Ar teikiate paslaugas su pakrovimu perkraustant į Angliją ir kas iš tikrųjų įeina į kainą?

Sveiki, ponai ir panelės, ar tikrai galvojat, kad perkraustymas į Angliją yra tiesiog „Įkėlėm – Nuvežėm – Iškėlėm“? Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – dažniausiai viskas būna kur kas painiau. Žmonės dažnai skambina ir klausia ar teikiate paslaugas su pakrovimu perkraustant į Angliją, tarsi manytų, kad tai yra kažkas paprasto, kaip nusipirkti duoną parduotuvėje. Čia ne taip. Turiu nuo ko pradėti. Po „Brexit“ visi pasikeitė – muitinės, dokumentai, paštai, visi tie anglai dabar yra dar griežtesni nei anksčiau. Dirbame su įvairiais klientais, tiek verslininkais, tiek tiesiog žmonėmis, kurie nori pradėti gyvenimą už Lietuvos ribų, ir visada vienas pagrindinis dalykas yra logistika. O štai tas užduočių kompleksas, kai reikia ne tik nuvežti, bet ir saugiai užkrauti bei iškrauti, dažnai sukelia daugiausia nerimo. Taigi, šiandien pasikalbėsime kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių dangų.

Kaip vyksta pakavimas ir krovimas

Kas daro tą krovimą? Jūsų vairuotojas ar kažkas kitas?

Tai vienas dažniausių klausimų. Žmonės vaizduoja, kad atvažiuoka vienas vairuotojas ir pradeda nešti sofas į penktą aukštą be liftą. Taip nebus. Jei užsakote ar teikiate paslaugas su pakrovimu perkraustant į Angliją, mes dažniausiai siūlome komandą. Vairuotojas vairuoja, jis jau pavargęs po keliasdešimt valandų važiavimo, todėl jam nebesinori nešti dėžių. Atvyksta du ar trys vyrai su specialia įranga. Jie žino, kaip pakelti sunkius daiktus, kad nenukristų nugarą. Jei kam tenka „palikti savo šiltąją vietą“, tai tikrai ne vairuotojui. Jis atsakingas už tai, kad krovinys pasiektų vietą laiku, o krovikai – už tai, kad jis nieko nebus sulaužytas užkrovimo metu.

Ar reikia patiems rinkti dėžes?

Galite, bet nerekomenduoju. Turime savus standartinius konteinerius, kurie yra stipresni nei tie, kuriuos duoda parduotuvės po daržovių. Kartais žmonės sutaupo ant dėžių, o paskui viduje viskas išbėga, nes dėžė suiro posūkyje. Vieną kartą važiavome pro Varšuvą ir kliento dėžė tiesiog išsisklaidė pervežimo koridoriumi – buvo baisu. Jei norite saugaus pervežimo, imkite mūsų pasiūlymą. Tai nėra taip brangu, kaip atrodo. O dėžių surinkimas pats savaime yra menas – sunkesnes daiktas į mažesnes dėžes, kad nepridurtum rankos. Taip, tai ilgai, bet taip būtina.

O jei aš turiu labai brangų pianiną ar ką nors toki?

Tas yra atskiras pasikalbėjimas. Pianinai, safai, didžiuliai akvariumai – tai ne standartinis krovinius. Negaliu tiesiog taip sakyti „taip, vežame“. Turiu žiūrėti į liftus, įlaiptų pločius, ar reikės kelti pro langą. Vieną kartą teko kelti pianiną pro balkoną Londone, nes liftas neveikė, o laiptais neėėjo. Tai kainavo brangiau, bet klientas norėjo. Taigi, jei klausiate, ar galime perkraustyti tokius daiktus į Angliją – galime, bet reikės apsilankyti iš anksto arba gauti labai tikslius matmenis. Neklauskite tik kainos telefone, nes be vaizdo aš jūsų nepagalvosiu.

Kaip tvarkomasi su baldais, ar juos reikia išardyti?

