Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę? Patirtis be reklamų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai keltų bilietas kainavo porą šilingų (na, gerbiamieji, eksagervuoju, bet buvo pigiau), iki dabartinių siaubingų kainų ir Brexit painiavos. Kasdien su manimi bendrauja žmonės, kurie tiesiog nori nuvežti savus daiktus į Londoną ar kitur Anglijoje, bet juos baugina pasiūlymai. Vieni sako, kad „Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę“ yra vienintelis klausimas, kiti tiesiog ieško pigiausio varianto, nepaisant rizikos. Turiu prisipažinti, po šiokių tokių metų jau nebebandau nugalėti rinkos kaina, stengiuosi tiesiog išsiaiškinti, kas klientui iš tiesų svarbu. Kartais atrodo, kad pigiau būtų nusipirkti naujus baldus Anglijoje nei juos vežti (ypač jei tai kaimietiška „IKEA“), bet kartais jums reikia vežti močiutės spintą, kuri niekur netelpa. Taigi, ar tikrai verta taupyti ant to, kas jums brangi? Nebūtinai.

Kainos ir pinigai (realus vaizdas)

Kodė vieni firmos prašo 500, o kitos 2000 eurų?

Tai paprasčiausia, bet sudėtingiausia dalis. Pigios firmos dažnai dirba taip: surinko penkis klientus, užkrauta į vieną sunkvežimį ir važiuoja. Jums tai atrodo kaip „dalinis krautas“, o jiems – maksimalus uždarbis. Brangesnės firmos dažnai siūlo „dedikuotą“ krovininį, t. y. sunkvežimis važiuoja tik su jūsų daiktais. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę už tokį komfortą? Jei turite brangų pianiną ar biuro baldus, tikriausiai taip. O jei tik kelias dėžes su drabužėmis – gal ir neverta. Tačiau atsiminkite, pigiausios firmos dažnai taupo ir vairuotojo algą, o tai lemia tai, kas vairuotoją degina.

Ką reiškia „kubaturas“ ir kodėl jis mane baugina?

Dažnai žmonės sako: „aš turiu tik vieną kambarį“. O po to atiduodami priduoda lentyną, dviratį, šaldytuvą ir dar sofos dalis. Kubatūra – tai tūris. Matematiškai 1 kubinis metras daiktų Lietuvoje užima tiek pat vietos Anglijoje. Bet problemos prasideda, kai daiktai neišsidėsto į tą 1 kubą. Jei pripildote dėžę knygomis, ji svers kaip gyvulys, o vairuotojas ją nenukels. Todėl kaina gali šokti viršun, jei apskaičiavimas buvo „akies“. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę už tikslų išmatavimą? Manau, taip, kadangi tai išvengiate konfliktų uoste.

Ar gali kaina pasikeisti pačioje kelionės metu?

Taip, ir tai nutinka dažniau, nei norėtumėte. Pavyzdžiui, atėjo vairuotojas, pažiūri, kad jūsų „mažas“ krautas iš tikrųjų užima pusę sunkvežimio. Arba, dar blogiau, jūsų butas penktame aukšte be lifto, ir vairuotojas sako: „draugei, arba brangiau, arba nevežu“. Tai reali situacijos, nepaisant to, ką sakį vadybininkas telefonu. Geriausios firmos apie tai pasako iš karto, blogesnės – tik tada, kai jau viskas supakuota ir jūs esate panikos būsenoje.

Kas dėl Londono mokesčių (ULEZ ir t.t.)?

O čia yra didelė „uodega“. Daugelis firmų nurodo kainą „iki durų“, bet pamiršta paminėti, kad į Londono centrą neįvažiuos be ULEZ plakato, kuris kainuoja šimtus svarų. Ir tas mokesčiai tenka jums, nes jūsų daiktai važiuoja ten. Jei gyvensite ne Londone, o pietuose, gali būti pigiau, bet vis tiek patikrinkite pašto kodą. Vienas klientas manęs nepyko, kai sužinojo, kad jo kaina padidėjo 100 svarų tik dėl to, kad jo namai buvo „zonos“ viduje.

Ar draudimas įeina į kainą?

