Ar teikiate muitinės formalumų tvarkymo paslaugas į UK?

Įvadas

Jeigu klausiate, ar teikiamos muitinės formalumų tvarkymo paslaugos į UK, trumpas atsakymas – taip, bet ne visada taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Po Brexit Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų teritorijoje, todėl kiekvienas krovinys turi turėti savo istoriją: kas siunčia, kas perka, koks prekės kodas, kokia vertė, kokios sąlygos. Aš tuo užsiimu daugiau nei 20 metų, todėl žinau, kad kartais viena klaida sąskaitoje gali sustabdyti mašiną Doverio terminalo eilėje. Žemiau surašiau, kaip viskas vyksta gyvai. Jei skubate, pradėkite nuo dokumentų, o kainas rasite terminų ir kainų dalyje.

DUK

Kam skirtos muitinės formalumų tvarkymo paslaugos į UK

Ar tikrai teikiate muitinės formalumų tvarkymo paslaugas į UK?

Taip, teikiame muitinės formalumų tvarkymo paslaugas į UK – tiek eksportui iš Lietuvos, tiek importui atgal. Tai nėra vien popieriaus užpildymas: reikia prekės kodo, vertės, Incoterms, EORI, kartais licencijų ar sertifikatų. Dirbu su tuo daugiau nei 20 metų, ir vis dar matau, kad klientai dažniausiai stringa ne ties muitu, o ties tuo, jog saskaita parašyta per greitai. Jei turite bent CMR, komercinę sąskaitą ir pakavimo lapą, jau galime pradėti tikrinti. Jei nieko nėra, tada pirmiausia tvarkomės dokumentus, kitaip vežėjas tiesiog lauks.

Kokiais kroviniais dažniausiai važiuojama į Angliją, Škotiją ir Velsą?

Dažniausiai matau baldus, metalo gaminius, maisto produktus, statybines medžiagas, automobilių dalis, tekstilę ir įvairią mažmeninę prekę. Londonas, Birmingham, Manchester, Leeds – visi traukia skirtingus krovinius. Vienur reikia paprastos eksporto deklaracijos, kitur dar reikia fitosanitarinio sertifikato arba kilmės dokumento. Būna ir paprastų siuntų, pavyzdžiui, atsarginės dalys į garažą, bet net jos kartais įstringa dėl netikslios vertės. Žodžiu, krovinys gali būti mažas, o problemų – kaip dideliame konteineryje.

Ar galite tvarkyti tik muitinę, jei transportą organizuoja kitas vežėjas?

Gali būti taip, ir taip darome gana dažnai. Jūs galite turėti savo transporto įmonę nuo Kauno iki Southampton, o mes tvarkome eksporto deklaraciją, MRN, saugumo ir saugos duomenis. Svarbu, kad vežėjas laiku atsiųstų CMR, transporto priemonės numerį, maršrutą ir, jei reikia, GMR duomenis. Turėjau situaciją, kai klientas pats susirado pigų vežėją, o šis atvažiavo be tinkamų dokumentų. Viskas baigėsi laukimu, nervais ir papildomu mokestiu. Todėl geriau kalbėtis prieš išleidžiant mašiną iš sandėlio.

Ar vienas deklaravimas tinka Anglijai, Škotijai ir Velsui?

Paprastai taip, nes Anglija, Škotija ir Velsas yra Didžiosios Britanijos dalis, tad muitinės požiūriu kalbame apie JK rinką. Bet tai nereiškia, kad visi uostai elgiasi vienodai. Felixstowe, Tilbury, Liverpool ar Southampton gali turėti savo tvarką, terminalo reikalavimus, iškrovimo langus. Kartais dokumentai techniškai tvarkingi, o terminalas vis tiek klausia papildomų duomenų. Todėl prieš važiuojant reikia žinoti ne tik miestą, bet ir konkretų terminalą. Kitaip gaunasi kaip su bilietu į traukinį – lyg ir turi, bet ne į tą platformą.

O Šiaurės Airija – ar ten viskas kaip į Jungtinę Karalystę?

