perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo taikiai užsukiančių sunkvežimių iki tokių situacijų, kai reikėjo iškviesti policiją arba gelbėjimo tarnybas tiesiog tam, kad ištraukti virtuvės komplektą iš lietaus. Tarptautiniai pervežimai, ypač į tokius miestelius kaip Bourne, Lincolnšyre, niekada nesuvyksta taip, kaip piešia teoriniai vadovėliai. Visada kažką trukdo – arba pasieniečiai, arba sugedęs sunkvežimis, arba tiesiog klientas, kuris neįsivaizduoja, kiek vietos užima jo sofa. Baldų pervežimas Bourne kryptimi yra specifinis dalykas dėl geoografinio padėties ir britų sistemų, todėl reikia žinoti keletą niuansų, kad būtų mažiau nemigų. Čia nebūna idealų, visada bus nukrypimų, o svarbiausia – neperbrauti kainos ir išlikti protingu.
Čia niekas neduos tikslios sumos iš karto, nes kainos šuoliuoja kaip vėjas Anglijoje. Baldų pervežimas į Bourne dažniausiai priklauso nuo tūrio kubiniais metrais – jei turite tik kelias dėžes ir pufą, tai gali kainuoti ir 400–600 eurų, o jei ketinate vežti visą namų ūkį, suskaičiuokite nuo 1500 eurų ir daugiau. Taip pat įtakos turi degalų kainos (kurios dabar, tiesa sakant, siaubingos) ir Eurotūnelio mokesčiai. Kartais kyla papildomų išlaidų, jei reikia samdyti kėbulų nešėjus, jeigu nėra lifto Bourne miesto centre (ten daug senų pastatų). Taigi, nedelskite klausti dėl konkrečios pasiūlymo, nes šiandieniniai tarifai gali rytoj pasikeisti.
Daugelis galvoja, kad ten ir atgal tas pats, bet iš tikrųjų nėra. Labai dažnai baldų pervežimas iš Bourne atgal į Lietuvą būna šiek tiek pigesnis, jei vairuotojas turi jau užsakytą krovinią į Angliją ir grįžta „tuščia“ arba dalinai užpildytas. Tačiau jei reikia specialaus užsakomo reiso, skirsis nedaug. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Anglijoje darbo rankos brangiau, todėl jei reikės įkrovos pagalbos šioje pusėje, tai gali atsieiti brangiau nei Lietuvoje. Be to, Brexitas sukėlė daug biurokratijos, kuri taip pat pasmerkia į kainą, todėl nustebkite, jei kainos bus panašios, bet įskaitos pasirodys skirtingos pozicijos.
Žinoma, galima bandyti derėtis, aš pats visada saku – klausyti būtina. Jei jums atrodo, kad kaina per aukšta, paprašykite paaiškinti, iš ko ji susideda. Kartais įmonės deda didelę maržą, bet kartos tai būna tiesiog dideli mokesčiai už uostą arba draudimą. Tačiau nepykštukite, jei vairuotojas atsisako nuleisti kainą žemiau savo išlaidų ribos – mes ne labdaros darbuotojai, mums reikia uždirbti pragyvenimui. Geriausia derėtis tada, kai turite lankstumo terminuose, pvz., galite laukti, kol vairuotojas surinks kitą krovinią tame pačiame maršrute. Tada jums gali pasiūlyti nuolaidą.
Labai rekomenduoju nebešioti su grynaisiais pinigais rankinėse, ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus. Pavedimas yra ir saugiau, ir patogiau, ir visi turi popierinį pėdsaką. Girdėjau istorijų, kai vairuotojai prarasdavo pinigus arba juos vogdavo pačioje stotelėje, o tada prasidėdavo teismai ir kaltinimai. Žinoma, kai kurie mėgsta grynaisiais, kad išvengtų mokesčių, bet tokia rizika neverta. Aš visada saku – mokėkite į sąskaitą, turiu būti aišku, kada ir kiek sumokėta. Taip pat saugokitės įmokų iš anksto 100%, geriau padaryti nedidelį avansą, o likutį atiduoti, kai krovinius iškrauna prieš jūsų akis.
