perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Taip, teikiamos konsultacijos kraustantis iš Jungtinės Karalystės, ir jos tikrai ne tik apie „kiek kainuos pervežimas“. Kraustymasis iš JK į Lietuvą, Latviją, Lenkiją ar kitą Europos šalį dažnai prasideda nuo paprasto klausimo: ar man reikia konteinerio, ar užteks dalinio krovinio? Realiame gyvenime viskas būna netvarkingiau – vieni turi tik du lagaminus ir dviratį, kiti krauna virtuvę, baldus, dokumentus, automobilių ir dar šunį. Todėl geras patarimas prieš užsakant pervežimą sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų.
Taip, ir dažnai net geriau kreiptis anksčiau. Data gali keistis, nuomos pabaiga Londone ar Mančesteryje gali pasislinkti, o darbas ar skrydis – taip pat. Konsultacijos metu galima susidėlioti planą: kada surinkti krovinius, kiek laiko reikia pakuoti, ar reikia sandėliavimo, ar geriau rinktis dalinį krovinį. Aš visada sakau – nedarykite taip, kaip vienas klientas, kuris likus dviem dienoms iki skrydžio pamatė, kad sofa į lagaminą netelpa. Nebūtinai viskas vyks sklandžiai, bet bent žinosite, kur stovite.
Dažniausiai pirminė konsultacija būna nemokama arba įskaičiuota į tolimesnį pasiūlymą, jei klientas užsako pervežimą. Jei situacija sudėtinga – pavyzdžiui, kraustotės iš Birmingamo, turite daug baldų, automobilį ir dar reikia muitinės dokumentų – gali reikėti daugiau laiko. Tuomet kai kurios įmonės ima mokestį už detalų planavimą. Bet sąžiningai: jei kas nors prašo didelės sumos tik už „pasikalbėjimą“, aš būčiau atsargesnis. Pervežimų srityje pasitaiko įmonių, kurios gražiai kalba, o tada sąskaitoje atsiranda stebuklų.
Labai padeda. Dalinis krovinys tinka, kai turite kelias dešėtis dėžių, porą baldų, buitinius daiktus, dviračius ar mažesnę virtuvę. Pilnas konteineris dažniau reikia šeimai, kuri kraunasi namo turinį: sofą, stalus, lovą, spintas, buitinę techniką. Ne visada didesnis variantas reiškia geresnį. Kartais klientas užsisako konteinerį, nors pusė vietos liktų tuščia, o kitas taupo ir laukia dalinio krovinio. Čia reikia žiūrėti į tūrį, datą, biudžetą ir riziką.
Paruoškite bent apytikslį sąrašą: baldai, dėžės, prietaisai, automobiliai, specialūs daiktai. Gerai, jei turite nuotraukų, ypač kai kraunatės iš namo Edinburge, Bristolyje ar Liverpulyje. Nuotrauka kartais pasako daugiau nei dešimt žinučių. Jei turite pianiną, treniruoklį, didelį televizorių ar antikvarinį komodą, parašykite tai atskirai. Ir dar – pasižymėkite adresus, aukštus, liftą ar laiptus. Tai skamba smulkmena, bet vėliau gali kainuoti papildomai.
Gali, ir realybėje taip dažniausiai vyksta. Vieni klientai siunčia vaizdo skambutį iš sandėliuko, kiti – sąrašą naktį, kai vaikai jau miega. El. paštas geresnis detaliam pasiūlymui, nes viskas lieka raštu: kaina, terminai, sąlygos, draudimas. WhatsApp tinka greitiems klausimams, bet kartais žinutės pasimeta. Aš visada prašau svarbiausius dalykus patvirtinti el. paštu. Ne todėl, kad nepasitikiu žmonėmis, o todėl, kad pervežimuose „aš maniau“ yra labai brangi frazė.
