Ar verta kraustytis į Jungtinę Karalystę su savo daiktais? 20 metų logistikos patirties atsakymas

Šį klausimą – „ar verta kraustytis į Jungtinę Karalystę su savo daiktais?“ – girdžiu beveik kasdien nuo pat tada, kai Lietuva įstojo į ES. Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir matęs esu viską – nuo tikslių pianinų pervežimo Londono centre iki padėvėtų batų krovinių, kurie užstrigo Kalėse. Dabar, kai pasikeitė taisyklės po „Brexit“, situacija dar labiau sukomplikavo. Nebėra taip paprasta užkibti ant sunkvežimio ir važiuoti. Sakyčiau, kartais pigiau ir ramiau nusipirkti naujus daiktus „IKEJA“ Anglijoje nei kovoti su muitinės deklaracijomis dėl senų baldų. Tačiau jei turi brangių ar labai asmeninių daiktų, tuomet sėdėti ir skaičiuoti tikrai verta.

Kainos, biurokratija ir „Brexit“ realybė

Kiek dabar tikrai kainuoja pervežimas į JK?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo uodega. Viskas priklauso nuo to, kiek turite kubinių metrų. Jei tai vos kelios dėžės, galite rasti siuntų brokerių už maždaug 200–300 eurų, bet tai gali užtrukti ilgai, nes lauksite, kol kamems prireiks vietos sunkvežimyje. Pilnas butas ar namas su baldais kainuos nuo 1500 iki 4000 eurų, priklausomai nu to, kur Lietuvoje esate (Vilnius ar kaimas) ir kur JK (Londonas ar Velsas). Dar pridėkite degalų pabrangimą ir ferijų bilietus, kurie dabar nebe tokie pigūs. Taigi, jei kas siūlo pervežti viską už simtą svarų – bėkite nuo jo tolyn.

Ar „Brexit“ labai pakeitė pervežimo taisykles?

Oi, kaip pakeitė. Anksčiau tai buvo paprasta – įsivažiuoji, išvažiuoji. Dabar reikia užpildyti custom deklaracijas, kurių aš pats kartais nebežinau, kiek dabar yra jų variantų. Jei daiktai yra naudoti ir jums priklauso daugiau nei 6 mėnesius, galima gauti „Transfer of Residence“ (ToR) reliefą, tai yra, nemokamai įvežti daiktus be PVM ir muito. Bet jei pamiršite tai padaryti iš anksto ar daiktai nauji... muitininkas Kalėse labai greitai sužinos, ką vežiate, ir reikės mokėti 20% PVM ir galbūt muito. Tai gali smarkiai padidinti galutinę sąskaitą.

Kas tas ToR numeris ir ar jis būtinas?

Tai toks pagrindinis dalykas dabar. Transfer of Residence numeris – tai leidimas iš JK muitinės nemokamai įvežti turtą. Jį reikia užpildyti internetinėje svetainėje prieš kelionę. Jei jo neturite, vairuotojas gali neįleisti krovinio į JK teritoriją arba jį sulaikys. Yra buvę atvejų, kai žmonės važiavo be ToR, ir teko mokėti už sandėliavimą, kol viskas išsiaiškina. Geriau tai padaryti iš karto, kai tik nusprendžiate, kad tikrai kraustytis į Jungtinę Karalystę su savo daiktais. Be šio popieriaus viskas taps kur kas brangiau ir sudėtingiau.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Maistą vežti galima, bet yra griežtų apribojimų, ypač mėsos ir pieno produktų iš ES. Negalite įsivežti dešros kilmės iš Lietuvos į Angliją – tai uždrausta. Vyno ar alaus kiekis ribojamas, nors asmeniniam naudojimui dažnai praleidžia, jei tai ne komercinis kiekis. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas prarado pusę krovinio, nes klientas įdėjo keletą šakų rūkytos mėsos „priešpiečiui“. Muitininkai tai pamatė ir visą maistą konfiskavo. Geriau valgyti kelią ir nepiršti likimo.

O su tabaku ar vaistais kaip?

