Ar verta kraustytis į Londoną su pagalba?

Per daugiau nei dvidešimt metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: studentą, kuris vežėsi tik dvi dėžes ir fotelį, šeimą su trim vaikais ir kate, biurą, kurio dokumentai liko Vilniuje, o kompiuteriai jau laukė Londone. Todėl klausimas, ar verta kraustytis į Londoną su pagalba, nėra toks paprastas, kaip atrodo. Jei turite mažai daiktų, daug laiko ir stiprią nugarą, galbūt atsakymas būtų „ne“. Bet jei kalbame apie butą, vaikų daiktus, lovą, dokumentus, terminus ir nuomos sutartį, pagalba dažniausiai taupo ne tik jėgas, bet ir pinigus. Bent jau ilguoju laiku.

Kada verta rinktis kraustytis į Londoną su pagalba?

Jeigu turite daugiau nei kelias dėžes, vieną kuprinę ir „kažkaip kaip nors“ planą, tada kraustytis į Londoną su pagalba pradeda turėti prasmę. Ne todėl, kad visi turi samdyti brangiausią kompaniją, o todėl, kad tarptautinis kraustymasis nėra tas pats, kas nuvažiuoti iki prekybos centro ir parsivežti lentyną. Čia atsiranda pakavimas, apsauga nuo drėgmės, tvirtinimas automobilyje, maršrutas, keltas arba tunelis, muitinės niuansai, Londono parkavimas, ULEZ zonos, liftų rezervacijos, sandėliavimas. Visa tai atrodo smulkmenos, kol stovi lietaus permirkęs prie bloko ir supranti, kad sofa į duris netelpa.

Aš visada sakau klientams: pirmiausia susirašykite, ką tikrai vežate. Ne „vieną butą“, o konkrečiai: 14 dėžių knygų, dvigulė lova, stalas, 3 kėdės, televizorius, 2 lagaminai, vaikų dviratis, katės pernešimo dėžė. Kai sąrašas realus, galima skaičiuoti kubatūrą. O kubatūra dažnai nusprendžia, ar telpate į dalinį reiso furgoną, ar reikia atskiro automobilio. Šitam reikalui labai padeda nuotraukos. Ne idealios, ne nuo žurnalo viršelio, o tokios, kur matyti daiktai iš visų kampų.

Kraustytis į Londoną su pagalba ypač verta, kai terminai griežti. Pavyzdžiui, gavote butą nuo pirmadienio, o skrydis penktadienį. Tada savarankiškas variantas su nuomota furgonėle, keltu ir nakvyne Doverio rajone gali atrodyti pigesnis, bet rizika didelė. Vėlavimas kelte, blogas oras, neteisingas adresas, nepaliktas parkavimo leidimas – ir jau vėluojate į raktų atsiėmimą. Kartais vienas praleistas langas kainuoja daugiau nei visa pagalba.

Kainos, kurios dažnai išlenda iš už kampo

Kainos kraustymuisi į Londoną svyruoja labai plačiai. Mažam siuntimui, tarkime, 5–10 dėžių ir keliems minkštiems daiktams, galima tilpti į 150–400 eurų, jei dedate į bendrą reisą. Vieno kambario butui dažnai matoma 800–1 600 eurų riba, priklausomai nuo pakavimo, aukšto, liftų, adresų ir to, ar reikia laikino saugojimo. Dviejų trijų kambarių butui jau lengvai šokteli į 1 800–3 500 eurų. Tai nėra gražūs skaičiai, bet realybė tokia.

Dažna klaida – lyginti tik pagrindinį įkainį. Viena įmonė sako 900 eurų, kita 1 350 eurų, ir atrodo, kad pirmoji pigesnė. Bet tada paaiškėja, kad pirmoje nėra pakavimo medžiagų, nėra draudimo pasirinkimo, nėra išnešimo iš trečio aukšto, nėra Londono viduje papildomo manevravimo. Antroje kaina didesnė, bet ji dengia realius darbus. Aš mačiau, kaip klientai pasirenka pigiausią variantą, o po to moka dvigubai už papildomą dieną, saugyklą ar skubų dokumentų siuntimą.