Dauguma firmų dabar prašo nedidelio užstato, kad užtikrintų, kad klientas neišnyks paskutinę minutę. Ypač jei reikia užtikrinti vietą kelyje arba išsinuomoti specialią mašiną. Tai nebūtinai didelė suma – dažniausiai 10–20 procentų, bet tai leidžia mums nešioti mažiau rizikos. Jei atsisakote kelios dienos iki išvykimo, tas depozitas gali likti firmai, nes mes jau galėjome atmesti kitus klientus. Taip yra versle, nieko asmeniško. Tačiau visada tikrinkite sutartį, kad ten būtų aiškiai parašyta, kada ir kokiomis sąlygomis depozitas grąžinamas, kad būtų mažiau nesutarimų.
Standartiškai, jei niekas nesuklysta tai trunka apie 3–4 dienas vieną kryptį. Tačiau praktikoje viskas būna kitaip. Baldų pervežimas Bourne kryptimi gali užtrukti ilgiau dėl eismo rūsčių prie Kalėdų arba dėl techninių patikrų uoste. Be to, jei tai yra „kombinuotas“ krovinys, kai vairuotojas renka daiktą iš keleto klientų, gali pridėti papildomos dienos važinėjimui po Lietuvą ar Angliją. Geriausia numatyti savaitę laiko nuo pasirašymo iki pristatymo. Nepykite ant vairuotojo, jei jis vėluoja valanda ar dvi – Anglijoje greičio matuokliai visur, o didelės mašinos turi vargti.
Tai viena dažniausių klaidingų nuomonių. Ne, vairuotojai retai kada važiuoja visiškai tuščia, nes tai būtų nuostolis. Jie stengiasi užpildyti mašiną bent kažkiek – arba grąžinant prekes, arba vežant kitus klientų daiktus atgal. Tačiau jei jums pasiseka ir ten tikrai būna laisvos vietos kelyje, kurią reikia užpildyti, tikrai galite gauti geresnę kainą. Tai vadinama „krovinio dalies“ pervežimu. Tačiau tai reikalauja lankstumo iš jūsų pusės – gali reikėti palaukti, kol jie surinks kitą krovinią. Bet jei pinigai svarbiau už laiką, verta klausti.
Po „Brexit“ viskas tapo daug sudėtingiau, nei buvo anksčiau. Nereikia daugiau tik pasirašyti kelių popierių. Dabar būtina pateikti tikslų inventoriaus sąrašą su vertėmis, o kartais reikia ir mokėti PVM arba importo mokesčius (nors buitiniai daiktai dažnai išleidžiami be mokesčių, jei gyvenote ne ES ilgiau nei 12 mėnesių). Aš pats ne esu muitininkas, todėl detalesnę informaciją geriau pasitikslinti tiesiogiai, bet žinau, kad jei dokumentai bus neteisingi, mašina gali būti sustabdyta sienoje. Geriausiai, kai pervežimo įmonė turi tinkamą brokerį, kuris tai sužino, o ne jūs.
Taip, būtina. Yra vadinamasis „Exit Summary Declaration“ (EXS) ir kiti biurokratiniai „bruksniai“. Jei jūsų daiktai keliauja kaip perkėlimo (removal) krovinių kategorija, reikia įrodymų, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, ne prekybos. Kai kurios firmos tai padaro už jus, kitos reikalauja, kad užpildytumėte formą. Būkite tikri, kad sąraše nėra jokių „uždraustų“ daiktų (kaip alkoholis prekybai arba mėsos produktai), nes tada gali prasidėti dideli nemalonumai. Geriau viską užduoti iš anksto, nei stovėti pasienio punkte ir galvoti, ką daryti toliau.
Jei vežiate tik senus, naudotus baldus, vertintojas dažniausiai nereikalingas, užtenka jūsų pateikiamo sąrašo. Tačiau jei tarp daiktų yra kažkas labai vertingo (pavyzdžiui, antikvarinės muzikos instrumentai ar brangūs paveikslai), muitinė gali reikalauti profesionalios vertės. Aš mačiau atvejį, kai žmogus bandė įvežti brangų kilimą ir parodyti, kad jis kainuoja 50 eurų, o muitininkių akimis tai atrodė įtartai. Gali tekti mokėti mokesčius nuo realios vertės. Taigi, jei turite kažką ypatingo, geriau apie tai pasakyti iš anksto.
Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta dažniau, nei manote. Jei pamiršote nurodyti dėžę su dviračiu arba didelį televizorių, gali kilti įtarimų, kad bandote slėpti krovinių. Tuomet gali tekti mokėti baudas arba pradėti visą procesą iš pradžių. Kartais vairuotojas tiesiog praleidžia uostą, kad gautų papildomų dokumentų, o tai užtrunka dieną ar dvi. Geriausia dukart patikrinti, ar viskas įrašyta. Nekantraujimas čia tikrai pakenks. (Tikrai patikrinkite tuos sąrašus, aš pats kartais padaryau klaidų rašant ranka, ir buvo baisu).
Yra griežtas sąrašas dalykų, kurių negalima vežti be specialių leidimų: ginklai, sprogmenys, vaistai be receptų, kai kurie maisto produktai (ypač mėsa ir pieno produktai iš ES). Taip pat saugokitės vadinamųjų „pavojingųjų medžiagų“ – aerozoliai, dažai. Jei vairuotojas pastebės neleistinus daiktus, jis gali tiesiog atmesti krovinią, nes jis ne nori rizikuoti savo licencija. Baldų pervežimas Bourne kryptimi nėra tas, kur galima bandyti „prasnešti“ kažką nelegalaus, anglai su tuo labai griežti.
Pirmiausia – nepykite ant vairuotojo, jis nieko negali pakeisti. Reikia susisiekti su brokeriu arba pervežimo įmone, kad jie sprestų problemą su muitinės pareigūnais. Kartais trūksta paprasto dokumento, kartais reikia sumokėti PVM. Žinoma, tai gali padidinti sąskaitą, jei sutartyje nenurodyta, kad „visi muitinės mokesčiai įskaičiuoti“. Aš nusčiaužiau galvą, kai matau, kaip žmonės bando įkalbinėti pareigūnus uoste – tai neveikia. Reikia dokumentų ir kantrybės.
Dauguma vairuotojų, kurie važinėja maršrutu Lietuva – Anglija, yra lietuviai arba lenkai, tad lietuviškai kalbėtis tikrai galėsite. Tačiau yra ir vietinių britų vairuotojų, jei naudojate didelias tarptautines firmas (kaip „Pickfords“ ir panašiai). Bet dažniausiai, kai samdate įmonę iš Lietuvos arba lietuvišką brokerį, atvažiuoja mūsiškis. Žinoma, kalbos lygis gali būti įvairus – vieni šnekas puikiai, kiti tik supranta pagrindus. Jei reikia sudėtingų instrukcijų Anglijos pusėje (pvz., kaip važiuoti link Bourne), geriau turėti parašyta angliškai adresą ir žemėlapį.
Techniškai – taip, daugelis vairuotojų net nesipriešins, jei yra vieta kabinoje (dažniausiai viena papildoma sėdynė). Tačiau yra dvi problemos. Pirma, tai yra draudžiama daugumoje tarifų, jei tai nėra nurodyta sutartyje, nes vairuotojas yra darbuotojas, o ne taksi. Antra, tai labai pavargusi kelionė – jie važiuoja ilgai, sustoja tik po poros valandų, miegoje miego po 4-5 valandas. Jums bus nepatogu, o jam – atsakinga. Aš nerekomenduoju, nebent esate labai artimi draugai ir jis sutinka be jokių priekaištų.
Standartiškai atvyksta vienas vairuotojas. Jis gali padėti iškrauti, jei daiktų nedaug ir yra tiesiai prie pat durų. Tačiau jei turite pianiną, didelius spintas arba gyvenate 4 aukšte be lifto, vieno žmogaus nepakaks. Jums reikės rasti pagalbininkų Bourne pusėje – galima paklausti kaimynų (anglai dažnai padeda, jei paduoti alaus), arba samdyti vietinius nešėjus. Geriau pasirūpinkite tuo iš anksto, kad vairuotojas nestovėtų ir lauktų, nes jo laikas yra pinigai.
Yra griežti taisyklės (tachografas), kurios neleidžia vairuotojams važiuoti daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Jie privalo sustoti ir pailsėti 45 minučių. Taip pat yra dienos poilsio limitai. Taigi, jie negali tiesiog „spaisti“ iki Bourne be sustojimų, jei tai užtrunka ilgiau nei leidžiama. Kart tai gali turėti įtakos pristatymo laikui – jei jų poilsio laikas sutampa su jūsų pageidavimu pristatyti ryte, gali tekti laukti. Tai yra saugumo klausimas, todėl geriau juos gerbti.