Tabaką ir alkoholį riboja griežtai tam tikros normos, jei tai nėra su ToR importuojamas turtas (t.y., jei daiktai yra naudoti). Vaistai – tai atskira istorija. Asmeniniai receptiniai vaistai turi būti originalioje pakuotėje su receptu, geriau angliškai išverstu. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris užmiršo vaistų ir mums teko juos skubiai siųsti kurjeriu, kas kainavo kaip nupirkti sparną. Neneškite narkotikų ar jokių draudžiamų medžiagų – Anglijoje už tai kalėjimas, o mūsų vairuotojui gali atimti licenciją.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Tikrai ne tik atstumas. Didžiausią įtaką daro jūsų pasiruošimas. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto su siaurais laiptais, tai kainuos dvigubai daugiau nei privežti daiktus iš namo su įvažiavimu. Taip pat, jei reikia išmontuoti baldus (pvz., spintą ar lovą). Dar viena dalykėlis – prieigos prie namo JK miest centre. Ten dažnai reikia specialių leidimų sustoti arba mažesnio sunkvežimio, kuris gali įvažiuoti į „congestion zone“. Visos smulkmenos sumuojamos.

Pasiruošimas ir pakavimas: ką daryti, o ko ne

Kaip tiksliai suskaičiuoti, kiek daiktų turiu?

Nereikia matuoti kiekvieno šaukšto. Paprastai laikomės tokios taisyklės: vienas standartinis kambarys su baldais (lova, spinta, komoda) tai apie 10–12 kubinių metrų. Turgaus kėdės ir smulkmenos įeina į tą patį kiekį. Jei turite daug knygų – knygos labai sunkios, užima daug vietos ir svorio. Geriausia padaryti greitą sąrašą ir nufotografuoti kambarius, tada specialistas galės akimi įvertinti. Neklauskite draugų, kurie sako „nu tai tik kelios dėžės“, dažniausiai jų „kelios dėžės“ telpa tik į sunkvežimį su priekaba.

Ar turiu pati supakuoti daiktus?

Galite, bet tada draudimas neveiks taip gerai. Jei supakuojate patys, o dėžėje pasirodo sulaužyta vazona, draudimo kompanija gali atmesti atlyginimą, nes ne „profesionaliai“ supakuota. Mes siūlome, kad klientas supakuotų drabužius ir knygas, o jautrius daiktus – indus, elektroniką – paliktų mums. Taip pat, jei supakuojate patys, būtinai pasirašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra ir iš kurio kambario. Tai sutaupys valandų krūvos, kai atvyksite į naują vietą.

Kokias dėžes naudoti geriausia?

Nenaudokite senų kiaušinių dėžių – jos subyra, kai užsidėtos viena ant kitos. Reikalingos standartinės judamųjų dėžių (knygoms) ir didesnės (drabužiams). Jei turite labai didelių daiktų (pvz., dviračio), jums gali reikti specialios dėžės arba fiksavimo. Viena klientė bandė vežti vitriną įvyniotą tik į antklodę – laimingai, kad nenukrito kelyje, bet nervai mums abiem buvo išdegę.

Ar galiu vežti augalus?

Tai yra sudėtinga klausimas. Po „Brexit“ augalus įvežti į JK galima, bet turi būti specialus fitosanitarinis pažymėjimas (pas phytosanitary certificate). Be jo, augalus gali konfiskuoti sienoje. Tas pažymėjimas kainuoja, ir ne visada verta vežti seną geraniumą, kurį galima nusipirkti už svarą čia. Jei turite labai brangų ar retą augalą, tuomet verta vargti su dokumentais. Bet paprastus augalus geriau atiduoti kaimynams.

Kas dėl technologijų – televizoriai, kompiuteriai?

Televizoriai vežami nėra problema, jei jie jūsų naudoti. Vienas dalykas – žiūrėkite, ar jungs Anglijoje (220V tas pats, bet jungtys gali skirtis, nors dažniausiai viskas tinka). Kompiuterius geriausia vežti originalioje pakuotėje, jei liko. Jei ne, apklauskite mūsų apie apsauginę plokštelę (bubble wrap). svarbu prisiminti, jei vežate daug elektronikos (5 nešiojamieji kompiuteriai, 3 telefonai), gali kilti įtarimų, kad tai verslas, o ne asmeniniai daiktai.

