Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar teikiate biuro perkėlimo paslaugas į Jungtinę Karalystę?
Įvadas
Taip, biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę yra viena iš tų užduočių, kurias per 20+ metų tarptautinių pervežimų esu matęs visokiausių: nuo kelių stalų Vilniuje iki Kauno firmos, kuriai reikėjo perkelti serverinę, archyvą ir 30 darbuotojų darbo vietas į Mančesterį. Po „Brexit“ tai nebėra „užkėlėm į priekabą ir važiavom“ – reikia dokumentų, muitinės, laiko langų, pakavimo, kartais sandėliavimo. Žemiau rašau taip, kaip aiškinčiau klientui telefonu, be gražių pasakų. Kartais bus šiek tiek netvarkinga, nes taip ir būna pervežimuose.
DUK: Biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę – kas iš tikrųjų įeina
Ar biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę reiškia tik transportą?
Ne, ir čia prasideda daug nesusipratimų. Biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę yra transportas, bet kartu ir inventorizacija, pakavimas, baldų išardymas, kompiuterių nuėmimas, muitinės dokumentai, draudimas, iškrovimas ir dažnai montavimas vietoje. Jei klientas sako „mums tik mašina“, aš iškart klausiu, kas išardys stalus ir kas pasirašys priėmimą Londone. Be to, po Brexit net senas kėdes reikia aprašyti normaliai, ne „stuff“. Taip, kai kurie darbai gali būti atskiri, pavyzdžiui pakavimo paslaugos, bet planas turi būti vienas. Tai skamba daug, bet be šių detalių biuras JK gali stovėti uždarytas.
Ar galite perkelti biurą iš Lietuvos į Angliją, Škotiją ar Velsą?
Taip, vežame į Angliją, Škotiją ir Velsą, nuo Doverio iki Edinburgo, nuo Bristolio iki Aberdyno. Praktiškai dažniausiai darbas eina per Doverį–Kalė arba Zeebrugge–Hull, kas kartais patogiau, kai kraunama šiaurėje. Dėl Šiaurės Airijos aš visada pasitikslinu atskirai, nes ten taisyklės dėl muitinės ir VAT gali būti kitokios. Ne visada žinau 100% be brokero patikrinimo, todėl geriau neapsimesti. Bet jei adresas Mančesteryje ar Kardife, tai jau standartinis maršrutas, tik ne pigus. Maršrutą parenkame pagal adresą, ne pagal tai, kuris vairuotojas laisvas.
Kas turi pasirūpinti leidimais naujame biure Londone ar Birmingame?
Dažniausiai klientas arba jo nuomotojas, bet pervežėjas turi žinoti viską iš anksto. Reikia loading bay, lifto rezervacijos, leidimo sustoti, kartais gatvės uždarymo ar council leidimo. Esu matęs situaciją Mančesteryje: viskas paruošta, vairuotojas atvažiavo, o apsauga neleido į kiemą, nes užsakymas nebuvo įvestas sistemoje. Tai kainavo dieną ir nervų. Ne gražu, bet realu. Jei naujas biuras Londone, be leidimų geriau net neplanuoti ryto 8 valandai. Tokius dalykus geriau tikrinti telefonu su nuotraukomis, ne tik elektroniniu paštu.
Ar darote viską nuo inventorizacijos iki darbuotojų vietų sumontavimo?
Taip, jei tai įrašyta pasiūlyme. Mes galime pradėti nuo inventorizacijos, tada dėžės, etikečių, spalvų kodų, baldų išardymo, IT nuėmimo ir galiausiai montavimo. Bet čia svarbu neapsigauti: montavimas nėra stebuklas, jį reikia suplanuoti. Jei norite, kad darbuotojai pirmadienį sėstų prie stalų, sekmadienį niekas nenori „kažkaip pabandyti“. Gerai veikiantis planas atrodo nuobodžiai, ir tai yra gerai. Dar pridėčiau: kas atsakingas už klaviatūras, monitorių laikiklius ir senus baldus, turi būti aišku prieš kraustymo dieną.
