Baldų pervežimas iš Vilniaus į Irchester: kas tikrai laukia kelyje

Sveiki, tiesiog šnekėkime kaip žmonės. Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, pervežiau viską – nuo vienos kėdės iki viso namų ūkio iš Vilniaus gilumos į tolimiausius Anglijos kaimelius. Žinoma, baldų pervežimas iš Vilniaus į Irchester yra specifiškas reikalas, nes tai ne Londonas ir ne Manchesteris, ten reikia važiuoti pro siaurus kaimo keliukus. Dažnai klientai klauso „o kiek tai kainuoja?“, bet atsakymas niekada nėra paprastas. Čia ne tik apie kainą, tai apie tą nervų sąnaudą, kai muitinėje kažkas ne taip, ar kai keliuose Anglijoje stoju stūmegėmis. Čia giliai pažvelgsime į tą procesą be jokio „marketinginio“ purvo, tiesiog kaip yra iš vidaus. Esu matęs viską, todėl pasakysiu tiesą.

Apie kainas ir tai, kodėl jos šokinėja

Kiek maždaug kainuoja baldų pervežimas iš Vilniaus į Irchester?

Visada sakau, kad be matmenų ir svorio – tai burtininkystė. Bet jei imtume vidutinį dviejų kambarių daiktą, tai mums svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų, priklausomai nuo to, kiek tų daiktų tikrai. Baldų pervežimas iš Vilniaus į Irchester brangesnis nei į didžiuosius miestus, nes ten reikia nukrypti nuo pagrindinių autostradų. Degus kuro kainos ir keltų brangimas taip pat įtakoja galutinę sumą, todėl nenuostabu, jei prieš metus kainavo 100, tai dabar gali būti 150.

O jei aš turiu tik kelias dėžes?

Tada tau nereikia pilno sunkvežimio. Mes dažnai susitvarkome su dalinėmis krovinių siuntomis, vadinamais „part loads“. Tu sumoki už tą vietą, kurią užima tavo dėžės korpuse. Tai bus pigiau, tik reikia laukti, kol mes surinksime kitus klientus tame pačiame maršrute. Gali užtrukti savaitę-dvi, bet pinigai bus sutaupyti. Kartais net galiu įkišti tave į tarpą tarp Vilniaus ir Londono, jei turiu laisvos vietos.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia išnešti daiktus iš buto?

Žinoma, vairuotojas ne robotas. Jei reikia nešti trečiu aukštu be lifto, tai papildomai apmokestinama, paprastai tai valandinis tarifas arba fiksuota suma už aukštą. Nebijokite to pasakyti iš karto, kad nenuviltumėte vairuotoją, kai jis atvyks ir pamatys tą „užkalnė“. Geriau viską iš anksto susitarti, kad nėra jokių nepageidaujamų staigmenų pabaigoje.

Kada reikia mokėti avansą?

Standartai skirtingi, bet aš visada prašau nedidelio užstato, kad aš nevažiuotų tuščiomis. Tai užtikrina, kad tu tikrai lauksi to krovinio. Paprastai tai 10-20 procentų. Yra buvę atvejų, kai žmonės tiesiog dingdavo arba rasdavo pigiau, o aš jau buvau planavęs grafiką. Avansas – tai tiesiog draugiškas garantas abiem pusėms.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Anglijoje su grynaisiais dabar tikrai problemos, dėl tos visos „plovimo“ sistemos. Geriau banko pavedimu arba kortele. Lietuvoje grynaisiais dar galima susitarti su vairuotoju, bet ne už visą sumą, o tik dalį. Be to, didelių sumų nešiotis pavojinga. Geriau viską įforminti dokumentai, kad yra įrodymų, jei kas nutiktų.

Dokumentai, muitinė ir tas pats Brexit

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Svarbiausia yra krovinio deklaracija (CMR) ir pakavimo sąrašas, t.y., inventorius. Be to, jei pervežame dalykus, kurie nėra asmeniniai (pvz., naujus baldus į parduotuvę), reikia eksporto kvitą. Asmeniniam naudojimui dažniausiai užtenka paso ir to sąrašo, bet muitininkai gali būti įniršę, tad geriau turėk viską tvarkingai surašyta.

Kaip dabar veikia Anglijos muitinė po „Brexit“?