Dauguma baldų, ypač šiuolaikiniai (pavyzdžiui, IKEA), keliauja išardytais. Jei paliksite spintą surinktą, ji gali nebetilpti į duris arba gali lūžti. Mūsų komanda gali išardyti ir vėl surinkti vietos, bet tai užtrunka. Paprastai sakome klientams: „išardykite tai, ką galite, likusį palikite mums“. Yra vienas dalykas, dėl ko visada kyla nesutarimų – veidrodis. Veidrodžiai turi būti ypatingai supakuoti, o ne tik įvynioti į pleistrą. Aš pats mačiau, kaip veidrodis atskrido į šimtai gabalų, nors klientas teigė, kad „jų niekas nepaliečia“. Pasitikėkite mumis šiuo klausimu.

Ar atsakote už tai, jei kažką sulaužys?

Taip, mes turime atsakomybės draudimą. Bet jis veikia tik tada, jei mes pakavome. Jei jūs patys supakavote porcelianą į popieriaus maišelius ir jis suskilo, tai ne mūsų kaltė. Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti – draudimas yra sudėtingas dalykas. Reikia viską užfiksuoti akte. Užkrovimo metu fotografuojame pažeistas vietas. Jei atvažiuojame ir matome, kad jūsų spinta jau buvo suplyšusi, mes tai užrašome, kad vėliau nebūtų problemų. Sąžiningumas čia svarbiausia. Negaliu pažadėti, kad niekas nebus nuplėšyta, pasaulis yra chaotiškas, bet stengiamės iki galo.

Kelionės niuansai ir Anglijos specifika

Kiek laiko trunka tas važiavimas?

Įprastai, jei važiuojame su didele fura, tai trunka apie 3–4 dienas viena kryptimi, priklausomai nuo kelio eismo ir (kas dabar labai svarbu) muitinės laukimo eilių. Prieš tai buvo paprasčiau – važiuoji ir važiuoji. Dabar, jei trūksta dokumentų, gali stovėti sienose po dvi dienas. Vieniems klientams atrodo, kad tai tik kelios valandos, bet profesionaliai pervežant krovinius, reikia numatyti rezervą. Ypatingai jei reikia ar teikiate paslaugas su pakrovimu perkraustant į Angliją, kur yra specifiniai iškrovimo grafikai (pavyzdžiui, Londono viduryje negalima stovėti bet kada). Geriau plane rašyti 5 dienas, o atvykti po 4, nei pažadėti 2 ir vėluoti savaitę.

Ar galima važiuoti savo automobiliu ir jus užvesite?

Kartais galime suorganizuoti, kad jūsų automobilis būtų nuvežtas furoje (tai vadinama „autovežiu“), bet tai kaina skirtinga. Jei kalbame apie tai, ar mes leidžiame keleiviams važiuoti kroviniame automobilyje – tai ne, draudžiama įstatymais. Daugelis klauso „o gal aš tapsiu keleiviu?“. Negalima. Kroviniinis automobilis yra prekių pervežimui, ne žmonių. Be to, ten nėra正常ių sėdynių, diržų, nėra oro kondicionieriaus kabinoje (tik vairuotojui). Saugumas pirmiausia.

Kas dėl „Brexito“ dabar? Ar labai sudėtinga?

O, tai yra mano mėgstamiausia tema (sarkazmas). Dokumentai reikia tobuli. Nebeužtena tik paso. Reikia deklaracijų, jei vežate daugiau asmeninių daiktų nei leidžiama be mokesčių, reikia mokėti PVM ir muito. Žmonės, kurie buvo čia prieš 5 metus, nebegali atpažinti sistemos. Esu matęs, kaip žmonėms sugriuvo verslai tik todėl, kad nepataisė vieno kodo deklaracijoje. Jei klausiate, ar mes tai darome – taip, mes turime brokerius, kurie už tai atsako. Bet tai kainuoja. Neklauskite, kodėl brangu, klauskite anglų vyriausybės, kodėl padarė taip sudėtinga.

