Baldų pervežimas iš Kauno į Bishopthorpe: iš tiesų reikalaujantis kantrybio maršrutas

Sveiki, dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, pasiduodžiu, kaskart kai gavau užklausą dėl krovininių pervežimų iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, širdelį šiek tiek glumina. Ne todėl, kad nemėgstu savo darbo – myliu tą kelią, bet anglų dokumentacijos ir pačių klientų nenumatymas kartais sukelia norą tiesiog pasislėpti garaže. Baldų pervežimas iš Kauno į Bishopthorpe yra vienas tų maršrutų, kuris skamba paprastai – tik Kaunas, tik Jorko priemiestis – tačiau realybėje susiduri su muitinės procedūromis, Britanijos salos perėjimais ir siaurais angliškais keliais. Štai jums realus, nufiltruotas vaizdas, ne tas, kurį rodo gražios reklamos brošiūrose.

Kas laukia kelyje ir dokumentuose (ir kur gali klysti)

Kiek laiko užtrunka tas toks baldų pervežimas iš Kauno į Bishopthorpe?

Žodis „užtrunka“ čia yra labai sąlyginis dalykas. Jei viskas eitų pagal planą, tai tokį krovinį galėtume pristatyti per 3–4 dienas. Bet ar matėte kada nors, kad viskas eitų pagal planą? Viskas priklauso nuo to, kada mes išvažiuojame ir kaip pasiseks su feriu per Lamanšą arba Tunelį. Kartais vairuotojas pristato vos po 48 valandų, jei vairuoja be miego (kas draudžiama, bet vyksta), o kartais – ir po savaitės, jei užstriga sienoj. Paprastai sakau klientams – žiūrėkite į 5 dienų laikotarpį, tada nebus nuliūdę.

Ar reikia daryti kokia nors ypatingą dokumentaciją baldams?

Ah, dokumentai... mano mėgstamiausia tema. Po „Brexit“ viskas pasidarė kur kas sudėtingiau. Anksčiau užtekdavo TIR knygelės ir važiuoji, dabardien reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, net jei tai jūsų senoji babinė. Baldų pervežimas iš Kauno į Bishopthorpe reikalauja „Eksporto deklaracijos“ ir tikslaus inventoriaus sąrašo su svoriais. Jei parašysite „baldai“ be jokios detalizacijos, anglai pasiūlys patys susirūpinti jūsų kroviniu kitą kartą. Būkite konkretūs, kitaip prarasite dienas prie sienos.

Ar „Brexit“ dar visada kelia problemų?

Kad ir kaip keista skambėtų, taip, vis dar kelia. Nors jau praėjo metai, muitininkai kartas nuo kando pradeda kelti reikalavimus, kurių niekas nesupranta. Paskutinį kartą vienas vairuotojas prisiskundė, kad jo neįleido, nes trūko vieno parašo ant dokumento kopijos. Tai absurdas, bet toks yra mūsų darbas. Kai kurios firmos sako, kad viskas vyksta sklandžiai, bet aš sakau tiesą – kartą nueina lyg iš kojų, kitą kartą stovi penkias valandas.

Kaip tiksliai vyksta toks pervežimas logistiškai?

Logistika... dažniausiai tai atrodo taip: iš Kaunu surenkame krovinius, jei tai ne pilnas krovinius (FTL). Tada važiuojame link Lenkijos, per Vokietiją, Olandiją ar Belgiją, ten laivame į keltą arba įvažiuojame į požeminį tunelį. Anglijoje važiuojame iki Jorko, o iš ten – jau į Bishopthorpe. Paprasta, tiesa? Tiesa, jei neatsirastų eismo įvykių A1(M) greitkelyje arba techninių gedimų.

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate į tą Bishopthorpe?

Dauguma eina per Kaliningradą? Ne, juokauju. Natūralu, važiuojame per Lenkiją, Vokietiją (kadangi ji greičiausia), o toliau – arba per Zebriugę į Harwich‘ą, arba per Duisburgą į Immingham‘ą. Imminghamas yra arčiau šiaurės, taigi tiems, kurie veža į Jorką, jis patogesnis, bet ten ir uostas kartais būna užstrigęs. Turiu omenyje, kad ten eilės gali būti baisios.

Ar galima sėsti į tą sunkiasvorį su vairuotoju?

