Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Bawtry: kas tikrai laukia kelionėje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, per kuriuos mačiau viską – nuo pusės turginės su virstuviu iki pilnų vilkikų antikvarinio baldų kolekcijų. Kai klientas susisiekia ir klauso apie baldų pervežimą iš Klaipėdos į Bawtry, jis dažnai tikisi, kad aš paskambinsiu, paimsiu daiktus ir po dviejų dienų jie bus Anglijoje. Realybė, deja, yra šiek tiek kitokia, ypač po „Brexit“. Tai ne tiesiog kelias, tai visos procedure grandinė, kurioje viena maža klaida gali užstrigti muitinėje arba uoste. Čia nėra jokių paslėptų spąstų, tiesiog reikia žinoti, į ką įsitrauki. Štai paprastas, o kartais ir šiek tiek nuoširdus žvilgsnis į tai, kaip tai veikia iš vidaus, ir kodėl reikia kantrybės.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko užtrunka toks maršrutas?

Tai vienas dažniausiai klausimų, bet atsakymas nėra vienas. Standartiškai, jei viskas vyktų idealiai, tarkime, 5-7 dienas, tačiau idealiai pasaulyje beveik niekada nevyksta. Reikia atsižvelgti į keltų grafiką iš Klaipėdos, kuris dažnai būna tik keletą kartų per savaitę, o paskui dar važiuojame per visą Angliją iki Bawtry (kuris yra netoli Doncasterio). Jei uoste užstringa dokumentų patikra, gali prailgėti dar dviem dienom. Taigi, saugiau pasakyti klientui, kad tegu laukia savaitės ar dešimties dienų, kad nebūtų nepykstama vėliau.

Ar galima greičiau, jei aš skubu?

Galima bandyti, bet kainos tuomet bus... tarkime, įdomios. Galima siųsti atskiru automobiliu, be kitų krovinių, tačiau tai kainuos kaip pilnas vilkikas, net jei tu veži tik vieną fotelį. Dažniausiai dirbame su daliniais krovinais, kai reikia susurasti kitus siuntas tame pačiame kelyje, kad sumokėtum mažiau. Jei skubi, tada reikia ieškoti ekspresinio pervežimo, bet tuomet tenka sutikti su ta kaina, kurią siūlo vairuotojai, dabar degalai brangūs.

Kuris uostas geriausias – Klaipėda arba gal reikia važiuoti į Tilbę?

Klaipėda dažniausiai patogiausia, jeigu esi Lietuvoje, ypač Vakarų regionuose. Yra tiesioginis keltas į Švediją arba Vokietiją, o paskui į Angliją (Iminghamas arba Hull). Bet kartais (o dabar vis dažniau) pigiau išvažiuoti pro Lenkiją į Roterdamą arba Briuselį, ir tik iš ten keltu per Lamanšą. Žinoma, tuomet keliaujame ilgiau pro Europą. Klausimas tikrai kainos, ne laiko. Aš asmeniškai patariau klausti apie variantus, nes kartais tas uostas pasikeičia priklausomai nuo to, kur vairuotojas turi kitų užsakymų.

Kas tas Bawtry ir kiek toli jis yra nuo jūros?

Bawtry – tai mažas miestelis Pietų Jorkšyre, labai arti A1(M) magistralės, tiesiai šalia Doncasterio. Jis nėra prie jūros, todėl iš uosto (tarkime, iš Iminghamo) ten važiuojame apie valandą, pusantros. Geografiškai tai patogu, nes nereikia važiuoti gilyn į Londoną ar šiaurės link iki Edinburgo. Vairuotojai mėgsta tą vietą, nes ten lengva užsukti, pailsėti, bet problemos gali kilti, jei turi privatų namą su siaura taku – ten su dideliu sunkvežimiu neįvažiuosi.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Techniškai – taip, jeigu yra GPS trackeris. Bet praktiškai? Kartais vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti įrenginį arba jis sugenda, tuomet stovi viena vieta jau dvi dienas. Aš stengiuosi duoti tiesioginio telefono numerio vairuotojui, jeigu jis sutinka. Tai geriau nei bet koks GPS, kuris rodo, kad krovinys stovi kažkur priešais Didžiosios Britanijos muitinę (HMRC) sandėlį, nors vairuotojas jau gali būti pietų metu kavinėje.

Pinigai, kainos ir nemalonių staigmenų

Kiek maždaug kainuoja baldų pervežimas iš Klaipėdos į Bawtry?

Neduodu kainų aklai, nes priklauso nuo tūrio (kubinių metrų). Tarkime, jei tu veži standartinį dvivietę sofą ir du minkštus fotelius, tai gali būti nuo 400 iki 600 eurų. Jei tai visa buto įranga, tuomet kalbame apie tūkstančius ir daugiau. Taip pat, dabar labai didelę įtaką turi kuro kainos, kurios šokinėja kaip nori. Be to, į kainą įeina ir keltų bilietai, kurie nėra pigūs, ypač į UK. Geriau užpildyti tūrinį klausimąlį svetainėje, tada paskaičiuosime tiksliau.

Kas yra įskaičiuota į tą kainą?

Įprastai į kainą įeina pakrovimas Klaipėdoje (jeigu nenurodyta kitaip), patalpinimas į konteinerį arba sunkvežimį, keltas, muitinės išlaidos (išskyrus mokesčius), ir iškrovimas Bawtry. Kartais įskaičiuojamas „kelias iki durų“, bet tik jeigu sunkvežimis gali privažiuoti. Jeigu reikia nešti per 50 metrų arba nešti laiptais (be lifto), tai gali būti papildomas mokestis vairuotojui, nes jis nekalba angliškai ir gali tiesiog atmesti.

