Ar verta mokėti už papildomą draudimą perkraustant į Angliją?

Dažnai klientai, sužinodami kainą, klausia to paties – ar tikrai reikia visų tų papildomų punktų sąraše? Po beveik dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti tiesiai: niekas nesimano, kol neprasidėja problema. Dabar, kai maršrutai į Angliją pasidarė sudėtingesni po „Brexit“, muitinės ir dokumentai sukelia daugiau galvos skausmo nei anksčiau. Daiktai keliauja tūkstančius kilometrų, kerta jūrą, o kartais ir laiko juostas. Todėl klausimas, ar verta mokėti už papildomą draudimą perkraustant į Angliją, nėra tik apie pinigus, o apie jūsų nervų tausojimą. Štai kas tikrai vyksta tame kelyje ir kodėl taupyti čia neverta.

Pagrindai, kainos ir biurokratija

Ką tiksliai apima tas standartinis CMR draudimas?

CMR draudimas yra tas minimalus reikalas, kurį turi kiekvienas vežėjas, bet jis dažnai sukelia iliuziją. Jis apima tik apie 8,33 SDR (specialiosios traukimo teisės) už kilogramą. Jei turi knygų dėžę, kuri sveria 20 kg, tai gausi labai nedaug. Daugelis galvoja, kad CMR – tai pilna apsauga, bet taip nėra. Realiai, jei turi brangų televizorių ar paveikslą, CMR net nesusimato. Tai būtų per lengva. Skaičiuoti SDR sumas sudėtinga, bet rezultatas dažnai nustebina ne teigiamai. Todėl CMR tai tik formalumas, o ne reali apsauga nuo visko.

Kiek papildomai kainuoja pilnas draudimas Anglijai?

Paprastai tai svyruoja nuo 1 iki 3 procentų nuo krovinio vertės, priklausomai nuo to, ką veži ir kiek. Kartai gali būti ir fiksuota suma, bet retai. Žiūrėk, jei veži daiktų už 10 tūkst. eurų, gali tekti prikrauti apie 100-300 eurų ant viršaus. Atrodo, kad daug, bet palygink su rizika. Kai keliems klientams pasakiau galutinę sumą, jie nustembo. Bet Anglijoj remontai ir perkėlimai yra labai brangūs, o jei sugriūva visa virtuvės komplektacija? Tada tas 1 procentas atrodo tikrai mažas kapšelis.

Ar verta drausti viską, ar tik brangiausius daiktus?

Geriau viską, nes nelabai galima taip išsirinkti rizikos. Daiktai dažnai genda grupėmis, kai staiga sustoja sunkvežimis arba kažką sukrėtė kelyje. Jei turi dėžę su indais, ten yra ir brangios, ir pigios lėkštės vienoje vietoje. Negaliu aš drausti tik vienos lėkštės. Be to, kai susidaro incidentas, sunku įrodyt draudikui, kas tiksliai buvo kurioje dėžėje. Rašyk viską sąraše, taip bus ramiau ir tau, ir man. O jei bandysi išsirinkti tik „auksinį“ąsį, draudikai gali visą išmoką atšaukti dėl neaiškumo.

Ar „Brexit“ kažką pakeitė dėl draudimo?

Taip, rizikos padaugėjo, nes dabar tenka eiti per muitinę, kur anksčiau važiavai kaip per savo kiemą. Dabar, jei trūksta vieno lapo dokumentuose ar vairuotojas blogai užpildo custom deklaraciją, gali laukti kelios dienos uoste arba net grąžinimas atgal. Tas laukimas neapsimoka, o įtampą jaučia ir vairuotojai. Kai spaudžia laikas, dažniau įvyksta incidentų arba blogiau prižiūrima krovinys. Draudimas dabar turi padengti ir šiuos naujus dalykus, kurie anksčiau nebuvo tokie aktualūs.

Kas nutinka, jei muitinėje uždaro mašiną?

Čia tikrai būna nemalonu ir brangu. Jei klaida dokumentuose, gali tekti mokėti baudas ar sandėliavimo mokestį už kiekvieną dieną. Standartinis draudimas tai dažnai nedengia. Yra specialios „muitinės rizikos“ policijos, bet ne visos įmonės jas siūlo arba jos kainuoja kaip ir sparnas. Reikia klausti konkrečiai, ar tai įeina. Aš vieną kartą mačiau, kaip žmogaus daiktai stovėjo Dover’je dvi savaites. Jis neteko pinigų tik dėl to, kad vairuotojas užmiršo vieną lapą. Bijok to.