Ar gabenate į šiaurę, tarkime, į Škotiją?

Taip, važiuojame visur. Bet šiaurėje keliai yra siauresni, o oras blogesnis. Viena sykį teko važiuoti į Glazgow ir sniego audra buvo taip stiprus, kad fura užstrigo kelyje 12 valandų. Klientas skambino ir rėkė, kodėl mes vėluojame. Ką aš galiu daryti su gamta? Jei jūsų tikslas yra tolimas kaimelis Velse ar Škotijos aukštumose, prieš tai pasikalbėkite apie prieigą. Didelės furos nevisoje vietose gali pasukti. Kartais reikia mažesnės mašinos ir tai pakeikia kainą.

Ar būna taip, kad prarandate krovinių?

Per 20 metų... (sąmoningai užtrukau)... ne, niekada nepamešome viso krovinio. Buvo atvejų, kai dėžės nukrito ar buvo padėtos neteisingai vietose (teko ieškoti sandėlyje), bet prarasti viską – tai būtų katastrofa, su kuria susidurtume nebe šioje srityje. Mes turime GPS sekimą visose mašinose. Žinome, kur mašina yra kas minutę. Tačiau galiu pasakyti, kad pas kitų, mažesnių įmonių, tai nutinka dažnai. Žmonės sutaupo 50 eurų ir paskui verčia ieškoti savo baldų visoje Europoje. Nenaudokite „vilkų“.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigs?

Tuomet mes jums pranešame. Mes stengiamės rasti backup planą – kitą vairuotoją arba padėti su technine pagalba. Negaliu tiesiog pasakyti „vyksiu rytoj“. Kartais techninė pagalba užtrunka. Žinote, kokia problema yra su šiais naujaisiais sunkvežimiais? Visa elektronika. Jei sugenda kompiuteris, mašina nestoja. Tenka laukti detalių iš Vokietijos. Tai realus gyvenimas, ne filmas. Jei jums skubu, pasakykite iš karto – galėsime siųsti dvi mašinas vienu metu (vieną kaip rezervą), bet tai kainuoja dvigubai.

Kainos ir mokėjimai

Kodėl tiek brangu? Kitų kur kas pigiau.

Klausimas „milijonas“. Kodėl „Mercedes“ brangiau už „Dacia“? Todėl, kad jis neša ir važiuoja. Pigios firmos dažnai naudoja senas mašinas, kurios geda pusiaukelėje. Be to, jie neturi draudimo, jų vairuotojai dirba be poilsio (kas neteisėta ir pavojinga). Aš mačiau, kaip viena pigi firma išmeta krovinius ant gatvės, nes klientas nenorėjo papildomai sumokėti už iškrovimą penktą aukštą be lifto. Mes to nedarysime. Mūsų kainoje yra garantas, saugumas ir drąsa. O drąsa kainuoja.

Kaip susiformuoja kaina?

Pirmiausia – atstumas (km). Antra – svoris ar tūris (m3). Trečia – krovimo darbų kiekis (ar reikia krovikų abiejuose galuose). Ketvirta – degalai (jie brasti). Penkta – feribilo bilietas (per Lamanšą). Kas dar? Muitinės mokesčiai, jei jie yra. Ir galiausiai – pelnas. Be to, negaliu užmiršti Londono koncesijos mokesčio (Ulez), dabar ten važiuoti labai brangu, jei mašina ne euro 6 standarto. Taigi, kaina yra daugelio komponentų suma, ne tik „kelias x 1 euro“.

Ar galima sumokėti atvykus? Negalima iš anksto?

(Čia nenuilgsiu to pakartoti) – iš anksto reikia mokėti bent depozitą. Aš negaliu leisti vairuotojui važiuoti be užsakymo apmokėjimo, nes jei jūsų neatraskite vietos arba pakeisite nuomonę, aš turiu mokėti vairuotojui jo laiką, degalus ir grįžti tuščiomis. Tai patirtas nuostolis. Galima mokėti pavedimu, o atlikus darbus – likutį, bet įsipareigojimas turi būti. Vieną kartą suklydau, patikėjau vyru, kuris sakė „mokėsiu banko kortele vairuotojui“. Vairuotojas išvyko, o pinigų nebujo. Niekada daugiau.

