Ar verta drausti daiktus vežant iš UK į Lietuvą? Ilgametiko patarimai ir tiesa be kvailų iliuzijų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, turiu pripažinti, kelių Anglija – Lietuva niekada nebuvo lengvi. Vark dam, kažkada buvo paprasčiau, kai nebuvo tų visų muitų ir „Brexito“ popierizmo, bet dabar – tai pilnas cirkas, kur gali pasitaikyti visko. Klientai dažnai klausta, ar verta rizikuoti, ar galima važiuoti „ant garso“? Žinau, kiekvienas nori sutaupyti, o draudimas atrodo kaip išmesti pinigai į vėją, kol kas nors neatsitinka. Bet tarkime taip – kai sugriaunamas vaziškėlis angliškame autostradoje arba dėžės dingsta sandėliuose prie Londono, tada tas „ant garso“ pasidaro brangiausia pasaulyje pinigų taupyklė. Ar verta drausti daiktus vežant iš UK į Lietuvą? Manau, kad čia ne apie tai ar verta, o apie tai, ar norite miegoti ramiai.

Pagrindiniai klausimai (apie kuriuos galvoja visi, bet klausia nedaugelis)

Ar tikrai reikalingas draudimas, jei vežu tik kelias dėžes?

Dažniausiai žmonės sako: „Oi, aš vežu tik vos kelias dėžes, tai ką man gali nutikti?“Tai didžiausia klaida. Mažas krovinys dažnai yra pažeidžiamiausias, nes jis gali būti uždėtas ant sunkios spintos arba užraituotas į kampą. Nemanau, kad dėžės yra kažkas ypatingai tvirto. Jei vairuotojas staigiai stabdo, o tas jūsų „mažytis“ krovinys nesisuvažiuoja su euroletaizu, jis tiesiog susmulkinamas arba išskrenda pro duris. Be to, anglai mūsų vairuotojams kartais padaro priekaištą dėl blogai surašytų dokumentų, ir tą mažą siuntą gali palikti terminalo kampe, kur ji nugenda ir dingsta. Taigi, klausimas ar verta drausti daiktus vežant iš UK į Lietuvą, čia tikrai teigiamas, net jei tai tik dvi dėžės su drabužiais.

Kokia yra bendraji CMR atsakomybė ir kodėl jos nepakanka?

CMR draudimas yra kaip toks minimalus standartas, kurį turi visi vežėjai, bet jis dažniausiai padengia tik labai mažą dalį nuostolių. Pagal taisykles, jei dingsta arba sugenda krovinys, vežėjas moka tik apie 8–9 SDR už kilogramą (tai apie 10 eurų). O kiek turi kainuoti jūsų „Samsung“ televizorius ar vertingos baldų dalys? Tuos kelis šimtus eurų, kuriuos gausite pagal CMR, tikrai nepirks naujo. Buvo atvejis, kai klientui dingo pervežami kolekcionaviniai radiniai, o jis gavo tik simbolinę sumą, kuri nebuvo nė ketvirtadalis realios vertės. Vadinasi, jei klausiate ar verta drausti daiktus vežant iš UK į Lietuvą tik remdamiesi CMR, tai atsakymas – ne, turite turėti papildomą apsaugą.

Ar draudimo kaina priklauso nuo to, ką aš vežu?

Visiškai natūralu, kad kaina priklauso nuo krovinio vertės ir rūšies. Jei vežate lėtai grijančias bronzas arba vitrinaus stiklo apyrankes, draudikas pasako, kad rizika aukšta, ir kiekvieną procentą priims daugiau mokesčio. O jei tai tiesiog naudoti statybiniai blokeliai – kaina bus žymesnė. Dar dažnai kliūva būna su naudotomis autodalimis – nors jos ir ne taip brangios, bet dėl „plieno“ kategorijos draudimo sąlygos gali būti griežtesnės. Aš pats nepamenu visų tų vidinių kainodaros taisyklių (jos pasikeičia kasmet), bet esmė ta, kad brangiausiems daiktams visada reikia mokėti daugiau už ramybę.

Kas nutinka, jei aš meluoju apie siuntos vertę draudimo formoje?

Tai, kas nutinka, yra labai paprasta – net gausite nieko. Draudikai nėra kvaili, jie turi ekspertus, kurie per dešimt minučių įvertins, kad tos „naudotos kėdės“ negali kainuoti 5000 eurų. Jei bandysite apgauti, ir iš tikrųjų įvyks įvykis, draudžiantysis atsiims dokumentus ir išsiųs jus į... tuščią. (čia kalbu apie tai, kad tiesiog atsisakys mokėti). Draudimo sutartyje viskas parašyta smulkiu šriftu – neįrodyta vertė lygu neįrodytas nuostolis. Geriau būti sąžiningas ir mokėti šiek tiek daugiau premijos, negu vėliau gaudyti nulį.