Taip, net jei turite tik kelias dėžes ir vieną bagažinę daiktų, konsultacija vis tiek prasminga. Gal nereikės viso pervežimo – gal užteks kurjerio, dalinio krovinio arba kelių klientų sujungto reiso. Maži kroviniai iš Jungtinės Karalystės kartais kainuoja keistai, nes vežėjui reikia suplanuoti maršrutą, degalus, vairuotojo laiką ir pristatymą. Bet geras patarimas gali padėti nesumokėti per daug. Pavyzdžiui, vienas klientas norėjo vežti tris dėžes iš Oksfordo į Kauną, o galiausiai pigiau išėjo sujungti siuntą su didesniu kroviniu.
Kaina gali keistis dėl kuro, sezono, laisvų vietų, muitinės procedūrų, adresų sunkumo ar papildomų paslaugų. Jei pasiūlyme buvo nurodyta „iki pirmo aukšto be lifto“, o realybėje penktas aukštas ir liftas sugedęs, kaina tikrai keisis. Taip pat keičiasi, kai klientas pamiršta paminėti skalbimo mašiną, dviračius ar statybinį dulkių siurblį. Ne visada tai yra bandymas „prikabinti“. Kartais tiesiog pradinėje informacijoje kažko nebuvo. Todėl sąrašas turi būti kuo tiksliau, net jei jis neatrodo gražus.
Ne, tikrai ne. Pigiausias variantas dažnai atrodo puikiai iki tol, kol reikia atsakomybės, draudimo ar normalaus termino. Pervežimuose maža kaina kartais reiškia ilgą laukimą, perkrovimus, neaiškius tarpininkus ar bendravimą tik telefonu. Aš esu matęs klientų, kurie sutaupė 150–300 svarų, o paskui mėnesį laukė baldų ir dar mokėjo už papildomus skambučius. Žinoma, brangiausias pasiūlymas irgi nebūtinai geriausias. Reikia žiūrėti, kas konkrečiai įeina į kainą, kas draudžiama ir kas realiai atsakys, jei kas nors nutiks.
Dažniausiai kainą kilsteli dideli baldai, buitinė technika, automobiliai, motociklai, pianinai, treniruokliai, dviračiai ir trapūs daiktai. Sofa pati savaime nėra problema, bet jei ji didelė, sunki ir nebeišsirenka, reikia daugiau darbo. Skalbimo mašina taip pat nėra paprastas daiktas – ji sunki, turi būti tvirtinama, o kartais reikia išleisti vandenį. Net maži dalykai, kaip stikliniai stalai ar veidrodžiai, gali padaryti didelę įtaką pakavimui. Todėl sąraše geriau parašyti per daug negu per mažai.
Galima, bet tik tada, kai informacija gana tiksli. Fiksuota kaina turi būti pagrįsta sąrašu, nuotraukomis, adresais, aukštais, pakrovimo ir iškrovimo sąlygomis. Jei klientas sako „turėsiu apie 20 dėžių“, o realybėje yra 60, fiksuota kaina nebegalioja. Sąžiningoje įmonėje tai paaiškinama iš anksto. Kita vertus, jei įmonė žada fiksuotą kainą be jokių klausimų, čia jau reikėtų sustoti. Pervežimai nėra burimas iš kavos tirščių, nors kartais atrodo, kad kai kas bando būtent taip dirbti.
Taip, konsultuojama ir dėl muitinės klausimų, nes po „Brexit“ tai tapo viena nemaloniausių dalių. Asmeniniai daiktai dažniausiai gali būti vežami su tam tikrais dokumentais, bet reikia žinoti, kas esate, kur kraustotės, kiek laiko gyvensite Lietuvoje ir ką vežate. Dokumentai gali skirtis priklausomai nuo situacijos. Aš ne visada žinau 100% kiekvieno specifinio atvejo be papildomo pasitikrinimo, todėl geriau klausti konkretaus brokerio ar muitinės specialisto. Klaida popieriuje gali sustabdyti krovinį.
