Baldų pervežimas iš Vilniaus į Doncaster: praktinis vadovas ir tiesa be pūstuvų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, o gal ir daugiau, pradėjau dar tada, kai „Scania“ vairuotojai turėdavo telefonus, dydžiu kaip plytos. Per tą laiką mačiau viską – nuo padegto krovinio iki to, kaip klientas bandė įvežti pusę buto viena dėže. Kalbant apie baldų pervežimas iš Vilniaus į Doncaster, tai nėra paprasta kelionė A1 automagistrale. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurį lemia ne tik kilometrai, bet ir muitinė, Britų salos geografija bei žmonių faktorius. Dažnai klientai galvoja, kad tai tiesiog „užkrauti ir nuvežti“, tačiau realybėje ten susitinka kelios šalys, skirtingi įstatymai ir begalė smulkių nereikalingumų. Štai kas iš tikrųjų vyksta užkulisiuose ir ką reikia žinoti, kad išvengtumėte nemalonumų.

Kiek kainuoja ir užtrunka tas reikalas

Kiek laiko užtrunka baldų pervežimas iš Vilniaus į Doncaster?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra paprastas „trys dienos“. Viskas priklauso nuo to, ką mes vadiname „kolektyvu“. Jei tai yra dalinis krovinys, t.y. jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis, tai gali užtrukti nuo penkių iki aštuonių dienų. Reikia surinkti pilną furgoną arba puspriekabę, paskui nuvažiuoti iki Doncaster, iškrauti ir grįžti. Jei užsakote ekskursinį reisą (tik jūsų daiktai), tai įmanoma įveikti ir per tris–keturias dienas, jei sėkmingai praeisite angliškąją muitinę ir ne užstrigsite eismo spūstyse prie Briuselio ar ant Lamanšo sąsiaurio.

Ar brangu pervežti baldus iš Vilniaus į Doncaster dabar?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiemo šunys ant užeigos. Vakar paskaičiavau vieną variantą, rytoj jau gali būti kitaip, nes degalai pabrango arba svaras nukrito prieš eurą. Vidutiniškai, jei kalbame apie vieną kėdę ar nedidelę spintą, tai gali atsieiti vos šimtą ar du eurų, tačiau jei reikia pervežti visą butą, skaičiai bus kur kas didesni. Verta prisiminti, kad šia kryptimi (baldų pervežimas iš Vilniaus į Doncaster) važinėja ne tiek daug firmų, tad kažin ar rasit pigių „gėlybių“. Dažniausiai kaina formuojasi pagal tūrio kubus – kuo daugiau vietos užimate furgone, tuo brangiau.

O kiek tos vietos užima? Aš turiu tik du sofa ir stalą.

Du sofa ir stalas – tai jau gana solidus gabaritas. Sofos, ypač jei jos yra „corner“ tipo, t.y. kampinės, užima daug vietos, nes jas reikia gerai uždengti, kad neapsibrėžtų aparatūra (o ne, ne aparatūra, o patys baldai). Stalas, jei jis išardomas, tai lengviau, bet jei vienas gabalas – tai bėda. Paprastai tokiam kiekiui užtenka 3–5 kubinių metrų, bet aš visada liepiu klientams nufotografuoti ir išmatuoti. Viena vertus, matuoti patogiau, kita vertus – aš ne matematikas, galiu suklysti ir akimis. Geriau duokite tikslius matmenis, tuomet ir kaina bus tiksliau.

Ar galima kažkaip pigiau gauti pasiūlymą?

Žinoma, visada galima. Jei jūsų baldai nėra skubūs, galite laukti, kol mes surinksime „kolektyvą”. Tada kaina už kubą būna mažesnė, nes išlaidos padalinamos iš visų. Tačiau čia yra savas rizikos faktorius – gali tekti laukti savaitę ar dvi. O jei jums reikia baldų pervežimas iš Vilniaus į Doncaster jau rytoj? Tuomet teks mokėti pilną kainą už greitąjį reisą. Dar vienas būdas – patys atvežti į mūsų sandėlį Vilniuje, tai taip pat šiek tiek sumažina kainą, nes mums nereikia važiuoti prie jūsų namų ir leisti vairuotojo laiko.

Ar kainuoja įkrovimas ir iškrovimas?

Čia viskas priklauso nuo paslaugos tipo. Užsakant „durys į durys“ mūsų vairuotojai (arba samdomi krovikai UK pusėje) padės viską užkrauti ir iškrauti. Jei pasirinksite tik sandėlio į sandėlį variantą, tada turite susitvarkyti patys. Aš visada sakau – užsakykite kroviką, nes jūsų nugarą brangiau gydyti nei tuos 50 svarų užkrovimo mokestį. Beje, Doncasteryje ne visada lengva rasti nemokamą parkavimą prie namo, tai gali tekti įeiti į papildomas išlaidas.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos niuansai

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant?

Dabar, po „Brexit“, viskas tapo įdomesnė. Būtina turėti krovinio deklaraciją (ex1 arba export declaration), kurį paprastai daro brokeris. Jums kaip siuntėjui reikia turėti asmens dokumentą ir, idealiai, daiktų sąrašą. Jei baldai yra naudoti (t.y. ne prekybinis krovinys, o asmeninis turto pervežimas), tai reikia užpildyti „Transfer of Residence“ formą, jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių. Be to, reikia EORI numerio, be jo nieko nepraeis.

