Asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės be vargo: praktinis patarimas iš vidaus

Sveiki, gerbiamieji. Dirbba šioje srityje jau virš dvidešimties metų, o tai reiškia, kad mačiau viską – nuo taip vadinamų „idealųjų“ pervežimų iki tų, kurie baigiasi policijos kvietimu arba gaila, vos ne ašarom. Pastaruoju metu, kai kalbame apie asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės, situacija pasikeitė. Anksčiau buvo paprasčiau: pakrovė, važiavai, iškrovė. Dabar, po „Brexit“, viskas truputį sudėtingiau, bet vis tiek įmanoma be didelio streso, jei žinai, ką tiki. Dažnai klientai klausia, kaip išvengti rūpesčių, ir atsakymas paprastas: neitikite viskam, kas skamba per pigiai, ir gerai pasiruoškite dokumentams. Tą patį pasakysiu ir jums – jei reikia gabentis baldus, techniką ar paprastas dėžes su drabužiais, svarbiausia yra suprasti procesą, o ne tik žiūrėti į kainą. Na, važiuokime toliau, bandysiu išdėstyti viska taip, kad suprastumt.

Dokumentai ir muitinės reikalai – kur visi tie popieriai?

Ar tikrai reikia inventoriaus sąrašo, jei tai tik mano seni daiktai?

Žinoma, reikia, ir tai nebūtinai dėl mūsų, o dėl britų muitinės. Jie dabra yra griežtesni. Vieni klientas bandė praslysti su rašteliniu lapeliu, kur parašyta „dvi kėdės ir stalas“, ties Doveriu užstrigome. Turi būti detalus sąrašas – kas yra dėžėje, kokia buklė (nauja, naudota), bent apytikslė vertė. Be šio sąrašo asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės gali tapti tikru košmaru, nes muitininkas gali nurodyti grąžinti visą atgal arba mokėti didžiulius mokesčius. Geriau praleisti valandą rašant, nei sėdėti prie sienos kelias dienas.

Kas daryti, jei nebėra jokių pirkimų kvitų?

Nebijokite, tai dažna situacija. Kas turi kvitą nuo penkerių metų seno vertimimo? Nieko. Tiesiog sąraše nurodykite apytikslę vertę pagal dabartines rinkos kainas (naudotų daiktų), o jei daiktas senas, parašykite „beverčio“. Muitinėje dažniausiai supranta, kad senas sofas nėra vertas tūkstančio svarų. Vieną kartą turėjome klientą, kuris bandė deklaruoti dviratį kaip naują, nors jis buvo rūdis. Ten irgi nieko nebuvo, tik klausimų buvo daugiau. Būkite sąžiningi su vertėmis, taip išvengsite nereikalingų komplikacijų.

Ar galiu vežti mašiną, jei ji nebevyksta?

Techniškai – galite, bet tai jau nebe asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės, o krovinys. Jei mašina nevažiuoja, tą reikia aiškiai nurodyti ir užtikrinti, kad ji galės būti užkelta ant platformos (krautuvo). Kartais vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei mašina variklys neveikia ir neįmanoma užvesti (pavyzdžiui, sutrūkęs pavarašis). Tada reikės specialios technikos, kas kainuos brangiau. Geriau iš anksto pasakykite, kad tai „nevažiuojantis metalo laužas“, tada mes žinome, kaip planuoti.

Kaip suformuluoti transfero rezidenciją (P40 formą)?

Tai tas dalykas, kuris visus siaubina. P40 forma liudija, kad išvykstate iš UK ir grąžinate daiktus į Lietuvą (ar kitą ES šalį) be PVM. Be jos turėsite mokėti 21 % mokestį (ar kiek dabar ten yra) nuo visos vertės. Pasiimkite ją iš HMRC (britų mokesčių tarnybos) svetainės, užpildykite. Jei nepavyksta, rašykite mums, padėsime surasti formą, bet pati procedūra trunka kelias dienas, tai nedarykite paskutinę minutę.

Ar vaikų žaislai taip pat turi būti įrašyti į sąrašą?