Ar galiu drausti dalinę siuntą, pavyzdžiui, vieną pavą?

Taip, galima, bet tikrai ne visada tai taip paprasta, kaip atrodo. Kai kurios draudimokompanijos nemėgsta smulkių „traškyčių“, kai tą tą patį furgoną krauna penki skirtingiai klientai. Tada turi būti labai tiksliai surašytas pilnas krovinio sąrašas, kad nebūtų nesusipratimų, kas kieno yra. Pavyzdžiui, kai vežate po tris pavus iš skirtingų parduotuvių Anglijoje, o vėliau vienas iš jų sušlamba, reikia įrodyti, kuris būtent. Kartais tai reikalauja net atskirų nuotraukų pakrovimo metu, kas tiesiog vargina vairuotojus.

Kiek laiko užtrunka išmokėti draudimo sumą po įvykio?

O čia tikriausiai jums nepatiks. Tai gali trukti nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo to, kokio sudėtingumo buvo įvykis – ar tai tiesiog buvo pavogtas furgonas prie stotelės, ar sudužo mašina, ar tik buvo pažeista viena dėžė. Draudikai mėgsta tyčiotis, prašydami dešimtis tą pačią pažymą, jų vidaus procedūros lėtos. Aš mačiau atvejų, kai pinigai atkeliaudavo po trijų mėnesių, kai klientas jau buvo nusipirkęs naują daiktą, ieškodamas paskolos iš pačių. Tai nėra greitas procesas. (Aš galiu klysti dėl terminų, bet trumpiau nei dvi savaites tikrai bus sunkiai įmanoma).

Ar „All Risk“ draudimas tikrai apima viską?

Kaip ten bebūtų, „All Risk“ neturi reikšties „viskas apdrausta“. Tarp to „viso“ dažniausiai yra išimtys, pavyzdžiui, blogas pakavimas, natūrali prekių svario netektis arba karštis (jei vežate vaškus ar šokoladą). Skaitykite sąlygas, nes dažnai žmonės supranta, kad jei uždės štampą „All Risk“, tai gali numesti krovinių iš lėktuvo ir gali kompensuoti. Taip nebus. Visada yra sąrašas tų dalykų, kurių jie nedraus.

Realios situacijos (ir kodėl bijoti)

Kas daryti, jei vairuotojas sugadina krovinią kraunant?

Čia jau yra tas momentas, kai prasideda „nurodymų šokiai“. Jei vairuotojas pataiso į ramsčius su per dideliu krovikliu, tai jis atsakomybės neš. Tiesa, jei tu jau pats blogai suruošei tą dėbę (pvz., netaikiai pažymėjai svorio centrą), tada nebe kaltins jį. Kartais vyksta taip – kraunamas „Audi“ rezervuaras, sužlubą statomos atramos, ir jūs gaunate sulūžusį plastiką. Čia be aiškių nuotraukų ir įvykio aktų iš vairuotojo draudimo nieko negausi.

Ar galiu pasitikėti pigiaisiais pervežėjais Anglijoje?

Atsargiai su tais „pigiausiais pasiūlymais“ portaluose. Aš mačiau daug atvejų, kai firma, kuri „veža“ jau 20 metų, iš tikrųjų yra vienas vairuotojas su nupirktu seniu „Manu“, kuris neturi jokio rimto draudimo. Jie užsirašo „CMR“, bet jei jų verslas bankrutuoja už savaitęs, kas iš tavęs gaus tą draudimo? Nieko. Tokiose situacijose, svarstant ar verta drausti daiktus vežant iš UK Į Lietuvą, svarbu ne tik turėti draudimą, bet ir pasitikėti tiekėju, kuris tą draudimą tikrai gali pateikti.

Kas nutinka, jei siunta dingsta Anglijos sandėlyje?

Nebūkite nustebę, tai viena dažniausių problemų, ypač kai kalbame apie pervežimus iš UK. Angliški sandėliai dažnai užpildyti iki lubų, ten dirba įvairiausių tautybių žmonės, Kartais dėžės užsimeta ant kitos dėžės arba tiesiog pastumiama į „nepamatytą“ zoną. Jei neturiite uždaro konteinerio, rizika didelė. Tiesa, klausimas ar verta drausti daiktus vežant iš UK į Lietuvą šiuo atveju yra labai aktivalus, nes netgi sekimas gali parodyti paskutinę vietą prie sandėlio vartų, o toliau – nieko.

