perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar teikiate pagalbą suformuojant draudimo sutartį iš Anglijos? Tokį klausimą žmonės užduoda tada, kai jau pradeda suprasti, kad perkraustymas iš UK į Lietuvą nėra tik furgonas ir vairuotojas. Reikia žinoti, kas atsakingas, jei baldas subraižomas, dėžė suplėšta, televizorius nebeįsijungia arba krovinys vėluoja. Aš pats draudimo brokeriu nesu, ir čia svarbu tai pasakyti tiesiai, bet pervežimų srityje dirbu daugiau nei 20 metų, todėl matau, kaip draudimo klausimai veikia visą procesą. Gera draudimo sutartis iš Anglijos turi aiškiai parodyti krovinio vertę, sąlygas, išimtis, dokumentus ir pretenzijų tvarką. Be popierių sunku gintis, o su popieriais bent jau turite iš ko pradėti.
Taip, pagalba galima, ypač jei kalbame apie krovinio draudimą tarptautinio pervežimo metu. Vežėjas arba pervežimų organizatorius gali paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi, kaip nurodyti krovinio vertę, kokios sąlygos dažniausiai taikomos, ką reiškia CMR, krovinio sąrašas ir pretenzijos pateikimas. Bet svarbu: tai nėra tas pats, kas asmeninė finansinė konsultacija. Aš galiu padėti suprasti pervežimo pusę, o galutinį draudimo sprendimą reikia tikrinti su draudimo kompanija ar brokeriu. Ypač jei daiktai brangūs.
Nes kelias iš Anglijos į Lietuvą nėra trumpas. Krovinys keliauja keliu, keltu arba tuneliu, per kelis etapus, kartais su papildomu sandėliavimu. Per tą laiką gali nutikti visko: staigus stabdymas, drėgmė, netikslus iškrovimas, sugadinta pakuotė. Draudimas neduoda garantijos, kad niekas neįvyks, bet suteikia tvarką, ką daryti, jei įvyksta. Be sutarties dažnai lieka tik „kažkas nutiko kelyje“, o tai nėra geras pagrindas pretenzijai. Todėl popieriai čia labai svarbūs.
Ne, ir čia daugelis žmonių klysta. Draudimas dažniausiai turi sąlygas, išimtis ir ribas. Jei daiktas buvo blogai supakuotas, neatitiko aprašymo arba buvo vežamas be leidžiamos pakuotės, gali kilti klausimų. Kai kurios sutartys dengia tik įvykius, o ne natūralų nusidėvėjimą. Pavyzdžiui, jei sena komoda jau turėjo įbrėžimų, sunku reikalauti naujos vertės. Todėl prieš pasirašant reikia žinoti, kas draudžiama, kas ne, kokia vertė fiksuojama ir kokius dokumentus reikės pateikti.
Padėti gali pervežimų įmonė, draudimo brokeris, krovinio draudimo tiekėjas arba teisinį aspektą išmanantis specialistas. Vežėjas dažniausiai geriausiai paaiškina transporto dalį: krovinio aprašymą, CMR, pakrovimo/iškrovimo dokumentus, vertės deklaravimą. Brokeris gali padėti parinkti draudimo sąlygas. Jei krovinys labai vertingas, verta pasikonsultuoti atskirai. Aš ne visada žinau visas draudimo sąlygas 100%, nes jos skiriasi tarp kompanijų. Todėl geriau klausti konkrečiai, o ne manyti, kad „draudimas yra draudimas“.
Dažniausiai reikia krovinio sąrašo, krovinio vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų, pakrovimo bei iškrovimo adresų, transporto datos, transporto priemonės informacijos, CMR arba vežimo dokumento. Jei daiktai vertingi, gali prireikti nuotraukų, pirkimo dokumentų, vertinimo ar inventorinio sąrašo. Draudimo kompanija nori suprasti, ką veža, kiek tai verta ir kokios rizikos kyla. Jei sąrašas parašytas bendrai „baldai ir dėžės“, tai silpnas pagrindas. Geriau rašyti konkrečiai: sofa, 2 kėdės, 15 dėžių asmeninių daiktų.
Tikslus sąrašas padeda nustatyti vertę, apimtį ir riziką. Jei draudimo sutartyje nurodyta, kad vežate 20 dėžių, o realybėje 50, tai gali sukelti problemų. Jei nenurodytas televizorius, o jis sugadinamas, gali būti ginčas, ar jis buvo draudžiamas. Todėl sąrašas turi būti sąžiningas, ne per daug gražintas. Aš visada sakau: geriau parašyti viską, net jei atrodo smulkmena. Draudime smulkmenos kartais tampa pagrindiniu klausimu.