Čia reikia būti atsargesniam. Šiaurės Airija, ypač Belfastas ir aplinkui, turi kitokį teisinį foną dėl Windsor Framework, Airijos sienos ir tam tikrų ES taisyklių. Aš nenoriu meluoti, kad visada 100% žinau kiekvieno produkto niuansą be papildomo patikrinimo. Jei prekė juda per Airiją į Šiaurės Airiją, gali reikėti papildomų duomenų apie galutinę paskirtį. Kartais užtenka standartinių dokumentų, kartais reikia gilesnio patikrinimo. Todėl tokius krovinius visada žymiu kaip „tikrinti atidžiau“, nes čia klaidos kainuoja brangiau.

Dokumentai, EORI, prekės kodai ir vertė

Kokių dokumentų reikia eksportui ir importui į JK?

Paprastai reikia komercinės sąskaitos, pakavimo lapo, CMR, EORI numerio, prekės kodo, vertės, svorio, kiekio ir Incoterms sąlygų. Jei prekė specifinė, gali prireikti kilmės deklaracijos, licencijos, sertifikato, CITES leidimo ar sanitarinio dokumento. Importui į Lietuvą iš JK dar reikia žinoti, kas mokės PVM, ar bus laikinas importas, sandėlis, tranzitas. Dažna bėda – klientai atsiunčia tik sąskaitą ir sako „važiuoja rytoj“. Na, važiuoti gali, bet muitinė ne visada praleidžia taip greitai.

Ką daryti, jei klientas neturi EORI numerio?

EORI numeris yra būtinas, be jo muitinės deklaracija normaliai nepajuda. Jei eksportuojate iš Lietuvos ar kitos ES šalies, reikia ES EORI. Jei importuojate į Didžiąją Britaniją kaip britų įmonė, dažniausiai reikia GB EORI. Kartais klientas sako, kad „turėjo seną numerį“, bet jis nebenaudojamas arba netinka operacijai. Tokiu atveju reikia registruotis arba tikrinti esamą duomenį. Tai nėra greičiausia dalis, bet be jos toliau net nėra prasmės sukti ratus.

Kaip parenkamas prekės kodas ir kodėl jis toks svarbus?

Prekės kodas, dažniausiai HS arba CN kodas, nurodo, kas per daiktas keliauja per sieną. Nuo jo priklauso muito tarifas, PVM, apribojimai, sertifikatai, statistika ir kartais net draudimai. Aš visada sakau: kodas nėra „nuojauta“, jį reikia pagrįsti aprašymu, sudėtimi ir paskirtimi. Tiksliau – kombinuotoji nomenklatūra, ne vien HS, nors žmonės dažnai sako trumpiau. Jei kodas neteisingas, deklaraciją galima taisyti, bet po fakto tai gali kainuoti papildomai. Ypač nemalonu, kai prekė jau stovi uoste.

Kas yra muitas, PVM ir kodėl jis kartais atrodo keistas?

Muitas yra mokestis už tam tikrų prekių įvežimą, o PVM – pridėtinės vertės mokestis, kuris taikomas pagal šalies taisykles. Į JK eksportuojant iš ES dažniausiai taikomas nulinis PVM tarifas eksportui, jei turite įrodymą, kad prekė išėjo iš ES. Bet importuotojas JK gali turėti savo PVM pareigas. Kartais klientas mato sąskaitoje „0%“ ir galvoja, kad nieko daugiau nebus. Ne visada taip. Gali būti muitinis įforminimas, terminalo mokestis, brokerio mokestis, sandėliavimas. Va čia ir atsiranda tas „keistumas“.

Ar komercinė sąskaita gali būti „pro forma“?

Gali, bet ne visada ir ne kiekvienam atvejui. Pro forma sąskaita dažnai tinka mėginiams, remontui, garantiniam keitimui arba kai tikro pardavimo dar nėra. Jei prekė parduodama, reikia komercinės sąskaitos su realia verte, pirkėju, pardavėju, valiuta ir pristatymo sąlygomis. Blogiausia, kai sąskaitoje parašyta „gift“, nors iš tikrųjų tai komercinis siuntimas. Toks triukas greitai baigiasi klausimais, delsimais ir kartais baudomis. Geriau parašyti tiesiai, nei paskui aiškintis, kodėl 40 kg metalinių detalių yra „dovana“.

