Ar verta mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją? Iš 20 metų patirties

Sveiki, gerbiamieji. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo puikių, sklandžių kelionių iki tokio chaoso, kad net aš susiraukiau nosis. Dažniausiai man klausiate: ar verta mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją? Trumpai atsakius – dažniausiai taip, bet ne visada. Anglija po Brexito pasidarė sudėtingesnė, keltai brangsta, o degalai... ne, net ne pradėsiu. Čia ne tik apie tai, kad padės sulipti į sunkvežimį. Čia apie jūsų nervų taupymą ir tai, ar jūsų baldai atvyks vieningais kūnais ar sužeisti. Pigiau dažnai reiškia lėčiau ir rizikingiau, todėl leiskite papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, kiekvieną dieną su kroviniais dirbančio vairo, pusės.

Kas vyksta su kainomis ir kodėl tiek juda?

Kodėl kainos tokios skirtingos? Viena firma klausia 500, kita 1500.

Žinote, kiekvienas nori sutaupyti, tai suprantama. Bet kai aš matau kainą, kuri atrodo pernelyg maža, man iš karto šaltina. Kainą sudaro ne tik vairuotojo alga, tai yra (kaip ten tą...), tai yra degalai, keltų bilietai į Doverį arba Eurotunelis, mokesčiai už važiavimą užsienio keliais, mokesčiai už užterštumą Londono zonose. Jei kas nors siūlo nuvežti pusiau sunkvežimio daiktų į Londoną už du šimtus eurų, jis arba aštuonis dienas nieko nevalgys, arba važiuos seniu griūvančiu „šrotu“. Mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją reiškia mokėti už tai, kad vairuotojas nenusisuks pusiaukelėje dėl techninių problemų.

Ar tikrai brangiau vežti daliniu krovininiu (daliniu reisu)?

Tai vienas populiariausių klausimų. Dalinis reisas – kai jums duoda tik vietos sunkvežimyje dalį, o likusią užpildo kitų žmonių daiktais. Jis atrodo pigesnis, tačiau čia yra vienas didelis „nuostolis“ – jūs nežinote, ką gretimas klientas veža. Vakar vienas klientas vežė statybines atliekas, kurios pradėjo kvėpuoti per visas angas. Kitą kartą kažkas vežė skysčius, kurie išsiliejo. Jei jūsų baldai yra jautrūs, geriau mokėti daugiau ir imti atskirą mašiną arba garantuotą vietą, kur nebus nieko keisto. Rizika čia didesnė nei atrodo.

Kas nutinka, jei pasirinkau pigiausią variantą?

Paprasčiausiai – laukite nesklandumų. Buvo atvejis, kai klientas išsirinko pigų pervežėją, kuris neturėjo tinkamų dokumentų įvažiavimui į Londono žemutinę emisijos zoną (ULEZ). Jis tiesiog sustojo prie riboženklio ir negalėjo važiuoti toliau. Klientas turėjo mokėti papildomą baudą ir skubinti kitą vairuotoją. Taigi, sutaupyta 50 eurų virto 300 eurų nuostoliu. O dar vairuotojas pyko, kad jam reikėjo stovėti.

Ar galima kažkaip įtikinti pervežėją nuleisti kainą?

Galima bandyti, bet aš jums sakau – ne per daug. Jei kaina yra rinkinė, nuolaidų vietos nėra. Mes gauname sąskaitas iš keltų kompanijų, kurios nebekalba apie nuolaidas. Galima sutaupyti, jeigu jūs patys padedate krauti, bet tada jei nukrenta sofa ir laužta nugarą... mes neatsakome. Tada tas pasirinkimas – ar jūsų nugaros verta daugiau nei tie 50 eurų nuolaidos. Dažniausiai pasakyčiau, kad neverta.

Kada kaina gali šokti aukštyn pasirašius sutartį?

Tai baisiausia situacija, bet ji įvyksta. Dažniausiai dėl degalų kainų, nors dabar jau yra tokių apsaugų sutartyse. Bet jei jūs pakeičiate krovinio svorį ar tūrį – pavyzdžiui, pasakote „turime 10 dėžių“, o prie vairo atvažiuoja 20 dėžių ir pianinas – tai kaina šoks tikrai. O jeigu dar ir įsivažiuoti į Angliją reikia per specifines datas (pavyzdžiui, Kalėdoms), keltų kainos gali būti dvigubos. Viskas priklauso nuo jūsų sąžinės numatant tūrį.

Ar brangesnės firmos duoda garantijas?

