Baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea: visas tiesas ir niuansai

Sveiki, ilgą laiką šioje srityje praleidęs žmogus pasakos taip, kaip yra. Žinoma, baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea atrodo kaip baisiai konkretus ir gal net keistas maršrutas, tačiau pasitaiko visko. Žmonės keliauja, emigruoja, grįžta arba tiesiog perka senovinius daiktus iš eBay. Kadangi West Mersea – tai mažytis miestelis Esekse, ant jūros kranto (o ne kažkur vidury dykros), ten susirasti nėra taip paprasta kaip į Londoną. Dirbu jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti, kad Anglija yra viena maloniausių, bet ir viena brangiausių kryptis. Dažnai klientai klauso „o kiek užtruks?“, o aš juos vedu iš kančios. Ten reikia ne tik vairotojo, bet ir gerai suorganizuoto logistinio grandinėlės, nes užtenka vieno blogo pasirinkimo kelyje, ir sofa užstringa kažkur tarp Kauno irosto ir Anglijos kanalo. Čia nebūtų be smulkių nesklandumų – pavyzdžiui, prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas pamiršo vertikalumo reguliatorių (ar kaip ten ta dalis vadinasi), ir teko statyti spintelę į šoną. Visgi, dažniausiai viskas nueina gerai, jei nekišti nosies į tuos dokumentus per daug giliai.

Kaip viskas prasideda ir ką reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka kelionė iki tolimojo Mersea?

Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti tiksliai, nes aš ne burtininkas. Paprastai tai trunka apie 3–4 dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Bet jei pasitaiko „oisterų šventė“ Mersea saloje arba eismo Incidentas ties Londonu (kas įvykta beveik kiekvieną kartą), tai gali prailgti. Viskas priklauso nuo to, ką vežame – ar tai tik dvi kėdės, ar visas namų ūkis su trijų miegamųjų baldais. Be to, reikia atsižvelgti į kelionę per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, o tada keltą. Taip, ten ta salą aplenkti neįmanoma keliais – tik vienas kelias (tas „Strood“), kuris potvynio metu kartais būna užlietas. Galvojau, kad tai melas, bet pats mačiau paveikslėlius – vanduo būna iki pat veidrodžių. Taigi, baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea gali pasidaryti reali nuotykio istorija, jei nepaskaičiuosite potvynių laiko. Rekomenduoju planuoti su atsarga.

Ar brangu kainuoja toks tolimas maršrutas?

Brangu? Taip, Anglija po „Brexito“ tapo dar brangesnė. Kainos šokuoja kaip šiltnamyje nevaldomas šilumos reguliatorius. Negaliu pasakyti konstantos, nes kuro kaina pakeičia viską. Tačiau už du tūkstančius eurų tikrai neišvažiuosite su pilnu sunkvežimiu, jei tai tik jūsų siunta. Kai kurioms firmoms paprasčiau nevažiuoti į tokius užkampius, nes grįžti tuščiam – tai nuostolis. Todėl dažnai reikia surasti „backload“, t.y. grįžtantį krovinį. Jei jums pasiūlo kainą, kuri atrodo per pigi, tai greičiausiai jūsų baldai važiuos ant grindų tarp kokių nors padangų, kaip kartą buvo vienam mano klientui iš Šiaulių. Geriausia kreiptis į tuos, kurie žino tą regioną.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo medžiagų?

Nesijaudinkit, mes galime viską aptarnauti. Tiesiog reikia pasakyti iš anksto. Kartais žmonės manęs klauso: „Ar galite uždaryti šį indą į dėžę?“ Ažgi, ką aš, dėžių fabrikas? Žinoma, turime bobinę su plėvele, o dėžes galima nupirkti bet kur. Bet jei norite taupyti, gerkite vandenį iš buteliukų ir palikite mums tuos vėžius (juokuoju, nenaudokite jų, jūsų stiklas bus sulaužytas). Vieni klientai patys visą naktį lapė su „bubble wrap“, kiti tiesiog pasako „padarykite už mane“. Vienas ir tas pat baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea gali kainuoti skirtingai priklausomai nuo to, kiek darbo reikia įdėti į tą pakavimą. Jei turite prabangų krištolinis šviestuvą, geriau nepabandykite jį suvynioti į senus laikraščius, tikrai baisu pažiūrėti į rezultatą.