Kas nutinka, jei prekės vertė maža, pavyzdžiui iki 150 eurų?

Maža vertė nereiškia, kad muitinės formalumų nėra. Siunta iki 150 eurų gali turėti paprastesnį tvarkymą tam tikrais atvejais, bet vis tiek reikia duomenų: kas siunčia, kas gauna, kas tai yra, kodėl tokia vertė. Jei tai komercinė prekyba, ypač elektroninė, gali įsijungti papildomos PVM taisyklės. Esu matęs, kad žmonės rašo „sample value 10 EUR“, nors rinkoje tokia prekė kainuoja 80 EUR. Muitinė tai mato dažniau, negu manytume. Todėl vertė turi būti reali, ne „kad greičiau praleistų“.

Kainos ir terminai

Kodėl muitinės formalumų tvarkymo paslaugos į UK kainuoja skirtingai?

Muitinės formalumų tvarkymo paslaugos į UK kainuoja skirtingai, nes viena deklaracija gali būti paprasta, o kita – tikras galvos skausmas. Jei yra aiški sąskaita, teisingas kodas, EORI ir viena transporto priemonė, darbas greitas. Jei reikia taisyti dokumentus, derinti Incoterms, tikrinti licencijas, skambinti terminalui ir vežėjui – kaina auga. Paprastas eksportas gali būti apie 35–65 EUR, sudėtingesnis – 75–150 EUR ar daugiau. Skubumas, savaitgalis ir klaidų taisymas taip pat keičia kainą. Čia ne kaip picos užsakymas, kur visi vienodi.

Kiek maždaug kainuoja viena eksporto arba importo deklaracija?

Labai apytiksliai: paprasta eksporto deklaracija iš Lietuvos į JK gali kainuoti 35–70 EUR. Importo deklaracija arba sudėtingesnis krovinys dažniausiai būna 70–150 EUR. Jei reikia papildomų sertifikatų, leidimų, korekcijų ar skubaus darbo, kaina gali būti 150–250 EUR. Dar atskirai būna uosto, terminalo, sandėlio ar vežėjo mokesčiai. Klientai kartais palygina tik brokerio kainą, bet pamiršta, kad laukimas Doverio eilėje arba Tilbury aikštelėje kainuoja daugiau. Todėl pigiausias variantas ne visada yra tas, kuris atrodo pigiausias ekrane.

Per kiek laiko paruošiate dokumentus prieš išvykstant į Jungtinę Karalystę?

Jei dokumentai tvarkingi, eksporto deklaraciją galima paruošti per kelias valandas, kartais greičiau. Bet realybėje geriausia duoti bent vieną darbo dieną prieš išvykimą. Reikia patikrinti sąskaitą, kodą, EORI, transporto duomenis, kartais dar ir saugumo deklaraciją. Kai viskas atskrenda penktadienį 16:30 su išvykimu 18:00, prasideda sportas. Ne neįmanomas, tik brangesnis ir nervingesnis. Aš visada prašau klientų: nesiųskite dokumentų paskutinę minutę, nebent norite, kad visi tą vakarą gertų kavą kaip vandenį.

Kada muitinės formalumų tvarkymo paslaugos į UK gali užtrukti?

Tokios paslaugos užtrunka tada, kai trūksta duomenų arba duomenys nesutampa. Pavyzdžiui, sąskaitoje svoris 850 kg, CMR – 920 kg, o pakavimo lape – 12 palečių. Muitinė nemėgsta tokių istorijų. Užtrunka ir tada, kai prekės kodas abejotinas, nėra EORI, nenurodytas Incoterms arba pirkėjas JK nepasiruošęs importui. Būna ir išorinių dalykų: terminalo eilės, sistemos lėtumas, patikrinimai. Todėl prieš išvykimą reikia turėti ne tik „kažkokius popierius“, o tvarkingą rinkinį.

Ar yra skubus tvarkymas savaitgaliais?