Tarptautinis biuro kraustymas į JK po Brexit ir dokumentai
Kodėl po Brexit biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę trunka ilgiau?
Po Brexit JK nebėra ES muitų zonoje, tad krovinys iš Lietuvos eina per eksportą ir importą. Tai reiškia deklaracijas, prekių kodus, vertę, siuntėjo ir gavėjo duomenis, kartais licencijas ar papildomus paaiškinimus. Anksčiau vairuotojas tiesiog kirsdavo sieną, dabar dokumentai turi būti sutvarkyti prieš išvykimą. Ne visada muitinė tikrina, bet kai tikrina, laukimas gali būti nuo kelių valandų iki dienos. Pataisau: ne visada pervežėjas pats parašo visus muitinės tekstus, dažniausiai dirbama su brokeriu. Tai nėra panika, tik kita tvarka. Dėl to realus terminas dažnai yra ne kilometrai, o dokumentų švarumas.
Kokius dokumentus reikia ruošti biuro įrangai ir baldams?
Reikia bent jau komercinės sąskaitos arba proforma, pakuočių lapo, transporto dokumento CMR, EORI numerių ir prekių kodų. Jeigu vežate kompiuterius, reikia modelių, serijinių numerių arba bent kiekio ir vertės. Baldams tinka aprašymas: metalinės spintos, mediniai stalai, biuro kėdės, naudota įranga. Visi dokumentai turi buti suderinti su realia krovinio verte. Jei sąskaitoje rašoma 100 eurų už serverį, o realiai jis kainavo 2500, gali kilti klausimų. Jei vertės nėra, muitinės klausimai ateina greičiau nei pati mašina.
Ar reikia muitinės brokerio, ar pervežėjas viską sutvarko?
Pervežėjas gali suorganizuoti, bet muitinės deklaracijas dažniausiai ruošia brokeris. Mes turime partnerių, kurie dirba su JK importu, bet klientas vis tiek turi duoti tikslius duomenis. Be jūsų informacijos apie įrangą, vertę ir paskirtį brokeris spės, o spėlionės muitinėje niekam nepadeda. Taip, tai gali erzinti, ypač kai visi nori greitai. Bet geriau vieną kartą surinkti dokumentų sąrašą nei paskui aiškintis uoste. Paprastai užtenka vienos lentelės, bet ji turi būti normali, ne nuotrauka iš telefono.
Kas nutinka, jei dokumentuose parašyta tik „used office furniture“?
Tai beveik garantuotas būdas sustabdyti krovinį. Muitinė nori suprasti, kas tiksliai važiuoja, kiek vienetų, iš kokios medžiagos, kokia vertė ir ar tai naudota komercinė įranga. „Used furniture“ gali užtekti labai bendram aprašymui, bet prie jo turi būti packing list su detalėmis. Esu matęs įmonių, kurios sutaupydavo 80 eurų dokumentams, o paskui mokėdavo daugiau už laikymą sandėlyje. Blogas popierius visada brangesnis, nei atrodo pirmą dieną. Todėl aprašymai turi būti nuobodūs, tikslūs ir be marketingo.
Biuro įrangos, IT ir serverių gabenimas į Londoną, Mančesterį, Edinburgą
Ar saugu gabenti kompiuterius, monitorius ir serverius tarptautiniu reisu?
Taip, jei nesielgiama kaip su statybinėmis plytomis. Monitoriai ir kompiuteriai turi būti supakuoti į dėžes, su kampų apsauga, plėvele ir, kai įmanoma, originaliomis dėžėmis. Serveriams reikia specialaus plano: atsarginės kopijos, išjungimas, kabelių žymėjimas, vežimas vertikaliai ir apsauga nuo drėgmės. Vieną kartą klientas norėjo taupyti ant putplasčio, o paskui trūkusi rankena kainavo daugiau nei visas pakavimas. IT įranga nemėgsta heroizmo. Tas pats galioja monitorių laikikliams, kurie lengvai pasimeta.