P85 forma dažniausiai siejama su HMRC ir išvykimu iš Jungtinės Karalystės, mokesčių rezidencijos klausimais. Ji nėra visada tiesiogiai pervežimo dokumentas, bet gali būti svarbi bendrame kraustymosi procese. Jei dirbote JK, gavote pajamų, turite mokesčių grąžinimo klausimų ar keičiate rezidenciją, verta pasitikrinti. Konsultacijos dėl pervežimo nepadengia visų mokesčių niuansų, todėl kartais reikia buhalterio. Nesupainiokime – vienas veža baldus, kitas tvarko mokesčius, nors klientui tai atrodo vienas didelis chaosas.
Dažniausiai reikia inventorinio sąrašo anglų kalba, asmens dokumentų, adreso patvirtinimo, informacijos apie daiktų vertę ir kartais deklaracijos. Jei vežate asmeninius naudotus daiktus, situacija paprastesnė nei vežant prekes pardavimui. Bet jei konteineryje atsiras naujų dėžučių su parduotuvės etiketėmis, muitininkas gali užduoti klausimų. Todėl sąraše rašykite realiai: „naudota sofa“, „naudotas stalas“, „asmeniniai drabužiai“. Ne „įvairūs daiktai“ – tai skamba kaip kvietimas pasitikrinti kruopščiau.
Draudimas nėra tik popierėlis. Pervežant baldus iš Londono į Vilnių, per Gdanską ar Klaipėdą, krovinys juda daug, kraunamas, iškraunamas, kartais laukia terminaluose. Gali įvykti smulkus įbrėžimas, drėgmės pažeidimas, neteisingas pakrovimas ar vėlavimas. Pilnas draudimas ne visada dengia viską, todėl reikia skaityti sąlygas. Kai kurie daiktai, kaip senos spintos, pigūs stalai ar savarankiškai supakuoti stiklai, gali būti ribojami. Bet vežti be jokio draudimo – rizika, kurią aš klientams rekomenduočiau labai retai.
Paprastai taip, bent jau paaiškinama, kokios draudimo opcijos egzistuoja ir ką jos dengia. Gera konsultacija nereiškia, kad kas nors pasirašys už jus magišką popierių be sąlygų. Reikia suprasti draudimo sumą, išskaitas, išimtis ir pakavimo reikalavimus. Jei daiktus pakavote patys laikraščiais ir maišais, draudikas gali klausti daugiau. Jei profesionalai pakavo baldus, veidrodžius ir techniką, situacija aiškesnė. Mano praktikoje geriausia viską fiksuoti nuotraukomis prieš pakrovimą – paskui tai labai pravartu.
Taip, ir pakavimas yra viena tų vietų, kur žmonės dažniausiai permoka arba, atvirkščiai, sutaupo kvailai. Galite pakuoti patys, bet trapūs daiktai, televizoriai, veidrodžiai, indai ir baldų kampai reikalauja atsakomybės. Konsultacijos metu pasakoma, ką geriau išardyti, ką apsaugoti, ką dėžiuoti atskirai. Jei turite brangų paveikslą ar seną komodą, neslėpkite to sąraše. Kartais vienas blogai supakuotas daiktas sugadina kelis kitus, o tada visi pyksta, nors problema buvo paprasta – trūko kartono, plėvelės ar kantrybės.
Gali, bet ne viską rekomenduočiau. Drabužius, knygas, indus, kasdienius daiktus daugelis pakuoja patys. Bet televizorių, didelius veidrodžius, stiklinius stalus, pianiną ar brangią techniką geriau palikti specialistams. Jei pakuojate patys, naudokite tvirtas dėžes, žymėkite šonus, nepalikite tuščių vietų. Knygų dėžės neturi būti per sunkios – patikėkit, nugarą prisimenate dar ilgai. Ir dar: nenaudokite šiukšlių maišų svarbiems daiktams. Terminaluose tai atrodo ne kaip krovinius, o kaip problema.