Taip, skubus tvarkymas savaitgaliais dažnai įmanomas, bet tik jei yra visi duomenys. Jei trūksta sąskaitos, EORI ar prekės aprašymo, savaitgalis nepadės. Tokiais atvejais skubumas reiškia ne stebuklą, o tai, kad žmogus dirba ne darbo valandomis. Už tai paprastai taikomas papildomas mokestis, pvz., 50–150 EUR, priklausomai nuo situacijos. Jei krovinys jau stovi pasienyje, kaina gali augti, nes reikia derinti vežėją, terminalą ir deklaraciją. Geriau sutvarkyti viską penktadienį nei sekmadienį ieškoti, kas dar atsakys į telefoną.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo pigiau, o paskui išeina brangiau?

Nes kartais kaina apima tik deklaracijos įvedimą, o ne realų problemos sutvarkymą. Yra įmonių, kurios paims 20–30 EUR, įves tai, ką gavote, o jei muitinė klausia – „tai jau jūsų reikalas“. Po to klientas moka už korekcijas, sandėliavimą, laukimą, papildomus skambučius. Esu matęs, kad „pigus“ variantas galiausiai kainavo kelis šimtus eurų daugiau. Patikimas muitinės brokeris ne visada pigiausias, bet jis bent jau pasakys, kur yra rizika. O ne tik paspaus mygtuką ir dings.

Rizikos, klaidos ir kaip jų išvengti

Kokios klaidos dažniausiai stabdo muitinės formalumų tvarkymo paslaugas į UK?

Dažniausiai stringa netikslus prekės aprašymas, blogas kodas, klaidinga vertė, trūkstamas EORI ir nesutampantys svoriai. Dar viena populiari klaida – Incoterms paliekamas tuščias arba parašomas „DAP“, nors realiai pardavėjas atsako už daugiau nei turėtų. Kartais sąskaitoje nurodytas pirkėjas, o CMR – kitas gavėjas. Toks neatitikimas atrodo mažas, bet muitinei tai signalas. Todėl prieš išvykimą reikia patikrinti bent tris dalykus: kas, kiek ir už kiek. Skamba paprastai, bet praktikoje čia krenta daug krovinių.

Ar galima deklaruoti prekes kaip dovaną, pavyzdžius ar remontą?

Galima, jei tai tikrai yra dovana, pavyzdžiai be komercinės vertės arba remontas. Bet reikia tai pagrįsti dokumentais. Pavyzdžiams rašoma reali vertė, dažniausiai su pastaba, kad jie nėra skirti pardavimui. Remontui reikia nurodyti, kad prekė grįš atgal, kitaip muitinė gali matyti tai kaip importą ar eksportą. Jei siunčiate klientui prekę ir tik vadinate ją pavyzdžiu, tai nėra pavyzdys. Tokiais atvejais geriau nekurti pasakos. Popieriuje viskas turi atitikti realybę, kitaip vėliau tenka aiškintis daug nemaloniau.

Ką daryti, jei prekės jau išvažiavo, o dokumentai neparengti?

Pirmiausia – neslėpti. Jei prekės jau kelyje į Dover, Calais, Zeebrugge ar kitą maršrutą, reikia nedelsiant siųsti viską, ką turite. Kartais dar galima paruošti deklaraciją prieš atvykimą į terminalą. Bet jei vairuotojas jau stovi eilėje, o muitinės numerio nėra, prasideda laukimas. Turėjau atvejį, kai mašina su elektronika stovėjo netoli Doverio, nes sąskaitoje nebuvo normalaus prekės aprašymo. Sutvarkėme, bet klientas mokėjo už laiką ir nervus. Todėl taisyklė paprasta: dokumentai prieš ratą, ne ratas prieš dokumentus.

Ar konteinerį gali sulaikyti uoste?