O čia prasideda tikras cirkas. Anksčiau važiuodavai ir nežinojai, kad yra siena. Dabar reikia pildyti „Entry Summary Declaration“, o vėliau, kai atvažiuoji, turi turi turėti „Customs Declaration“. Jeigu turi daugiau kaip 300 svarų vertės daiktų (naujų), gali tekti mokėti PVM ir muito. Senus daiktus galima vežti be mokesčių, jei įrodysi, kad juos naudojai bent 6 mėnesius (tiesa, ne visada tikrina).

Ar jūs užtikrinote šiuos dokumentus?

Taip, mes darome viską per savo brokerius. Aš asmeniškai nebesiučiu daugiau dokumentų, nes per daug klaidų buvo anksčiau. Brokeris žino, ką daryti. Tau tik reikia pateikti sąrašą ir paso kopiją. Vieną kartą bandžiau pats ką nors pildyti ir užstrigau tris dienas pas sieną, todėl geriau patikėti profesionalais (nors ir jie klysta).

Kas nutinka, jei pamiršiu įrašyti kažką į sąrašą?

Tada gali būti bauda arba privalėsi papildomai sumokėti už to daikto deklaravimą vietoje. Kartais tiesiog nukreipia į „Red route“, kur tikrina viską iki galo. Geriau parašyti „vaza sena, su trūneliu“ nei „vaza“, nes tada gali įtarti, kad perveži prekę. Būk tikslus, bet nereikia būt poetu.

Ar reikia draudimo?

Būtina. Niekada nežinai, kas nutiks kelyje. Yra buvę, kad sunkvežimis užsidega arba kažkur įsibrovėliai išima daiktus iš priekabos (nors retai, bet būna). Standartinis draudimas dengia apie 10 eurų už kilogramą, bet jei turi brangų paveikslą, reikia tai specialiai pažymėti. Aš visada įtraukiu į sutartį, kad klientas yra atsakingas už vertės nurodymą.

Kelias: Vilnius - Irchester (ir ką reikia žinoti apie Angliją)

Kiek laiko trunka kelionė?

Teoriškai tai 3-4 dienos vienam krypčiui, jei niekas nešokinėja. Pradedam nuo Vilniaus, važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, paskui keltas į Angliją. Bet realybėje – gali užtrukti ir savaitę, jei yra eismai arba techniniai gedimai. Vieną kartą stovėjome Vokietijoje dėl šturmų 12 valandų. Taigi, niekada nepažadu tikslios datos, tik dienų intervalą.

Per kurį uostą geriausia važiuoti į Irchester?

Kadangi Irchester yra Northamptonshire, netoli Wellingborough, geriausiai tinka Hario uostas (Harwich) arba tiesiog įvežti per Doverį. Iš Harwicho yra artiau, tiksliau sakant, važiuojant A14 ir A1(M) keliais. Jei važiuojate per Doverį, teks važiuoti pro Londoną, o tai – siaubingas spūstis. Aš asmeniškai venčiu Londono, jei galiu, nors ir kuras ten brangesnis (ne, kuras jau visur brangus).

Ar sunku privažiuoti į patį Irchesterą su sunkvežimiu?

Ten yra gana siauri keliai, ypač kaimų centruose. Jei turi didelį sunkvežimį (18 arba 25 tonų), gali būti problemų privažiuoti prie namų. Būna, kad reikia iškrauti mažesniu automobiliu arba net nešti rankomis nuo pagrindinio kelio. Irchester centre yra toks žiedas, ten reikia labai gerai žinoti kelius, kad nepvažiuotum į kažkurį „dead end“.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigs?

Tai reali problema. Angliški kaimai turi labai siauras gatves, dažnai ant sienų užrašyta „No HGVs“. Jei vairuotojas matės per vėlai, gali tekti atšaukti krovinį arba kviesti vietinį „low loader“ automobilį, kuris nutempia sunkvežimį atgal. Tai kainuoja šimtus svarų, todėl visada prašau klientų nusiųsti nuotraukas gyvenamosios vietos prieš kelionę.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų automobilių turi GPS sekimo sistemas. Galiu atsiųsti nuorodą, kur matysi, kur dabar yra tavo baldai. Bet ne visada tai veikia tiksliai, ypač Tunelyje arba kai vairuotojas užmiršta įjungti įrangą. Kartais geriau tiesiog paskambinti vairuotojui, jei jis ne vairuoja (pamiršk, kad jis negali kalbėti ratais).