Tai blogiausias budelis. Jei mašina sugenda Vokietijoje ar Belgijoje, gali tekti laukti kelias dienas, kol bus atvežtas mechanikas arba pakeista mašina. Kartais krovinius perkrauna į kitą sunkvežimį (šitaip aš mačiau, kaip buvo apverčiamos visos dėžės). Jei tokia situacija įvyksta, pervežimo įmonė privalo jums pranešti, tačiau tai visada sukelia stresą. Deja, technika yra technika, ir net geriausių „Scania“ varikliai kartais nuleidžia ausis. Geriausia turėti šiek tiek atsargos laiko.
Taip, tai dažnai įmanoma, tačiau tai kainuoja papildomai. Yra specialūs sandėliai, kur laikomi kroviniai, kol klientas pasiruošia priimti. Aš nusčiaužiau galvą, kai žmonės mano, kad tai yra nemokama paslauga „garantuojama“. Ne, vietos sandėliuose brangios, ypač Anglijoje. Jei žinote, kad namai nebus paruošti, aptarkite iš anksto, kur bus laikomi baldai. Kitu atveju vairuotojas gali tiesiog iškrauti viską ant gatvės, ir kas tada?
Viskas priklauso nuo sutarties. Jei pasirenkate tik transportą („self-load“), tada turite viską supakuoti patys. Jei pasirenkate „pilną paslaugą“, įmonė atvyksta su dėžėmis, popieriumi, burbuliukais ir viską uždaro. Aš visada patariu nemažinti pinigų čia – gerai supakuotas stalas nenukris, o blogai supakuotas gali sugriūti nuo vibruojančios mašinos (o Anglijos keliai, turiu pasakyti, ne toks lygus kaip Vokietijoje).
Niekada nenaudokite dėžių kaip spintų – jei dėžė per daug pilna, ji sprogs arba susigrums, o tada sugriūs viskas viduje. Reikia išimti viską iš spintų ir lentynų. Vieną kartą mačiau, kaip klientas bandė vežti spintą su drabužiais viduje, ir durys atsivėrė per posūkį – visi drabužiai buvo purvinoje dulkėse. Gera taisyklė: mažesni daiktai į dėžes, didesni – įkloti į uždangalus. Nekantraujimas čia pakenks.
Senus laikraščius galite naudoti tik kaip vidinę užpildą, bet ne išorę. Jie neapsaugo nuo drėgmės, jei lietus pateks į kėbulą. Geriau nupirkti specialią plėvelę (stretch film) arba storą popierių. Ypač svarbu uždengti audininius baldus – sofos ir kedės turi būti uždengtos, kad neišsiteptų (niekas nenori rasti sofos su tepalo ant nugaros). Tai nedidelė investicija, kuri gelbėja nervus.
Tai klasikinis baldų pervežimas Bourne problema, nes ten namai dažnai siauri. Jei iš anksto nenurodėte, kad reikės išmontuoti sofos rankas, vairuotojas gali atsisakyti tai daryti arba paprašyti papildomo mokesčio už darbą. Geriausia išmatuoti duris iš anksto ir paprašyti įvertinimo. Jei jis sužino, kad reikia veržti sofa pro langą, tai gali baigtis nulūžusiu langu. Pasakykite apie tai iš anksto.
Draudimas yra sudėtingas dalykas. Dauguma įmonių nepadengia pažeidimų, jei jūs patys supakavote daiktus blogai. Taip pat dažnai nėra draudžiami brangūs daiktai (juvelerika, pinigai, dokumentai) be specialaus pranešimo. Perskaitykite smulkmenas. Kartais yra dedukcibilio (pradinio savikainos atidėjimo), pvz., 50 eurų kiekvienam sugadintam daiktui. Tai reiškia, kad jei sugadintas puodukas kainuoja 10 eurų, jums nieko negaus.
Vaistus asmeniniam naudojimui dažniausiai galima, bet reikia turėti receptą arba originalią pakuotę. Cheminius preparatus (baliklius, dažus, benzinas) – griežtai draudžiama be specialios pakuotės ir deklaracijos. Vienas klientas bandė vežti degtukų dėžę tarp drabužių, ir vairuotojas beveik sugebėjo užsidegti visą krovinią, nes jie susisuko. Nekantraujimas su chemija gali kainuoti gyvybę. Geriau tokius daiktus išmesti arba vežti atskirai.