Ar galiu drausti senus daiktus pagal naują kainą?

Draudžia pagal jų realią vertę, t.y. amortizaciją. Negali įsivaizduoti, kad turi 20 metų senumo sofos, kurią nusipirkai už 100 eurų (o dabar ji be vertės), ir reikalauji 1000 eurų. Draudikai nėra kvaili, jie patikrins rinką. Jie mokės tiek, kiek tokia sofa kainuoja dabar naudota „Olx“ ar panašiose platformose. Jei nori, kad sumokėtų kaip už naują, turi turėti specialų priedą, bet jis kainuoja daugiau. Paprastai imame likutinę vertę.

O kaip su elektronika – telefonai, kompiuteriai?

Eletronika yra rizikinga dėl „grobimo“ rizikos, ypač didelėse stotelėse arba kai paliekami mašinoje ilgiau. Kai kurios draudimo bendrovės neleidžia vežti daug elektronikos be specialios sutarties. Jei turi 3 nešiojamuosius kompiuterius, turi tai deklaruoti atskirai. Jei dingo, be kvito ar registro neįrodysi, kad jis buvo ten. Ir dar, štai svarbu: jei dėžė atrodo nepažeista iš išorės, o viduje kompas nebeveikia (lūžo lenta), gali būti sunku įrodyti, kad tai ne jūsų klaida. Būk atsargus su technika.

Rizikos kelyje ir realus gyvenimas

Ar padengtas drėgmės poveikis?

Tik jei dėžės yra hermetiškai uždarytos arba pakrautos į gerą tentinę mašiną, ne į atvirą puspriekabę. Pavasario lietūs Anglijoje yra paslaptingi ir gali būti statiški. Esu mačiaes (tai tokia kalbos klaida, atsiprašau), kaip vanduo prasiskverbia pro prastas užuolaidas vairuotoje arba pro skysčio nutekėjimo angas. Jei tave lieja lietus pakrovimo metu Lietuvoje, o vėliau dėžės pūva, tai jau klausimas, ar tai draudžiama. Geriau užsidėkite vandeniui atsparią plėvelę ant kiekvienos dėžės, kaip dėžutę.

Kas nutinka, jei vairuotojas užmiega ar sužaloja mašiną?

Tai yra civilinė atsakomybė, bet čia jau įsikiša vairuotojo draudikas. Tačiau jei krovinys sugedo dėl to, jums gali būti sunkiau greitai gauti pinigus iš savo krovinio draudimo, nes jie bandys permesti kaltę į vairuotoją. Gali trukti ilgiau nei mėnuo. Bet jei turite gerą sutartį su mumis, jūsų draudikas išmoka, o pats jis ieškos atsakomybės nuo vairuotojo arba jo įmonės. Čia teisinių niuansų daug, ir aš ne teisininkas, kad viską aiškintų.

Ar galiu drausti tik dalį daiktų, kad pigiau?

Techniškai taip, bet kodėl tu tai darytum? Jei dings kažkas, kas neįtraukta į sutartį, tu prarasi viską ir nebus ko atsiimti. Draudikai reikalauja tikslaus inventoriaus. Negaliu parašyti „virtuvės reikmenys“ ir tikėtis, kad sumokės už kriauklę, jei ji bus dingu. Turi būti: „kriauklė, keraminė, 200 eurų“. Jei dalinai draudai, tai tikrai komplikuoja dalykus, kai gauni žalą. Geriau pasirašyti už visą krovinį, kad nebūtų galimybės ginčytis vėliau.

Kas nutinka su lūžusiu stiklu arba veidrodžiais?

Stiklas yra „brangusis“ draudimo požiūriu. Jis lūžta dažniausiai dėl blogo pakavimo, o ne dėl avarijos. Jei tave sukrėtė kelyje, o stiklas buvo įvyniotas tik į seną gazą, draudikas atsisakys mokėti. Jie sako – „pakavimo klaida“. Todėl stiklus reikia dėti į specialias dėžes su putomis. Jei dėžė atrodo gerai iš išorės, o viduje viskas sugriūva, tai klausimų daug. Aš visada sakau – duokite daugiau putų, nepataikysite.