Kodėl kaina pas kitų firmų žymiai mažesnė?

O, čia yra klasika. Yra firmų, kurios rašo „nuo 1 euro“ arba kažką panašaus. Tada jie surenka pilną fura, važiuoja, o paskui prasideda vaiduokliavimas: krovinys neįskeltas, klientas turi važiuoti į sandėlį Anglijoje pačiam, arba moka „terminalines rinkliavas“ (kurios iš tikrųjų yra papildomas pelnas). Aš stengiuosi dirbti sąžiningai, todėl kaina atrodo didesnė iš karto, bet ji galutinė. Nekainuoja pigiai vežti kelių tūkstančių kilometrų atstumu legaliai.

Ar reikia mokėti iš karto?

Daugeliu atvejų imamas avansas (depozitas), kad užfiksuotum laiką ir užsakytume bilietus. Likusią dalį mokėti gali tada, kai krovinys jau yra Bawtry arba net prieš išvežimą. Visada susitariame individualiai, bet be avanso mes nepradėsime nieko daryti, nes patys turime sumokėti už keltą ir kurą. Avansas dažniausiai būna apie 30-50 proc.

Ar galima apmokėti grynaisiais ar tik pavedimu?

Geriausia pavedimu, kad liktų pėdsakai. Vairuotojai retai kada turi didelius kiekius grynųjų, ypač jeigu reikia duoti grąžą. Be to, jeigu vairuotojas sustoja pasirūpinti keliu, o jam reikia mokėti kortele, jam reikia savo pinigų. Pavedimas saugesnis ir abiem pusėms, nors kai kurie seni klientai vis dar mėgsta padėti envelę su banknotais į rankas (kas legaliai šiek tiek pilka zona, bet... sakykime, taip buvo anksčiau).

Ar padidinote kainas dėl „Brexit“?

Žiauriai taip. Mano nuomone, tai buvo vienas didžiausių smūgių mūsų verslui. Anksčiau tiesiog važiuodavome, dokumentai buvo formalumas. Dabar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas (jeigu klientas neturi savo), už papildomas procedūras uoste, o laukimas užtrunka ilgiau, kas reiškia, kad vairuotojas praranda laiką. Laikas – tai pinigai, todėl kainos šoktelėjo maždaug 20-30 proc. per pastaruosius metus.

Bureaucratija, dokumentai ir muitinės siaubai

Ar reikia man daryti kažkokius dokumentus ar jūs viską padarysite?

Mes padarysime techninę dalį (transporto dokumentą CMR), bet dėl eksporto deklaracijos iš Lietuvos ir importo į Angliją – čia reikia jūsų duomenų arba brokerio. Jeigu tu neturi EORI numerio (Tai toks kodas, kuris reikalingas prekybai su ES), tai gausi bėdų. Aš galiu nukreipti į brokerį, kuris viską užpildo už tave, bet tai kainuoja. Negaliu tiesiog važiuoti su tuščiais popieriais, nes mane pasulaikys tiesiai pasienyje.

Kas tas EORI kodas ir kaip jį gauti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodas – tai toks jūsų ID sistemoje. Jeigu esi Lietuvoje, registruojasi Lietuvos muitinėje, jeigu Anglijoje – tai HMRC. Be jo neišleisi nei vieno krovinijo į išorę. Procesas paprastas, užtrunka dieną-dvi, elektroniniu būdu. Bet dažnai klientai apie tai sužinoja tik tada, kai vairuotojas jau stovi prie uosto vartų ir šaukia į telefoną. Geriau pasirūpink šiuo iš anksto.

Ar turiu mokėti muito ar PVM Anglijoje?

Tai priklauso nuo to, ar tu esi fizinis asmuo, ar juridinis. Jeigu esi fizinis asmuo ir perveži naudotus baldus (savus, ne parduodamus), tu dažniausiai atleidžiamas nuo muito (Relief), bet turi mokėti PVM (VAT), kuris Anglijoje dabar yra 20 proc. (nors mažiems daiktams gali būti netaikomas). Jeigu esi įmonė ir parduodi, tai viskas čia paprasta – mokesčiai mokami. Bet svarbiausia – nesažinėk, kad tai dovana, muitinė to nemėgsta.

Kas nutinka, jeigu parduodu baldus eBay ar Facebook grupėse?

Tuomet tai yra prekyba. Reikia deklaruoti tikrąją vertę. Jeigu parašysi, kad sofas kainuoja 10 svarų, o jis kainuoja 500, muitinės pareigūnai nėra kvaili. Jie žiūri į rinkos kainas. Jeigu sugauna melagingą deklaraciją, gali padaryti konfiskaciją arba baudą. Geriau deklaruoti daugiau ir mokėti mokesčius, nei prarasti visą krovinį. (Yra, žinoma, variantų kaip tai „aplenkti“, bet aš to nedarysiu, per daug rizikuota).

Ar reikia medienos apdorojimo sertifikato (phytosanitary)?

Tai viena baisiausių dalykų. Jeigu turi senus baldus, kuriuose yra natūralios medienos (be dažų, be lakų), Anglijos vyriausybė gali reikalauti FITEPC sertifikato.