Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Sherborne: ką reikia žinoti apie kainas, muitinę ir rizikas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo sofos, iškritusios iš sunkvežimio ant autostrados Vokietijoje, iki klientų, kurie bando užpildyti deklaraciją be mano pagalbos. Kalbėsime tiesiogiai. Jei planuojate baldų pervežimą iš Klaipėdos į Sherborne, pasiruošite nėrėtų nervų, jei manote, kad tai tik paprastas važiavimas su mašina. Atstumas yra didelis, kelią sunkina Lamanšo sąsiauris, o angliškas oras daro savo. Štai jums realus vaizdas, be reklamos šlamšto, kaip tai vyksta iš vidinės pusės, kai reikia susidoroti su tona tonos kilogramų ir biurokratija, kuri po „Brexit“ tik pasidarė sudėtingesnė. Svarbiausia – suprasti, kad pigiau nebūtinai reiškia greičiau ar saugiau.

Kaip susiformuoja kaina ir kiek tai iš tiesų kainuoja?

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų pervežimas iš Klaipėdos į Sherborne?

Čia viskas labai priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau vietos jūsų daiktai užims. Tai ne parduotuvėje fiksuota kaina už prekę. Paprastai, kalbant apie šį konkretų maršrutą, maždaug 1 kubo metras kainuoja nuo 120 iki 180 eurų, bet tai gali smarkiai svyruoti. Jei turite tik kelias dėžes ir keletą kėdžių, gali pavykti susiderėti dalinio krovinio būdu, kai su jumis važiuoja ir kito kliento daiktai. Tačiau jei pervežiate pilną namų ūkį, reikės atskiro sunkvežimio, o tai kainuos gerokai brangiau. Taip pat prisidėl kuro kainos, kurios šiuo metu... na, jūs žinote, kokios jos.

Kodėl kaina pasiskirsto taip netolygiai?

Sakyčiau, čia kalba eina ne tik apie degalus. Yra didelė dalis fiksuotų išlaidų, kurias turime padengti nepriklausomai nuo to, ar vežiate vieną stalą, ar tris lovas. Keltas per Lamanšą – tai labai brangiu istorija, o mokesčiai uosto paslaugams Klaipėdoje irgi nekrenta. Be to, baldų pervežimas iš Klaipėdos į Sherborne reikalauja specialios aprūpinimo, geresnių kilimėlių, o kartais ir įrenginių keliuose su įstrižomis ulicėlėmis Anglijoje. Todėl kaina susideda iš fizinio darbo, dokumentacijos ir rizikos.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą ar užstatą?

Dauguma imonių todėl ir paprašys nedidelio užstato (apie 10-30 proc.), nes mums reikia sumokėti už keltą iš anksto arba uždeklioti kuro baką. Aš asmeniškai stengiuosi būti lankstus su pastoviais klientais, bet jei susitikame pirmą kartą, be užstato neliku. Netyčia (bet dažnai taip nutinka) klientas nusprendžia, kad jam daiktų nebereikia, o mašina jau važiuoja. Tada mes prarandame pinigus, todėl saugumo priemonės būtinos.

Ką daryti, jei gavau kainą, kuri man atrodo per žema?

Bėkite toli. Nepasitikėkite tuo, kas sako, kad už pusę rinkos kainos veš viską per dvi dienas. Tokios kompanijos dažnai neapdraudžia krovinio, vairuotojai gali būti bedarbės ar net be lenktų, o technika – sena. Vieną kartą girdėjau istoriją, kai tokia firma užstojo kelią A2 magistralėje su sugedusiu sunkvežimiu, o klientas liko su daiktais Švedijos pasienyje be jokios pagalbos. Geriausia papildomai sumokėti už ramybę nei skaityti prašymus paramai facebook’e vėliau.

Ar galima kažkaip sutraukti kainą?