Taip, ypač jei tai brangios lego konstrukcijos ar elektromobiliai. Muitinės pareigūnai kartais mėgsta „užkabinti“ už tai, kad vaikiškoms prekėms nėra PVM, jei atrodo, kad tai gali būti prekyba. Paprasti meškinai be problemų, bet jei dėžė pilna naujų, su etiketėmis žaislų – tai jau įtartinai. Geriau juos išvardinti kaip „naudotas žaislai“ ir priskirti mažai vertei, kad asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės neuktų į brangų PVM mokėjimą.

Ar alkoholis turi būti deklaruojamas atskirai?

Visiškai tikrai. Jūs galite vežti tam tikrą kiekį alkoholio kaip asmeniniam naudojimui be mokesčių, jei galite įrodyti, kad tai ne prekybai. Bet jei būsite vežami 120 butelių viskio, tai neįvežsite. Muitinė maniau, kad prekybate. Rašykite kiekį ir rūšį. Vienas klientas, ką tik pensiją gavęs britas, bandė atvežti visą rūsį pilną alaus. Aišku, teko paaiškinti, kad tiek mums neleis pervežti vienu reisu be specialios licencijos.

Ar reikia draudimo, o jis brangus?

Draudimas nėra privalomas, bet aš visada primygtinai rekomenduoju. Kas nutiks, jei vairuotojas užkirs šviesoforą kitame automobilyje (ne mūsų) ir viskas nukris? Ar jei degalais lietus? Standartinis draudimas kainuoja apie 2-3 % nuo krovinio vertės. Tai nedidelė suma už ramybę. Yra firmų, kurios sako, kad jų draudimas „apima viską“, o tais atvejais, kai įvykiai įvyksta, pasirodo, kad jie apima tik gaisrą, o ne įbrėžimus. Skaitykite sąlygas.

Ką daryti su vaistais?

Vaistus vežti galima, bet tik tiek, kiek jums reikia gydymui kursui. Turi būti originalioje pakuotėje su receptu arba gydytojo pažyma. Būkite atsargūs su stipriaisiais nuskausminamaisiais arba tabletimis, kuriose yra narkotinių medžiagų – Anglijoje jų gavimas gali būti lengvesnis nei Lietuvoje arba priešingai. Muitinėje gali paprašyti dokumentų. Geriau jų turėti kopiją su savimi.

Ar galiu vežti maistą?

Dėl maisto dabar yra griežtos taisyklės po „Brexit“. Mėsą, pieno produktus ir kiaušiniais iš UK į ES beveik neįmanoma vežti (išskyrus labai mažus kiekius vaikams). Džiovinti makaronai, konservai – tinka, bet tikrai neneškite dešros krepšio. Vieną kartą teko išmesti visą klijų kepsnį, nes klientas negalėjo atsisakyti savo mėgstamo „Full English“ pusryčių rinkinio. Gaila, bet taisyklės.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai keletas minučių. Bet jei trūksta P40 formos arba sąrašas atrodo įtartinai, gali užtrukti valandą, o net ir dieną (kažkas pasakytų, kad ilgai). Angliškoje pusėje (Doveris arba Folkestone) dažniausiai tik skenuoja, bet Lietuvoje arba Lenkijoje gali sustoti. Geriau turėti viskas paruošta elektroniniu būdu iš anksto. Tiesiog nepamirškite, kad asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės nebe taip paprasta kaip anksčiau su „TIR“ knygelėmis.

Kainos ir mokesčiai – kur pinigai dingsta?

Kodėl kaina tokia didelė, jei tik viena kryptis?

Klausimas, kurį girdžiu kas dieną. Procesas nebe viena kryptis. Vairuotojas važiuoja į UK, turi grįžtu tuščiai arba ieškti kito krovinio atgal. Degalai brangūs, keltų kainos (ypač „Eurotunnel“ arba keltai iš Doverio) išlėkė po pandemijos. Be to, darbo jėgos trūkumas – vairuotojai nebedirba tiek pat už tuos pačius pinigus. Taigi, kaina apima ir grįžimą, ir laiką.

Ar galima gauti nuolaidą, jei aš tik studentas?

