Ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją? 20 metų patirties atsakymas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo sudegusių sunkvežimių per Kalėdas ties Vokietija iki vogtų dviračių tiesiai iš priekabos priešais Londoną. Klientai visada klausia to paties: kokia bendrovė, kiek laiko užtruks ir, svarbiausia, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, muitinės tampa griežtesnės, o keliai Anglijoje, ypač apie M25 žiedą, tampa vis neprogresuojamesni. Daugelis mano, kad „su manimi nieko nebus“, tačiau statistika nėra jūsų pusėje. Štai kodėl verta pasidomėti šia tema iš arčiau, prieš pasirašant sutartį su atsitiktiniu pervežėju iš skelbimų portalo.

Pagrindiniai klausimai apie rizikas kelyje

Ar tikrai taip būtina drausti baldus, jei vairuotojas sako, kad jis vairuoja saugiai?

Tai kažkas panašaus į lošimą kazino – tik kad statote savo sofą ir televizorių. Vairuotojas gali būti ir čempionas, be alkoholio vairuotojas, bet kelyje į Angliją jį gali užmušti kažkas kitas arba gali smogti į didžiulę duobę (o ten jų, pasakysiu, daug). Mačiau atvejų, kai patys saugiausi vairuotojų kroviniai nukrisdavo tiesiog nuo užtvarų staigiai stabdant, kai kažkas priešais įjungė raudoną. Vairuotojo žodis – ne dokumentas, o klausimas, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, turi būti sprendžiamas ne pagal jo patikimumą, o pagal realią grėsmę kelyje.

Kas nutiks su mano daiktais, jei sunkvežimis užsidegs tiesiai ant kelio?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis, deja, įvyksta dažniau, nei manote. Jei sudega visa priekaba, o jūs neturite draudimo, liksite be nieko ir be galimybės įrodyti, kad tą dalį jūs nešiojote iš senelio. Draudimo bendrovės tokiais atvejais elgiasi skirtingai, bet dažniausiai atlygina viską, kas buvo tinkamai inventorizuota. Vieną kartą gavau skambutį, kad kliento visi daiktai sudegingo netoli Londono, nes sunkvežimio pneumatika užsidegė. Jis tuomet galvojosi, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, o vėliau ačiū dievui, kad vis tiek nusprendė tai padaryti, nors kainavo.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių iš sunkvežimių Anglijoje?

Anglijoje vagystės yra tikrai geras verslas, ypač prie poilsievių arba industrializtuose rajonuose prie Birmingamo. Gaujos seka sunkvežimius, stebi, kai vairuotojas išeina pietauti, ir per kelias minutes iškrauna visą įrangą. Jei turite daiktų, kurie lengvai parduodami (elektronika, brangūs drabužiai), rizika yra didelė. Nežinau, ar žinojote, bet kartais vagys netgi keičia spalvą ant sunkvežimio, kad jis neatsidurtų radare. Taigi, kai susimąstote, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, prisiminkite apie šias profesionalias gaujas, kurios ne miega.

Kuo skiriasi CMR draudimas nuo paprasto turtų draudimo?

CMR draudimas yra privalomas pagal tarptautinę konvenciją, bet jo sumos dažnai būna žemos – lyg 8,33 SDR už kilogramą. Tai labai nedaug, jei vežate baldus ar techniką. Paprastas draudimas dengia faktinę daiktų vertę, kurią nurodote sąraše (tik reikia neapgauti). Tad jei klausiate, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, tai CMR vienas nebus užtektinas, jei norite gauti realų atlyginimą. Jis skirtas daugiau pervežėjui apsisaugoti nuo bankroto, o ne jums gauti pilną kompensaciją, jei kažkas nutiks su jūsų sofa.

Ar yra situacijų, kai draudimas vis tiek niekoko nepadeda?

Žinoma, jei įrašote klaidingą vertę arba visiškai neįtraukiate ką nors į sąrašą (pavyzdžiui, palikote dėžę garage). Dar buvo atvejų, kai klientai patys surinko daiktus, o vairuotojas tik užkrovė. Vėliau paaiškėjo, kad ką tai nebuvo užfiksuota, ir draudimo bendrovė pasakė „pabaiga“. Taip pat, jei sugadinate daiktus patys pakraudamas (nors dažniau tai daro vairuotojai), draudimas gali nedaryti. Visgi, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, tampa akivaizdu, kai pamažate, kiek smulkių išlygų yra sutartyse.