Ar duojate nuolaidas?

Jeigu pervežate visą namą (pilna fura), visada galima pasikalbėti. Jeigu tai kelios dėžės, tai, atsiprašau, nuolaidos nebus – ir taip dirbame be pelno tiesiog dėl kuro kainos. Taip pat, jei esate grįžtantis klientas (klientas, kurį aptarnavome prieš metus), visada primename ir pastoviems klientams duodame maždaug 5-10 proc. Jei esi studentas ir veži tik lagaminą – galiu būti gailestingas ir padaryti nuolaidą, jei tik turiu vietos mašinoje (tai vadinama „dosvake“ paieška).

Kas nutinka, jei prieš išvykstą pasikeičia planai?

Jei atšaukiate 2 dienas iki išvykimo – grąžinsime depozitą, tačiau galiu taikyti baudą, jei jau esam užsakę bilietus ar buvom pradėję ruošti dokumentus. Jei atšaukiate tą pačią dieną, kai vairuotojas jau važiuoja pas jus – tai jau 100 proc. mokėjimas. Vairuotojas niekur nedings. Mes jį mokame. Supraskit, tai ne taksi, kuris gali apsisukai rotatoriumi ir važiuoti kitam klientui. Maršrutas planuojamas savaitėmis iš anksto.

Ar į kainą įeina baldų surinkimas vietos?

Įprastai ne. Į kainą įeina iškrovimas į kambarį. Jei reikia surinkti lovą, spintą ar stalą – tai yra papildoma valandinė darbo užmokestis. Mūsų vairuotojai yra greiti, bet jie ne baldų meistrai. Kai kurie klientai many, kad „už tai ir sumokėjote“, bet ne. Standartinis paslaugas su pakrovimu perkraustant į Angliją aprėpia tai, kas pareigyta sutartyje. Vis kita, kas už to, – laikas, kas reiškia pinigus.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentuos reikia turėti?

Būtinai reikia paso ar asmens kodens kopijos. Jei vežate transporto priemonę – jos techninį passą ir vairuotojo pažymėjimą. Jei tai yra asmeniniai daiktai perkraustymui (Transfer of Residence), reikia pateikti P104 formą (Anglijoje). Be to, reikia deklaracijos (EX1). Jei trūksta nors vieno lapo, muitininkas pasiversk kita kryptimi negražins. Aš asmeniškai patiems klientams siunčiu sąrašą, ką reikia paruošti, kad nebūtų panikos paskutinę minutę.

Kas yra tas „Transfer of Residence“?

Tai yra procedūra, leidžianti atvežti asmeninius daiktus į Angliją be muito ir PVM, jei ten gyvensite ilgiau nei 12 mėnesių ir daiktus naudojote bent 6 mėnesius. Tai super dalykas, bet gudrus žmonės bando tai padaryti su naujais pirkiniais. Muitinė patikrina viską. Vieną kartą bandėme pravažiuoti su „nauja“ televizija, pasakyta, kad sena. Muitininkai atidavė į ekspertizę – paaiškėjo, kad išleista prieš 2 mėnesius. Teko mokėti visus mokesčius ir baudą. Nebandykite apgauti sistemos.

Ar jūs užtikrinote muitinės išankstinį deklaravimą?

Taip, tai mūsų darbas. Mes siunčiamas dokumentus mūsų brokeriui Anglijoje jau prieš važiuodami. Jis įveda viską į sistemos (CHIEF ar CDS systems). Kai mašina atvyksta į uostą, ten tik patikrinamas kodas. Jei viskas tvarkoje – važiuoji toliau. Jei ne – stovi. Todėl labai svarbu, kad klientas duotu tikslų daiktų sąrašą su vertėmis. Negaliu parašyti „baldai“ – turiu parašyti „medinė spinta, 200 eurų“. Kitaip nepraeis.