Draudžiama. Griežtai draudžiama. Ne, kad aš būčiau prieš tai, jei kas nors norėtų pamatyti, kaip vairuotojai gyvena, bet reguliatoriai su tuo nepakenčia. Taip pat, dėl draudimo, jei įvyktų avarija, nebegautumite nieko. Taigi, baldų pervežimas iš Kauno į Bishopthorpe yra tik krovinių reisas, o ne turistinė kelionė. Keliaukite lėktuvu ar traukiniu, bus saugiau ir greičiau.

Kas vyksta, jei pasilikti muitinėje?

O čia prasideda tiesiniai pokalbiai. Jei pasilikime, pirmiausia bandoma išsiaiškinti, ką padarėme ne taip. Dažniausiai problemos kyla dėl blogai užpildytų prekių kategorijų arba HS kodų. Pavyzdžiui, jei bandysite įvežti naujus baldus, be PVM mokėjimo, gali būti įdomu. Jei tai naudoti daiktai, reikia įrodymo, kad jie jums priklauso ne pirmą dieną. Geriausia turėti pirkimo čekius arba deklaraciją.

Ar reikia mokėti koki nors mokestį už patį įvežimą į UK?

Taip, žinoma, Import VAT (PVM). Jei vežate naujus baldus, mokėsite 20 proc. Naudotiems daiktams – gali būti lengvata, bet tik jei galite įrodyti, kad juos naudojote bent 6 mėnesius Lietuvoje. Be to, yra „Customs Clearance“ mokesčiai už dokumentų tvarkymą, kurį ima brokeriai. Tai ne mūsų mokestis, bet jį reikia padengti, kitaip krovinys neiškeliauja iš uosto.

Ar pasirūpinate customais (muitine) už mane?

Kai kurios firmos tai daro, kitos ne. Mes dažniausiai siūlome pasirūpinti, bet tai papildomai kainuoja. Žmonės dažnai galvoja, kad tai įeina į kainą, bet ne – tai atskira paslauga. Geriausia aptarti tai iš karto, kad paskui nebūtų nustebintų veidų, kai reikės sumokėt brokeriui dar šimtą svarų už popieriaus perkėlimą iš vieno stalo į kitą.

Ar saugu vežti brangius baldus tolimu maršrutu?

Kiekviena kelionė yra rizika. Naudodami profesionalią įrangą – stropas, pledus, dėžes – sumažiname riziką, bet niekas neduoda 100 proc. garantijos. Ypatingai, jei vairuotojas priverstos staigiai stabdyti kažkokio kvailo priešais. Turiu omenyje, kad kelyje visada pasitaiko tokių, kurie nežino, ką reiškia „stabdymo atstumas“. Tačiau per 20 metų tik vieną kartą buvo nulūžęs kojos stalas, tai statistika nėra bloga.

Pinigai, kainos ir nepageidaujamos staigmenos

Kiek maždaug kainuoja toks reisas?

O, klausimas apie kainą... Kaip sakau, nuo ko priklauso. Jei tai tik pora dėžių, gali būti ir 300–400 eurų (dalinis krovinys). Jei reikia vežti visą butą baldų pervežimas iš Kauno į Bishopthorpe kuru, su darbu abiejuose galuose, tai skamba jau kaip 1500–2500 eurų. Skamba daug? Pabandykite nusipirkti bilietus į Angliją ir viską vežti rankiniu būdu, susipainiojus su lagaminais.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Svarsčiausia yra tūris ir svoris. Tada – degalų kaina (o ji šokinėja kaip kiškis), keltų kainos (ir jos taip pat nebekainuoja penkias svarus) bei, žinoma, greitis. Jei reikia vežti „skubiai“, reikės mokėti už vairuotojo viršvalandžius. Ir dar, ar išlipsime iš sunkiasvorio prie pat jūsų namų Bishopthorpe, ar teks žaisti su liftais.

Ar reikia mokėti už įkrovimą ir iškrovimą atskirai?

Įprastai, jei pasirašome sutartį dėl „pakrovimo/iškrovimo“, tai įeina. Bet yra klientų, kurie sako „aš pats padėsiu“, o paskui, kai vairuotojas atvažiuoja, jų nebėra arba jie susirgo nugarą. Tada reikia mokėti vairuotojui už papildomą darbą valandiniais tarifais. Geriau pasakykite iš karto – mums reikia vyrių su raumenimis.