Kas tas EORI numeris ir kur jį gauti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai toks unikalus kodas, kuris leidžia lengvai identifikuoti vežėjus ar importuotojus. Be jo jūsų baldų pervežimas iš Vilniaus į Doncaster gali sustoti Anglijos uoste prie muitinės. Jį gana lengva gauti internetu per HMRC (britų mokesčių tarnybą) svetainę, bet ten reikia šiek tiek angliškai suprasti. Jei nesuprantate – geriau pasiklauskyti brokerio ar mūsų, padėsime susitvarkyti, kitaip gausite baudą.

Ar reikia mokėti PVM ar muito mokesčius?

Jei pervežate naudotus asmeninius daiktus į naujus namus Anglijoje ir gyvenote ten ne mažiau kaip metus, dažniausiai PVM ir mokesčiai netaikomi (reliefas). Tačiau jei tai yra nauji baldai, kuriuos nusipirkote Lietuvoje ir norite atvežti čia parduoti arba įrengti nuomojamam butui, tuomet teks mokėti 20% PVM ir galbūt importo muitą, priklausomai nuo medžiagos (pvz., odiniai baldai gali turėti kitokį muito kodą). Čia reikia būti labai atidiems, nes muitinės pareigūnai mėgsta „užkabinti“ už neskelbtą prekybą.

Kas daryti, jei muitinė sustabdo krovinį?

Nepanikuoti. Tai nutinka dažniau, nei manote, ypač jei dokumentuose yra klaidų arba krovinys atrodo įtartai. Pirmiausia, mūsų brokeris susisieks su jumis ir praneš, klausimą. Gali reikėti papildomai pateikti pirkimo kvitus ar vaizdo įrodymus, kad daiktai yra naudoti. Kartais reikia sumokėti garantinį mokestį, kuris vėliau grąžinamas. Blogiausia, kai klientas nieko neatsako į skambučius – tada krovinys gali būti nukreiptas į sandėlį ir ten brangiai gulėti.

Ar sunkiau vairuotojams važiuoti į Angliją dabar?

Labai. Viskas sukasi aplink vizas ir permitus. Lietuvos vairuotojams dabar reikia „Standard Visitor“ vizos arba kitos leidimo formos, kad galėtų įvažiuoti į JK. Be to, furgonai turi atitikti techninius reikalavimus (Londono zonos mokestis, kuris Doncasteriui neaktualus, bet kelyje gali praeiti pro Londoną). Vairuotojai dažnai pavargę nuo tų popierių, todėl kartais gali būti šiek tiek nervingi, bet supraskite – jie tiesiog noria atlikti darbą ir grįžti namo.

Pakavimas, rizikos ir keisčiausios situacijos

Ar jūs pakuojate, ar aš turiu pats?

Mes siūlome pakavimo paslaugas, bet tai papildomai kainuoja. Jei norite sutaupyti, galite pakuti patys, bet tada atsakomybė už sužalojimus tenka jums. Aš visada patariu – jei pervežate brangius baldus, geriau mokėkite už mūsų pakavimą. Mes naudojame burbuliukų plėvelę, storas kartonas, o ne laikraščius (kaip daroma senovėje). Kartais klientai sako: „Aš viską padengiu antklėde“ – tai nepadės, jei antklėdė slysta ir baldai įsibrėžia vienas į kitą.

Kas nutinka, jei sužalojama sofa ar spinta?

Turiame draudimą (CMR insurance), bet jis padengia tik ribą, paprastai iki 10 EUR už kg, nebent susitartume kitaip. Jei spinta yra labai vertinga (t.y. brangi, ne sunki), draudimas gali nepadengti visos vertės. Būna, kad vairuotojas staigiai stabdo, spinta nukrenta ir lūža kojelė. Tokiu atveju mes bandome padėti suremontuoti arba atlyginti, bet jei jūs pats supakavote blogai – tai jūsų problema. Vieną kartą klientas padėjo vazą į dėžę be užpildo, kas buvo aišku, kad ji sudužs. Vėliau reikalavo atlyginimo, bet mes atsisakėm, nes kaltės buvo ne mūsų.

Ar saugu pervežti stiklinį stalą?

Stiklas – tai mūsų nuodėmė. Mes juos pervežame labai retai, nebent klientas pasirašo atleidimo nuo atsakomybės aktą. Jei jau tikrai reikia, tai reikia specialių dėžių su putomis ir medinių rėmų. Keliaujant toli kelias (baldų pervežimas iš Vilniaus į Doncaster yra apie 2000 km viena kryptimi), kelyje yra duobų, o furgonas šoka net ir gerose kelyse. Stiklas gali sprogti net ir nuo mažiausio įtempimo. Geriau jį nupirkti Anglijoje, nors ten brangiau.

O jei lietus? Krovinys nešlaps?

Furgonai yra hermetiški, taigi lietus viduje neturėtų būti problema. Tačiau problema gali būti įkrovimo ir iškrovimo metu. Jei Lietuvoje lieja kaip iš kibiro, o vairuotojas atidaro duris ir bando įkrauti drėgnus baldus – tai blogai. Drėgmė gali patekti į medieną ir paskui pūti. Todėl stengiamės nekrauti, jei oras labai blogas, arba naudojame tendines iškrovas.