Paprastai įėja, bet labai mažas. Standartinis draudimas gali dengti tik keliasdešimt centų už kilogramą. Tarkime, vežate 500 kg daiktų – ir jums sumuša televizorių. Gausite 50 eurų atlyginimo? Tai juokinga. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę dėl pilno draudimo? Jei turite technikos – absoliučiai taip. Nesažiūrėkite, kaip vairuotojas meta dėžę į sunkvežimį – tai jų sportas, ne jūsų problema, kol viskas sveika.

Ką daryti, jei neturiu grynųjų?

Dabar viskas vyksta per saskaitas, bet kai kurie vairuotojai iš Rytų Europos vis dar mėgsta „envelopus“ (grynaisiais) už greitą iškrovimą. Aš tokių dalykų nerekomenduoju, nes jei kas negerai – neturite jokio įrodymo, kad mokėjote. Mokėkite saskaita-faktūra. Taip galbūt truputį brangiau dėl PVM (jei jis taikomas), bet saugiau.

Dokumentai ir muitinė (Brexit realybė)

Ar reikia deklaruoti butą ar daiktus?

Nereikia deklaruoti buto, bet reikia deklaruoti daiktus, jeigu jų vertė viršija tam tikrą ribą (na, tikėtina, kad perkraustymas viršys). Rašote „Transfer of Residence“ formą. Tai yra būtina, kad nemokėtumėte mokesčių (PVM ir muito). Jei to nepadarysite, muitinė gali laikyti, kad perkunat naujus daiktus ir prikraus jums mokesčių. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę, kad firma tai padarytų už jus? Absoliučiai taip, nes viena klaida formoje gali kainuoti šimtus.

Kas tas „T2“ arba „T1“ dokumentas?

Na, čia aš kartais pasiklystu. Anksčiau buvo T2L, kai buvo ES. Dabar, po „Brexit“, tai virsta kažkuo kitu... iš tiesų dažniausiai naudojama T2简化 (simplifikuota) procedūra perkraustymams. Bet geriau klausti savo brokerio, nes taisyklės keičiasi kas pusmetį. Jei vairuotojas sako, kad jam nereikia jokio dokumento – jis meluoja arba nežino, ką darys prie Anglijos sienos (arba „Eurotunelio“).

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, bet ribotai. Neneškite mėsos, pieno produktų – tai uždrausta dėl ligų. Alkoholį? Galite, bet ne prekybiniu kiekiniu. Jei vežiate dvi degtines „dovanoms“ tai viena, o jei dvidešimt kadencijų – jau įtariama prekyba. Muitininkai Anglijoje su tuo griežti. Vieną kartą matę, kaip išmetė lietuvišką dešrą tiesiai į šiukšliadėžę prie pat kontroliuojamo punkto.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Jei dokumentai tvarkingi – 5 minučių. Jei ne – gali būti ir dienų. Esu girdėjęs istorijų, k krovinys stovėjo Dover‘e tris dienas, nes nepavyko susisiekti su savininku dėl vienos dėžės turinio aprašymo. Nenorėtumėte būti tas žmogus, kuris telefonuojąs iš Lietuvos bando aiškinti angliškai muitininkui, kas yra „cepelinai“ dėžėje.

Ar turiu būti Anglijoje, kai atvyksta daiktai?

Ne būtinai. Galite pavesti artimiesiems. Bet geriau, kad kas nors būtų, jei reikės pasirašyti dokumentus arba parodyti, kur statyti dėžes. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę už „iškrovą į patalpas“, kai jūsų nėra? Taip, tada vairuotojas tiesiog paliks viską prie namų ir važiuos toliau. O jei kas nors yra – jis padės.

Ar turiu turėti vizą ar pasą?

Jūsų daiktai gali važiuoti be jūsų. Jums nereikia važiuoti su sunkvežimiu (ir neturėtumėte). Daiktai turi asmens kodą arba paso numerį deklaracijoje. Vairuotojas tiesiog veža „gryną“ krovinią.

Dėžių užpildymas ir daiktai

Ar galiu duoti neįpakuotus daiktus?