Ar galima vežti ir mažus daiktus, ne tik baldus?

Žinoma, mes ne esam baldų naciai – vežame viską. Būna, kad žmogus veža vieną dviratį ir dvi dėžes su knygomis. Problema tame, kad tokiam mažam krovinui reikia surasti partnerį, kuris eina tuo pačiu kryptimi. Vieniems tai atrodo paprasta, kitiems – neišsprendžiama galvosūkis. Aš asmeniškai visada stengiuosi įsitraukti, nes tuos tūkstančius kilometrų važiuoti su dviem dėžėmis yra, sakyčiau, neekonomiška. Bet jei sutarame, tai važiuojame. Kartais galiu įpakuoti ir jūsų kanoją, jei ji telpa (o dažnai netelpa, nes ji ilga). Taigi, nedrauskite save, klauskite, o mes jau pažiūrėsim, kaip tai įmiaisinti į grafiką.

Ar reikia dalyvauti pakavime?

Nebūtinai, bet padeda. Jei jūs žinote, kad tėvų senovinis vitrinas yra labai trapus, geriau pažymėkite jį lipduku arba tiesiog parodykite vairuotojui. Vienas kartą (tiesą sakant, praeitą savaitę) klientas padarė viską pats, o mes tiesiog užkrovėme. Viskas nuostabiai atvyko sveika. Kitą kartą vairuotojas bandė padėti ir sulaužė koją nuo sofos (ne sofa, bet jo koja, o koja buvo jo), o sofa likai sveika. Ironiška, tiesa? Bet jums padėti gali tiesiog nukreipinėjimu. Nereikia statyti mums pietų, tiesiog būkite šalia, jei kažkas neaišku. Baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea – tai komandinis darbas, o ne vieno žmogaus cirkas.

Anglija, dokumentai ir kita svetimžemės bėda

Kokie dokumentai reikalingi išvykstant iš Lietuvos?

Dabar, kai mes ne ES (o jie ne ES), viskas tapo sudėtingiau nei anksčiau. Reikia T1 dokumento, tai toks celsinis, kuris rodo, kad prekės keliauja iš vienos vietos į kitą mokesčių nemokėdamos (jei tai perkėlimas). Aš pats asmeniškai tų formulų įsimylėjau negaliu (sarkazmas). Bet be to nepraeisite per anglų muitinę. Pasiimkite savo asmens dokumentus, nuosavybės teisės dokumentus, jei vežate ką brangaus. Kartais užtenka ir paprasto sąrašo, bet geriau, kai kas yra ant popieriaus. Niekada nenuilsiu kartoti, kad anglai yra labai griežti apie tai, kas įeina į šalį. Jei pamatys kažką nelegalaus – sėdėsite su mašina tikrai ilgai.

Kas tas T1 dokumentas ir kodėl jie apie jį kalba?

Tai tokia deklaracija. Vykstant į Angliją, reikia pranešti, kad keliaujate su asmeniniais daiktais. Jei čia yra baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea ir tai yra jūsų daiktai (ne prekybai), tai tada taip vadinamas „Transfer of Residence“ procedūra. Ji leidžia nemokai įvežti daiktus, jei gyvenote ne ES šalyje mažiau 12 mėnesių (kažkas tokio, turiu pasitikrinti su konsultantu, nes taisyklės keičiasi). T1 dokumentą reikia padaryti Lietuvoje išvykimo dieną arba kiekvieną kartą, kai keičiate vairuotoją? Ne, kiekvieną kartą, kai keliaujate. Aš nėra muitininkas, tai tik apibendrinu, bet žinau, kad be to neišvažiuosite. Klientams visada sakau: „Duokite man duodus, aš su jais susitvarkiu“.

Ar britai patikrina ką vežate?

