Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Felixstowe: kas tik laukia jūsų krovinio kelyje?
Sveiki, gerbiami. Taigi, nusprendėte persikelti ar tiesiog siųstate daiktus į Didžiąją Britaniją? Gerai, tada turbūt jau suabejojote, kodėl visi šaukia apie tą Brexit’ą ir kainas. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – baldų pervežimas iš Klaipėdos į Felixstowe nėra tiesiog važiavimas nuo A iki B. Tai yra nuotykis, kuris kartais trunka ilgiau negu planavote, o kartais baigiasi netikėtai sklandžiai. Per šiuos metus mačiau viską – nuo virtuvės, kuri nenukrito nuo sunkvežimio rampos, iki klientų, kurie bandė įvežti džiovintus kepsnius su savo senaisiais daiktais. Čia nebus sausas oficialus reglamentas, o paprastas šnekamas žodis apie tai, kaip tai iš tikrųjų vyksta, ko tikėtis ir kaip nesusibraižyti su dokumentais.
Bendros klausimai apie maršrutą ir laiką
Kiek laiko užtrunka tas kelias į Felixstowe?
Čia visada yra klausimas su kableliu. Teoriškai, jei vairuotojas nemiega, o keltas laikrodžiui, tai baldų pervežimas iš Klaipėdos į Felixstowe gali trukti maždaug 4–5 dienas. Bet praktikoje? Paprastai skaičiuokite nuo 5 iki 7 dienų. Visada kažkas įvyksta – užstrigo uoste, buvo audra jūroje arba tiesiog pavargo vairuotojas. Geriau pasiruoškite ilgesniam laikotarpiui, kad nenuviltumėte, kai vairuotojas atsilieks diena dėl techninės pertraukos arba muitinės eilės.
Ar brangu vežti toliau negu į Vokietiją?
Žinoma, brangiau. Tai ne tik toli, bet ir tas Felixstowe... ten eilės didelės. Kaina priklauso nuo tūrio, bet paprastai tai kainuoja gerokai daugiau negu pervežimas į tuos pačius Berlyną ar Oslą. Tiesiog geografija pasako savo žodį – turi važiuoti per visą Europą, tada dar keltu per jūrą. Be to, Britanijoje degalai brangesni (nors dabar jie ir pas mus ne dovana), o mokesčiai už įvažiavimą į uostą gali sukelti šokirą.
Kodėl būtent Felixstowe, o ne Tilbury ar Hull?
Felixstowe yra didžiausias konteinerių ir krovinių uostas, todėl ten patenka dauguma tranzitinių siuntų iš Lietuvos. Ten yra geriausia infrastruktūra, kai kalbame apie didelius krovininius automobilius. Žinoma, jei jūsų gavimas yra arčiau Londono, kartais galima varyti ir į kitus uostus, bet baldų pervežimas iš Klaipėdos į Felixstowe yra klasika. Ten daugiau laivų, reiškia, dažniau kursai, todėl greičiau galima išsiųsti krovinių partiją.
Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?
Dauguma firmų siūlo sekimą GPS, bet kas jums duos, jei vairuotojas tiesiog išjungs telefoną arba bus be signalo? (Būna ir taip, tikrai). Paprastai galite sekti mašinos vietą, kai ji važiuoja sausuma, bet kai ji užeina ant keldo arba į uosto zoną, signalas dingsta. Tada likęs tik laukti skambučio iš dispiterio, kuris pasakys: „Jau važiuoja, jau beveik ten“.
Dokumentai, muitinė ir tas blogasis Brexit
Kas su dokumentais dabar, po to Brexit’o?
O čia prasideda tikras cirkas. Anksčiau buvo paprasta – CMR ir viskas. Dabar reikia EORI numerio, jei verslas, o jei privatūs daiktai – tai daiktų deklaracija (Transfer of Residence). Be to, turi būti tinkamas pirkimo-s pardavimo kontraktas arba dovanojimo raštas, jei pervežate senus baldus. Jei dokumentai blogai užpildyti, vairuotojas gali stringti pas britus muitinėje valandomis.
Kas tas MRN kodas ir kodėl visi jo bijo?