Ar gali būti, kad mano krovinys užfiksuoja muitinė ir dėl to bus nuostolis?

O taip, tai būdingiausia dabar su „Brexit“. Jeigu dokumentai blogai parengti arba sunkiai įvardijamos prekės, britų muitinė gali užfiksuoti furgoną ir nesiųsti toliau. Tuos kelis dienas, kol krovinys stovi, gali sugesti švieži produktai arba gali būti praleistas laikas, kuris labai brangiai apmokestinamas. Draudimas nuo šios rizikos dažnai nedengia, bet verta paklausti, ar yra galimybė apsisaugoti nuo muitinės delsos.

Ar reikia drausti naudotus automobilius atskirai?

Tai visada yra sudėtinga klausimą. Standartiniai draudimai dažnai apima tik krovinius, o automobilis važiuoja kaip kelių eismo dalyvis. Jei automobilis yra pakrautas į furgono vidų – tai jau krovinys. Jei vežamas priekaba – tai kita istorija. (Čia tikrai reikėtų pasitikslinti pas draudikus, nes aš asmeniškai suviliuosi tais nuostatais). Buvo atvejis, kai naudotas „BMW“ nebuvo apdraustas, o priekabą užplaukė vanduo per audrą Lamanše.

Pinigai, dokumentai ir bukšimas

Kiek vidutiniškai kainuoja draudimas siuntos iš Anglijos?

Nesakyčiau tikslios kainos, nes ją lemia rizika ir vertė, bet paprastai tai 1–3 procentai nuo siuntos vertės Jei vežate už 10 000 eurų, reikės atiduoti apie 100–300 eurų. Atrodo daug? O pagalvokite, kas atsitiks, jei tą 10 000 tiesiog išmesite į duris. Beje, prie to pridėkite dar ir brokerio mokestį, jei naudojate tarpininką.

Kokius dokumentus reikia pateikti draudimo įmokai gauti?

Paprastai tereikia komercinės sąskaitos (invoice), krovinio sąrašo (packing list) ir vairuotojo CMR draudimo poliso. Tačiau, jei jūsų prekės yra kažkokių išskirtinių rūšių, gali prireikti sertifikatų arba nuotraukų. Būna, kad prašo parodyti banko pavedimą, kad įrodytum, jog prekė nupirkta legaliai. Tai tokia jų apsauga nuo apgavysčių.

Kas yra „franchise“ arba atidėjimo dalis?

Franchise tai tas pinigų kiekis, kurį turi sumokėti pats draudžiantysis prieš gaudamas išmoką. Pavyzdžiui, jei nuostoliai 1000 eurų, o franchise 200 eurų, gausite tik 800. Tai būdas, kaip draudikai apsisaugo nuo smulkių bandymų gauti pinigus. Kadangi turiu omenyje mažas siuntas, ši dalis gali būti erzinanti, bet su dideliais keliais tai normali praktika.

Ar galiu padidinti privalomąją atsakomybę be pilno draudimo?

Taip, taip vadinamas „padidintas CMR“. Tai nėra pilnas draudimas, bet jis leidžia padidinti tas tas 8–9 SDR iki, tarkime, 20 arba 30 eurų už kilogramą. Tai pigesnės išeities variantas tais atvejais, kai krovinys yra sunkus, bet nepernelyg brangus. Statybinių medžiagų atveju tai dažnai būna optimalus sprendimas.

Kas daryti, jei draudimo formulė užpildyta klaidingai?

Skubėkite teisyti prieš išvykdant mašinai. Jei vairuotojas jau važiuoja, ir tik tuomet supratai, kad parašei „batų dėžę“ vietoj „kompiuterių dėžės“, turi bėdų. Draudikas gali pasakyti, kad siunta neatitinka dokumentų, ir atmesti prašymą. Geriau praleisti tas valandas terminalių, išaiškinti detales ir išvengti nemalonumų vėliau.

Ar draudžiami elektronikos komponentai iš Anglijos?

Taip, bet elektronika visada Įrašyta į aukštos rizikos grupę. Dėl to ji ir brangesnė. Be to, reikia įrodyti, kad tie komponentai yra veikiantys, jei reikalaujama. Kartais reikia pateikti nuotraukas serijinių numerių. Turbūt nieko nebežinau apie tas naujas mokesčių normas elektroninėms prekėms, bet reikalavimas tikrai griežtas.

Ar galiudrausti siuntą, jei ji važiuoja keleiviniais autobusais?