Londonas turi savo kainų sluoksnį. Parkavimas, Congestion Charge, ULEZ, lift booking, security desk, leidimai pastatui, laukimo laikas – visa tai nėra „pagal nutylėjimą“. Jei sunkvežimis stovi ne ten, kur reikia, gali ateiti bauda arba paprašys persikelti po dešimties minučių. Todėl normalu, kad rimtas pasiūlymas turi klausimų. Ne „kur tas Londonas?“, o konkretaus pašto kodo, įėjimo, lifto, aukšto, sunkių daiktų svorio ir prieigos laiko.

Realios situacijos: lietus, liftai ir netikėti dokumentai

Pirma situacija: jaunas vyras kraustėsi į Peckham rajoną, turėjo 12 dėžių, fotelį, dviratį ir IKEA lovą, kurią surinko „labai stipriai“. Trečias aukštas, lifto nebuvo, lietūs kaip iš kibiro. Jis manė, kad viską įmes į furgoną ir bus gerai. Bet fotelis netilpo pro laiptinę taip, kaip jis galvojo, o lovos konstrukcija subyrėjo ne taip, kaip buvo planuota. Galiausiai reikėjo papildomo tvirtinimo, naujų kampuočių ir laiko. Be pagalbos jis būtų praleidęs visą dieną, gal dvi.

Antra situacija: pora su šunimi kraustėsi į Clapham. Viskas atrodė tvarkinga, kol paaiškėjo, kad naujame bute leidimas gyvūnui dar nebuvo galutinai patvirtintas. Daiktai išvažiavo, šuo buvo su šeima, o dokumentai strigo tarp nuomotojo ir agentūros. Čia pagalba nereiškia, kad mes išspręsime visas gyvenimo problemas, bet mes galime sustabdyti daiktus saugykloje, pakeisti pristatymo datą, suorganizuoti dalinį atvežimą. Tai kainuoja, taip, bet ramiau.

Trečia situacija: klientas išsiuntė baldus, o paso kopiją ir nuomos patvirtinimą paliko namuose. Muitinėje kilo klausimų, nes personal effects į Jungtinę Karalystę kartais gali būti susiję su Transfer of Residence reljefu. Ne visada reikia mokėti muitą, bet dokumentai turi būti tvarkingi. (Tiksliau – ne visada, ir čia aš nenoriu sakyti kaip fakto be konkrečios bylos.) Kai dokumentai sutvarkyti iš anksto, daiktai juda normaliai. Kai ne – prasideda skambučiai, laiškai ir „o kas dabar?“.

Kaip pasiruošti, kad kraustymasis į Londoną su pagalba nebūtų chaosas

Pirmas dalykas – dėžės. Ne maišai, ne šiukšlių maišai, ne „aš viską suspausiu“. Dėžės turi būti tvirtos, užklijuotos, sunumeruotos. Ant kiekvienos dėžės rašykite ne tik „virtuvė“, bet ir „puodai“, „lėkštės“, „kava“, „smulkūs įrankiai“. Kai Londone atvažiuojate pavargę, alkani ir nežinote, kur miegosite tą naktį, tokia smulkmena atrodo kaip išganymas.

Antras dalykas – atskiras dokumentų aplankas. Paso kopija, nuomos sutartis arba laiškas iš landlord, inventoriaus sąrašas, draudimo informacija, kontaktai, CMR dokumentas, jei yra krovininis transportas. Viskas vienoje vietoje. Nes kai kas nors paprašo „tik pasiųskite dokumentą“, o jūs ieškote jo tarp vaikų piešinių ir senų sąskaitų, niekas nelaimi.

Trečias dalykas – realus laikas. Jeigu sakote, kad reikia iki penktadienio, o penktadienį jau turite pasirašyti buto priėmimo aktą, tada reikia rezervuoti anksčiau. Ne dieną prieš. Ypač vasarą, prieš Kalėdas ar per didesnes šventes. Tada eilės ilgesnės, vairuotojai užimti, keltų vietos brangesnės, o Londone visi kažkur skuba. Šiaip aš kavos beveik negeriu, bet per tokius kraustymus ji tampa beveik darbo įrankiu.