MRN (Movement Reference Number) tai toks burbuliukas, kurį išduoda britų muitinė, kai jums patvirtina importo deklaraciją. Be šio kodo vairuotojas negali išvažiuoti iš uosto. Kartais sistema užstringa ir kodo nebus kelias dienas. Tada laukiate, mokėtumėt už saugojimą uoste (storage charges), o tai kainuoja milžiniškus pinigus. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris dėl to kodelaukė 3 dienas ir sumokėjo daugiau už saugojimą nei už patį pervežimą.
Ar reikia mokėti PVM ar muito?
Jei pervežate naudotus asmeninius daiktus ir gyvenate ne JK ilgiau nei 12 mėnesių, galite kreiptis dėl Transfer of Relief – tai atlaisvina nuo muito ir PVM. Bet jei pervežate naujus baldus, kuriuos nusipirkote internete ir siuntinate į savo butą Londone... tada gausite sąskaitą iš HMRC. Muitininkai labai griežti, jei pamatys naują etiketę ant sofos.
Kas vyksta, jei vairuotojas suklysta deklaracijoje?
Tada bėdos. Vairuotojai dažnai nėra muitinės ekspertai, jie tiesiog važiuoja. Jei jis pateiks blogą svorį arba neteisingą HS kodą (prekių kodą), britai gali pradėti tyrimą. Tai vėlgi laiko praradimas. Geriausia, kad dokumentus užpildytų profesionalus tarpininkas Lietuvoje prieš išvykstant mašinai, o ne vairuotojas kabinoje su planšete.
Ar sunku gauti tą EORI numerį?
Tai nėra rocket science, bet reikia laiko. Jei esate fizinis asmuo, galite gauti JK EORI (jie dabar turi savo sistemą, atsiskyrę nuo EU). Užtrunka dieną-dvi, kartais ilgiau, jei sistema užstriga. Be šio numerio negalima paduoti jokios importo deklaracijos. Todėl pradėkite rūpintis tuo ne prieš pat išvykstant mašinai iš Klaipėdos.
Pakavimas, baldai ir „gyvenimas“ kelyje
Ar galiu dėti daiktus į stalčių?
Nerekomenduoju. Nors daugelis klausia „ar galima“, bet realybėje, kai sunkvežimis važiuoja per baduoles (o kelyje į Felixstowe jų gausu), stalčiai iššoka, rankenos lūžta. Tą virtuvę, kurią minėjau anksčiau, stalčiai buvo prirakinti lipnia juosta, bet vis tiek vos neiškrito. Geriau viską išimti ir uždėti į dėžes. Taip pat sutaupysite svorio, o svoris – tai pinigai.
Ar jūs supakuot už mane?
Dauguma firmų tai daro už papildomą mokestį. Mes esame pervežėjai, ne mokesteliai, bet žinome, ką reikia daryti. Galiu atsiųsti komandą su dėžėmis, burbuliukais. Arba galite pakelti patys – tai pigiau. Jei pasirinksite pakelti patys, tikėkitės, kad vairuotojas atvyks ir pasakys: „Vaziuoju“, jei pamatys, kad dėžės sugriuvęs. Jis nešis tuos daiktus, jei jie gali subygti kelyje.
Kas su sofa, jei jis neilindi?
Ah, klasika. Jei turite didelę „L“ formos sofą, pirmiausia išmatuokite duris toje pusėje, kur ją vežate. Britų namuose dažnai siauros laiptinės. O jei ji neilindi, turi ją arba išmontuoti, arba vežti kaip yra. Išmontavimas kainuoja, bet mažiau negu tada, kai vairuotojas pamato, kad sofa neužlenda į liftą ir grąžina ją atgal į Lietuvą (tai buvo tikra istorija, gaila).
Ar verta pirkti brangias dėžes?
Nebūtinai brangias, bet stiprias. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos sugriauna po 200 km. Geriau pasiimti specialių pervežimo dėžių („double wall“). Ir būtinai užtepkite kampus – tai dažniausia gedimo vieta. Vienas klientas bandė vežti vitriną be apsaugos, užtašyta antklodėmis... Atvyko be vieno stiklo. Natūralu, kad draudimas to nedengia, jei pakavimas blogas.