Krovinio vertė gali būti nustatoma pagal dabartinę rinkos vertę, pirkimo dokumentus arba kliento deklaruotą vertę, priklausomai nuo draudimo sąlygų. Svarbu nesupainioti sentimentalinės vertės su finansine verte. Sena močiutės kėdė gali būti neįkainojama emociškai, bet draudimo kompanijai reikia objektyvesnio pagrindo. Jei turite brangių daiktų, pateikite nuotraukas, čekius, vertinimą. Jei daiktai seni, galima nurodyti realistišką dabartinę vertę. Per didelė vertė be pagrindo taip pat gali sukelti klausimų.
Labai rekomenduoju. Nuotraukos padeda įrodyti, kad daiktai prieš pakrovimą buvo tam tikros būklės. Ypač tai svarbu baldams, televizoriams, stikliniams stalams, paveikslams, buitinei technikai. Nufotografuokite daiktus iš kelių pusių, ypač jei jau yra įbrėžimų ar defektų. Tai nėra nepasitikėjimas vežėju. Tai normalus procesas. Aš pats esu matęs situacijų, kur nuotrauka išgelbėjo nuo ginčo, nes buvo aišku, kad įbrėžimas buvo dar prieš pakrovimą.
Draudimo išimtys yra situacijos, kai draudimas nemoka arba moka mažiau. Pavyzdžiui, blogas pakavimas, neteisingas krovinio deklaravimas, natūralus nusidėvėjimas, draudžiamų medžiagų vežimas, vėlavimas be žalos arba kliento klaidos. Kiekviena sutartis turi savo sąlygas, todėl jų reikia skaityti. Žinau, kad tai nuobodu, bet būtent ten slypi svarbiausi dalykai. Jei nesuprantate terminų, klauskite. Geriau prieš įvykį užduoti kvailą klausimą, nei po įvykio aiškinti, kodėl jums neatrodo aišku.
Ne visada. Daugelis krovinio draudimų dengia fizinę žalą arba dingimą, bet ne vėlavimą kaip tokį. Jei krovinys atvyksta vėliau, bet niekas nesugadinta, pretenzija dėl vėlavimo gali būti sudėtinga. Kai kurios sutartys turi papildomas sąlygas dėl terminų, bet tai reikia tikrinti atskirai. Tarptautiniame pervežime vėlavimų būna dėl keltų, oro sąlygų, eismo, vairuotojo darbo laiko. Todėl terminus geriau planuoti su rezervu, o ne manyti, kad draudimas viską kompensuos.
Dažniausiai čia būna daugiausia ginčų. Jei daiktas sugadinamas todėl, kad buvo netinkamai supakuotas, draudimo kompanija gali klausti, kas buvo atsakingas už pakavimą ir ar jis atitiko reikalavimus. Todėl profesionalus pakavimas nėra tik estetika. Jis susijęs su draudimu. Jei klientas pats pakavo trapų daiktą į ploną dėžę be apsaugos, pretenzija gali būti sunkesnė. Jei pakavo profesionalai, reikia turėti dokumentą arba sąskaitą, kad būtų aišku.
Atsakomybė priklauso nuo to, kas vykdė pakrovimą, kaip tai buvo sutarta ir ką rodo dokumentai. Jei pakrovė profesionali komanda, turi būti fiksuojama krovinio būklė. Jei klientas pats padavė daiktus, situacija kitokia. Svarbu, kad pažeidimai būtų pastebėti ir užfiksuoti iškart, ne po savaitės. Fotografijos, CMR pastabos, liudininkai, susirašinėjimas – visa tai svarbu. Perkraustyme žmonės dažnai būna pavargę ir nori greitai baigti, bet būtent tada negalima pasirašyti nieko nepatikrinus.
Kaina priklauso nuo krovinio vertės, rizikos, maršruto, pakavimo, transporto tipo ir sąlygų. Mažesniam kroviniui tai gali būti dešimtys eurų, didesniam ar vertingesniam – šimtai. Kartais draudimas įskaičiuotas į paslaugos kainą iki tam tikros ribos, bet tai nereiškia, kad viskas dengiama pilnai. Reikia klausti, kokia maksimali išmoka, ar yra išskaita, kokios išimtys. Aš negaliu pasakyti vienos universalios kainos, nes kiekvienas krovinys kitas. Bet pigiausias draudimas ne visada reiškia geriausią apsaugą.