Ar reikalingas inventoriaus sąrašas (packing list)?

Absoliučiai taip. Be jo neišsiversite su muitine. Sąraše turi būti nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje, apytikris vertė (nenaudotų daiktų vertė, ne naujų kaina) ir svoris. Nereikia rašyti „3 šaukštai“, rašykite „virtuvės reikmenys, apytikslė vertė 50 EUR“. Muitininkas nenori skaityti romanų, jam reikia sužinoti, ką vežate ir kad tai nėra prekės prekybai.

Rizikos, problemos ir realios situacijos

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Tai įvyksta. Yra buvę atvejų, kai Kalėse buvo eilės po 12 valandų dėl dokumentų patikrinimų. Jei vairuotojas užstrigs, jums gali tekti mokėti už jo laukimą (standby charge). Tai įrašyta sutartyse mažu šriftu, bet žmonės dažnai to neįskaito. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido feriją dėl gaišto, ir teko jam miegoti kabinoje, o klientas skundėsi, kad迟到. Toks darbas.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Dauguma firmų – patikimos, nes joms reikia reputacijos. Bet yra ir „jūros vilkų“. Būkite atsargūs, jei firma neturi normalios svetainės, tik „Facebook“ puslapį ir reikalauja visą sumą iš karto grynaisiais. Vienas klientas mums pasakė, kaip sumokėjo 1000 eurų tam, kas niekada neatvyko. Visada tikrinkite transporto licenciją. Mes visada stengiamės, kad vairuotojas būtų tas pats, kuris įkėlė, bet kartais dėl logistikos gali keistis.

Kas daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Pirmiausia – nedarykite scenos pačiame vairuotojui. Susirašinėkite pažeidimo protokolą (damage report). Nuotraukokite. Jei turite draudimą, kreipkitės į savo brokerį. Be to, ne viską galima išdrausti – pvz., senos juvelyrikos ar grynųjų pinigų dažniausiai draudimas nedengia. Vieną kartą buvo, kad spinta nukrito nuo užkeltuvo (vairuotojas nepataikė). Draudimas padengė, bet stresas buvo didelis.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Galima, bet tai nėra paprasta. Jei automobilis yra jūsų ne mažiau kaip 6 mėnesių, galite jį įvežti be muito su ToR. Tačiau po atvykimo turite 14 dienų jį užregistruoti JK (DVLA) ir gauti vietines numerines ženklles. Be to, jei automobilis labai brangus (ferrari, pavyzdžiui), gali būti papildomų patikrų. Ir nepamirškite, Anglijoje vairuojama kairėje pusėje, tad jei vežate kairės pusės vairą, tai bus nepatogu (nors legalu).

O motociklų ar mopedų kaip?

Tas pats principas kaip ir automobiliams. Turi būti ToR, jei norite nemokamai. Bet motociklą sunkiau įvežti standartiniame sunkvežimyje, dažnai reikia specialios platformos. Be to, Anglijoje oras drėgnas, tad galvokite, ar verta vežti seną „Javą“, kurią čia iškart sušlys drėgmė. Motociklų draudimas JK taip pat gali būti „įkąstas“.

Ar verta rizikuoti su „daliniu krovininiu“ (part load)?

Tai yra būdas, kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau. Rizika taia, kad jūsų dėžės gali būti iškraunamos paskutinės arba perkeliamos keletą kartų (iš vieno sunkvežimio į kitą sandėlyje). Yra buvę, kad dėžė su indais nukrito per perkrovą Varšuvoje. Jei turite daikų, kurie nesikele, geriau mokėti už pilną krovinį.

Asmeniniai daiktai, sentimentalios vertybės ir sprendimai

Ar verta vežti senus tėvų baldus?

Tai emocinis klausimas. Ekonomiškai – ne. Sena sofa, kurią tėvai nupirko 1990 metais, užims daug vietos (brangiai kainuos kubiniai metrai) ir gali netilpti į angliško namo duris (jie dažnai siauresni). Jei tai nėra kokia antikvarinė vertybė, geriau palikti Lietuvoje. Anglijoje „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“ galima rasti pigių baldų. Nekelkite šiukšlių per jūrą.