Kada geriau viską vežti pačiam

Jei turite vieną lagaminą, vieną dėžę knygų ir draugą su automobiliu, galbūt pagalba nėra būtina. Jei daiktai pigūs, o jų netekimas nesukeltų didelės problemos, galite rinktis paprastesnį variantą. Bet jei vežate kompiuterį, dokumentus, baldus, brangesnę techniką ar daiktus, kuriuos sunku pakeisti, geriau neeksperimentuoti.

Taip pat geriau nesiimti savarankiško varianto, jei neturite patirties vairuojant didelį furgoną. Tuščias furgonas elgiasi keistai, ypač vėjingu oru. Krovinys turi būti pritvirtintas, sverti reikia ne tik pagal svorį, bet ir pagal vietą. Per daug sunku galui – automobilis „plaukia“. Per daug aukštai – rizika apgadinti daiktus. Tai ne moralizavimas, tiesiog po daugelio reisų matai, kur žmonės dažniausiai suklysta.

Jei vis dėlto renkatės patys, bent jau pasidarykite nuotraukas prieš pakraunant, turėkite pakavimo medžiagų, patikrinkite draudimą ir nenuvertinkite kelio. Vilnius–Londonas nėra pasivažinėjimas iki Kauno ir atgal. Tai ilgas maršrutas, kurį reikia planuoti kaip darbą, ne kaip nuotykį.

DUK: kainos ir terminai

Ar verta kraustytis į Londoną su pagalba, jei turiu tik vieną kambarį?

Dažniausiai verta, jei tame viename kambaryje yra daugiau nei lagaminas ir pora dėžių. Vieno kambario bute staiga atsiranda čiužinys, stalas, kėdė, drabužiai, indai, kompiuteris, lentynos. Visa tai reikia apsaugoti, pakrauti, pritvirtinti ir pristatyti. Pagalba gali kainuoti nuo kelių šimtų eurų iki daugiau, priklausomai nuo tūrio. Jei turite laiko ir mažai daiktų, galite rinktis dalinį reiso vietą. Bet jei terminas artimas, geriau rezervuoti anksčiau.

Kiek maždaug kainuoja kraustymasis į Londoną?

Mažam siuntimui galima matyti 150–400 eurų. Vieno kambario butui dažnai būna 800–1 600 eurų. Didesniam butui – 1 800–3 500 eurų ar daugiau. Kaina priklauso nuo kubatūros, pakavimo, draudimo, aukšto, lifto, parkavimo ir sandėliavimo. Londono viduje papildomi mokesčiai gali keisti galutinę sąskaitą. Todėl normalu prašyti, kad pasiūlymas būtų detalus, ne tik „nuo 500“.

Kodėl viena kompanija sako pigiau, o kita brangiau?

Pigiausias pasiūlymas dažnai dengia tik pagrindinį vežimą. Brangesnis gali įtraukti dėžes, pakavimo medžiagas, apsaugines antklodes, inventorizaciją, draudimą, komunikaciją su vairuotoju. Kartais pigiau reiškia, kad vėliau teks mokėti už papildomas valandas ar saugyklą. Aš nenoriu sakyti, kad visos pigios įmonės blogos, bet būna tokių, kurios „pamiršta“ paminėti dalį darbų. Todėl klauskite, kas tiksliai įeina.

Ar galima kraustytis į Londoną daliniu reisu?

Taip, galima, ir tai dažnai taupo pinigus. Dalinis reisas reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais tame pačiame automobilyje arba tame pačiame maršrute. Tai tinka dėžėms, baldams, studentų daiktams, vienam kambariui. Minusas – terminas gali būti lankstesnis, ne visada tiksliai jūsų pasirinkta diena. Jei reikia pristatyti konkrečiai valandai, geriau derinti individualų variantą.

Ką reiškia kraustytis į Londoną su pagalba per saugyklą?

Tai reiškia, kad daiktai pirmiausia atvežami į sandėlį, o vėliau pristatomi į Londoną, kai butas paruoštas. Toks variantas gelbsti, jei skrydis, nuoma ir kraustymosi datos nesutampa. Saugykla gali kainuoti maždaug 20–60 svarų per savaitę už nedidelę vietą, bet dideliems baldams daugiau. Svarbu žinoti, ar sandėlis apsaugotas, ar yra inventoriaus numeracija. Be to, reikia aiškiai pasakyti, kurie daiktai turi važiuoti pirmiausia.