O jei aš neturiu visų dokumentų dabar?

Tai problema. Negalime važiuoti „į akis“. Muitinė to neleis. Galime palaukti, bet tai kainuoja, nes mašina stovi sandėlyje uoste. Sandėliavimo mokestis O. Kent ar Tilbury (uostai) nėra mažas. Gali būti 50-100 svarų per dieną. Taigi, geriau pasirūpinkite dokumentais prieš savaitę, nei mokėkite baudas už savo neapsižiūrėjimą. Esu matęs, kaip žmonės sumokėjo daugiau uosto mokestinių nei patys daiktai kainavo.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, bet tik gamintą, uždarytą, o ne mėsą ar sūrį (tai yra apribota dėl ligų). Alkoholį – taip, bet ribotą kiekį (apytiksliai 90 litrų vyno, 110 litrų alaus). Jei vežsite daugiau, tai jau bus verslas ir reikės mokėti akcizą. Muitinė labai mėgsta skaitytu deklaracijas apie alkoholį. Jei ras dešimtę degtinių buteliukų, gali kilti klausimų. Geriau tiesiai pasakykite, kiek vežiate, ir mes paskaičiuosime mokesčius.

Ar dažnai pasitaiko muitinės patikrinimų?

Fiziškai patikrinimai retoki, maždaug 5 proc. atvejų, bet elektroninės patikros – visiems. Jei sistema „pajuokina“, kokia nors nesėkmė, gali parodyti raudoną šviesą ir tada sustojama. Tada viskas iškraunama, patikrinamas kiekvistas kampas. Tai trunka valandas, kartais dienas. Vieną kartą mus laikė 3 dienas, nes buvo įtarta, kad dokumentuose nurodytas adresas neegzistuoja. Pasirodo, klientas suklydo indekse. Buvo smagu paaiškinti anglams, kad mes nėra nusikaltėliai.

Smulkios problemos ir natūralios situacijos

Kas daryti, jei ašmirščiu vietos kodą Anglijoje?

Neklauskit manęs, aš tik logistas. Turite susitarti su gavėju, kad jis būtų pasiekiamas telefone. Vieną kartą važiavome į Liverpulį, o klientas atsiskundė, kad mes važiuojame ne ten, nors jam davėm koordinates. Pasirodo, jis davė savo buvusio adreso kodą. Mes naktį važiavome be reikalo. Dabar visada prašome patvirtinti adresą el. paštu. Jei tikrai nežinote, kur važiuosite, nereikia skambinti pervežėjui, reikia susitvarkyti savo reikalus.

Ar galima vežti gyvūnus?

Štai čia aš tikrai nesi 100 proc ekspertas. Taip, galima vežti šunis ir kates, bet tam reikia specialios biopaso (chips, vakcinos). Turi būti veterinarinis pažymėjimas. O klausimas ar mes juos vežame mūsų furoje? Paprastai ne, nes ten yra prekės. Gyvūnai turi važiuoti su jumis asmeniniame automobilyje arba specialiuose gyvūnų pervežimo automobiliuose. Negerai jiems būti tarp dėžių be oro. Niekada nepriimsu tokio užsakymo, nes tai yra gyvybės klausimas, o ne tik logistika.

Ar vairuotojai kalba angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba tik lietuviškai ir rusiškai. Angliškai – labai paviršutiniškai („Hello“, „Good bye“). Bet jiems nereikia kalbėti su klientais Anglijoje, jie tiesiog iškrauna. Jei reikia kalbėti su sandėlininkais ar muitininkais, tai yra mūsų brokerio ar dispečerio darbas. Vairuotojas atsakinga už vairą. Nereikia tikėtis, kad jis pasikalbės apie orą su jūsų kaimynu Anglijoje.