Galite, bet tai kvailystė. Vairuotojai nebus laimingi dėti neįpakuotus kėdes ar indus į bendrą krovinį, nes viskas gali susilaužyti arba apsipurtyti. Tarkime, viena neįpakuota dviračio grandinė gali sugadinti visas aplinkinių dėžes. Užpakuokite viską. Tai jūsų atsakomybė, o ne jų.

Kas su baldais, kurie neišsirenkami?

Tai problema. Jei turite didelę sofos sekcinę, kuri neina išardyti, gali tekti mokėti už dvi darbo jėgas vienam iškrovimui. Angliški namai dažnai siauri, laiptai – vingiuoti. Dar kartą paklausiu: ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę už pakavimo medžiagas (burbulius, dėžes)? Nupirkite patys (Lietuvoje pigiau) arba įtraukite į pasiūlymą.

Ar galiu vežti augalus?

Tai rizikinga. Anglijos muitinė labai bijo kenkėlių. Galite, bet turiu šaknis nušluoti, žemę pakeisti... Geriau pamiršti ir nusipirkti naujų Londone. Esu matęs, kaip vienai moteriai atėmė visus vazonus su gėlėmis tiesiog pasienio punkte. Nėra jokių derybų.

Kaip supakuoti lūžtančius daiktus?

Naudokite daug burbulių. O daugiau. Ir dar daugiau. Vienas klientas man sakė, kad jis supakuota „kaip įprasta“, o atvykus paaiškėjo, kad į dėžę padėjo porą laikraščių. Galite sau įsivaizduoti, kas atsitiko su porceliano rinkiniu. Negailėkite popieriaus.

Ar galiu vežti techniką (kompiuterius, TV)?

Taip, bet užsirašykite serijinius numerius. Jei technika nauja (pvz., prieš mėnesį nupirkta televizorius), muitinė gali paklausti, kodėl neperkate Anglijoje (jei ten gyvensite). Jei sena – nėra problemų. Įsijunkite, kad veiktų prieš pakavimą.

Kas dėl važiuoklių (pavarų dėžės, varikliai)?

Tai jau ne perkraustymas, o auto detalių pervežimas. Tam reikia kitų dokumentų. Neišsiųskite to kartu su buitiniais daiktais – gali būti didžiulė bėda. Geriau atskirai.

Ar galiu vesti „brangias“ dovanas?

Jeigu dovanų vertė didelė, gali tekti mokėti mokesčius. Muitininkai mato „Samsung“ televizorių – jiems nesvarbu, kad tai dovina tėvui. Jie mato prekę. Geriau nukreipti ją kaip naudotą turtą.

Kelionės detalės ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė?

Idealiu atveju – 3-4 dienos. Bet realiai? Gal ir savaitę. Keltai „Dover-Calais“ kartais užstringa dėl audros arba migrantų problemų (dabar mažiau, bet dar būna). Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę už firmą, kuri turi savo logistikoje atsargas? Taip, nes jei keltas atšaukiamas, jie suranda kitą maršrutą (pvz., per Olandiją), o pigi tiesiog laukia.

Ar galiu sužinoti, kur yra mano daiktai?

Gerai, kad klausiate. Didelės firmos turi GPS sekimą. Mažos – vairuotojo telefoną, kuris dažnai išjungtas arba neatsiliepia. Vieną kartą teko ieškoti krovinio Vokietijoje, nes vairuotojas „pamiršo“ paskambinti.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Tada turi būti kita mašina, kuri perima krovinius. Tai vadinama „transshipment“. O tas procesas – tai kaip „žaisliukų“ perdavimas. Daiktai nukrenta, braižosi. Jei firmą pasirinkote atidžiai, ji turėtų turėti draudimą tokiai situacijai.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra komercinis transportas su kroviniu (cargo only). Jūs neturėtumėte būti sunkvežimyje dėl draudimo ir taisyklių. Nors kai kurie „savadarbiai“ vežėjai sutinka, bet aš nerekomenduočiau. Jei sustings anglų policija – bus problemų.

Ar pristato savaitgaliais?

Kai kurios taip, kai kurios ne. Londono centre savaitgaliais važinėti sunkvežimiu yra siaubingai sunku dėl ribojimų. Jei jums reikia pristatymo sekmadienį – pasakykite iš karto. Tai papildomai kainuos.

Kas jei aš gyvenu be išvykimo (angliškai „no exit“)?