DUK: pakavimas ir inventorių

Ar reikia viską krauti į dėžes?

Ne viską, bet daugumą smulkių daiktų tikrai taip. Drabužius galima vežti lagaminuose arba drabužių dėžėse, knygas – mažesnėse dėžėse, indus – su apsauga. Baldai dažniausiai apvyniojami antklodėmis, plėvele arba išrenkami. Problema prasideda tada, kai žmonės palieka stalčiuje įrankius, lėkštes ar dokumentus. Vėliau viskas barška, krenta arba pasimeta. Geriau per daug susitvarkyti nei po to ieškoti paso tarp kojinių.

Ar galite supakuoti viską už mane?

Dažniausiai taip, jei tai sutarta iš anksto. Profesionalus pakavimas kainuoja papildomai, bet jis mažina riziką. Ypač tai svarbu indams, televizoriams, paveikslams, veidrodžiams, lempoms. Pakuotojai žino, kaip apsaugoti kampus, kaip pažymėti dėžes, kaip nesugadinti grindų. Jei pakuojate patys, nenaudokite per mažų dėžių knygoms ir per didelių lengviems daiktams. Per sunki dėžė plyšta, per tuščia – suspaudžiama.

Koks inventoriaus sąrašas yra normalus?

Normalus sąrašas nėra romanas, bet jis turi būti aiškus. Pavyzdžiui: 12 dėžių asmeniniai daiktai, 1 televizorius, 1 stalas, 4 kėdės, 1 čiužinys, 3 lagaminai. Jei daiktai brangūs, rašykite modelius, numerius, apytikslę vertę. Tai padeda draudimui, muitinei ir jums pačiam. Kai po kelionės kažko trūksta, sąrašas leidžia greitai tikrinti, kur tas daiktas turėjo būti. Be sąrašo prasideda „man rodos“.

Ar reikia fotografuoti daiktus prieš kraustymą?

Taip, labai rekomenduoju. Nuotraukos padeda įvertinti tūrį, būklę ir vėliau spręsti ginčus. Nufotografuokite baldus, techniką, dėžes, pažeidimus, kuriuos jau turite. Tai nėra nepasitikėjimas, tai paprastas draudimas nuo nesusipratimų. Ypač fotografuokite televizorius, kompiuterius, antikvarinius daiktus, meno kūrinius. Po ilgo kelio visi atrodo pavargę, bet nuotraukos kalba aiškiau.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus kartu su daiktais?

Augalus ir gyvūnus reikia tvarkyti atskirai, nes jiems taikomi kiti reikalavimai. Gyvūnui į Jungtinę Karalystę reikia mikročipo, pasiutligės skiepo, dokumentų, kartais papildomų patikrinimų. Augalams taip pat gali būti apribojimų. Kraustymo kompanija gali padėti su daiktų transportu, bet gyvūno dokumentų ji nepakeis. Jei turite augintinį, pradėkite tvarkytis gerokai anksčiau. Čia vėlavimas gali kainuoti visą planą.

DUK: muitinė, dokumentai ir leidimai

Kokių dokumentų reikia vežant asmeninius daiktus į UK?

Dažniausiai reikia paso arba asmens dokumento kopijos, adreso Jungtinėje Karalystėje, inventoriaus sąrašo, nuomos sutarties arba patvirtinimo, kad ten kraustotės. Jei prašote Transfer of Residence reljefo, dokumentai turi būti tvarkingesni. Reikia parodyti, kad keičiate nuolatinę gyvenamąją vietą ir daiktai yra jūsų asmeniniai, naudoti. Taisyklės keičiasi, todėl visada geriau tikrinti konkrečią situaciją prieš išsiunčiant.

Ar reikia mokėti muitą už savo baldus?

Ne visada. Jei tikrai kraustotės gyventi į Jungtinę Karalystę ir daiktai yra jūsų asmeninė nuosavybė, gali būti taikomas lengvatinis statusas. Bet jei vežate naujus baldus, parduoti skirtas prekes ar didelį kiekį identiškų daiktų, klausimų gali kilti. Muitinė žiūri ne tik į žodžius, bet ir į dokumentus. Todėl inventoriuje nereikėtų rašyti miglotai „viskas iš namų“. Rašykite konkrečiai, kad nebūtų papildomų tikrinimų.