Ar apima draudimas, jei aš pats susipainiojau sąraše?

Jei sąraše parašei „televizorius“, bet prirašei viršutinį brangumą, ir jis dingo, gausi tik realią vertę. Jei pamiršai įrašyti kažką brangaus, niekada to negausi. Draudimas remiasi tuo, ką užpildėsi inventoriaus lentelėje. Būk tikslas. Kartais žmonės tingi rašyti viskus smulkius daiktus, o paskui stebisi, kad gavo tik 50 eurų už visą kambarį. Detalių reikia, net jei tai užtrunka valandą.

Ar reikia mokėti, jei nieko nenutinka?

Tai tas pats kas su automobiliu – moki kasko, bet nelenda į stulpus. Čia ramybės kaina. Jei nenutinka – šlovė Dievui (arba vairuotojui, kad važiavo gerai). Tačiau vienas incidentas gali atsiimti visus tavo santaupas. Aš mačiau, kaip vairuotojas staiga stabdeliavo, nes užšoko šuo, ir visa kliento vyno kolekcija nuskrido. Draudimas išmokėjo 5 tūkst. eurų. Jei nebūtų draudimo, tas žmogus būtų verkęs ašaras. Geriau būti saugiam.

Ar turiu turėti nuotraukas prieš išvežant?

Būtinai. Nufotografuok visas dėžes, ypač paženklintas, ir brangius daiktus atskirai. Be nuotraukų draudikas gali sakyti – „įrodymų nėra“. Kadangi dažnai krovinys iškelia tik Anglijoje, tu pats nematai, kaip jis atrodo prieš pakrovimą. Nuotraukos yra tavo gynyba. O jei dėžė atkeliauja sutraiškyta, nuotrauka padės įrodyti, kad ji buvo gera Lietuvoje. Nenuokank (nesitikėk, kad kas nors už tave padarys gerai).

Ar draudžia, jei dingo visa mašina?

Tai vadinama „visiška praradimu“. Jei mašina sudegė ar pavogta su viskuo, tai įvykis. Čia jau veikia ne tik krovinio, bet ir transportavimo draudimas. Procesas ilgokas, bet pinigai gaunami. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi. Jei vairuotojas nelegaliai padarė pertrauką ar kur nors pasidarė „kažką“, gali būti bėdų su išmokėjimu. Bet teisiškai – taip, turi būti sumokėta, jei viskas tvarkingai.

Pakavimas, dokumentai ir smulkmenos

Ar įmonėms patinka, kai pats pakuoji?

Kiekvienas logistas sako „ne“, jei sąžiningas, nes jei viduje kas nors susilaužo, kaltė bus ant jūsų. Jei pats užpildai dėžę knygomis be popieriaus tarpų, jos susidėvės nuo svorio. Draudikas atsisakys mokėti, nes kaltė – blogas pakavimas. Mes siūlome pakavimo paslaugas būtent dėl to, kad tada atsakomybė mūsų. Bet jei nori taupyti ir pats pakuoji – būk tikras, kad dėžės išlaikys svorį ir judesius.

Kas yra švarių prekių draudimas?

Tai ypatingas dalykas. Jei veži maistą ar vaistus, turi būti švara. Bet jei tarp drabužių užsimaišo kažkas lipnaus ar purvo, gali būti problema, jei viskas užteršta. Dažniausiai perkraustyme tai neaktualu, nebent tu veži savo tėvo rūsių atsargas arba chemines medžiagas. Tokiu atveju geriau tai tiksliai nurodyti, nes draudikai nemėgsta rizikuoti su biologinėmis teršėmis ar toksinais. Nebūk šykštas dėl informacijos.

Ar turiu būti inventoriaus sąrašas?

Be jo jokių pinigų nebūsi. Draudikas be sąrašo nebedirba šiandien. Turi būti tikslus kiekis ir pavadinimai. Ne „knygos“, o „30 vnt. knygų“. Jei sąraše turi mažiau daiktų negai iš tiesų, ir dingo daugiau – gausi tik už sąraše esančius. Tai dažna klaida – žmonės tingi rašyti viską, o paskui verkia, kad neteko vertingų daiktų. Rašyk viską, net ir tuos mažus, kurie atrodo nereikšmingi.