Taip, sandėliavimas dažnai būtinas. Pavyzdžiui, nuomos terminas JK baigiasi birželio 15 d., o butas Lietuvoje laisvas tik nuo liepos 1 d. Tuomet krovinius reikia kur nors dėti. Sandėliavimas gali būti trumpalaikis arba ilgesnis, priklausomai nuo poreikio. Svarbu žinoti, ar sandėlis saugomas, ar apšildomas, ar galima vėliau pasiimti tik dalį daiktų. Ne visos įmonės tai siūlo normaliai. Kai kurios tiesiog „kažkur palieka“, o tai nėra tas pats kaip tvarkingas sandėliavimo procesas.
Geriausia pradėti bent prieš 4–6 savaites, o sezono metu – dar anksčiau. Vasarą, prieš mokslo metus ir prieš šventes vietų būna mažiau, o kainos gali šokinėti. Jei kraustotės iš didelės šeimos namo, pradėkite dar anksčiau, nes vien sąrašo sudarymas užtrunka. Reali situacija: klientas galvoja, kad turi „tik kelis baldus“, o po trijų valandų video skambučio paaiškėja garažas, sodo įrankiai ir senas šaldiklis. Todėl kuo anksčiau pradedate, tuo mažiau bėgate pabaigoje.
Būtinai. Tai vienas svarbiausių klausimų, nors skamba banaliai. Pervežimas iš Jungtinės Karalystės nėra pigus pasivaikščiojimas parduotuvėje, todėl kartais apsimoka parduoti, paaukoti ar išmesti senus baldus. Ypač jei daiktas pigus, sunkus ir lengvai daužomas. Kita vertus, emociniai daiktai ne visada turi loginę vertę, bet žmonės kraustosi ne tik su kalkuliatore. Aš rekomenduoju padaryti tris krūvas: vežame, parduodame, nežinau. Tik trečią krūvą reikia peržiūrėti dar kartą, nes ten dažniausiai slepiasi papildomi kaštai.
Taip, maršrutas aptariamas, nes jis veikia kainą, terminus ir riziką. Krovinys iš JK gali keliauti keltu per Duvrą–Kalė, per Haridžą–Roterdamą arba kitais maršrutais, tada per Lenkiją, Vokietiją ar tiesiai į Baltijos šalį. Kiekvienas variantas turi savo pliusų ir minusų. Kartais greičiau, kartais pigiau, kartais paprasčiau dokumentams. Aš ne visada žadu konkretų maršrutą iš anksto, nes jis gali keistis dėl kelto, oro sąlygų ar eismo. Svarbiausia – aiškūs terminai ir komunikacija.
Dažniausiai realiai reikia planuoti kelias dienas arba 1–3 savaites, priklausomai nuo krovinio tipo. Pilnas krovinys gali judėti greičiau, dalinis krovinys dažnai laukia, kol susirenka kiti klientai. Jei maršrutas sudėtingas, keltuose eilės arba dokumentai stringa, terminas pailgėja. Konsultacijos metu galima duoti orientacinį laiką, bet pervežimuose niekas normalus nežada stebuklų. Kartais krovinys atkeliauja greičiau, kartais vėliau. Svarbu, kad įmonė nepradėtų dainuoti pasakų, kai jau matosi vėlavimas.
Kartais galima, bet ne visada. Jei užsakote individualų pervežimą, pasirinkti datą lengviau. Daliniame krovinyje data dažniau priklauso nuo maršruto, kitų klientų krovinių ir kelto grafikų. Galima derinti pristatymą į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ar mažesnį miestą, bet kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo sudėtingiau. Jei jums reikia „būtinai sekmadienį iki 18 val.“, sakykite tai iš karto. Ne penktadienį vakare, kai vairuotojas jau yra prie Gdansko.
Taip, konsultuojama ne tik dėl Lietuvos. Kraustomasi iš Jungtinės Karalystės į Latviją, Estiją, Lenkiją, Airiją, Vokietiją, Nyderlandus, Ispaniją ir kitur. Skiriasi dokumentai, atstumai, muitinės praktika, keltų maršrutai ir pristatymo sąlygos. Pavyzdžiui, pervežimas į Rygą ir į Varšuvą nėra tas pats procesas, nors abu yra Europoje. Todėl konsultacijoje svarbu pasakyti tikslų šalies ir miesto adresą. „Kur nors prie Berlyno“ nėra adresas, o galvos skausmas logistui.