Kas yra ToR ir ar jis būtinas?

ToR reiškia Transfer of Residence. Tai procedūra, kuri gali padėti gauti lengvatą vežant asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę. Dažniausiai ją reikia tvarkyti prieš daiktų atvykimą, ne po to, kai viskas jau stovi muitinėje. Ne kiekvienam atvejui ji reikalinga, bet jei kraustotės gyventi, verta pasidomėti. Aš nesu muitinės pareigūnas, todėl visada sakau: patikrinkite HMRC arba pasikalbėkite su brokeriu. Geriau klausti per anksti.

Ar CMR dokumentas yra tas pats kaip draudimas?

Ne. CMR yra tarptautinio krovinių vežimo dokumentas, kuris fiksuoja, kas, ką ir kur veža. Jis nereiškia pilno daiktų draudimo. Pagal CMR atsakomybė dažnai skaičiuojama pagal svorį, o ne pagal daikto vertę. Todėl brangiems daiktams reikia papildomo draudimo arba bent jau aiškaus vertės deklaravimo. Jei televizorius sveria 20 kg, CMR riba tikrai neatrodys kaip pilnas kompensavimas. Tai svarbu žinoti iš anksto.

Ar galiu pats nuvežti dokumentus vairuotojui?

Geriau ne taip. Dokumentai turi būti sutvarkyti prieš pakrovimą arba bent iki pasienio procedūrų. Vairuotojas kelyje nėra dokumentų redaktorius. Jei trūksta paso kopijos, adreso arba inventoriaus, jis negalės magiškai jų sugalvoti. Geriausia viską nusiųsti elektroniniu būdu, turėti popierines kopijas ir patikrinti, ar pavardės, adresai bei datos sutampa. Maža klaida kartais sustabdo didesnį procesą.

DUK: Londono specifika

Kodėl Londono pašto kodas toks svarbus?

Londono pašto kodas rodo ne tik adresą, bet ir zoną, eismą, galimą parkavimą, ULEZ klausimus. E1, SW19, N1, SE1 – visi šie rajonai turi savo specifiką. Vienur sunkvežimiui lengviau privažiuoti, kitur reikia leidimo, trečiame rajone viskas brangu ir siaura. Todėl prašymas pateikti tikslų pašto kodą nėra biurokratija. Tai padeda įvertinti laiką ir kainą. Be jo pasiūlymas būna labai apytikslis.

Ką daryti, jei Londone nėra parkavimo vietos?

Reikia rezervuoti parking bay arba derinti laiką su building management. Kai kuriose vietose sunkvežimis gali stovėti tik trumpai, kitur reikia specialaus leidimo. Jei jo nėra, gali tekti nešti daiktus toliau arba mokėti papildomai. Tai nėra malonu, ypač kai laiptinė siaura, o lauke lyja. Todėl Londono pusės pasiruošimas yra toks pat svarbus kaip Lietuvos pusės. Dažnai problemą galima išspręsti, bet ne paskutinę minutę.

Ar liftas Londone visada išsprendžia problemą?

Ne visada. Kartais liftas mažas, kartais rezervuojamas tik valandai, kartais apsauga neleidžia įleisti krovinio be leidimo. Būna, kad liftas „yra“, bet į jį netelpa čiužinys arba stalas. Todėl reikia žinoti lifto matmenis, durų plotį, aukštą ir ar galima naudoti apsaugines medžiagas. Jei liftas neveikia arba užimtas, kaina gali keistis. Tai skamba nepatogiai, bet geriau žinoti prieš, nei ginčytis vietoje.

Ar galima pristatyti daiktus tiesiai į butą?

Dažniausiai taip, jei yra prieiga ir leidimai. Bet kai kuriose naujos statybos gyvenvietėse reikia registruotis reception, gauti laikiną leidimą, naudoti konkretų įėjimą. Kartais negalima liesti liftų sienų be apsaugos. Jei butas tuščias, reikia apsaugoti grindis. Visi šie dalykai atrodo smulkūs, kol pradeda trukdyti darbui. Todėl prieš pristatymą geriau surinkti informaciją iš nuomotojo ar agentūros.

Ką daryti, jei butas Londone dar neparengtas?