Ar reikia išmontuoti serverinę prieš kraustant biurą į JK?
Taip, serverinę reikia paruošti prieš kraustymą, ne krovininėje aikštelėje. Idealu, kad IT komanda arba rangovas padarytų backup, išjungtų sistemas tvarkingai, pažymėtų kabelius ir paruoštų naują schemą. Mes galime išmontuoti stovus, jei tai sutarta, bet loginio nustatymo ir duomenų bazės neatstatinėju aš. Čia reikia žmogaus, kuris tikrai supranta serverius. Beje, UPS baterijos kartais turi atskirų vežimo reikalavimų, todėl jas verta patikrinti iš anksto. Geriau praleisti vieną valandą planui nei tris dienas atstatymui.
Ką daryti su spausdintuvais, kavos aparatais ir kita smulkia įranga?
Spausdintuvus reikia nuimti, kasetes apsaugoti, o kavos aparatus išvalyti ir nusausinti. Skamba kaip smulkmena, bet vanduo aparate per parą sunkvežimyje gali padaryti labai nemalonų vakarą. Spausdintuvų vertės ir kiekiai turi būti dokumentuose, ypač jei jie brangesni. Jei tai nuomota įranga, dar reikia patikrinti sutartį, nes ne visada ją galima vežti į užsienį. Beje, kavos aparatas dažnai dingsta paskutinę minutę, nes kas nors dar „tik vieną cappuccino“. Ir taip, tonerio dėžutės nėra geras suvenyras kelionei.
Ar galima gabenti dokumentų archyvus ir konfidencialius failus?
Taip, bet čia jau reikia tvarkos, ne maišų iš sandėliuko. Dokumentai turi būti dėžėse, sunumeruoti, užplombuoti arba užklijuoti taip, kad matytųsi, jei kas atidaryta. Konfidencialiems dokumentams geriau naudoti specialų vežimą su perdavimo aktu ir, jei reikia, naikinimo paslauga seniems popieriams. GDPR nėra dekoracija, ypač kai vežami klientų duomenys. Jei archyvas didelis, galima daryti etapais, kad biuras nedirbtų sustojęs. Seniems dokumentams galima planuoti saugų sunaikinimą vietoje.
Kokios biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę kainuoja ir kiek tai užtrunka
Kada biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę tampa sudėtingesnės?
Tuomet, kai perkėlimas nėra tik „visi baldai į vieną mašiną“. Sudėtingumo prideda lifto rezervacijos, apsaugos taisyklės, serverinė, dalinis perkėlimas, laikino sandėliavimo poreikis ir labai siauras iškrovimo langas. Pavyzdžiui, jei Londono biuras priima tik nuo 7 iki 9 ryto, o vairuotojas dėl kelių ar muitinės vėluoja, planas griūva. Tada reikia atsarginio lango arba sandėlio netoli miesto. Tai nėra baisu, jei žinoma iš anksto. Be plano B tokie projektai tampa loterija.
Kiek kainuoja biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę?
Kaina labai priklauso nuo apimties. Mažam biurui su keliais stalais ir dėžėmis galima matyti orientacines 1200–2500 eurų sumas, vidutiniam biurui dažniau 3500–9000 eurų. Dideliems projektams su IT, montavimu ir keliais reisais gali būti 12000–25000 eurų ar daugiau. Biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę brangsta, kai reikia muitinės brokerio, pakavimo medžiagų, draudimo ar naktinio darbo. Gerą kainą duoda tik tada, kai žinomas tikslus krovinys. Todėl pirmas rimtas klausimas visada yra: kiek tiksliai vežame?
Kodėl kaina skiriasi nuo paprasto kraustymo Vilnius–Kaunas?