Tai nėra malonu, bet tokie dalykai nutinka. Keltas gali vėluoti dėl oro, muitinė gali prašyti papildomų dokumentų, vairuotojas gali stringti eisme. Gera įmonė informuoja klientą, o ne dingsta iki pirmadienio. Jei turite teisingus dokumentus ir realų sąrašą, problema dažniausiai išsprendžiama. Jei sąraše parašyta „personal items“ ir nieko daugiau, gali tekti aiškintis. Todėl konsultacijos tikslas – ne tik rasti mažiausią kainą, bet ir sumažinti tikimybę, kad krovinys stos kur nors pasienyje.
Taip, automobiliai yra dažnas klausimas. Reikia žinoti markę, modelį, metus, ar automobilis važiuoja savo eiga, ar neturi techninės apžiūros, ar yra raktai, ar akumuliatorius veikia. Vežant automobilį iš JK į Lietuvą, svarbūs ir registracijos, draudimo, techninės tvarkos klausimai. Kartais pigiau pirkti automobilį Lietuvoje nei vežti seną, ypač jei jis daug kainuos paruošti. Bet jei automobilis turi sentimentalinę vertę arba yra specifinis modelis, žmonės vis tiek veža. Čia reikia skaičiuoti ne tik emociją.
Taip, galima aptarti bendrą planą, nors augintinių vežimas nėra paprastas pervežimas. Reikia paso, mikročipo, vakcinacijos nuo pasiutligės, kartais papildomų reikalavimų. Šuo, katė ar kitas gyvūnas negali tiesiog „važiuoti konteineryje su sofomis“. Dažniausiai augintinis keliauja su šeima automobiliu arba specialiomis sąlygomis. Konsultacijos metu galima suderinti, kad baldai ir augintinis nesusipainiotų grafike. Ir prašau – nepalikite gyvūno paskutinei dienai, kai visi jau pavargę, o butas tuščias.
Gali būti vežama, bet reikia pasakyti iš anksto. Dviratis nėra sunkus, bet užima vietos ir gali būti pažeistas, jei neteisingai pritvirtintas. Motociklas jau yra rimtesnis krovinys – reikia žinoti, ar jis važiuoja, ar turi degalų, kiek sveria. Sodo technika, kaip vejapjovė ar trimeris, turi būti saugiai paruošta, kad nepiltų kuras ar alyva. Dažna klaida – žmonės mano, kad „mažas daiktas“ nieko nekainuos. Pervežime vietą užima ne tik svoris, bet ir forma.
Taip, ypač jei daiktai turi realią ar emocinę vertę. Meno kūriniai, senoviniai baldai, muzikos instrumentai, dideli veidrodžiai, serveriai ar brangi technika reikalauja kitokio požiūrio. Kartais reikia specialaus pakavimo, horizontalios padėties, papildomo draudimo ar atskiro transporto. Jei daiktas neįkainojamas, pagalvokite, ar verta jį vežti per visą Europą. Aš esu matęs, kaip sena spinta atlaiko kelionę, o pigus stiklinis stalelis virsta mozaika. Todėl vertingi dalykai turi būti aptarti be gėdos.
Taip, verslo perkėlimui konsultacijos netgi labai svarbios. Gali būti vežami biuro baldai, įranga, dokumentai, kompiuteriai, sandėlio likučiai ar prekybinė technika. Čia jau ne tik asmeniniai daiktai, todėl dokumentai ir draudimas gali skirtis. Reikia žinoti, ar krovinys yra turtas, prekės, įranga nuomai ar kažkas kita. Verslo klientams dažnai svarbu ne tik kaina, bet ir terminas, PVM klausimai, inventorizacija. Blogas planas biuro perkėlime gali sustabdyti darbą savaitei, o tai kainuoja daugiau nei pervežimas.