Jei lietuja? Ar daiktai nešlaps?

Geriau niekada nebeklauskite to klausimo. Mūsų mašinos yra uždaros (tents). Tačiau įsėlimo išsėlimo metu, kai atidaromos durys, gali palyti. Mes turime pleistrus, bet jei audra, kažkas gali peršlapti. Jeigu turite brangią elektroniką, pasiūlykite ją pakti į plastikinius dėžutes (krovinines). Taip pat yra toks dalykas kaip kondensacija. Žiema, kai iš šalto lauko įvairš įšiltą sandėlį, ant daiktų gali susidaryti rasos. Pasidėkite silikagelio granules (tas maži pakeliai) į dėžes su drabužėmis.

Ar teikiate paslaugas su pakrovimu perkraustant į Angliją ir iš Anglijos atgal?

Taip, tai yra mūsų kasdieninis darbas. Vieni važiuoja ten, kiti čia. Mes vadiname tiesiog „Importas“ arba „Eksportas“. Atgal važiuoja daugiau prekių, o į Angliją dažniau asmeniniai daiktai (perkraustymas) arba parduotuvės siuntos. Kadangi tenka dirbti abiem kryptimis, gerai žinome visus niuansus. Tarkime, atgal į Lietuvą kainos gali skirtis, nes Anglijoje degalai brangesni (kažką taip), o feribilo bilietai brangiau viena kryptimi negu kita (neaišku kodėl, taip tiesiog yra).

O jei man reikia daiktų tik po savaitę gal atgal? (t.y. laikinas pervežimas)

Tai vadinamas „sandėliavimu kelyje“ arba tiesiog reikia rasti vietą laikinai Anglijoje. Mes ne esame sandėlis Anglijoje (mes esame pervežėjai). Mes galime iškrauti į mūsų partnerio sandėlį Londone ar Mančesteryje, bet tai kainuos. Negaliu laikyti jūsų dėžių furoje savaitę, man reikia važiuoti toliau kitam užsakymui. Jei nežinote, kur palikti daiktus, reikia viską suplanuoti iš anksto.

Ar būna taip, kad klientas neduoda pinigų paskutinę minute?

Pasitaiko. Ypąč tada, kai atvyksta į vietą ir pradeda rūpintis: „O, čia įrūdijusi“, „O, čia ne tokia spalva“. Mes turime sutartį. Jeigu visa sutarta atlikta, o klientas atsisako mokėti – mes iškrauname į žemę (jeigu legalu) arba grįžtam ir ieškome teisinių būdų. Kiekvienas toks atvejis užtrunka mėnesius spręsti. Todėl visada pasirašome sutartis. Be sutarties – nėra paslaugų su pakrovimu perkraustant į Angliją.

Ar galiu pasiimti dalį daiktų iš furos kelyje?

Ne. Fura yra uždaryta customs plombu. Jei atidarysi furos duris kelyje (prieš pat pasienio kontrolę arba uostą), muitinė nusipelnai. Plomba gali būti numušta tik paskirties vietoje. Jei nori kažką pasiimti Vilniuje – sakyk iš anksto, tai įkrausime atskirai. Jei pasakyk kelyje – atsakysim „ne“. Negalime rizikuoti visa mašina dėl vienos dėžės.

Apibendrinant

Na, trumpai tariant, perkraustymas į Angliją nėra tiesiog kelionė. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, kantrybės ir gerai suplanuotos logistikos. Ar teikiate paslaugas su pakrovimu perkraustant į Angliją? Taip, mes tai darome kasdien, bet tik tada, kai abiejų pusčių lūkesčiai aiškūs. Neklauskite „kiek kaina“ be detalių, nes ką galiu pasakyti be jų? Geriau skambinkit, pasakysit ką vežiate, kur, ir aš jums pasakysiu kaip viską padaryti taip, kad nereiktų raudoti priešais muitinės pareigūną. Sėkmės kelyje ir stenkitei būti kantrūs.