Nes čia atsiranda jūros perėja, ilgesnė kelionė, kuro kainos, vairuotojo darbo laikas ir muitinės rizika. Vilnius–Kaunas yra paprastas maršrutas, o Vilnius–Londonas gali reikšti 2–4 dienas su keltu, laukimu ir dokumentų tikrinimu. Dar yra Londono congestion charge, parkavimo leidimai, keltų bilietai ir tai, kad JK vairuotojai nėra pigūs. Kartais klientai nustemba, kodėl pasiūlymas didesnis nei vietiniam kraustymui. Bet sąmata be šių dalykų yra tik gražus popierius. Dar kaina auga, kai reikia dviejų žmonių komandos vietoje.
Ar galima derinti su sandėliavimu, jei naujas biuras dar nėra paruoštas?
Taip, ir kartais tai išgelbsti projektą. Galima sandėliuoti dėžes, baldus ar visą krovinį kelias dienas ar kelias savaites, pavyzdžiui sandėliavimas prie uosto arba JK mieste. Kaina dažnai skaičiuojama už paletę, apie 35–90 eurų savaitei, bet priklauso nuo sąlygų. Ne visada gerai viską kišti į sandėlį, nes paskui sunku rasti konkrečią dėžę su adapteriais. Čia reikia etikečių, ne tik vietos. Sandėlis turi turėti apsaugą ir galimybę greitai išduoti krovinį.
Pakavimas, apsauga, draudimas ir realūs rizikos taškai
Ar baldai turi būti išardyti, ar galima vežti kaip stovi?
Kai ką galima vežti surinktą, bet ne viską. Stalai su metaliniais rėmais dažnai keliauja išardyti, kad neužimtų viso vilkiko. Stikliniai stalai, lentynos, spintos ir brangios kėdės turi būti apsaugoti daug geriau. Jei baldai seni, laminatas jau atšokęs, reikia pasakyti iš anksto, kitaip priėmimo metu bus ginčas, kas buvo įbrėžimas prieš ir kas po. Nuotraukos prieš pakrovimą kartais gelbsti geriau nei ilgas pokalbis. Senus baldus verta įvertinti realistiškai, ne emociškai.
Koks draudimas tikrai reikalingas tarptautiniam biuro perkėlimui?
Standartinis CMR draudimas nėra pilnas krovinio draudimas. Jis dažnai ribojamas pagal svorį, apie 8,33 SDR už kilogramą, tad monitoriui tai gali būti per mažai. Jei vežate serverius, kompiuterius ar vertingus baldus, žiūrėkite atskirą krovinių draudimą iki faktinės vertės. Kaina dažnai būna apie 0,3–0,8 procento nuo deklaruotos vertės, bet sąlygos skiriasi. Čia geriau perskaityti krovinių draudimas, nei manyti, kad „jau apdrausta“. Jeigu vertė didelė, sąlygas reikia patvirtinti raštu.
Ką daryti, jei senus baldus reikia išmesti JK?
Galima, bet negalima tiesiog palikti prie konteinerio ir pasakyti „tvarkykitės“. JK turi savo atliekų tvarkymo taisykles, o kai kuri elektronika patenka į WEEE kategoriją. Jei senus monitorius, baterijas ar spausdintuvus reikia utilizuoti, reikia vietinio partnerio. Klientas dažnai pamiršta, kad atsakomybė neišgaruoja, kai krovinys iškrautas. Mes galime sujungti su vietiniu rangovu, bet tai turi būti suplanuota prieš reisą. Tai ypač svarbu dideliuose miestuose, kur konteinerių vietos ribotos.
Ar galima tik dalį biuro perkelti į Jungtinę Karalystę?