Tai jau tikrai sudėtinga. Dauguma autobusų pervežėjų draudžia tik nebrangias bagažo dalis (iki 50–100 kg), kurios randamos bagažinės. Jei bandysi vežti šluotą ar didelę dėžę per „Ecolines“ ar panašius, gali būti, kad tiesiog nepriims. O jei priims ir dings, gausi tik minimalią žalos atlyginimą, jei visai gausi. Geriau to nedaryti.

Specifiniai daiktai ir neįprasti klausimai

Ar verta drausti baldus, kuriuos pats surinkinėjau IKEA?

Jeigu tų baldų vertė didelė, o surinkimas jau atliktas – tikrai verta. Jie dažnai pažeidžiami kraunant (nulūžta kojelės, įtrūksta plokštės). Naudoti baldai, kuriuos pervežate iš buto Anglijoje, yra vertybė, kurią sunku įrodyti be nuotraukų. (Atsiprašau, netaip pasakiau – nebe vertybę, o turtą). Be nuotraukų prieš išvykstant, draudikas pasakys, kad jie buvo jau sulūžę.

Ar draudimas apima maistą ar gėrimus?

Apima, tik su sąlygą, kad pateikiama tinkama sandėliavimo temperatūra (jei tai reikalinga). Jei vežate vyną, ir furgonas užšąla kelyje, o vynas virsta ledu, tai bus apmokestinta. Tačiau, jei vynas „pabunda“ dėl blogo pakavimo ir nuteka, gali būti, kad atmesti, nes tai nebuvo draudžiamas įvykis (pvz., avarija), o tiesiog nepagyvenamumas.

Kaip apdrausti lankytiems pavas?

Labai paprastai – reikia pateikti jų sąrašą, metų numerius ir vertę. Draudikai nemėgsta, kai ten yra „būklės neapibrėžta“. Turi būti parašyta „naudojami, defektai yra tokie ir tokie“. Jei pareiškite, kad „ideali būklė“, o parvežėte su rūdžių likučiais, kas išsilygins, gaudysite daug mažiau.

Ar galiu drausti klausines?

Žinoma, ypač jei tai aukštos klasės ar antikvarinės. Čia svarbu ne tik draudimas, bet ir pakavimas – turi būti specialios dėžės arba medinis rėmas. Jei dėžė bus sukeptą, ir jos viduje bus susmulkytos klausinės, draudikas gali kaltinti už blogą pakavimą, o ne vairuotoją.

Ar verta drausti meno kūrinius ar paveikslus?

Čia be jokios abejonės – TAIP. Meno kūrinių vertė yra subjektyvi, todėl reikia turėti profesionalų įvertinimo pažymą prieš išvykstant. Be to, tokius daiktus reikia vežti specialiuose transporteriuose, o ne paprastume „Škodoje“ su priekaba. Jei neįrodysite vertės, gausite tik „popieriaus“ kainą.

Kas daryti, jei noriu vežti savo motociklą?

Motociklų pervežimas iš UK populiariausias. Jie apdraudžiami kaip techninė priemonė. Svarbu, kad ratai būtų užfiksuoti, o motociklas nejudėtų. Ypatingai dažnai nutinka, kad lenktyniniai motociklai nukrenta nuo atramų stabdant. Jeigu neturite fotofiksacijos, užkraunant furgoną, bus sunku įrodyti, jog tai nebuvo jūsų kaltė.

Ar turiu reikšti draudimą, jei vežu akvariumą?

Akvariumas – tai stiklas. Stiklas labai dažnaiai susprogsta. Drausti verta, bet tuomet sužinoskite, ar jie atlygina tik stiklą, ar ir galinę dalį (silikoną), ir tą kas bus viduje (smėlį). Dažnai atlyginama tik materialinė vertė, be darbo. Tai kažkas panašaus į tą, kai pervežate kompiuterinę techniką – jums atlygina „ferą“, bet duomenų praradimas nedraudžiamas.

Ar vežant muzikos instrumentus (pvz., pianinas) reikalingas specialus draudimas?

Pianinas arba kontrabasas yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams ir smūgiams. Įprastinis krovinio draudimas gali neapimti akustinių defektų (pvz., išsispyrė stygos). Geriau ieškoti specifinio meno ar instrumentų draudimo, arba bent aiškiai užduoti klausimą apie akustinius pažeidimus.

Kas dėl žaislų pervežimo (pvz., lego komplektai)?

Jei tai dėžės, tai standartinis krovinys. Jei tai dideli, surinkti kompleksai, jie turi būti supakuoti kaip atskiros dėžės. Draudimas paprastas, bet atkreipkite dėmesį į tą patį svorio centrą. Lego dėžės gali būti lengvos, bet didelės, ir vairuotojas įdės jas viršuje po sunkiu spintu.

