Britai yra griežti dėl svetimšalių vairuotojų ir jų transporto priemonių, todėl gali tekti mokėti brangias baudas, jei dokumentai tvarkingi ne 100 procentų. Be to, baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston reikalauja žinoti, kur užsukti prie keltų, kad nelauktum valandų eilėje. Profesionalas turi tiekėjo statusą, todėl mums lengviau prasibrauti pro muitinę, o fiziniams asmenims gali būti problemų su PVM grąžinimu ar net įleidimu į šalį, jei ne viskas aišku.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp firmų?

Čia yra vienas dalykas, kuris mane visada erzino. Kai kurios firmos siūlo kainą, kuri atrodo beveik nemokama, bet tada pasirodo, kad jos neįtraukė keltų mokesčio arba "ferri" bilieto. Keltas į Angliją dabar yra labai brangus, jis gali kainuoti ir 200-300 eurų vienam mašinai, todėl jei tavą pasiūlyma mažesnį už šią sumą – žiūrėk į jį įtariai. Taip pat yra firmų, kurios tiesiog renka krovinius ir važiuoja tik tada, kai sunkvežimis pilnas, o tada gali tekti laukti savaitę. Mums svarbu gauti uždarbį, todėl kaina formuojasi pagal maršrų logistiką, o ne pagal norą atimti pinigus iš tuščio oro.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Dažniausiai taip, ypač jei reikia iš anksto užsakyti keltų bilietus arba specialios technikos. Mes, kaip atsakingi pervežėjai, negalime eiti į riziką užsakyti bilietų be jokių garantijų, nes vėliau klientas gali tiesiog neatsiliepti. Avansas dažniausiai būna nuo 30 iki 50 proc., o likutį sumokate atsiėmus krovinį arba prieš išvežant. Buvo atvejų, kai žmonės mokėjo visą sumą iš karto, bet aš to nerekomenduoju – geriau laikyti "kumštį" iki pat galo, kad būtumėte tikri, kad viskas atvyko saugiai.

Kaip skaičiuojamas kubinis metras (m³)?

Tai dažnai sukelia painiavą. Žmonės sako "aš turiu vieną sofą", bet sofa gali būti 2 m³, o gali būti 4 m³, jei ji minkšta ir sunki. Mes dažniausiai lyginame su dėže: viena standartinė "Euro" paletė yra apie 0,8 m³, bet aukščiau. Geriausia yra nufotografuoti daiktus arba nurodyti matmenis. Tada baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston tampa skaidrus, nes nėra jokių nustatymų vietoje. Kartais, kai vairuotojas atvyksta, pasirodo, kad klientas pamiršo paminėti dvigulę lovą arba didelį stalą, ir tada tenka dėti viską į mašiną kaip "Tetris" žaidimą.

Ar galima gauti nuolaidą?

Galima, jei turi ką nors vežti atgal (grįžtantį krovinį). Jei mes radome klientą, kuris nori siųsti kažką iš Liverpulio ar Londono atgal į Lietuvą, mes jums galiame suteikti nuolaidą, nes mums nereikia važiuoti tuščiais. Taip pat nuolaidos taikomos dideliems kroviniams, virš 15 m³. Bet nedarykite to klaidos, kad prašote nuolaidos dėl to, kad "esate studentas" ar "turite blogą dieną" – verslas yra verslas, ir mums reikia padengti degalus.

Dokumentai ir muitinė (Brexit) – kas pasikeitė?

Kokius dokumentų reikia parengti?

Po "Brexit" situacija pasidarė daug sudėtingesnė. Anksčiau buvo paprasta: įvažiavai, išvažiavai. Dabar reikia EX1 deklaracijos (eksporto) ir tada importo deklaracijos Jungtinėje Karalystėje. Be to, būtinas prekių sandėravimo liudijimas arba TIR dokumentas, jei važiuojame su sunkvežimiu. Jei tu fizinis asmuo, kuris perkelia savo asmeninius daiktus (pervykstantis gyventi), gali tekti pildyti "Transfer of Residence" (ToR) formą. Be šitos formos gali tekti mokėti verytinį mokestį (PVM) ir importo mokesčius, nors daiktai naudoti.

Kas dėl PVM ir muito?

Jei pervežame naudotus asmeninius daiktus, PVM ir mokėti nereikia, jeigu pateikiate ToR01 numerį arba įrodymą, kad gyvenote ES ne mažiau kaip 12 mėnesių ir daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius. Bet jei tai verslas – tarkime, pervežate inventorių parduotuvei – tuomet britai reikalauja sumokėti 20 proc. PVM nuo vertės. Čia dažnai pasitaiko klaidų, nes žmonės neįvertina savo daiktų vertės realiai, o muitinė turi savo katalogus. Baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston verslo klientams visada brangesnis dėl šių biurokratinių reikalavimų.