Jei vežate vertingus ar sunkiai pakeičiamus daiktus, dažnai taip. Papildomas draudimas gali duoti didesnę apsaugą nei bazinė vežėjo atsakomybė. Bet vėlgi – reikia skaityti sąlygas. Jei papildomai mokate, įsitikinkite, kad gaunate dokumentą, kuriame aiškiai nurodyta vertė, draudimo laikotarpis, sąlygos. Niekada nepakanka žodžių „nebūsite nieko prarasite“. Tokių pažadų aš nepriimu rimtai. Rimta apsauga visada turi popierinį pagrindą.
Kartais taip, kartais ne. Kai kurios įmonės įskaičiuoja bazinę atsakomybę, bet pilnas krovinio draudimas gali būti atskira paslauga. Todėl klauskite tiesiai: ar kaina turi draudimą, iki kokios sumos, kokios sąlygos, ar galima didinti vertę. Jei sąmatoje parašyta „draudimas“, bet nėra detalių, paprašykite patikslinti. Gerame pasiūlyme neturi būti magijos. Klientas turi suprasti, už ką moka.
Paprastai galima pasirinkti, ką įtraukti į draudžiamąją vertę, bet tai reikia daryti atsargiai. Jei draudžiate tik brangius daiktus, o pigesnės dėžės lieka nedraudžiamos, tai gali būti logiška. Bet draudimo kompanija gali vertinti visą krovinio pobūdį. Svarbu, kad sąraše būtų aišku, kas draudžiama ir kokia vertė. Negalima po įvykio staiga „prisiminti“, kad dėžėje buvo brangi kamera, jei ji nebuvo deklaruota.
Pirmiausia nefotografuoti tik bendro chaoso, o fiksuoti konkrečiai: daiktas, pažeidimas, pakuotė, etiketė, transporto priemonė, jei įmanoma. Tada nedelsiant informuoti vežėją ir draudiką. Nepasirašinėkite dokumentų be pastabų, jei matote žalos. Jei žala pastebėta vėliau, vis tiek praneškite, bet bus sunkiau. Pretenzijai reikia nuotraukų, sąrašo, vertės įrodymų, CMR, susirašinėjimo. Aš žinau, kad po perkraustymo žmonės būna pavargę, bet pirmos valandos labai svarbios.
Kuo greičiau, tuo geriau. Daugelyje sąlygų nurodoma, kad matoma žala turi būti fiksuojama iškart arba per labai trumpą laiką. Paslėpta žala gali būti pastebėta vėliau, bet ir tada reikia nedelsiant rašyti. Negalima laukti savaitę, kol „gal kada bus laiko“. Tada draudikui ar vežėjui lengviau sakyti, kad žala atsirado jau po perdavimo. Todėl iškrovimo dieną skirkite bent šiek tiek laiko patikrinimui. Bent svarbiausiems daiktams.
Nes pakuotė gali būti įrodymas. Jei dėžė suplėšta, kampai sugadinti, plėvelė perplėšta, tai gali rodyti, kaip įvyko žala. Draudimo kompanija ar vežėjas gali prašyti pakuotę apžiūrėti. Todėl bent jau nufotografuokite ją iš visų pusių, o geriau laikykite, kol gausite instrukcijas. Žinau, kad namuose po perkraustymo vietos nėra, bet sugadintų daiktų pakuotės nėra paprastos šiukšlės. Bent trumpam jas reikia palikti.
Galima bandyti, bet kompensacija dažniausiai skaičiuojama pagal draudimo sąlygas ir realią vertę, o ne pagal sentimentą. Senas baldas gali būti brangus jums, bet draudikui reikia objektyvaus vertės pagrindimo. Jei jis buvo jau dėvėtas, išmoka gali būti mažesnė. Todėl prieš pervežimą verta turėti nuotraukų ir, jei įmanoma, vertės įrodymų. Jei baldas antikvarinis ar išskirtinis, reikėtų specialaus vertinimo. Emocijas suprantu, bet popieriai kalba kitaip.
Vežėjas privalo laikytis sutarties ir transporto taisyklių, bet draudimo pagalba dažniausiai yra geros praktikos dalis. Patyręs vežėjas paaiškins, kokie dokumentai reikalingi, kaip deklaruoti vertę, kaip fiksuoti krovinį. Bet jei jums reikia individualios draudimo sutarties su specifinėmis sąlygomis, geriau kreiptis į brokerį. Aš visada sakau: vežėjas padeda transporto klausimais, draudikas – draudimo klausimais. Kai šios dvi pusės susikalba, viskas daug tvarkingiau.