Ar galiu drausti savo asmeninius daiktus (kelioninį bagažą)?

Galima, bet tai nėra komercinis draudimas. Jis veikia labai ankščiau – jei tavo lagaminą pavogs iš bagažinės, tai viena. Jei viduje susilaužo buteliukas su kvepalais – tai ne. Asmeninių daiktų draudimas yra daugiau apie tai, kad dingen visas lagaminis, o ne kad buvo pažeistas jo turinys.

Ar reikia drausti sporto inventorius (dviračius, lygiuokšnius)?

Dviračius labai dažnai veža. Jie apdraudžiami standartiškai, jei yra gerai užmaskuoti rėmuose. Lygiuokšnis gali būti laikomas kaip „stiklas“ arba kaip „technika“. (Aš galvoju, kad šiuo metu dauguma įmonių juos priskiria prie „stalo“ kategorijos, bet nėra visiškai tikras).

Kaip elgtis, jei vežu daiktus, kurie gadi per temperatūrą?

Pavyzdžiui, vaškas, muzikos instrumentai arba kai kurie cheminiai produktai. Standartinis draudimas to nedengia. Jums reikalingas „temperatūros kontrolės“ arba „pervežimo šaldytuve“ draudimas. Be to, jei furgonas sugenda ant greitkelio, o oras +30 laipsnių, vaškas tiesiog išsilygs.

Ar galiu drausti indus ir stiklinius servisus?

Stiklas – tai aukščiausios rizikos kategorija. Jei tai ne jūsų profesionaliai supakuoti dėžės (su burbuliukų plėvele), o tiesiog uždėtos į kartoną, draudikas gali atmesti prašymą, manydamas, kad pakavimas buvo netinkamas. Geriau pasidaryti nuotraukas, kaip supakuojate.

Ar verta drausti statybines medžiagas (plytas, cementą)?

Statybinės medžiagos yra sunkios ir atsparios, bet čia yra kita rizika – drėgmė. Jeigu cementas pamirštas po lietumi, jis sustingo. Draudimas tokio daikto neapims, jei nenurodyta, kad furgonas buvo sandarus. Taip pat plytos gali susitriušti, jei jose užkabins kita siunta.

Kas nutinka, jei vežu pavojingas krovinius (chemija, ašaros)?

Tokie kroviniai turi turėti specialų ADR draudimą. Jis daug brangesnis ir reikalauja specialaus suvirinimo. Paprastas draudimas čia neveikia. Jei bandysite paslėpti pavojingas medžiagas paprastoje dėžėje, ir įvyks avarija, ne tik kad negausite nieko, bet galite užsitraukti baudas.

Ar galiu drausti siuntą, jei ji yra „paskolinta“ arba „nuomojama“ čiuozinys?

Tai gana sudėtinga teisiškai, nes draudikas nori žinoti, kas yra tikrasis savininkas. Geriausia yra, kad nuomininkas draustų jį savo vardu, nurodydamas nuomininko pareigas. Jei tėvai draudžia vaiko čiuozinį, ir jis sulūžta, išmoka gali būti komplikuota, jei dokumentai ne tvarkingi.

Ar sveikintis draudimas apima tai, kad aš užmiršau nurodyti dėžę?

Tai vadinasi „nepilnas siuntos pristatymas“. Jeigu vairuotojas palieka dvi dėžes sandėlyje ir jūs jas pastebėjote tik vėliau, tai yra draudžiamas įvykis. Svarbiausia – tužrasti tai tuoj pat, kai atkeliauja likusi dalis. Negalima pasakyti „aš taip ir nežinau, kur dingo“ po savaitės.

Galutinis įvertinimas – ar visiems tikrai reikalingas tas draudimas?

Nemanau, kad reikia drausti kiekvieną plunksną, jei keliaujate su pilnu furgonu. Bet jei jūsų krovinio vertė viršija tą, ką būtumėte sugelbėjęs sėdėdami už vairo, arba jeigu statote viską ant vieno lošimo? Aš taip pasakysiu – geriau šimtas kartų permokėti už draudimą, negu vieną kartą norėti sau jo. Šiandien klausimas ar verta drausti daiktus vežant iš UK į Lietuvą atrodo kaip išlaidos, bet rytoj jis gali tapti jūsų gelbėjimo lietu. Būkite protingi, ne tokie kaip aš prieš dvidešimt metų. (tai beje, ką aš pasakiau... nebegaliu prisiminti). Geriausia saugumo.