Kas dėl muitinės Anglijoje – ar draudimas padeda, jei sulaikys krovinį?

Draudimas nuo muitinės rizikos (pvz., mokesčių ar baudų) paprastai nedengia. Jei trūksta dokumentų arba deklaravote blogai, Jūs mokate. Draudimas apsaugo tik nuo fizinio sugadinimo ar praradimo. Klientai dažnai painioja šias dalykas. Turėjau tokią situaciją, kai žmogus manė, kad jei sulaikys sandėlyje dėl Brexit dokumentų, draudikas mokės už sandėliavimą. Ne, netaip. Taigi, sprendžiant, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, atskirkite biurokratiją nuo fizinio saugumo.

O jei aš pats netyčia užsidegsiu? (tai yra, jei užsiliepsiu daiktai)?

Jei pats užsideginate namuose prieš išvežant, tai jūsų namų draudimo reikalas. O jei jau kelyje vairuotojo kaltė, tada jis atsako. Bet jei jūs pats užkraunate kažką degio (pvz., dažus) ir tai sprogsta kelyje, gali būti bėdų su išmoka. Draudikai mėgsta tirti priežastis labai detaliai. Kada susimąstote, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, nepamirškite paminėti apie pavojingas medžiagas, jei tokias turite. O aš čia pats užsukau į šalį – ne apie tai kalbėjome, bet svarbu žinoti.

Kainos ir išlaidos – ar tai per brangu?

Kiek vidutiniškai kainuoja toks draudimas į Angliją?

Kainos svyruoja, bet dažniausiai tai apie 1-3 procentus nuo krovinio vertės. Jei vežate daiktų už 10 tūkstančių eurų, gali tekti sumokėti apie 200-300 eurų. Atrodo daug, kai reikia sumokėti iš karto. Bet kai sulūžinta virtuvė kainuoja tą patį, perspektyva keičiasi. Nemanau, kad tai per daug už ramybę. Klientai klausia, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, kol nemato jokių skaičių, o pamačius – dažnai nustemba, kad tai nėra taip brangu, kaip jie įsivaizdavo iš pradžių.

Ar draudimo kaina priklauso nuo to, ką būtent vežu?

Taip, jei vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius, draudimas bus brangesnis dėl didesnės rizikos. Jei tai tik seni baldai ar drabužiai – pigiau. Taip pat turi reikšmės, kaip tai supakuota. Jei visą tai stovi kaip ant grotelių be fiksatorių, rizika didesnė, o kaina aukštesnė. Buvau matęs, kaip žmonės dėžioja vazas į plastikines kedes – tai, aišku, didina riziką. Taigi, galvodami, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, pasirūpinkite ir kokybišku pakavimu, o tai gali sumažinti įmoką.

Ar galiu uždrausti tik dalį daiktų, kuriuos vežu?

Galima, bet tai nepatogu ir dažnai brangu. Reikia aiškiai atskirti, kas yra draudžiama, kas ne. Jei įvyksta avarija ir viskas išsibarsta, vėliau įrodinėsite, kad tas televizorius nebuvo sąraše. Geriau drausti viską „aplinkai“. Žinoma, jei vežiate vieną dėžę su brangmenomis ir kitą su senais driftais, tai gali būti prasmė. Bet dažniausiai, kai žmonės svarsto, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, jiems patogiau tiesiog įtraukti visą krovinių sąrašą.

Kas yra fransizė arba atleidimo suma?

Fransizė – tai pinigai, kuriuos turite patys sumokėti, prieš gaudami draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei fransizė 100 eurų, o žala 150, gausite tik 50. Daugelis pervežėjų įtraukia šią sumą į sutartis be jūsų žinios. Būkite atsargūs. Kartais būna taip, kad žala mažesnė už fransizę, ir visiškai nieko negaunate. Gerai perskaitykite smulkmenas. Tai dar vienas argumentas, kai svarstote, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, jeigu sutarties sąlygos atrodo keistos ar neaiškios.

O kaip su mokesčiais, kai gaunu draudimo išmoką?