Teoriškai kai kuriais atvejais galima, bet praktiškai tai rizikinga. Draudimas turėtų būti sutvarkytas prieš rizikos pradžią, tai yra prieš pakrovimą arba transporto pradžią. Jei laukiate, kol krovinys jau kelyje, draudikas gali atsisakyti arba taikyti kitas sąlygas. Todėl draudimo klausimus reikia spręsti prieš perkraustymą. Jei skubate, bent jau gaukite rašytinį patvirtinimą, kas dengiama ir nuo kada. Popierius po fakto retai būna toks stiprus.
Ne visada. Tai labai svarbu. Jei krovinys kurį laiką stovi sandėlyje Anglijoje, Lietuvoje ar tranzito vietoje, reikia žinoti, ar draudimas galioja ir tuo laikotarpiu. Kai kurios sutartys dengia tik transportą, kitos – ir laikiną saugojimą. Jei planuojate sandėliuoti daiktus, klauskite atskirai. Ypač jei sandėliavimas trunka ilgiau nei kelias dienas. Kitaip galite manyti, kad esate apsaugoti, nors realybėje tuo laikotarpiu apsauga ribota.
Asmeniniai dokumentai paprastai nėra draudžiami kaip paprastas krovinys, nes jų vertė nėra tik finansinė. Paso, gimimo liudijimų, teisės dokumentų, notaro aktų geriau nevežti bendrame krovin be ypatingos priežiūros. Jei vis dėlto reikia vežti kopijas ar mažiau kritinius dokumentus, juos reikia aiškiai pažymėti ir saugiai supakuoti. Bet originalus dokumentus geriau turėti su savimi. Draudimas nepadės taip, kaip padėtų ramybė, kad svarbiausi popieriai yra jūsų rankinėje ar kuprinėje.
Dažniausios rizikos – įbrėžimai, sugadinta pakuotė, drėgmė, vėlavimas, netikslus iškrovimas, trapūs daiktai, netinkamas baldų tvirtinimas. Kartais problema kyla ne kelyje, o pakrovimo arba iškrovimo metu. Anglijoje dažnai būna siauros prieigos, lietus, laiptai, liftų nebuvimas. Lietuvoje gali būti panašiai. Todėl draudimas turi būti derinamas su realiu procesu, o ne tik pasirašomas dėl ramybės. Jei procesas netvarkingas, net geras draudimas gali tapti ginčo objektu.
Oro sąlygos gali paveikti transportą ir žalos riziką, bet ar draudimas mokės, priklauso nuo sąlygų. Lietaus atveju svarbu, ar krovinys buvo tinkamai apsaugotas, ar pakuotė nebuvo pažeista, ar nebuvo pažeistos transportavimo taisyklės. Jei daiktai šlampa dėl to, kad buvo palikti lauke be apsaugos, tai jau kitas klausimas. Todėl perkraustymo dieną reikia stebėti orą. Jei lyja, baldai neturi stovėti atidengti. Tai atrodo akivaizdu, bet pasitaiko.
Gali padėti, jei daiktas buvo deklaruotas, jo vertė nurodyta ir yra dokumentai. Bet dingimo atveju labai svarbu turėti tikslią inventorizaciją. Jei sakote „dingo kažkurios trys dėžės“, bet nežinote kurios, bus sunku. Todėl dėžes reikia numeruoti. Pavyzdžiui, 1/35, 2/35 ir t. t. Tada iškraunant lengva patikrinti. Tai paprastas sprendimas, bet žmonės jo nenaudoja, o paskui klausia, kodėl sunku įrodyti.
Jei tai komercinis arba organizuotas pervežimas, reikia aiškios sutarties ir draudimo sąlygų. Jei pažįstamas tiesiog pasiima jūsų daiktus savo automobiliu, situacija tampa sudėtingesnė. Jo automobilio draudimas gali nedengti jūsų krovinio taip, kaip tikėtumėtės. Todėl prieš tokį variantą reikia pasitikrinti. Aš dažnai sakau: draugas draugu, bet kai krovinys kerta valstybių sienas, popieriai turi būti tvarkingi. Kitaip po problemos gali nukentėti ir draugystė.
Aš galiu paaiškinti rizikas, bet negaliu priversti. Kai kurie klientai sako: „man nieko neatsitiks“, ir kartais nieko neatsitinka. Bet kartais atsitinka. Mano darbas – parodyti, kad draudimas nėra papildoma prabanga, o rizikos valdymas. Jei krovinys mažas ir klientas supranta riziką, jo pasirinkimas. Bet jei vežamas visas butas, brangi technika ar trapūs baldai, aš rekomenduoju draudimą. Bent minimalų, bet tvarkingą. Nes po žalos klausimas „kodėl nedraudėt?“ niekam nėra malonus.