O su vaiko lovytėmis ir žaislais?

Vaikų daiktus žmonės dažnai nori vežti, kadangi jie brangūs. Tai suprantama. Lovytę ir vežimėlį tikrai verta, jei jie geros būklės. Žaislus... na, vaikų dažniausiai įdomiau žaisti su naujais, o ne tiems, keliaujusius 2000 km. Bet jei vaikas turi mėgstamą meškiuką, be kurio negali miegoti – tai nebe klausimas, tai būtinybė. Tokius daiktus imkite su savimi į keleivinį automobilį ar lėktuvą, ne krovinyje.

Ar galiu vežti ginklus ar peilius?

Ginklų įstatymai JK yra vieni griežčiausių pasaulyje. Negalite įvežti jokių šaunamųjų ginklų be ypatingo leidimo (Firearms Certificate), kurio gauti beveik neįmanoma, jei nesate medžiotojas ar sportininkas. Peiliai virtuvėje galima, bet ne ašmenys, kurie gali būti panaudoti kaip „offensive weapon“. Geriau palikti visus medžioklinius peilius ar rinkinius namuose, nepabusite su policija.

Kas dėl paveikslų ir meno kūrinių?

Jei tai tikrai vertingi dalykai, reikės vertinimo. Muitinė gali įtarinėti, kad prekiaujate menu, jei vežate 10 paveikslų. Jei tai tik tiesiog paveikslėliai sienai, rašykite „dekoracijos“. Vieną kartą teko vežti kliento tėvo piešinius – buvome nervingi, kad jas nesugadins saulė ar drėgmė kelyje, bet viskas gerai pasibaigė. Įpakavimas čia turi būti labai kruopštus.

Ar verta kraustytis į Jungtinę Karalystę su savo daiktais, jei aš studentas?

Studentams dažniausiai neapsimoka. Studentas dažniausiai turi lagaminą, knygas ir kompiuterį. Už tokį kiekį mokėti tūkstantinus pervežimo firmoms beprotiška. Geriau nusipirkti bilietą autobusu ar lėktuvu ir viską vežti su savimi. Ypač jei gyvensite bendrabutyje, kur vietos nėra. Tačiau jei einate į magistrantūrą ir išsinuomojat butą šeimai – tada jau kita kalba.

Kaip elgtis su muzikos instrumentais?

Pianiną ar kontrabasą vežti labai brangu ir sudėtinga. Reikia specialių keltuvų. Fortepijoną į Londono butą be lifto įvežti gali kainuoti tą pat, kiek ir nupirkti naudotą Anglijoje. Bet jei tai jūsų gyvenimas (muzikantas instrumentą), tuomet pinigai nebe taip svarbu. Tiesiog įspėkite iš karto, kad tai instrumentas, kad reikėtų ne vieno vyrui, o trijų.

Ar galiu vežti gyvūnus?

Gyvūnai nekeliami krovinių sunkvežimiais. Jie turi keliauti kaip „accompanied cargo“ lėktuvu arba per eurotunelį traukiniu/automobiliu. Reikia mikroschemos (chip), pasų ir vakcinos nuo pasiutligės. Tai atskira, labai brangi procedūra. Mes nešame šunis krovinyje, tai nelegalu ir žiauru.

Smulkmenos, apie kurias niekas nesako

Ar reikia mokėti už įkėlimą ir iškėlimą?

Paprastai kaina yra „nuo durų iki durų“, tai reiškia, įkėlimas ir iškėlimas įeina. Bet jei reikia naudotis keltuvu (kranu), pavyzdžiui, įvežti baldus per balkoną (kaip kartais darome London centre, kadangi laiptai per siauri), tai papildoma paslauga. Už keltuvą reikia mokėti atskirai, tai nėra pigu. Klauskite iš karto, ar kainoje yra „man with van“ ar pilnas komandinis darbas.

Kas dėl patalynės ir indų?