Jos turėtų duoti, bet visada patikrinkite sutartį. Brangumas dažnai reiškia, kad įmonė turi draudimą, turi atsarginę mašiną, jei ši sugestu. Pigios firmos – viena mašina, sugedus – stovi. Mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją dažniausiai reiškia nusipirkti ramybę. Bet vėlgi – ne visada, kartais tiesiug moka už gerą marketingą. Reikia žinoti, ką ieškoti.

Kelionės subtilybės ir angliški niuansai

Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją?

Teoriškai – 2-3 dienos. Praktiškai? Kartais savaitę. Buvo atvejis, kai pervežėjai užstrigo Kalais uoste dėl migrantų krizės – mašinas tikrino valandas. Arba tiesiog užstrigo ant automagistralių dėl avarijų. Jei jums reikia, kad daiktai būtų Anglijoje rytoj, geriau nesivažiuoti kroviniu, o skridinėti. Krovinių maršrutai yra kaip gyvos būtybės – jie turi savo nuotaiką.

Kas daryti su muitine po Brexito? Ar reikia mokėti?

O jeigu, tai dabar didžiausias galvos skausmas. Anksčiau važiuodavai, parodydai dokumentą ir važiuoji. Dabar reikia užpildyti deklaracijas, jei tai yra perkraustymas (Transfer of Residence), galima gauti atleidimą nuo mokesčių (PVR). Bet tai reikalauja tikslaus dokumentų rinkinio. Jei pervežėjas neabejojantis šioje srityje (o daugelis ne), jūs galite gauti didelį sąskaitą iš britų muitinės. Mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją verta dėl to, kad žmogus žino, kur paspausti mygtuką muitinės portale.

Ar galiu vežti maistą ir gyvūnus?

Maistą – labai ribotai. Anglija labai griežta dėl mėsos ir pieno produktų. Jei padėsite į dėžę dešrelę, gali prarasti visą siuntą, nes ją konfiskuos arba privers grįžti atgal. Gyvūnus galima, bet tik su pasais ir veterinarijos pažymomis, o dar geriau – per specializuotas kompanijas. Paprastas „pervežėjas su kablys“ gali tiesiog nepriimti šuns į mašiną dėl karščio ar taisyklių.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka angliškai?

Tai dažna problema. Dauguma vairuotojų moka rusiškai, lietuviškai, angliškai... o ne, angliškai dažnai būna „keli žodžiai“. Jei atsiranda problema su adresu Anglijoje (o ten labai keisti namų numeriavimai, kartai nėra jokių ženklų), vairuotojas gali paprašyti jūsų pašalpinti. Arba tiesiog nenuvažiuoti. Brangesnės firmos turi vairuotojus, kurie bent jau sugeba susikalbėti su vietine policija.

Ar saugu duoti raktus nuo namų Anglijoje vairuotojui?

Tai patiklaus klausimo. Jei tai didelė, žinoma kompanija, kurios atstovas ateina iškrauti – taip. Jei tai vairuotojas vienas, kuris tiesiog numeta dėžes kieme ir važiuoja toliau... gali būti rizikinga. Aš visada patariu, kad klientas būtų vietoje arba atiduotų raktus tik pačiam iškrovimo metu. Nors taip prailgėja procesas, bet saugumas viršija viską. Ypač kai vežate brangius daiktus.

Kas daryti, jei sunkvežimis netilpta į gatvę?

Anglijoje daug siaurų gatvių, ypač kaimuose. Didelis „sunkvežimis“ (ar kaip jūs sakote – sunkvežimis) tiesiog negali įvažiuoti. Tada reikia mažesnės mašinos (kitaip sakant – furgono) perkrovimui. Tai kainuoja papildomai. Jei pasirinksite pigią paslaugą, jie gali tiesiog palikti daiktus toliausia taške ir sakyti „važiuokite nešiotis“. Didesnės firmos apie tai galvoja iš anksto ir siūlo mažesnę mašiną paskutiniam etapui.

Ar reikia kažką specifiai daryti su baldais prieš vežimą?

Geriau išardyti. Didelės spintos nebūna pritaikytos angliškiems namams, ten daugiau durų, siauresni koridoriai. Jei atvykstate su surinkta spinta, gali būti, kad ji netilps į namus ir teks išardyti lauke lietuje. Mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją kartais apima ir išmontavimo/montavimo darbus, tad nebijokite to klausti. Sutaupyti čia neverta, jei nemokate surinkti baldų.

Ar yra kokių nors draudimų dėl dienų?