Ar atsakingate, jei kažkas sulūžta?
Mes atsakingame, jei mes pakavome. Jei pakavote jūs – mes atsakingame tik už tai, kad mašina nevažiavo avaringai (nors ir tai sunku įrodyti). Visada siūlau draudimą. Jis kainuoja apie 2-3% nuo krovinio vertės, bet sutaupo nervus. Ypatingai kai kalbame apie baldų pervežimas iš Klaipėdos į Felixstowe, kur kelyje yra jūra ir daugybė riedėjimo.
Kaina ir mokėjimai – pinigai kalba
Kiek tai maždaug kainuoja?
Sakykim, jei turite 1-2 kubinius metrus (puse mažos sunkvežimio tilto), tai gali kainuoti nuo 600 iki 900 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei pilnas sunkvežimis (apie 90 kubinių) – skaičiuokite 3000-4000 eurų. Tai labai apytiksliai skaičiai, nes kainos keičiasi kas savaitę dėl kuro kainos. Bet tarkime, kad vidutinė sofa su dėžėmis kainuos apie 700-800 eurų atvežti į duris.
Kas daro įtakos galutinei kainai?
Svoris, tūris (dažniausia imamas didesnis), vietos (ar reikia kelti į 4 aukštą be lifto?), ir ar reikia išmontuoti baldus. Taip pat, jei reikia specialios įrangos (kranas ir pan.). O dar yra taip vadinamas „fuel surcharge“ – kuro priedas, kuris šiuo metu... na, jis yra. Be to, Felixstowe uosto mokesčiai nėra maži, juos taip pat įskaičiuojame.
Ar galima atsiskaityti gavus prekes?
Nėra šanso, jei jūs esate naujas klientas. Per 20 metų pamatęs daugybę situacijų, kai žmonės sako „mokėsiu vėliau“, o paskui dingsta arba sako „prekės sugadintos“. Įmonėms reikia mokėti iš anksto arba pateikus sąskaitą-faktūrą prieš išvykstant. Galiu padaryti išimtį tik tada, jei pažįstu jūsų senelę (juokauju, bet pusiau).
Kas su tuo „fuel surcharge“?
Tai kažkas panašaus į bakšelį, tik legalus. Kainos degalams šokinėja kaip beprotės, mes negalime keisti sutarties kainos kas dieną, taigi pridedame procentą nuo pagrindinės sumos. Paprastai tai 10-15%. Kai kuras brangsta – didelis, kai pigsta – mažesnis. Neklauskite manęs, kodėl jis nebuvo panaikintas, kai kuras nukrito, tokių klausimų net vairuotojai neduoda.
Ar galima gauti nuolaidą?
Jei vežate kas mėnesį po pilną mašiną – žinoma, susitarsim. Jei vieną kartą per metus vieną kėdę – ne, būkite mylimi. Nuolaidos gauna pastovūs klientai, kurie mums padeda užpildyti mašinas abiem kryptims. O jei tik viena kryptis... tai sunkiau.
Vairuotojai, terminai ir realus gyvenimas
Ar vairuotojas padės iškrauti?
Jei jis vienas ir turi 20 tonų prekių, jis neveš jūsų 30 dėžių į trečią aukštą be lifto. Jis gali padėti nuleisti nuo sunkvežimio ant žemės (jei yra liftas su haliu), bet toliau – jūsų reikalas. Arba reikia užsakyti „pajuodžius“ (krautojus) JK pusėje. Tai papildomai kainuoja, bet sutaupo nugaros.
Ar galiu važiuoti su juo?
Techniškai ne, jei tai yra krovininis pervežimas (cargo). Draudimas neleidžia vežti keleivių be licencijos. Yra „part load“ siuntų, kur maža dalis, bet vistiek nelegalu. Nors mačiau, kad kartais vairuotojai pasiima žmonas ar vaikus (ypač jei grįžta tuščias), bet aš tai nerekomenduoju. Galite gauti baudą, o mašina gali būti uždaryta uoste.
Kodėl vėluoja?
Nes baldų pervežimas iš Klaipėdos į Felixstowe yra sudėtingas grandinė.