Tada sunkvežimis neprieis. Reikės parkuoti toliau ir nešti dėžes rankomis. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę, kad vairuotojas su darbuotoju neštų tas dėžes 500 metrų? Tikriausiai taip, jei jūsų nugarai tai brangu. Geriau išsinuomoti „man with a van“ vietiniam pervežimui nuo pagrindinio sunkvežimio.

Ką daryti, jei vairuotojas mano, kad daiktu per daug?

Jūsų dėžės – jūsų atsakomybė. Jei sutartome 10 kubinių, o jūs paruošėte 15 – vairuotojas turi teisę nepaimti likusio. Jis negali vežti kito žmogaus daiktų jūsų sąskaita.

Ar įeina pakavimas į kainą?

Paprastai ne. Tai papildoma paslauga. Brangesnės firmos tai siūlo, pigesnės tik laukia, kad jums viskas būtų paruošta. Kai kas siūlo „pakavimo medžiagas“ (dėžės) su darbu, bet tai taip pat pridedą prie galutinės sumos.

Apsauga, rizikos ir „ką daryti, jei...“

Kas daryti, jei atvykęs randu sulūžusią dėžę?

Pirmiausia – nufotografuokite nedėjant nieko iš jos. Viską dokumentuokite. Tada skambinkite firmai. Jei vairuotojas dar vietoje – užpildykite „protokolą“ (pažymą apie žalą). Jei išvažiavo – sunkiau, bet turiu nuotraukas.

Ar turiu įsigyti draudimą?

Jau kalbėjau, bet pakartuoju. ASK draudimas yra privalomas. Jei firmoje sakosi „mes atsakingi“, tai pagal konvenciją (CMR) jie atsiskaito tik labai mažą sumą. Rašytinis draudimas apsaugo jūsų piniginę.

Kaip atpažinti blogą firmą?

Jei jie neduoda sutarties, jei reikalauja viso sumos iš kadic (100% išanksto), jei atsakymo laukiate valandomis – bėkite. Gera firma turi tinklalapį (net jei jauzginas), sutarties šabloną ir aiškius taisykles. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę dėl to ramumo? Manau, kad taip.

Kas jei daiktai dingsta?

Tai retai nutinka, jei nebeidžiate daiktų „gatvės kampui“. Tikriname vairuotojo dokumentus, imame kvitą. Jei dingsta – įvykia tyčia, tai baudžiamoji byla.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Taip, bet turiu žinoti taisykles. Paprastai iki 2 savaičių prieš kelionę – nemokamai arba mažu mokestiu. Vėliau – gali tekti mokėti baudą, nes jie jau atsisakė kito kliento vietos.

Kokia grąžinimo garantija?

Jei įvyksta žala, ir tai patvirtinta, turiu gauti pinigus. Geros firmos tai daro greitai, kad išlaikytų vardą. Blogos – teisiama po metų (arba nieko).

Ar svarbi apžiūra prieš pakavimą?

Labai svarbi. Tarkime, senas spinta jau buvo su įtrūkimu. Užsirašykite tai, kad vėliau nekaltintumėte vairuotojo, kad jis ją „laužė“.

Kaip apmokėti?

Geriausia – banko pavedimu. Kredito kortelėmis Lietuvos firmos dažnai nemoka priimti dėl didelių mokesčių. Venglių grynųjų – nenaudoti.

Ką daryti, jei vairuotojas užsimato? (nepageidaujamas elgesys)

Skambinkite į dispacherį iš karto. Aš esu girdėjęs istorijų, kai vairuotojai reikalauja „papildomo“ už darbą rankomis. Tai niekur neįrašyta, tai jų asmeninė iniciatyva meluoti.

Ar verta?

Apibendrinant

Na, tiek tiek ilga kalba buvo. Svarbiausia – nesižiūrėkite tik į skaičių ekrane. Ar verta mokėti daugiau už perkraustymą į Jungtinę Karalystę? Jei jums rami miegas ir sveiki daiktai brangesni nei 50 eurų skirtumas – taip, verta. Pasirinkite patirtį, ne pigiausią skelbimą portaluose. Sėkmės Anglijoje (jei ten dar verta gyventi po visų tų pokyčių).