Galima atsiskaityti grynaisiais pinigais?

Techniškai galima, bet dauguma firmų dabar vengia. Pirmiausia, dėl saugumo – vairuotojams nėra patogu važinėti su didžiulėmis sumomis kišenėse. Antra, mokesčiai. Visi pageidauja banko pavedimą arba sąskaitą faktūrą. Tai šiuolaikinis pasaulis, net ir mūsų „blakienų“ versle.

Ar į kainą įeina draudimas?

Standartinė civilinė atsakomybė įeina, bet ji dažnai būna labai menka – pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei turite brangų antikvarinį seifą, geriau susitarti dėl specialaus draudimo. Priešingu atveju, jei jį sulaužysime (ko Dievo saugok), gausite tik nereikšmingą sumą, už kurią nusipirksite gal tik naują stalų.

Kas dėl įslėptų mokesčių? Ar jų yra?

Niekas nemėgsta žodžio „įslėptas“, bet kartais atsiranda „papildomų“. Pavyzdžiui, jei reikia naudotis liftu, kuris neveikia, arba jei reikia statyti kelių aukštų pastate be lifto. Tai ne įslėpta mokesčiai, tai papildomas darbas, kurį reikėjo numatyti. Arba, jei klientas pateikia neteisingą adresą ir vairuotojas važiuoja ratams mieste.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vežu į abi puses?

Tikrai. Jei turiu ką vežti atgal į Lietuvą, pvz., iš Jorko ar Leeds į Kauną, galiu nuleisti kainą, nes man nevažiuoja tuščias sunkvežimis. Tuščias važiavimas mums yra nuostolis, todėl visuomet stengiamasi užpildyti abi puses. Klauskite apie „backload“ pasiūlymus.

Kada reikia sumokėti užsakymą?

Įprastai imame avansą (30–50 proc.) kad užtikrintume, kad jūs nepadingate. Likusią dalį – pristatymo metu arba prieš išvykimą iš Lietuvos. Ypač jei tai individualus pervežimas. Kelioms kartoms buvo taip, kad žmonės pasakydavo „aš sumokėsiu vairuotojui“, o paskui, kai jis atvyksta, sako „aš neturiu pinigų dabar“. Tau šiaip sakau, vairuotojai tuomet susigeria pykčio.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia išmontuoti baldus?

Taip, tai darbas. Išmontuoti ir vėl sumontuoti spintą, ypač jei ji sena, su įstrigusiais screwed... sraigtukais, trunka laiką. Profesionalus meistras už tai paprašo savo atlyginimo. Nesitikėkite, kad vairuotojas kurį tikrai pavargęs dar ir pradės šluotinti jūsų miegamąjį nemokamai.

Techniniai niuansai ir „ką daryti, jei...“

Ar galiu veži įvairius daiktus (pvz., dviratį ar pianiną)?

Dviratis – pavojinga. Jei jis geras, gali „pajuodžiuoti“ (pavogti) uoste arba pirtyje. Geriau jį išardyti ir padėti į dėžę. Pianinas? O, čia tai atskira istorija. Turi būti speciali technika, ne kiekvienas vairuotojas sutoks taip nešiotis, nes nugarą gali sulaužti greičiau nei jūs. Iš anksto pasakykite apie sunkius daiktus.

Kaip saugiai supakuoti sofos ar minkštus baldus?

Minkštus baldus labai lengva susibraižyti arba sušlapti, jei lietus įlenda į tentą. Naudokime storas pleistelines dangas. Geriausia, jei patys uždengiate stora poliuretanu (putomis), bet jei neturite – mes galime pasiūlyti. Svarbu, kad antsofos nebūtų jokių aštrių daiktų, pvz., metalinių kojelių, kurios gali ją pradurti.

Ar reikia išardyti spintas?

Beveik visada taip. Didelės sieninės spintos tiesiog nepraeis pro duris ir neįlips į kėbulą (vagoną). Be to, jei spinta yra su veidrodžiu, rizika sulaužyti jį kelionės metu yra milžiniška. Išardome, užklijavame kraštus, ir taip ji atvyksta sveika.

Kas vyksta, jei vairuotojas negali privažiuoti prie namo?

Tai labai dažna problema Bishopthorpe, nes ten yra siauri gatvelės.