Taip, daliniai perkėlimai yra normalus dalykas. Vieni klientai pirmiausia perkelia serverinę ir archyvą, paskui baldus, o dar vėliau darbuotojų dėžes. Tai brangiau už vieną didelį reisą, bet kartais protingiau, nes biuras toliau dirba. Svarbiausia turėti aiškias etikečių serijas ir žinoti, kurios dėžės važiuoja pirmos. Kitaip JK biure atsiras „mistinė“ dėžė su finansų dokumentais. Todėl fazių grafikas turi būti toks pat svarbus kaip kaina. Be jo visi bėga greičiau, bet niekas nežino, kur eiti.
Planavimas, montavimas ir kaip nesugadinti darbo savaitės
Kiek laiko prieš perkėlimą reikia pradėti planuoti?
Dideliam biurui pradėčiau bent prieš 6–10 savaičių. Mažam projektui gali užtekti 3–4 savaičių, jei viskas paprasta ir nėra IT. Bet JK pusėje reikia laiko leidimams, sandėliui, dokumentams ir montuotojams. Dar reikia įvertinti šventes, uosto eiles ir tai, kad gruodį niekas nebegarantuoja stebuklų. Kuo vėliau pradedate, tuo daugiau bus naktinių darbų ir papildomų kaštų. Mažiems pakeitimams geriau palikti rezervą.
Ar darbuotojams reikia kažką daryti prieš kraustymo dieną?
Darbuotojai turi išsivalyti stalus, asmeninius daiktus susidėti į savo dėžes ir viską pažymėti. Geriau duoti kiekvienam spalvą ar numerį, kad Londone dėžės keliautų į savo vietą. Kompiuterių laidai, dokai ir ausinės taip pat turi būti su asmens vardu. Jei kas palieka „tik šią dėžę koridoriuje“, ji greičiausiai bus paskutinė surasta. Komunikacija čia svarbesnė nei raumenys. Tikrai, tai skamba kaip biurokratija, bet kraustymo dieną visi džiaugiasi, kai niekas neklausia, kur dingo dokas.
Kaip atrodo kraustymo diena iš Lietuvos iki biuro JK?
Paprastai ryte krovinys pakraunamas Lietuvoje, tada važiuojama link Vakarų Europos uosto. Toliau kelias eina per keltą arba kontinentinį maršrutą, o po to į JK, laikantis vairuotojo darbo laiko taisyklių. Tai retai būna „ryte išvažiavom, vakare sumontavom“. Jei krovinys iš Lietuvos į pietų Angliją, realiai galima tikėtis kelių dienų, o ne stebuklo. Kartais viena diena dingsta dėl dokumentų, ir visi tą dieną jaučia. Dėl to geriau planuoti pristatymą su atsargine diena.
Ką tikrinti priėmus biurą Jungtinėje Karalystėje?
Pirma, palyginti inventorizaciją su tuo, kas atvažiavo. Antra, apžiūrėti baldus, IT įrangą ir dėžes, kol komanda dar vietoje. Jei matote įbrėžimą ar trūkstamą dalį, reikia fiksuoti nuotraukomis ir pažymėti priėmimo dokumentuose. CMR pasirašyti „be pastabų“ tada, kai viskas tikrai gerai. Paskui sumontuojami stalai, kėdės, spintos ir darbuotojų vietos pagal planą. Po to jau galima kvailai šypsotis, kad biuras vėl gyvas. Jei viskas gerai, priėmimas trunka ne valandas, o minutes.
Išvada
Trumpai: taip, teikiame ir organizuojame tokius perkėlimus, bet normaliai tai nėra vien sunkvežimis iki Londono ar Mančesterio. Reikia inventorizacijos, pakavimo, muitinės, IT plano, draudimo ir aiškaus laiko lango naujame biure. Jei viskas surašyta prieš startą, procesas eina gan sklandžiai. Jei pradedama „čia greitai“, prasideda brangūs nesusipratimai. Todėl biuro perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę veikia geriausiai tada, kai žmogus sako tiesą apie baldus, kompiuterius, terminus ir biudžetą.