Ar jūs užtikrinote dokumentų tvarkymą?

Taip, mes dirbame su brokeriais, kurie užsiima šita "popierine" darbe. Klientui nereikia važiuoti į muitinę stovėti eilėje. Mums užtenka nusiųst nuotraukas ir sąrašą, o mūsų partneriai Anglijoje susitvarko su likusiu dalyku. Vienintelis dalykas, kurį klientas turi padaryti – pasirašyti eksporto deklaraciją Lietuvoje (dažniausiai elektroniniu būdu). Kartais tai užtrunka ilgiau nei planavome, ypač jei muitinės darbuotojas yra "nepatenkintas savo gyvenimu" ir viską tikrina po tris kartus.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Tada mašina stovi sienoje. Ir kiekviena valanda stovėjimo kainuoja. Esą atvejų, kai dėl klaidingai nurodyto prekės kodo (HS kodas) krovinys buvo uždelstas dviem dienoms. Britai yra labai griežti dėl HS kodų, ypač jei tai mediena arba audiniai, todėl reikia būti tikriems, ką rašome. Aš pats ne visada žinau visus kodus iš galvos, todėl konsultuojuosi su brokeriu, bet jei tu bandysi nusispardavęs nurodyti "žaislus" vietoj "elektronikos", gali susidurti su didelėmis problemomis.

Ar reikia draudimo poliso?

Taip, būtina. Mes turime standartinį CMP draudimą (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road), bet jis apsaugo tik ribotą sumą, dažniausiai iki 8,33 SDR už kilogramą (tai apie 10 eurų). Jei veži brangius baldus, rekomenduoju papildomą draudimą "visą riziką". Tada net jei vairuotoja užkliudo ant ledinės kelio ir viskas sudužo, gausi visą sumą atgal. Netaupykite ant draudimo, nes Anglijoje keliai yra siauri ir vėjuoti, o ne visi vairuotojai yra "Formulės" čempionai.

Kas yra EXW ir DAP terminai?

Trumpai tariant, EXW (Ex Works) reiškia, kad tu mums duodi daiktus savo sandėlyje arba namuose, ir nuo tada momento visos rizikos yra mūsų. DAP (Delivered at Place) reiškia, kad mes pristatome tiesiai į tavo duris Ulverstone. Skirtumas tas, kad EXW atveju jei kas nutinka kelyje, rizika yra tavo, bet dažniausiai sutariame taip, kad mes imamės visko nuo ikrovimo iki iškrovimo. Baldų pervežimas iš Vilniaus į Ulverston dažniausiai vyksta DAP principu, nes klientams nereikia galvoti apie tą šūdą tarpinėse stotyse.

Kelionės eiga ir techniniai niuansai

Kiek laiko trunka kelionė?

Teoriškai, vairuojant be sustojimų, tai truktų apie 24-30 valandų, bet praktiškai tai trunka 3-4 dienas. Kodėl? Nes reikia laukti keltų grafiko (pavyzdžiui, iš Kalė į Dover ar iš Roterdamo). Be to, vairuotojai turi poilsio režimus, jie negali važiuoti 20 valandų iš eilės, nors kai kurie tai būtų norėję. Taip pat reikia laiko įveikti Anglijos kelių eismus, ypač apie Mančesterio regioną, kur eismas dažnai stovi. Geriausia planuoti, kad daiktai atvyks po savaitės nuo įkėlimo dienos.

Kokiu keltu važiuosite?

Daugiausia važiuojame iš Kalė (Prancūzija) į Dover (Anglija), nes tai trumpiausias kelias per jūrą – tik 1,5 valandos. Kartais, jei oras blogas, keltas gali būti atšauktas, tada tenka važiuoti pro tunelį (Eurotunnel), kuris yra brangesnis, bet greitesnis. Yra ir variantų iš Vokietijos ar Olandijos, bet tada kelias tampa ilgesnis. Aš asmeniškai nemėgstu tunelio, ten visada šalta ir trūksta oro, bet klientams tai svarbiau, kad krovinys atvyktų laiku. (Iš tikrųjų tunelyje gerai, tik tenka ilgai stovėti važiuojant į traukinį).

Ar vairuotojas padeda su iškrovimu?

Taip, jei tai sutarta.