Gera konsultacija зада (labai maža klaida, bet suprantama) daug klausimų. Bloga tiesiog sako: „Bus, kaina tokia, viskas gerai.“ Pervežimuose viskas gerai nebūna vien nuo gražaus balso. Geras specialistas klausia apie adresą, aukštą, liftą, pakavimą, dokumentus, draudimą, terminus, specialius daiktus. Jis aiškiai pasako, kas įeina į kainą ir kas ne. Jei jaučiate, kad jus ramina, bet nieko konkretaus nepaaiškina, būkite atsargesni. Patogus atsakymas ne visada yra teisingas atsakymas.
Taip, dauguma pirmųjų konsultacijų dabar vyksta internetu. Pakanka nuotraukų, vaizdo skambučio, sąrašo ir adresų. Tai patogu, ypač jei klientas dirba arba gyvena toli. Bet internetinė konsultacija turi ribų – per ekraną ne visada matyti, ar sofa tikrai tilps pro duris, ar laiptinė tikrai tokia plati. Todėl kartais prašome papildomų matmenų ar vaizdo įrašo. Jei kas nors žada tikslią kainą be jokios informacijos, aš tuo labai abejoju. Tai ne realizmas.
Palyginkite ne tik kainą. Vienas pasiūlymas gali būti pigesnis, bet be pakavimo, be draudimo, be pristatymo iki durų. Kitas gali būti brangesnis, bet į kainą įeina išardymas, apsauga, sandėliavimas ir dokumentų tikrinimas. Paprašykite, kad visi pasiūlymai būtų tokios pačios apimties. Kitaip lyginsite obuolius su dviračiu. Pervežimuose mažiausia suma sąmatoje dažnai nėra galutinė vertė. Žiūrėkite į riziką, terminus, atsiliepimus ir tai, kaip greitai jums atsako į nepatogius klausimus.
Taip, turėtų būti rašytinis patvirtinimas arba sutartis. Joje matyti paslaugos, kaina, terminai, draudimas, atsakomybė, mokėjimo sąlygos ir papildomi mokesčiai. Tai apsaugo abi puses. Klientui nereikia tikėti žodžiu, o vežėjui nereikia aiškintis, kas buvo „susitarta per telefoną“. Jei įmonė vengia rašyti sąlygas, tai raudona vėliava. Sutartis nėra nepasitikėjimas. Tai normalus verslo pagrindas, ypač kai krovinys keliauja šimtus ar tūkstančius kilometrų.
Dažnai taip, nors kartais būna vėlokai. Jei krovinys jau stovi sandėlyje, dokumentai netvarkingi arba terminas praleistas, reikia pirmiausia suprasti faktinę situaciją. Kas veža, kur krovinys, kokie dokumentai, kas pasirašyta, kas nesumokėta. Tada ieškoma sprendimo: papildomi dokumentai, perkrovimas, naujas transportas, derybos su sandėliu. Ne visada galima išgelbėti greitai, bet galima sumažinti nuostolius. Sunkiausia, kai klientas pats nežino, su kuo iš tikrųjų buvo susitarta. Todėl popieriai vis dėlto svarbūs.
Taip, ar teikiamos konsultacijos kraustantis iš Jungtinės Karalystės – tikrai taip, ir jas verta naudoti prieš darant klaidų. Konsultacija padeda suprasti kainą, dokumentus, muitinę, pakavimą, draudimą, maršrutą ir realius terminus. Kraustymasis iš Jungtinės Karalystės nėra tik „atvažiuos ir pasiims“, ypač kai vežami baldai, automobilis, augintinis ar verslo įranga. Geriausia pradėti anksčiau, paruošti sąrašą, nuotraukas ir sąžiningai pasakyti, ko turite. Tada klausimas „ar teikiamos konsultacijos kraustantis iš Jungtinės Karalystės?“ tampa ne formalumu, o pirmu žingsniu į tvarkingesnį persikraustymą.