Taip, jeigu esate lankstus dėl datos. Jei aš turiu tuščią mašiną, kuri grįžta iš Londono arba keliauja į Šotlandą, aš galiu jums pasiūlyti gerą nuolaidą, kad tik užpildyčiau vietą. Taip pat, jei patys suruošiate daiktus ir iškeliate juos į mašiną prie namų (sutaupome laiką), taip pat sumažinoma kaina už krovimo darbus. Bet nepažeiskite saugumo – dėžės turi būti stiprios.

Ar kainoje įskaičiuotas darbas abiejuose galuose?

Įprastai kaina, kurią jums sakau telefonu, yra „nuo durų iki durų“. Tai reiškia, kad mano komanda atvažiuoja prie jūsų namų Klaipėdoje, užkrauna ir iškrauna Sherborne. Tačiau kartais klientai visada pamiršta papasakoti apie trečiajį aukštą be lifto arba apie siaurą koridorių, per kurį nepraslenka sofa. Tada kaina gali šokti „aukštyn“, nes reikia kvieti papildomus žmones arba naudoti kėlimo platformą.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ nuskaitymai

Kaip dabar veikia dokumentų tvarka po „Brexit“?

Iš tiesų, šiek tiek sudėtingiau negu anksčiau. Dabar reikia pateikti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo deklaraciją Anglijoje. Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Sherborne tampa būtinu susisiekti su muitinės tarpininku abiejose pusėse (bet dažnai suprantu, kad klientai nori, kad mes tai padarytume). Be to, jei daiktai yra Nėštų ar naudoti, jūsų kaip asmeninio turto, gali būti taikomas atleidimas nuo PVM, bet tai reikalauja „Transfer of Residence“ (ToR) dokumento iš JK mokesčių inspekcijos (HMRC). Gaukite jį iš anksto, kitaip teks mokėti 20% mokestį.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio?

Tai gali būti problemų. Muitinė neleis krovinio įeiti į šalį, kol mokesčiai nebus apmokėti arba situacija neaiški. Yra atvejų, kai klientai manyjo, kad jų sena dviračio nereikia deklaruoti, o britai už tai tikrai moka dėmesį. Jei jo neturite, aš galiu padėti jį gauti, už tai reikia laiko – dažniausiai tai trunka apie savaitę, kartais ilgiau, priklausomai nuo to, kaip greitai HMRC atsako.

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Nebūtinai kiekvieną šaukštą, bet bendrą sąskaitą faktūrą ar inventorinį sąrašą turėti būtina. Muitininko (arba brokerio) akims svarbu žinoti, kas yra krovininyje – ar tai nauji baldai, ar seni daiktai. Jei dokumentuose parašyta „baldai“, o rasta kompiuterių, gali kilti nusiskundimų. Būkite sąžiningi, bet nereikia daryti perfrazavimo kiekvienam porceliano spardytukui.

Kas vyksta tiksliai uoste, kai atvyksta mašina?

Ten tą laiką praeidžia daug problemų... kiekvieną kartą kitokios. Vokietijos ar Olandijos uoste (priklausomai nuo maršruto) atliekamas kontrolinis pasirašymas, o Anglijoje – fizinė ir dokumentinė patikra. Jei dokumentai tvarkingi, vairuotojas gali pravažiuoti „greituoju keliu“, kitu atveju mes laukome kol bus patikrinta. Kartais juos užklauso „Ką vežate?“, vairuotojas paroda dokumentus ir važiuoja, bet kartais nusprendžia iškrauti viską (kažką tokio girdėjau prieš porą metų Dover’yje).

Ar aš turiu kažką daryti su Muitinės sąskaita faktūra jeigu asmens perkėlimas?

Jei naudojate ToR01 numerį, PVM mokėti nereikia, tačiau procedūros vis tiek yra. Muitinės tarpininkas reikalingas tam, kad užregistrųtų importą sistemoje. Mes dažnai šias paslaugas teikiame komplekte, tačiau tai nėra įskaičiuota į pradinę kainą už transportą, nes tai atskira paslauga. Nereikia jos bijoti, tiesiog reikia laiko ir kantrybės.