O, tikrai. Jie turi tuos skanerius, kurie matuoja viską netgi pro sienas (beveik). Jei sakote „asmeniniai daiktai“, o viduje yra 50 naujų „Dyson“ siurblių, tai bus problemų. Kartą mūsų vairuotoją laikė 6 valias pasienyje, nes rado keletą „įtartinų“ dėžių su dalimis automobiliams (vartotojas nepranešė). Vienintelis dalykas, kuris gelbėja – tai sąskaitos ir paaiškinimai. West Mersea uostas... štai ten nėra jokio uosto, tik mažas dokas, todėl muitinė įvyksta arba Tilbury, arba Dover, arba Felixstowe. Taigi, patikrinimas vyksta anksčiau. Reikia būti sąžiningu, kitaip baudos yra didelės.

Ką daryti, jei anglas muitininkas yra nemalonusi?

Noriu pasakyti – nusišypsok. Bet nebūtinai, galima tiesiog būti mandagiam. Jie dirba sunkų darbą ir mato tūkstančius vairuotojų. Jei jūsų baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea užstrigo nesutvarkytų popierių kaltėm, užsidegsiu nes ramiai. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas pradėjo verkti (tikiuosi iš nusivylimo), kai negalėjo praeiti. Ten reikia kantrybės. Jei muitininkas klausia „kas čia per daiktas?“, nedarykite, kad nežinote. Paimkite telefoną ir paskambinkite klientui (tai aš padaryčiau). Dažniausiai problemos sprendžiamos kalbos, ne mėgėjiškumu.

Kaina, apmokėjimai ir piniginiai klausimai

Kaip susiformuoja kaina? Kas ją lemia?

Pagrindas – tūris (kubometrai) ir svoris. Toliau – distancija. Kaunas iki West Mersea yra apie 1800–2000 km viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto (per Calais arba per Oostende). Taip pat įeina keltas (jis brangiai dabar kainuoja, girdėjau, kainos lipo aukštyn kaip dujos). Be to, Anglijoje yra mokestis už važiavimą keliais (Ulez Londono zoną reikia apeiti, jei vairuotojas nenori mokėti 100 svarų dienai, o šiuo metu jie tik gaudžia senus sunkvežimius). Aš stengiuosi viską apskaičiuoti atvirai. Bet kartais nukryptu – tarkime, klijuoju du skirtingus užsakymus viename kelyne, tai kaina gali kristis. Taigi, klauskite, nedarykite išvadų tik pagal svorį.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais?

Kodėl gi ne? Bet geriau pavedimu. Nemanau, kad jūs norėtumėte nešti trijų tūkstančių eurų kupiūrą vairuotojui. Be to, mums reikia apmokėti keltą, degalus ir kitus išlaidas iš anksto. Viena kartą klientas pasiūlė mokėti „gryniais“, kai atvyksime į Mersea. Aš jam sakiau – „Vairuotojas gali būti ištirtas, o jame bus pinigų kaladė, manykite, ką muitinė galvojo“. Geriau legaliai ir aiškiai. Kaina sutariama iš anksto, be jokių staigmenų galutinėje stotyje (išskyrus atvejus, kai klientas pats ką nors pasako neteisingai).

Ar imamas avansas?

Žinoma, įmonės negali dirbti už pažadą. Paprastai imama 30–50 proc. avanso, kad mes užsakytume bilietus ir užtikrintume mašiną. Jei atšaukiate paskutinę minutę, avansas negrąžinamas (arba grąžinamas tik dalis), vietą juk turėjome rezervuoti. Aš pats nemėgstu tuščiai važinėti, todėl visada stengiuosi įtikinti klientus, kad tai rimtas žaidimas. Baldų pervežimas iš Kauno į West Mersea nėra tas dalykas, kurį galima atšaukti likus valandai iki išvykimo.

Kas daryti, jei pasikeičia kuro kaina?

Tai tavo bėda, ne mano? Ne, šipukčiuojam. Dažniausiai sutartyje yra punktas apie kuro kainų svyravimus. Jei benzinas pakyla 20 proc. per savaitę (kas buvo praėjusiais metais), mes turime teisę pakoreguoti kainą. Bet jei tai tik 5 centų skirtumas, aš to nepastebėsiu (nors buchažieriai pastebėtų). Stengiuosi būti sąžiningas. Kartą vienas klientas gynėsi, kad kaina per aukšta, o aš jam parodykiau degalinės sąskaitą – jis nutylėjo. Ten tiesiog didelės nuostoliai užtenka.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Mums ne. O Anglijoje – gali būti.