Studentams mes dažnai darome nuolaidas, jei tai tik kelios dėžės knygų ir drabužių. Jei tu studentas ir reikia pervežti visą butą, tai nuolaida bus mažesnė, bet vis gi įmanoma derėtis. Parašykite mums, tiesiog nenurodinėkite iš karto, kad kitur pigiau. Mes žinome, kas vyksta rinkoje. Kartais pigiau reiškia, kad taves paliks prie kelio su dėžėmis.

Ar į kainą įeina iškrovimas Lietuvoje?

Įprastai įeina, jei tai nebutas penktame auke be lifto. Standartinė kaina yra už pristatymą į pirmąją duris ( ground floor). Jei reikia nešti laiptais arba reikalingas keltuvas, tai papildoma mokėti. Vienas klientas Paryžiuje (ne Lietuvoje, bet pavyzdys tas pats) nesakė, kad gyvena be lifto ketvirtame auke. Vairuotojas atsisakė nešti. Teko skubiai ieškoti samdytos pagalbos.

Kokia mažiausia可能的 užsakymo kaina?

Mažiausia kaina paprastai būna už 1 kubinį metrą (arba 1 paletę). Tai gali būti apie 300-400 svarų, priklausomai nuo to, kur Jūs esate Anglijoje. Jei esate Škotijos kalnuose, kaina bus didesnė, nei jei esate Londono centre. Negalima atvežti vienos dėžės už 50 svarų, nes degalų ir keltų mokesčiai neiš tiesų padengs. Logistika – tai ne pigia reikalas.

Ar moka daugiau, jei daiktai sunkūs?

Jei daiktai labai sunkūs (pvz., safas su metalu), taip, gali būti priedas už svorį. Standartiškai 1 kubinis metras gali sverti iki 200-300 kg. Jei ten yra akmenys ar knygos, vairuotojas gali užstrigti svorio limituose. Geriau iš karto pasakyti, kad dėžės su knygomis sveria po 50 kg. Nenustebinkite vairuotojo, kai jis bandys pakelti dėžę ir ją numes.

Ar galima atidėti mokėjimą?

Atidėti galima tik senuosius, gerai pažįstamus klientams. Naujiems klientams reikia sumokėti iš anksto (bent 50 %), o likutinę dalį – iškrovos metu arba prieš gabenant. Mes nebankas, negalime suteikti kreditų. Per tą laiką, kai dirbu, matęs daug atvejų, kai žmonės pasako „moku kai atvyks“, o tada dingsta.

Kaip apskaičiuojamas kiekis (kubiniam metrams)?

Ne būtinai tiksliai. Mums pakanka, kad jums pasakytumėte, kiek dėžių ir kokie dideli baldai. Galite nufotografušt ir nusiųsti. Aš pats dažnai matau iš akies – „čia bus maždaug 5 kubai“. Nereikia būti matematiku. Jei padarysite klaidą ir daiktų bus daugiau, tiesiog papildomai sumokėsite už skirtumą. Be vargo.

Ar yra paslėpti mokesčiai?

Paslėptų mokesčių neturime, bet yra „nenumatyti“. Pavyzdžiui, jei reikia mokėti už uosto mokestį (Congestion charge) Londone, jei vairuotojas užvažiuoja į zoną. Arba jei jums reikia iškrovimo leidimo mieste. Tai nėra mūsų paslėpti mokesčiai, tai miesto mokesčiai. Mes apie tai įspėjame.

Ar pigiau vežti dalinį krovinį (shared load)?

Taip, žymiai pigiau. Jei jūsų daiktai užima tik 2 kubinius metrus, mes sudedame juos su kitų klientų daiktais į vieną furgoną. Tačiau asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės daliniu būdu trunka ilgiau, nes reikia surinkti visus klientus. Gali tekti palaukti savaitę-dvi Anglijoje, kol furgonas užsipildo.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, vasarą (birželis-rugpjūtis) ir prieš Kalėdas kaina šokteli. Visi nori grįžti į tėvynę arba vežti vaikus į mokslus. Jei galite, planuokite pervežimą rudenį arba žiemą – bus pigiau ir greičiau surasite laisvą vietą.