Draudimo išmoka paprastai nėra apmokestinama pajama, jei ji tikrai atkompensuoja prarastą turtą ir jūs iš to nepelnote. Bet jei jums pavyksta kažkaip „uždirbti“ (pavyzdžiui, senas baldas buvo vertas mažai, o išmoką gavote daugiau), VMI gali turėti klausimų. Čia jau tektų pasikonsultuoti su buhalteriu. Tačiau dažniausiai žmonės tiesiog nori susigrąžinti savo, ne uždirbti. Tai nėra pagrindinis dalykas, įtakinantis tai, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, bet žinoti verta.

Ar gautu pinigus atgal, jei reikšiu didesnę nei reali vertę?

Nebūkite kvailys ir taip nedarykite. Draudikai turi vertintojus, kurie gerai žino, kiek kainuoja naudota sofa rinkoje. Jei bandysite apgauti ir parašysite, kad 10 metų senumo televizorius kainuoja 1000 eurų, išmokos gausite tik realios rinkos vertę. Be to, jei apgavimas paaiškės, gali tekti atsiskaityti už melagingą informaciją teisme. Sąžiningumas čia svarbiausias. Kiekvieną kartą, kai klientas klausia, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, sakau jam vieną dalyką: rašykite teisingą vertę.

Kas dėl pažadų „mes viską uždraudę“ – ar tai tik įmonių reklama?

Kai kurios geros įmonės tikrai turi gerą draudimą. Bet yra ir tų, kurie sako „mes uždraudę“, o iš tiesų turi tik minimalų CMR, kuris dengia vos kelis šimtus eurų. Tada, kai nutinka bėda, pasirodo, kad už dviratį galite gauti tik 50 eurų. Reikia prašyti pažymos apie draudimą prieš išvykdami. Jei jie jos neduoda arba vengia, vykite kitur. Nemanau, kad verta rizikuoti šimtais tūkstančių dėl vienos pažymos.

Ar galima sumažinti draudimo kainą pakraunant daiktus kartu su kitais klientais?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu (part load). Tada kaina padalijama, bet rizika didesnė, nes daiktai kelis kartus perkraunami iš vienos priekabos į kitą sandėlyje Anglijoje. Kuo daugiau rankų liečia jūsų daiktus, tuo didesnė tikimybė kažką sulaužyti ar prarasti. Asmeniškai nerekomenduočia taip vežti lūžtančių daiktų. Jei svarstote, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, šiuo atveju būtų tiesiog būtina, nes kontrolės pervežimo metu yra mažiau.

Kelionės subtilybės ir Anglijos specifika

Kuo blogai važinėti per Londoną su kroviniu?

Londonas – tai chaosas, žinau. Siauros gatvės, žemi tiltai, daugybė apsuktųjų ir be galo daug ženklų. Vairuotojai ten įtampa. Ypač jei jie ten pirmą kartą ir neturi GPS su sunkvežimių maršrutais. Mačiau, kaip sunkvežimis užkliudo už sienoje ir nuplėšė visą priekabos šoną kartu su kliento daiktais. Be to, ten yra ULEZ zonas – jei vairuotojas įvažiuoja į ne tai zoną, baudos milžiniškos, o jos gali būti perkeliamos ant krovinio savininko.

Ar Anglijoje dažnai pasitaiko „dulkių audrų“ keliuose?

Nebūtinai audros, bet stiprus vėjas ir lietus – taip, tikrai. Taip pat, Anglijoje labai daug statybų vietų, kur kelyje staigiai pasirodo ženklai „nukreipimas“ be jokio įspėjimo. Vairuotojas gali neįspėtas sušokti ant antros eilės „rampos“ (angliškai „sleeping policeman“). Jei daiktai blogai užfiksuoti, jie gali nukristi nuo lentynų. Tokios smulkmenos sukelia didžiausią žalą. Taigi, kai galvojate, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, įsivaizduokite tą vairuotoją, kuris praleido nukreipimo ženklą prieš Birmingamo.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda peršalant ir prigenda ant kelio?

Tada laukiame kitos mašinos su virve. Kol laukiame, šalta, drėgna, o Anglijoje oras gali būti keistas. Jei krovinys jautrus drėgmei (pvz., knygos, odos baldai), gali nukentėti. Draudimas turi padengti ir tokius atvejus, jei tai nurodyta. Bet kai kurios sutartys sako, kad tai nenumatyta nenumatyta (visiška keistenybė). Reikėtų tikrinti. Asmeniškai girdėjau istoriją, kur šaldytuvas su maistu prigido ant M6 greitkelio visa naktį. Tada klausimas, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, sprendžiamas labai greitai.

Ar pervežėjai į Angliją vengia kelių mokesčių?