Indus reikia gerai įrąžyti, kad nebarstytųsi. Patalynę galima susukti į vakuumo maišus, taip sutaupote vietos. Nebūkite tingūs – indus suvyniokite į laikraščius (ne į plastikinius maišus, jie slysta). Vienas klientas padėjo indus į dėžę be jokios apsaugos – atvyko tik stiklų milteliai. Mes nepadengėme to žalos, nes klientas pasirašė, kad viskas supakuota gerai (nepasakė tiesos).

Ar galiu vežti degalus?

Negalima. Kategoriškai ne. Tai pavojinga kroviniui ir draudžiama visose taisyklėse. Net jei turite kanistrą su degalais žvejybai, ją reikia išpilti arba palikti. Sunkvežimio kabinoje vairuotojas turi savo degalų, o jūsų kanistra gali sukelti gaisrą arba problemą muitinėje. Nerašykite „degalų kanistra“ į sąrašą.

Kaip elgtis su rūbais?

Rūbus geriausia nešioti ant kabyklių specialiose dėžėse (wardrobe boxes). Taip jie nenugarbančios ir nereikės lyginti. Jei nešiojate į paprastas dėžes, geriau susukti. Drabužių daug visada būna, tai užima daug vietos. Atsikratykite to, ką nebesiratekite metų metus, prieš skaičiuodami kubus. Nekelkite senų paltų, kuriuos nešiojote prieš 10 metų.

Ar reikia drausti daiktus?

Manau, kad taip. Nors draudimas keliašis, bet jei įvyksta didelė avarija ar gaisras, be jo liktumite nieko. Tikrai perskaitykite, ką draudimas nedengia (pvz., pinigai, brangiausia juvelyrika, duomenys kompiuteryje). Geriau sumokėti 50-100 eurų daugiau ir miegoti ramiai.

Ką daryti, jei atvykstu ir rąsto apartamentus?

Jūsų problema. Krovinių firma nėra statybos kompanija. Jei nėra ką padėti, daiktai bus iškrauti ant šaligatvio arba palikti vairuotoje, o jums teks mokėti už laukimą (paprastai po valandą pradedama skaičiuoti brangiau). Užtikrinkite, kad butas yra pasiekiamas tą dieną. Buvome atvejų, kai raktų nebuvo, ir vairuotojas nuryjo, o klientas skambino agentui.

Ar galiu vežti šiukšles?

Niekas neleidžia vežti šiukšlių į kitą šalį. Tai atliekų pervežimas, už kurį reikia mokėti didelius mokesčius. Išmeskite senus baldus, sugedusią techniką prieš išvykdami. Lietuvoje yra „Didžiosios žaliosios“ konteineriai, panaudokite juos. Neneškite šiukšlių į Angliją, ten ir taip daug atliekų.

Galų gale, ar verta kraustytis į Jungtinę Karalystę su savo daiktais?

Atėjome prie pagrindinio. Jei turite daug brangių, kokybiškų baldų, kurie tikrai įeitų į naują namą, ir jums rūpi komfortas – taip, verta. Jei esate jaunas ir turite tik seną „Ignisą“ ir du milžiniškus, bet senus, sienų spintas – ne. Pervežimo kaina (su „Brexit“ mokesčiais ir biurokratija) gali viršyti tų daiktų vertę. Sėdėkite, suskaičiuokite, atsikratykite nereikalingų daiktų, o tada sprendžiate. Visada galiu padėti apskaičiuoti, tiesiog parašykite man.

Išvada

Apibendrinant, klausimas, ar verta kraustytis į Jungtinę Karalystę su savo daiktais, nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Visas šis procesas dabar yra brangesnis ir lėtesnis nei buvo anksčiau. Svarbiausia atsižvelgti ne tik į pinigus, bet ir į savo nervų stiprumą, nes dokumentai su muitine gaišti gali nemažai laiko. Jei daiktai turi sentimentalios vertės arba yra labai brangūs, juos verta vežti, bet būtinai pasirūpinkite ToR numeriu ir gera draudimo polisa. O jei tai tik senos baldų liekanos – geriau pradėkite gyvenimą Anglijoje su tuščia ranka (ir pinigais, kurie liktų neišleisti pervežimui).