Taip, dažniausiai taip. Jei vežate meno kūrinį, brangų instrumentą, profesionalią kamerą, serverį ar komercinę įrangą, tai reikia nurodyti atskirai. Bendras aprašymas „elektronika“ arba „asmeniniai daiktai“ gali būti nepakankamas. Kartais reikia papildomų nuotraukų, vertės dokumentų ar specialių pakavimo sąlygų. Jei to nepadarote, pretenzijos metu gali kilti ginčas. Todėl brangūs daiktai neturi būti paslėpti bendrame sąraše.
CMR yra tarptautinio krovinių vežimo dokumentas, kuriame fiksuojama informacija apie siuntėją, gavėją, krovinį, transportą, pakrovimo ir iškrovimo vietas. Draudimui ir pretenzijoms tai labai svarbus dokumentas, nes jis rodo, kad krovinys buvo perduotas vežėjui. Jei CMR yra be pastabų, o daiktas atvyksta sugadintas, reikia aiškiai fiksuoti, kada žala pastebėta. Jei žala matoma iškart, pastabos turi būti įrašytos. Be dokumentų sunkiau įrodyti, kas ir kada atsakingas.
Ne būtinai. Ji gali būti anglų kalba, ypač jei draudikas ar brokeris dirba iš Anglijos. Svarbu, kad suprastumėte sąlygas arba turėtumėte paaiškinimą. Jei dokumentas anglų kalba, paprašykite išversti svarbiausias dalis: draudimo laikotarpį, išimtis, pretenzijų terminus, maksimalią išmoką. Ne visi puikiai supranta draudimo terminus net savo kalba, ką jau kalbėti apie užsienio sąlygas. Todėl geriau pasitikslinti nei pasirašyti nežinant.
Surinkite sąrašą, vertes, nuotraukas, pirkimo dokumentus brangiems daiktams, adresus, datas ir transporto informaciją. Tada klauskite vežėjo arba draudiko, kokios sąlygos taikomos. Jei pats pakavote daiktus, įsitikinkite, kad pakavimas tvarkingas. Jei baldai seni, nufotografuokite jų būklę. Jei daiktai vertingi, nedėkite jų į bendrą chaosą. Prieš pakrovimą dar kartą patikrinkite, ar draudimas aktyvus nuo tos dienos ir valandos, kai krovinys pradeda keliauti.
Klauskite: kas draudžiama, kas nedraudžiama, nuo kada galioja apsauga, ar galioja sandėliavimas, kokia maksimali išmoka, ar yra išskaita, kokie dokumentai reikalingi pretenzijai, per kiek laiko reikia pranešti apie žalą. Taip pat klauskite, ar draudimas taikomas pakrovimo ir iškrovimo metu. Tai dažnas klausimas, kurį žmonės pamiršta. Atsakymai turi būti raštu. Jei gaunate tik žodinį „viskas gerai“, to nepakanka.
Taip, nes tai rodo, kad įmonė supranta atsakomybę. Vežėjas, kuris gali paaiškinti draudimo dokumentus, krovinio vertės deklaravimą ir pretenzijų tvarką, dažniausiai dirba tvarkingiau. Tai nereiškia, kad jis niekada neklysta. Bet reiškia, kad jis žino procesą. Perkraustyme iš Anglijos į Lietuvą rizikų yra, todėl gerai, kai šalia yra žmogus, kuris gali paaiškinti ne tik kainą, bet ir apsaugą.
Stabdykite procesą ir klauskite. Geriau prieš pasirašant jaustis nepatogiai, nei po žalos jaustis apgautam. Paprašykite paaiškinti konkrečius punktus, išversti sudėtingas vietas, parodyti pavyzdį, kas būtų dengiama ir kas ne. Jei draudikas ar tarpininkas vengia atsakyti, tai blogas ženklas. Normalus specialistas paaiškina. Perkraustymas iš Anglijos nėra vieta spėlionėms. Jei sąlygos neaiškios, jos nėra jūsų pusėje.
Ar teikiate pagalbą suformuojant draudimo sutartį iš Anglijos? Taip, pagalba galima, ypač organizuojant krovinio draudimą, dokumentus ir vertės deklaravimą. Bet svarbu atskirti pervežimų koordinavimą nuo profesionalios draudimo konsultacijos. Gera draudimo sutartis turi būti aiški, pagrįsta sąrašu, nuotraukomis, verte ir realiomis sąlygomis. Perkraustant iš Anglijos į Lietuvą draudimas nėra formalumas, o saugumo dalis. Jei viskas parašyta ir suprasta, net problema tampa tvarkoma. O jei viskas tik žodžiais – prasideda loterija.