Kur geriausia organizuoti muitinę – Lietuvoje ar Anglijoje?

Geriau, kad tuo rūpintusi profesionali kompanija. Lietuvoje eksportas yra paprastesnis, o importas į JK – sudėtingesnis. Dažniausiai dirbame su Anglijos brokeriais, kadangi jie geriau žino vietinius reikalavimus. Neklauskite mane, kodėl Anglijos muitinė taip griežta – tiesiog tokia tradicija, ypač dabar, kai jie užsidarė nuo Europos.

Kodijl reikia T2L dokumento ar tikrosios kilmės pažymos?

Jei pervežate naujus baldus, iš Europos Sąjungos gaminamus (pvz., lietuviškus), gali prireikti kilmės dokumentų, kad būtų įrodyta, jog jie nėra pagaminti Kinijoje ir pervežami per Lietuvą. Tai gali leisti išvengti muchCustoms’o (ne, čia rašyti klaidos nereikia, rašau...) muitų. Bet dažniausiai tokie dalykai aktualūs dideliems verslams, ne asmenims. Aš asmeniškai dažnai apie tai tikrai nesigilinu, kai vežu senas spintas, bet jei turite naują豪华 (prabangų) komplektą – reikės pasitikrinti.

Kelias, laikas ir techniniai niuansai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Klaipėdos iki Sherborne?

Teoriškai, jei vairuotojas nevaitojo, tai apie 3 dienas, išskaičiuojant poilsį. Praktiškai – 4 ar 5 dienas. Reikia važiuoti į uostą (Klaipėda), laukti kelto (nuo Kielio iki Hull arba iš Roterdamo), tada važiuoti per Angliją. Sherborne yra Dorsete, tai reiškia, kad nuo Pietryčių (kur dažniausiai užsukame) reikia nukeliauti dar apie 200 km į pietvakarius. Be to, britų keliai, ypač mažesni keliai link Sherborne, gali būti labai užstrigę.

Kurį keltą geriau naudoti?

Mums dažniausiai patinka Kielis-Hull, nes tai mažiau „galvos skausmo“ su vairuotojų poilsio laiku. Roterdamo-Dover arba Hook of Holland-Harwich maršrutai yra trumpesni, bet ten daugiau triukšmo ir kontrolės. Be to, Kelyje per Vokietiją reikia važiuoti ilgiau. Bet jeigu reikia labai greitai tik į Londoną, Roterdamas gali būti greitesnis. Vis kas. (čia turiu omenyje – viskas aišku). Geriausia palikti tai mums sprendžiant.

Ar mašina sustoja pakeliui?

Vairuotojai turi savo tvarkaraštį, jie privalo laikytis poilsio laikų. Kartais sustoja degalinėje papieti, kartais užsuka į sandėlį paimti kitą krovinį (jei tai dalinis krovinys). Jeigu nuspręsite, kad norite, kad jie sustotų pas draugą papiesti kaimelyje, tai gali būti problema – dėl biurokratijos draudžiame keti krovinio sudėtį ne paskirties vietoje. Saugumo sumetimai.

Kaip elgtis su siaurais keliais Sherborne?

Sherborne – senas romėniškas miestas, daug kur gatvės yra siauros, o „parking“ (stovėjimas) ten beveik neegzistuoja sunkvežimiams. Mes dažnai važiuojame su mažesne mašina (7.5t arba 18t vietoje 40t), kadangi su dideliu sunkvežimiu tiesiog negalima užvažiuoti į centro gatves. Būtinai pasakykite mums iš anksto, jei gyvenate senajame miesto dalyje – reikės planuoti iškrovimą šalia esančioje aikštelėje arba gauti leidimą iš savivaldybės užimti kelio dalį.