Tada reikia sandėliavimo. Daiktai gali būti laikomi saugykloje kelias dienas, savaites ar ilgiau. Tai kainuoja, bet dažnai gelbsti situaciją. Svarbu iš anksto pasakyti, kurie daiktai reikalingi pirmiausia. Pavyzdžiui, drabužiai, dokumentai, virtuvės minimumas turėtų būti lengvai pasiekiami. Jei viskas bus giliai sandėlyje, atsiimti vieną dėžę gali būti sudėtinga. Planas B yra normalus dalykas, ne panikos ženklas.

DUK: rizikos ir realūs scenarijai

Ką reiškia kraustytis į Londoną su pagalba per dalinį reiso furgoną?

Tai reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitais kroviniais. Tai pigiau, bet terminas gali būti mažiau tikslus. Pavyzdžiui, jūsų dėžės gali būti surenkamos iš kelių klientų, tada kraunamos į vieną automobilį ir važiuoja į Jungtinę Karalystę. Jei maršrutas keičiasi dėl eismo, kelto ar muitinės, data gali pasislinkti. Todėl dalinis reisas tinka tiems, kurie turi laiko lankstumo. Jei reikia tiksliai penktadienį 10 val., geriau derinti individualiai.

Ar pagalba apsaugo nuo visų problemų?

Ne, ir būtų nesąžininga taip sakyti. Pagalba sumažina riziką, bet nepanaikina Londono eismo, muitinės klausimų, oro sąlygų ar žmogiškų klaidų. Gera komanda greitai reaguoja, aiškiai komunikuoja ir turi planą. Bloga komanda tiesiog sako „bus gerai“, o paskui dingsta iki pirmadienio. Todėl rinkitės ne pagal gražiausią reklamą, o pagal klausimus, dokumentus, atsiliepimus ir realų pasiūlymą. Ramybė dažnai kainuoja daugiau, bet sutaupo nervų.

Ką daryti, jei daiktas atvyksta pažeistas?

Pirma, nefotografuokite tik bendro vaizdo – darykite nuotraukas iš arti, su pakuote, etikete, pažeidimu. Antra, nedėkite daikto į spintą ir po savaitės nerodykite. Praneškite nedelsiant. Trečia, turėkite inventoriaus sąrašą, nuotraukas prieš kraustymą ir draudimo informaciją. Ketvirta, nesigilinkite emocijomis vietoje, fiksuokite faktus. Penkta, jei pažeidimas rimtas, nedelsdami rašykite oficialų pranešimą. Tada procesas daug aiškesnis.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Jei vežate brangius ar sunkiai pakeičiamus daiktus, taip. Standartinė CMR atsakomybė dažnai neatitinka daikto rinkos vertės. Papildomas draudimas kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, dažnai apie 1–3%, priklausomai nuo rizikos. Tai gali atrodyti kaip papildoma išlaida, bet vienas sudaužytas televizorius ar sugadintas kompiuteris jau keičia skaičiavimą. Draudimas nėra magija, bet jis suteikia tvarką, kai kas nors nutinka.

Ar galiu kraustytis į Londoną su pagalba paskutinę savaitę?

Kartais galima, bet rizika didesnė. Paskutinę savaitę gali nebūti vietos reise, pakavimo medžiagų, dokumentų laiko ar tinkamo vairuotojo grafiko. Jei daiktų mažai, galbūt pavyks rasti vietą daliniame siuntime. Jei kraustote butą, geriau rezervuoti bent prieš kelias savaites. Vasarą ir prieš šventes – dar anksčiau. Skubus variantas dažnai reiškia ne tik didesnę kainą, bet ir mažiau pasirinkimo.

Išvada

Taip, kraustytis į Londoną su pagalba dažniausiai verta, kai turite daugiau nei vieną lagaminą, ribotą laiką ir norite išvengti nereikalingo streso. Pagalba nereiškia, kad viskas bus idealu, bet ji suteikia struktūrą: pakavimą, planą, dokumentus, transportą, reagavimą į problemas. Pats svarbiausias dalykas – ne pasirinkti pigiausią, o suprasti, kas įeina į kainą. Jei viską susitvarkote iš anksto, kraustymasis į Londoną su pagalba tampa ne chaosu, o tiesiog darbu, kurį atlieka žmonės, matę šitą kelią ne vieną kartą.