Taip, ir dar kaip gali. Konteineris Tilbury, Felixstowe, Southampton ar Liverpool uoste gali būti sulaikytas dėl dokumentų trūkumo, patikrinimo, netikslios vertės ar draudžiamos prekės. Kartais kaltas ne klientas, o tiesiog sistema pažymi krovinį patikrinimui. Bet dažniausiai problema slypi popieriuose: trūksta sertifikato, klaidingas kodas, nesuprantamas aprašymas. Sandėliavimas uoste greitai darosi brangus – gali būti 50–200 EUR per dieną, priklausomai nuo vietos ir operatoriaus. Todėl prieš išsiunčiant konteinerį reikia patikrinti ne tik kainą, bet ir visą grandinę.

Kas atsakingas, jei dokumentuose klaida?

Atsakomybė priklauso nuo to, kas davė duomenis ir kas juos tvarkė. Jei klientas atsiuntė klaidingą sąskaitą, jis atsakingas už tos sąskaitos turinį. Jei brokeris matė akivaizdų neatitikimą ir nieko neklausė, tada jau atsiranda profesinė atsakomybė. Aš visada sakau: siųskite dokumentus, bet dar geriau – klauskite, jei kas nors atrodo keistai. Blogas variantas yra tas, kai visi mano, kad „kažkas kažkada patikrino“. Taip neklientui, taip ir vežėjui gali atsieiti brangiai. Geriau nepatogus klausimas prieš išvykimą nei ginčas po savaitės.

Praktika po Brexit ir kasdienės situacijos

Ar po Brexit vis dar reikia deklaracijų į Didžiąją Britaniją?

Taip, po Brexit deklaracijos į Didžiąją Britaniją yra būtinos. JK nebėra ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalis, todėl krovinys turi būti eksportuotas iš ES ir importuotas į JK. Tai liečia ir mažas siuntas, ir pilnus sunkvežimius, ir konteinerius. Keičiasi tik tam tikros procedūros, sistemos, terminai, bet esmė lieka: muitinė nori žinoti, kas juda, kodėl ir už kiek. CDS sistema dabar yra pagrindinė JK pusėje, o ne senasis CHIEF, kuris jau buvo palaipsniui uždaromas. Tai vienas tų dalykų, kurį tenka nuolat atnaujinti.

Ar galite padėti eksportui iš UK į Lietuvą?

Taip, padedame ir atvirkštinei krypčiai – kai prekė važiuoja iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ar kitą ES šalį. Tuomet reikia JK eksporto deklaracijos, transporto duomenų, tranzito arba importo į ES, PVM klausimų. Jei prekė važiuoja per Nyderlandus, Belgiją ar Vokietiją, gali būti tranzito procedūra iki Lietuvos. Tai nėra visada paprasta, ypač kai dokumentai ruošiami skubotai. Bet jei yra sąskaita, EORI, kodai ir aiškus maršrutas, darbas susitvarko. Svarbiausia – nepadaryti klaidos dar JK pusėje, nes paskui taisymas ES muitinėje bus ilgesnis.

Ką klientui geriausia pasakyti prieš užsakant pervežimą į UK?

Prieš užsakant pervežimą į UK, geriausia pasakyti sau: „Pirmiausia dokumentai, paskui mašina.“ Reikia žinoti gavėją, tikslų adresą, prekės kodą, vertę, svorį, kiekį, Incoterms ir EORI. Jei prekė maistinė, medinė, cheminė ar su baterijomis, reikia papildomų dokumentų. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar vežėjas dirba su JK maršrutais po Brexit, o ne tik sako „važiuojam, bus kaip bus“. Bus, tik klausimas, kur ir už kiek. Todėl prieš pasirašant pervežimą verta turėti bent preliminarų dokumentų sąrašą.

Išvada

Taigi, muitinės formalumų tvarkymo paslaugos į UK yra reikalingos beveik visada, kai krovinys kerta ES ir Jungtinės Karalystės sieną. Jos padeda išvengti sustojimų Doverio, Tilbury, Felixstowe ar kituose terminaluose, sumažina riziką ir tvarko eksporto bei importo deklaracijas. Geriausia pradėti nuo dokumentų, EORI, prekės kodo ir realios vertės. Jei viskas paruošta prieš išvykimą, kelionė būna daug ramesnė. O jei ne – tada prasideda tie skambučiai, kurių niekas nemėgsta.