Kai kurie „kišeniukai“ vengia mokėti už tiltus ar tunelius (pvz., Dartford Crossing) ir važiuoja apylankėmis, kurios netinkamos sunkvežimiams. Tai baigiasi stogu nutrūkimu arba įstrigimu (kaip tas garsus atvejis su vilkiku po žemu tiltu Kenilworth). Jei pervežėjas taupo jūsų pinigus ne ten, rizikuojate daiktais. Patikima įmonės viską apmoka ir važiuoja greitkeliais. Tai dar požymis, padedantis suprasti, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją su pigiaisiais pervežėjais.

Ar sunku susirasti gerą vairuotoją, kuris tinkamai užfiksuos krovinį?

Gerų vairuotojų šiuo metu trūksta. Daugelis veža tik „paltus“ (textiles), kurie nenusilūžta. Kai reikia vežti baldus, reikia tikros meistro akies. Jei vairuotojas pavargęs (o jie dažnai pavargę, taisykles lengvai pažeidžia), jis gali blogai užspustų juostas. Tada pirmasis staigus stabdymas ir viskas susilygina grindyse. Mačiau, kaip buvo sužalota pianina, nes buvo padėta gultuvo be fiksacijos.

Ar reikia rūpintis dokumentais, jei aš pats važiuoju su vairuotoju?

Jeigu važiuojate „bilotu“ (keliaujate kartu su kroviniu), turite daugiau kontrolės. Galite stebėti, kaip kraunami ir užsekami daiktai. Bet juridinis draudimas vis tiek turi būti pervežėjo. Jūsų buvimas kebale neduoda jokių draudžiamųjų garantijų. Net jei matote, kad jis važiuoja chaotiškai, ne visada įmanoma užkirsti kelią. Tačiau bent jau galite paskambinti man arba pervežėjui ir pranešti apie pavojų.

Buitinės problemos ir dokumentai

Kokius dokumentus būtina turėti patys išsivežti?

Reikia turėti daiktų sąrašą (inventoriaus). Geriausia su nuotraukomis. Jei reikšiate pretenziją, reikės įrodyti, kad dalykas buvo toks geras ir toks buvo pakrautas. Be to, nepraraskite sutarties su pervežėju. Kartais įvyksta avarija, vairuotojas iškrenta ir pamiršta telefoną su sutartimi. Tada tampa sunku įrodyti ką nors draudikui. Gerai, kai turite savo kopiją. Be to, svarbu, kalbant apie tai, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, turėti įrodymus apie pradinę būklę.

Ar turiu inventoriziuoti kiekvieną lėkštę ar knygą?

Rašyti kiekvieną lėkštę nereikia, tai absurdas. Bet geriau sugrupuoti. „Lėkštės porcelianinės, 20 vnt., apytikslė vertė 100 eurų“. Taip pat su knygomis – „knygų dėžė, maždaug 10 kg“. Draudikai supranta, kad negalima viską iki detalismo įrašyti. Jei prarasite vieną lėkštę, neverta gaišti laiko rašyti pretenziją. Bet jei visi servizai susmulksta, tada sąrašas pravers. Taigi, nereikia per didelio pedantizmo, bet sistemos reikia.

Kas dėl pažeidimų? Pvz., sulūžo koja nuo sofos ar atsiskyrė slidėjantis stalviršis.

Tai dažniausiai pasitaiko. Vairuotojas uždeda juostą per stalą, paspaudžia per stipriai, ir lūžta. Arba įleidžia soją per duris per stačią kampą. Jei turite „All risk“ draudimą, tokios smulkmenos turėtų būti padengtos. Jei tik nuo visiško praradimo (pvz., sudegimo ar vagystės), tuomet nelabai. Būtinai klauskite, ar dengta mechaninė žala. Nemanau, kas nori turėti sulaužytą baldą Anglijoje be galimybės tai pataisyti arba gauti pinigų už naują.

Ar draudžiami vaistai ar maistas, kuriuos vežu?

Vaistai reikalauja specialių leidimų, o dauguma draudimų jų nedengia, nes jie gali sugesti arba būti pavojingi. Maistas taip pat – jei tai džemai, tai gerai, jei mėsa, reikalaujama Veterinaro pažymos. Jei mėsa sugenda dėl šaldytuvo gedimo, gali būti sunku gauti pinigus. Geriau neišvežti jautienos. O vaistus vežkite su savim rankiniu bagažu. Tai nėra tiesiogiai susiję su tuo, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, bet svarbu žinoti apie apribojimus.