Yra, yra. Yra firmų, kurios imasi mažą kainą, o tada, kai jau yra Anglijoje su jūsų daiktais, reikalauja dvigubos sumos, kitaip grąžins atgal (tai ypač dažna su „mėgėjiškais“ skelbimais „Facebook“). Taip pat yra firmų, kurios naudoja senas, technikai neleistinas mašinas, ir dėl to dažnai sugenda. Patariu ieškoti atsiliepimų ne tik jų puslapyje, bet ir nepriklausomuose forumuose. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai tikrai yra signalas.
Bourne yra gana mažas miestas, bet kai kurios gatvės yra siauros, o parkavimas – varginantis. Ypač senamiestyje, kur gatvės buvo statytos arkliams, ne sunkvežimiams. Jei jūsų namas yra tokioje vietoje, vairuotojas gali tekti statyti mašiną toliau ir nešti daiktus rankomis. Apie tai reikia kalbėti iš anksto, nes jis gali tiesiog negalėti priartėti prie durų. (Gyvenau viename mieste, kur sunkvežimiai užstrigdavo po tiltu, tai buvo kasdienybė).
Taip, dažniausiai maršrutai apima visą Lincolnšyro regioną. Jei turite kaimą kažkur toliau, pvz., netoli The Wash arba Peterborough pakraščio, tai dažnai įeina į to paties užsakymo kainą, jei nėra per toli. Tačiau jei reikia važiuoti giliai į kaimų gatves be asfalto, gali tekti papildomai mokėti už nuvažiavimą. Geriausia nurodyti tikslų pašto kodą (postcode) ir paklausti, ar ten galima privažiuoti.
Galima, bet tai kainuoja brangiau. Anglijoje yra griežtos darbo laiko taisyklės, ir vairuotojai turi poilsio laiką. Jei norite, kad jis atvyktų šeštadienį, reikės sumokėti už viršvalandžius arba papildomą mokestį. Be to, kai kurie sandėliai nedirba savaitgaliais, todėl jei reikia kažką paimti iš sandėlio, tai gali būti neįmanoma. Geriausia planuoti darbo dienomis, jei norite sutaupyti.
Anglijoje žmonės labai jautrūs dėl parkavimo. Jei vairuotojas užstos kaimyno kiemą arba važiuojamąją dalį, gali būti iškviesta policija arba gatvės priežiūros tarnyba. Jei žinote, kad vieta prie namų yra problematiška, pasirūpinkite vieta (galima padėti specialius ženklus „Man atvyksta sunkvežimis“). Kiti vairuotojai dažnai pagerbia tokius ženklus. Negerai, jei vairuotojas pradeda argue su kaimynais dėl vienos vietos – tai gali baigtis baudomis.
Didelės įmonės turi daugiau resursų ir draudimo, bet kainos aukštesnės, o procedūros lėtesnės. Maži brokeriai arba pavieniai vairuotojai gali būti lankstesni pigesni, bet rizika didesnė (kas nutiks, jei jis susirgs?). Aš asmeniškai renkuosi vidutinę – turi ir patikimumą, ir ne tiek biurokratijos. Svarbiausia – pasitikėjimas. Jei jums nepatinka kaip kalba vadybininkas pa telefone, ieškokite kito. Jausmas čia svarbus.
Tai gali būti klaida arba apgaulingas žaidimas. Visada darykite savo nuotraukas prieš įkrovą (užpildykite kiekvieną dėžę numeriu). Jei vairuotojas sako, kad „dėžės nr 15 nėra“, o jūs žinote, kad yra – tai problema. Jei turite nuotrauką, galite ginčytis. Be to, geriau, kai sąrašą pasirašo abi pusės įkrovos metu, ne tik iškrovos. Taip išvengsite „aš to nematėau“ situacijų. (Vienas klientas taip prarado savo kompiuterį, nes nebuvo užrašytas).
Galiausiai, viskas susumuoja į vieną dalyką – pasiruošimą ir komunikaciją. Baldų pervežimas Bourne nėra tiesiog važiavimas iš taško A į tašką B, tai sudėtingas procesas, kuriame gali kilti nesklandumų su muitine, technika arba tiesiog blogu oru. Jei viską suplanuosite iš anksto, pasirūpinsite dokumentais ir pakavimu, o taip pat pasirinksite patikimą komandą, kelias turėtų būti ramus. Nenusiminkite dėl smulkių nukrypimų, svarbu, kad baldai atvyktų saugiai. Sėkmės persikraustant ir tikiuosi, jūsų sofa tinkamai įlenda pro duris!