Keltai į Angliją nebevažiuoja kas valandą, kaip anksčiau. Reikia derinti laikus. Jei pasirinksite pigų variantą, gali tekti laukti uoste 12 valandų. O dar yra vairuotojų poilsio režimas – jis negali vairuoti 24 valandas. Jeigu reikia skubiai, reikia mokėti už du vairuotojus vienoje mašinoje. Tai brangu, bet greita.

Daiktai, rizikos ir pačios perkraustymo paslaugos

Ar apdraudžiate mano daiktus?

Pagal įstatymą yra privalomas draudimas, bet jis labai mažas – kažkas ten apie 10 EUR ar kažkas tokio vienam kilogramui. Jei turite 300 kg vertingų daiktų, tai nieko negausite. Geriausi pervežėjai siūlo papildomą draudimą (All risk). Jis kainuoja, bet jei sulūžta jūsų brangus vitrininis spintelė, jums atsipirkama. Patikrinkite, kas yra įtraukta į tą kainą.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Tai priklauso nuo to, kaip tai nutiko. Jei vairuotojas užvažiavo į duobę (jų ten daug) ir dėžė nukrito – atsakomybė mūsų. Jei jūs prastai užklijavote dėžę ir viduje viskas susmulko – tai jūsų problema. Vieną kartą klientas paklausė, ką daryti, jei plytelės suskilę. Aš sakiau – klausyk, jei jos buvo supakuotos be putų, tai mes nekalbėsime. Supakuokite gerai.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet tam yra limitai. Jei vežate daugiau nei leidžiama prekybai (ne asmeniniam naudojimui), tai tai jau yra smuglaviavimas ir muitinė labai smarkiai baudžia. Nekeliaukite savo „svajonių“ rūsio atsargų, nes gali baigtis teismu. Asmeniniam naudojimui – dešimtėl butelių gerai, o šimtas – nebe. Mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją negali išgelbėti nuo muitinės, jei bandote apgauti sistemą.

Ar verta pirkti dėžes pas jus ar rasti pats?

Galite rasti pats parduotuvėse, bet jos bus skirtingų dydžių, netvirtos. Mūsų dėžės yra standartizuotos, atsparios drėgmei (o Anglijoje dažnai lyja) ir lengviau sukraunamos į kubą. Jei pasidarysite dėžes iš „IKI“ (ar kur kitur) – jos gali sugriūti po svorio. Vienintelis dalykas, kuriuo galite sutaupyti – tai tai, kad pats surenkate tuos dėžes. Bet kokybė... kokybė liks tokia, kokia yra.

Kaip elgtis su labai jautriais daiktais? Tapyba, pianinas?

Čia nėra vietos eksperimentams. Pianinas reikalauja specialios technikos (ne paprasto keltuvo) ir specialių diržų. Tapyba reikalauja specialių dėžių, kurios neleidžia spausti ant drobės. Jei pasakysite pigiam pervežėjui „ten yra paveikslas“, jis gali tiesiog padėti jį ant sofos. Tokiems daiktams reikia profesionalų, ir tai kainuoja. Niekas nemoki už tai, kad paveikslas neplyšta pusiau.

Ar galiu vežti sodo techniką? Vežimėlius, žoliapjoves?

Galima, bet turi būti švarios. Anglija labai bijo ligų ir kenkėjų, kurie gali būti žemės likučiuose. Jei vežimėlis purvinas, jį gali nukreipti atgal arba įpareigoti išvalyti vietoje (kas kainuoja brangiai). Išvalykite viską prieš kelionę, tai sutaupys nervų.

Kas daryti, jei pasikeičia planai ir aš negaliu išsikrauti?

Tai gana dažna situacija. Žmonėms nenuvažiuoja pirkėjai namų, arba bankas neleidžia paimti raktų. Tada reikia sandėliavimo. Sandėliavimas Anglijoje yra brangus. Jei žinote, kad gali būti delsa, geriau iš karto susitarti dėl sandėlio Lietuvoje arba laikino sandėliavimo Anglijoje mūsų taisyklėse. Nes jei vairuotojas laukia – jis už tai kainuoja.

Ar turite „Track & Trace“ sistemą?

Didelės firmos turi, mažos – ne visada. Jei jums svarbu žinoti, kur yra jūsų dėžės, klauskite apie tai. Kartais tiesiog reikia paskambinti vairuotojui, jei jis neatsakinėja (o jis gali neatsakinėti, kad vairuoja), tai sukelia paniką. Mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją dažnai reiškia turėti vadybininką, kuris visada žino, kur mašina.