Kas atsitinka, jei pervertinu daiktus?

Tada per daug moki už draudimą. Bet geriau taip, nei atvirkščiai. Nėra baudos už pervertinimą, tik tu nupirksi brangesnę „ramybę“. Jei dings daiktas, kurį įvertinai per aukštai, gausi tik realią rinkos vertę (arba kiek įmanoma įrodyti), bet ne tą fantastinę sumą. Taigi, būk realistu, bet nebijok šiek tiek padidinti skaičių, jei esi tikras. (Čia aš negaliu patvirtinti 100%, bet dažnai taip būna, kad draudikai patys tikrina).

Ar draudžia, jei vėluojame su atvykimu?

Draudimas nuo vėlavimo nedengia. Jei vairuotojas užstrigo spūstyje prie Londono ar sugedo traktorius Anglijoje, tai nėra draudžiamas įvykis. Jūs negali reikalauti pinigų už tai, kad turėjai miegoti ant grindų dvi naktis. Draudimas yra tik fiziniam turtui. Už laiko nuostolius reikalinga atskira sutartis, kuri retai kada pasirašoma perkraustant. Taip yra, atsiprašau, tiesiog taip.

O kaip su to „nepatogaus“ pastebėjimo dalimi?

Yra įmonių, kurios siūlo „draudimą“, bet iš tikrųjų tai tiesiog papildomas mokestis į jų kišenę. Jei matai, kad kaina per maža, o draudimas įtrauktas „kaip dovaną“, tikėkis bėdų. Geros draudimo sutartys kainuoja. Jei įmonė nėra registruota Lietuvoje ar Anglijoje, ką tu darysi, jei ji išnyks? Tikrink, kas yra draudikas. Ne visi tie geri, kiekvienas nori uždirbti.

Ar galiu atšaukti draudimą?

Jei dar nenumatėme kelionės, taip. Bet kai tik mašina pasuko nuo vartų, draudimas jau galioja. Negali pasakyti „maniau, kad nereikia“, kai jau vairuojame Kaune. Draudimas susiejamas su konkrečiu reisu. O jei pakeičei datas, turi keisti ir draudimą. Tai nėra lankstus dalykas kaip abonentas telefone, kurį gal išjungti bet kada.

Ar reikia mokėti pradžioje?

Taip, draudimas apskaičiuojamas iš karto ir turi būti apmokėtas prieš išvykstant. Negalima vežti neapdrausto krovinio, tai nelegalu (ir tiesiog kvaila). Jei bandysi atidėti mokėjimą „kol atvyksime“, niekas nepaleis. Tai saugumo priemonė. Be to, jei įvykis įvyksta kelyje, o tu nemokejai – tu be pinigų ir be pagalbos.

Kas daryti, kai jau atvyksta?

Kas daryti, jei daiktas atkeliau sugedęs?

Skubėk. Turi 7 dienas (tiksliau – tikrink sutartį, bet greičiau geriau) pranešti. Nufotografuok sugedusį daiktą ir dėžę. Nerašyk po mėnesio, kad „aišku, čia buvo sugriežta“. Draudikas pasakys – „gal jūs pats susitraiškėt namie“. Reikia įrodymų iš karto, kai vairuotojas atiduoda daiktus. Pasirašyk vairuotojui pastabą apie pažeidimus į sąrašą, tai pagrindas.

Ar galiu pasirinkti draudimo bendrovę?

Perkeliant į Angliją, dažniausiai naudojame mūsų patikrintas partneres. Jei turi savo norą, galima derėtis, bet turi būti suderinta iš anksto. Negali atsivežti savo draudiko iš kaimo, kuris nieko nemoka užsienyje. Jis turi dirbti tarptautiniu mastu. Paprastai mes pasiūlome patikrintus variantus, kad nereiktų tau galvoti apie formulę ir kas yra kas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Kartai būna „nuostolio dalis“ (excess), tai kiek tu pats moki prieš pradedant mokėti draudikas. Pavyzdžiui, 200 eurų. Jei žala 300 eurų, draudikas moka tik 100. Žiūrėk į tai. O taip pat, kai kurios įmonės ima mokestį už „dokumentų tvarkymą“, nors tai turėtų būti įskaičiuota. Čia jau tokių smulkių gudrybių yra. Reikia tiksliai klausti: „Ar dar kažką moku?“.