Pakavimas, krovimas ir kitos bėdos

Ar aš turiu pats supakuoti baldus?

Galima, bet aš nerekomenduoju. Jei tu supakuosi senomis dėžėmis, kurios suyra pervežimo metu, ir užlūžus tavo LCD televizoriui – draudimas to nepadengs. Mums patogiau, kai viskas supakuota mūsų standartinėmis dėžėmis. O jei nori taupyti – naudok stiprias dėžes ir daug putų. Aš matau daugiau sugadintų daiktų dėl blogo pakavimo nei dėl avarijų.

Kaip apsaugoti sofas ar minkštus baldus?

Mums yra specialūs „stretch“ rūbai, kuriuo apvyniojame visas minkštas furnitūras. Tai apsaugo nuo purvo ir drėgmės. Be to, krovime dedame įkrovos tarpus (styrolo užpildus), kad baldai nešoktų. Vienas klientas bandė vežti sofą be apsaugos – važiavom per lietų Vokietijoje, ir atėjo jis pilnas purvo. Nėra gėda šiek tiek papildomai sumokėti už apsaugą.

Ar galima krauti į vieną krovinių mašiną su kitų žmonių daiktais?

Taip, tai būtent tas dalinis krovinys, apie kalbėjau anksčiau. Bet tada turi būti labai aiškiai pažymėta, kas yra kas, kad neišmaišytume. Mes žymime kiekvieną dėžę numeriais. Irchesterą dažnai aptarnaujame kartu su keliais klientsiais tame pačiame regione, taigi tai efektyvu.

Kas dėl senų, jau suirusių baldų?

Jei tavo spinta jau laikosi ant vienoiko, aš neduodu garantijos, kad ji atvyks sveika. Mes uždėsime juostas, palaikysime, bet jei ji susilūžta nuo savo senumo – tai ne mūsų kaltė. Geriau išsardyti tai, kas gali kristi. Vieną kartą gavau skundą dėl kojos, kur nukrito nuo lentynos, nors pati spinta buvo amžiaus.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Dabar tai yra labai sunku dėl fitosanitarinių taisyklių. Oficialiai augalų su žeme neįleidžia, gali konfiskuoti ir baudžia. Jei tai kelių vazonų su dirva, geriau palik juos Lietuvoje arba vežti be dirvos (nuplautus šaknis). Aš nebegaliu rizikuoti savo vairuotojais dėl kelių geraniumų, tai tiesiog neapsimoka.

Klausimai apie vairuotojus ir firmas

Kaip aš galiu pasitikėti vairuotoju?

Tai geras klausimas. Aš dirbu su tais pačiais žmonėmis jau metus. Bet jei renkatis kitą firmą – klausk apie patirtį. Yra daug firmų, kurios tiesiog samdo pašalinius vairuotojus iš skelbimų, ir tie žmonės nežino, kaip elgtis su baldais. Jie gali mesti dėžes kaip bulves.

Kas nutinka, jei vairuotojas suserga kelyje?

Tokia situacija buvusi. Mes tada turime kvieti kitą vairuotoją pakeisti, arba jei toks netoli – imti automobilį ir vežti toliau. Tai gali prailginti laiką, bet mes visada įrodome, kad tai „Force Majeure“. Klientams tai nepatinka, bet kas darys – žmonės ne robotai.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kur kas pigiau?

Kadangi jie sutaupo ant visko. Jie neturi draudimo, jie nevežia per keltus, o tiesiog įsirašo į ką nors, kas vėliau iškyla (tai yra nelegalu). Arba jie pasako kainą be PVM, o tada prieš pat vežimą prideda 20 proc. Aš stengiuosi būti sąžiningas, nors kartais ir girdžiu, kad „brangiai“. Atsimink, pigiai kainuoja dukart.

Ar jūsų vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, bet kalba angliškai pakankamai gerai, kad susitartų su klientais. Irchester vietovėje gyvena daug lietuvių, taip kad dažnai net nereikia angliškai. Bet jei reikia kalbėti su muitininku arba policija – mes sugebam susikalbėti.

Ar galima duoti pinigų arbatpinigių vairuotojui?

Jei jis padarė kažką papildomo (pakraunė labai sunkų daiktą, nešė į aukštą be lifto) – būtinai. Vairuotojai tai vertina.