Logistika ir laikas – kada aš gausiu savus daiktus?

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Standartiškai tai 3-4 dienos, jei vairuotojas važiuoja be ilgos pertraukos. Bet dažnai vyksta taip: pirmą dieną surenka daiktus, antrą dieną važiuoja į uostą, trečią dieną kelia per Lamanšą, ketvirtą – per Vokietiją/Lenkiją, penktą – atvyksta. Taigi, skirkite savaitę. Nereikia skambinti kiekvieną dieną klausiant „kur jis?“. Jis važiuoja.

Ar galiu būti tiksliai nustatyta data?

Daliniame krovinyje – ne, galima tik apytikslė savaity. Pilname furgone (exclusive load) – taip, galime susitarti dėl konkretaus datos ir laiko. Tiesa, jei užstrigsite eismo įvykyje Anglijoje, datos gali pasislinkti. Mes ne valdome kelius.

Kas nutinka, jei vairuotojas sulėtina dėl oro sąlygų?

Orai – tai didelis neprognozuojamas faktorius. Anglijoje rūkas, Vokietijoje sniegas... Vairuotojas turi laisvę sustoti ir palaukti, jei keliuose slidu. Saugumas svarbiau už jūsų dėžes su keptuviu. Nereikia pyktis, jei atvyksta pavėlavęs dieną. Geriau pavėluoti negu nenuvažiuoti visai.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Daugelis mūsų furgonų turi GPS seklius. Galime atsiųsti nuorodą, kur matote, kur furgonas yra. Bet ne visada tai veikia tiksliai, kai furgonas uoste po tuneliu (signalas dingsta). Viską sužinosite iš vadybininko.

Ar pristatote savaitgaliais?

Įprastai ne, vairuotojai turi poilsio laiką. Jei labai reikia, galima susitarti, bet tai kainuos papildomai (viršvalandžiai). Geriau planuokite iškrovą darbo dienomis. Vienas klientas norėjo iškrovą sekmadienį vidurnaktį, nes tada buvo laisvas. Neįmanoma.

Kas daroma, jei negaliu susisiekti su gavėju Lietuvoje?

Vairuotojas lauks apie 30-60 minučių. Jei niekas neatsiliepia, jis važiuoja toliau į sandėlį. Tada turėsite sumokėti už sandėliavimą ir vėlesnį išvežimą. Būtinai pasakykite gavėjui, kad laukis. Nedarykite taip, kaip tas vaikinas, kuris išėjo į koncertą ir negalėjo priimti baldų.

Ar galima užsakyti greitą pristatymą (express)?

Galima, bet tai kainuos kaip sparnų skrydis. Tada reikalingas atskiras vairuotojas, kuris važiuoja tiesiai be sustojimų. Asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės express režimu gali atsieiti per tūkstantį svarų brangiau. Verta tik tada, jei reikia gydyti ligą arba kažkoks labai skubus reikalas.

Kaip elgiamasi su pervežimu į miestelius, pvz., Kaišiadoryse ar Utenoje?

Važiuojame visur. Bet jei kelyje yra tiltas, kurio aukštis mažesnis nei 3 metrai, reikia žinoti iš anksto. Mūsų furgonai dideli. Kartais tenka iškrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį prie miesto ribų. Tai vėl papildomi laikas ir pinigai.

Ką daryti, jei turiu daiktų keliose vietose (pvz., Londone ir Mančesteryje)?

Tai įmanoma. Vairuotojas gali apvažiuoti po visus adresus. Bet kiekviena sustoj vieta kainuoja – laikas. Jei daugiau kaip 3 sustojimai, kaina gali augti. Geriau viską susirinkti vienoje vietoje (pas draugą ar sandėlyje), jei įmanoma.

Ar atvežate į daugiabučius namus be lifto?

Atvežame, bet, kaip jau minėjau, nešti laiptais reikia papildomai galvoje. Vairuotojai yra stiprūs vyrai, bet jie ne robotai. Jei jūs turite 50 dėžių penktame auke, tai sunkus darbas. Geriau pasamdyti vietinius nešiką Lietuvoje, tai gali būti pigiau.