Kas dėl alkoholio? Galiu vežti vyno kolekciją?

Alkoholis – brangus ir lengvai parduodamas dalykas. Draudikai mėgsta jį apriboti. Jei vežate 500 butelių, jie gali paprašyti papildomo mokesčio arba visiškai atsisakyti drausti. Be to, Anglijos muitinė labai griežtai tikrina, kiek alkoholio įvežama (jei nesate persikėlėlis). Jei per daug, konfiskuos. Tad vyno kolekciją geriau palikti arba vežti mažiau. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl to.

Ar galiu vežti augalus? Sunku juos įvežti į Angliją dabar.

Po „Brexit“ augalus įvežti be specialių sertifikatų beveik neįmanoma (jei tai ne šaknys su žeme). Muitinė gali juos sunaikinti vietoje. Draudimas jų nedengia, nes tai draudžiama arba ribojama prekė. Tad nenorėčiau, kad jūs prarastumėte savo mėgstamas orchidėjas. Geriau juos atiduoti kaimynams. Tai nėra piniginė vertė, bet emociškai skaudu. Ir čia joks klausimas, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, nepagelbės, nes draudikas nemoka už draudžiamus daiktus.

Kas dėl elektrinių prietaisų ir įtampos skirtingumo?

Jums vežiama technika, o čia įtampa 230V, taigi viskas tinka, nebegalvojame apie adapterius. Bet jei prietaisas sugenda kelyje ne dėl smūgio, o dėl to, kad jis senas, draudimas nepadės. O jei užkliudo ir nukrenta, tada taip. Taip pat, jei perkraunate labai jautrią techniką (pvz., laboratorinę įrangą), reikia specialaus pakavimo (antivibracinio). Paprastas popierius nieko neduos. Kokia buvo ta technika? Nežinau, tokiais dažniau nevežame, tik baldus.

O jei atvykstu į Angliją, o vairuotojas sako, kad jis užstrigo?

Kartos vairuotojai meluoja, nenusileisdami. Jie gali užstrigti prie barų (tai joks paslaptis). Tada jums reikės rasti kitą pervežėją, kad iškrautų jūsų daiktus iš jo sunkvežimio. Tas procesas kainuoja. Ar draudimas padengs tą iškrovimą? Gali būti, kad ne. Būtinai turkite kontaktinį asmens numerį, kurį galite paskambinti Lietuvoje. Nes jei vairuotojas neatsiliepia, esate vienas.

Ar ilgai trunka pretenzijos išnagrinėjimas?

Ilgiau nei norėtumėte. Gali užtrukti mėnesį ar du. Draudikai tirs, klaustys vairuotojo, reikalaus nuotraukų. Jie niekur neskuba. Jūs tuo taru be sofos arbatos gerti. Todėl klausimas, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, taip pat reiškia ir tai – ar turite pakankamai kantrybės laukti. Be to, gali reikėti vertintojo išvados, kurią taip pat reikia laukti ir mokėti (kartais).

Ar galima padaryti draudimą internetu, likus valandai iki išvyksto?

Taip, galima. Mes dažnai darome taip. Bet tada brangiau. Ir tada didesnė rizika, kad kažką praleisite. Geriausia viską aptarti savaitę anksčiau. Jei skambinate paskutinę minutę ir klausiate, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, jaučiate paniką, tai blogas ženklas. Ramumas čia svarbiausias. O aš čia kažką pats pamačiau... ne, nieko, tikrai, svarbu laiką ir aiškumą.

Išvada

Galiausiai, viskas susiaužia į vieną paprastą dalyką – jūsų ramybę. Perkraustymas į Angliją yra jau savaime didelis stresas, o draudimas yra tas skydas, kuris leidžia miegoti naktį, nors sunkvežimis važinėja kiekvieną valandą. Nors tai kainuoja, alternatyva (prarasti viską ir nieko negauti) kainuoja daugiau tiek pinigų, tiek nervų. Dirbu šitą darbą ilgai ir galiu pasakyti – tie, kurie taupė ant draudimo, vėliau labiausiai verkė. Taigi, jei dar abejojate, ar verta investuoti į draudimą perkraustant daiktus į Angliją, pasakyčiau taip – verta, jei brangiau nei jūsų nervai.