Ar galiu Kreiptis į teismą su Anglijos įmone?

Gali, bet tai ilgai ir brangu. Geriau taikytis su draudiku. Jei turi visus įrodymus – nuotraukas, sąrašus, vairuotojo pastabas – jie norės išspręsti ramiai. Teismas Anglijoje gali trukti metus. O jei klausimas, ar verta mokėti už papildomą draudimą perkraustant į Angliją, tam kad vengti teismų? Atsakymas aiškus. Geriau padengti riziką iš anksto.

Ar reikia drausti vaikus vežančią automobilį?

Jei kalbame apie dalinį perkraustymą kroviniu, tai ne. Jei kalbame apie automobilio gabenimą, tai jis turi atskirą draudimą (kasco arba green card). Negalima įrašyti automobilio į buto daiktų sąrašą, tai kitos rūšies turtas. Už tai atsakinga kita draudimo šaka. Nesaikyk visko į vieną krepšį, sistemai tai nepatinka.

O jei aš tiesiog nepasitikiu tais vairuotojais?

Tuomet draudimas yra būtiniausias dalykas pasaulyje. Jei turi baimės, kad kažką padings ar pames, tai draudimas yra toks skydas. Be to, galima pasirinkti firmą su GPS stebėjimu realiu laiku. Taip žinosi, kur yra turtas. Ir jei pamatai, kad jis stovi vietoje per ilgai, gali skambinti mums. Bet įsitikinęs apsauga leis miegoti ramiau.

Kas daryti, jei dingo viena maža dėžė?

Vėlgi – ieškoti sąraše. Jei ji buvo įrašyta, draudikas privalo sumokėti. Jei ne – tavo nuostolis. Mažos dėžės dažniausiai dingsta tarp didelių dėžių arba nukrenta iš krūvos. Todėl mažus daiktus geriau dėti į didesnes dėžes, kad jų nebūtų per daug mažų. Vienintelis dalykas, kurį galiu patarti – dėk kuo mažiau mažų dėžučių, jos kaip dantys po dantų dingsta.

Ar draudimas veikia, jei aš pats važiuoju su vairuotoju?

Taip, draudimas priklauso nuo krovinio, o ne nuo to, kas sėdi keleivio vietoje. Jei tu važiuoji su juo ir kažkas įvyksta – turtas yra apdraustas. Net jei tu jam padedi atsitraukti, tai ne panaikina draudimo. Bet geriau nekliudyk vairuotojui dirbti, jis turi savo ritualus. O jei įvykio metu tu sužeisi – tai jau kita istorija, susijusi su kelionių draudimu.

Ar galima drausti bižuteriją?

Bižuterija yra problematiška. Brangiąją bižuteriją reikia vežti su savimi rankiniame bagaže, ne tentinėjeje. Draudikai retai kada sutinka drausti daug brangiosios bižuterijos be ypatingo aprašymo ir vertinimo. Jei turi motinos grandinęlę, veržiau ją įsidėk į krepšį ir neš pats. Rizika per didelė, o įrodymai per sudėtingi.

Ar yra kokių nors nuolaidų?

Kartai suteikiame nuolaidą, jei darai pilną pakavimą ir išsikraustymą mums. Tada bendra suma sumažėja, ir draudimo dalis atrodo mažiau. Bet paprastai tai procentinė dalis, todėl nuolaidos ten nėra. Galima tik derėtis dėl krovinio vertės – jei ji mažesnė, mažiau ir moki. Tai vienintelė vieta, kur galima taupyti legaliai.

Išvada

Galiausiai, ar verta mokėti už papildomą draudimą perkraustant į Angliją? Mano atsakymas – absoliučiai taip. Per 20 metų mačiau daugybę situation, kur 100 eurų taupyta prarado tūkstančius. Kelionė pro jūrą ir per Briuselį nėra saulėtas pasivažiavimas. Neklausk, kiek kainuoja, o kiek kainuos, jei kas tiksliai nutiks. Geriau atvykti ramiai ir su visais daiktais, nei gailėtis viso gyvenimo dėl sugriuvusio veidrodo ar dingusio kompiuterio.