Rizikos ir problemos – kas gali blogai nueiti?

Kas nutinka, jei daiktai sugenda kelyje?

Turi draudimą. Turi užpildyti pranešimą apie žalą (claim report). Reikia nuotraukų. Mes padėsime administruoti. Bet pasakykime tiesiai – jei jūs blogai supakavote porcelianą (be putų), o jis suskilo, draudimas tai nepadengs. Pakavimas – tai jūsų atsakomybė, nebent mes pakavome (tai mokesčiai).

Ar buvo atvejų, kai dingo visas furgonas?

Per mano 20 metų tokio nebuvo. Buvo pavogti dėžės, kai vairuotojas paliko furgoną atidarytą pietums. Buvo įsilaužta į sandėlius. Bet viskas dingo – retai. Visgi stebime vairuotojus ir GPS. Tačiau rizika visada egzistuoja. Todėl brangius daiktus (auksą, pinigus, dokumentus) vežkite su savimi kelyje.

Kas daryti, jei klientas atsisako užsakymo paskutinę minutę?

Jei furgonas jau išvažiavo arba jums jau rezervuota vieta, turite mokėti baudą. Mes negalime tiesiog sukti ratų atgal. Degalai ir laikas jau išleisti. Bauda paprastai būna 50-100 % nuo užmokesčio. Atsakingai planuokite.

Ar galiu pasitikėti bet kuria firma, kuri rasta internete?

Nepatartu. Yra daug „diktorių“, kurie tik imą depozitą ir dingsta. Pažiūrėkite atsiliepimus, patikrinkite, ar jie turi realų adresą. Jei kaina per pusę mažesnė nei rinkos – tai apgavystė. Geriau pasirinkti patikimą, brangesnį žmogų. Asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės – tai per daug svarbu, kad juo patikėti anonimui.

Kas daryti, jei vairuotojas nelinkęs padėti iškrauti?

Jūsų užsakyme turi būti parašyta „su iškrovimu“. Jei užsakėte „tik pristatymą“, vairuotojas gali tiesiog atiduoti dėžes prie furgono ir važiuoti. Svarbu susitarti dėl taisyklių iš anksto. Aš visada klausiu: „Jums reikia rankų pagalbos?“.

Ar galiu vežti daiktus, kurie gali būti nelegalūs?

Absoliučiai ne. Ginklai, narkotikai (net šiek tiek marihuana Anglijoje), padirbti daiktai. Muitinėje tai bus pastebėta. Jūs ir mes turėsite problemos. Vieną kartą klientas bandė įdėti senus šautuvus į dėžę su šluotais. Teko aiškinti policijai. Gera, kad tik nešluotus.

Kaip elgtis, jei dėžė atvykta su drėgmės žymėmis?

Greičiau viską išpakuoti ir užfiksuoti. Jei tai tik paviršinis drėgmė, galbūt lietūs buvo. Jei viduje visa drėgna – vairuotojas galėjo palikti atidarytą arba stogo nuotėkis. Rašykite pranešimą. Bet dažniausiai drėgmė atsiranda dėl to, kad dėžės stovėjo drėgname garaže Anglijoje prieš pakrovimą. Patikrinkite, kur laikote daiktus prieš mums atvykstant.

Ar yra rizika, kad mano daiktai bus sumaišyti su kitų?

Daliniuose kroviniuose – taip, galima maža klaida. Viskas pažymėta numeriais, bet jei dėžės vienodos, vairuotojas gali padaryti klaidą. Užrašykite savo pavardę ant kiekvienos dėžės dideliais raidėmis. Tai sutaupo daug nervų.

Išvada

Na, galbūt per daug kalbėjau, bet tikiuosi, kad dabra jaučiatės saugiau. Asmeninių daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės nėra rocket science, bet tai reikalauja organizacijos. Svarbiausia – nebijokite klausti ir pasakykite tiesą apie savo daiktus. Gerai sutarus ir paruošus dokumentus, viskas vyks sklandžiai, o jūsų baldai atvyks į naująjį namą sausai ir sveiki. Sėkmės kelyje ir laukiančiame gyvenime Lietuvoje (ar kur bebūtum)!