Ką daryti, jei randu trūkstamų daiktų?

Tai blogiausia. Pirma, tikriname su vairuotoju, gal jis numetė ką nors į kitą vietą (pamaišymo). Jei ne – rašome aktą. Jeigu dėžės buvo užplombuotos (o jos turi būti), tai tada ieškome. Bet jei dėžės nebuvo, o tik buvo sąrašas... tai sunkiau. Visada pasirašykite, kad dėžės užplombuotos, jei tokios yra.

Kas nutinka, kai sutaupote per daug?

Ar galiu rasti pervežėją „blaivkelėje“?

Galite bandyti, bet tai didelė rizika. Jei mašina sustoja dėl techninių priežasčių, arba jei vairuotojas užmigia... Tai blogiausias scenarijus. Legalios firmos turi visus leidimus, tachografus, draudimus. „Blaivkeliai“ dirba be draudimo. Jei jūsų daiktai dings – jūs nieko negausite. Ar verta to rytojus rizikuoti dėl 100 eurų? Mano nuomone, ne.

O jei aš turiu mažai daiktų, tik kelias dėžes?

Tada galite bandyti siuntų brokerius. Jie suka dovanų dėžės į didelius sunkvežimius. Tai bus pigiau, bet tai užtrunka ilgiau – gali būti, kad dėžės keliauja dvi savaites. Ir jei dėžė nuslysta nuo paletės... nėra kam padėti. Jei tai tik drabužiai ir knygos – gerai. Jei elektronika – rizikuokite.

Ar tikrai reikia įvertinimo išankstinio?

Taip, beveik visada. Mes negalime pasakyti kainos „akim“, nes negalime pamatyti, kiek tikrai turite daiktų. Vienas žmogus sako „mažai daiktų“, o tai užima pusę mašinos. Kitas sako „daug“, o tai tik kelios kėdės. Įvertinimas užtikrina, kad nesusidarytų nesutarimų dieną išvykimo.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Jei jie nekalba apie draudimą, jei jie siūlo mokėti grynaisiais (be PVM), jei jie neturi tinklalapio arba jis atrodo keistai – bėkite. Geras pervežėjas visada klauso apie daiktų tipą, apie adresą (ar gali prieiti mašina), apie aukštus. Jei jie tik klausia „kiek kainuoja į Londoną?“ ir nieko daugiau – tai blogas ženklas.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis – taip, dalis – ne. Yra firmos, kurios pirksi atsiliepimus. Geriau klauskite pažįstamųjų. Ypač tų, kurie neseniai kėlėsi. Jie pasakys tiesą apie tai, ar vairuotojas buš girtas, ar mažiau ne (o buvo, pasakyčiau, ne vienas toks atvejis buvo per mano 20 metų). Atsiliepimai gali būti ir neblogi, bet realybė būna kita.

Kokia yra didžiausia jūsų patirties klaida?

Klientas, kuris nenurodė tikslaus adreso, o tik miestą. Tada vairuotojas atvyko į Mančesterį, o klientas gyveno už 50 mylių kaimo vietovėje. Papildomi 200 svarų (angliškųjų) keliamieji. Arba klientas, kuris nepasakė, kad turi akvariumą su vandeniu. Tai (kaip jis galėjo to nepasakyti?) suviršytas akvariumas ir drėgna grindys visame kambaryje. Detalės svarbios.

Ar verta mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją galiausiai?

Žiūrėkite, jei jums svarbu ramybė, kad daiktai atvyks sausai, laiku, ir kad nereikėtų su jais nieko daryti – taip, verta. Jei jums svarbiausia kaina ir jūs esate pasirengęs rizikuoti, galite bandyti pigiau. Bet iš patirties sakau – taupymas ant perkraustymo dažniausiai pasibaigia didesniais išlaidomis vėliau. Geriau iš karto mokėti už kokybę.

Išvada

Na, trumpai tariant, pasakyčiau taip – brangumas nėra visada garantija, bet pigumas beveik visada yra rizika. Per 20 metų mačiau, kaip žmonės gelbėjo 50 eurų, o paskui prarado tūkstančius arba nervus. Anglija – specifinė rinka su savo taisyklėmis, kelymis ir muitine. Mokėti daugiau už perkraustymo paslaugas į Angliją verta tada, kai norite, kad kas nors kitas už jus suktų galvą apie tą chaosą. Pasirinkite protingai, ne pagal mažiausią kainą lentelėje, o pagal tai, ką jums duodama už tuos pinigus.