Ar saugu siųsti trapius baldus į Angliją mikroautobusu?

Sveiki, bičiuliai. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug tiek, kai pradėjome siaubingai laikyti šią „naująją“ Europos Sąjungą. Kasdien sulandžiu dešimtis telefonų su ta pačia problema – žmonės persikėlia arba nori nusiųsti ką nors brangaus šeimai Anglijon, ir baiminasi. Dažnai klaustate: ar saugu siųsti trapius baldus į Angliją mikroautobusu? Tiesą sakant, vieno kito atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas vakar valgė ir koks yra kelio būklė tarp Vilniaus ir Londono. Yra pavojų, yra rizikos, bet jei pasiruošiate teisingai, dažniausiai viskas pasibaigia gerai. Ne visada taip lyg ir gražiai, bet... gerai.

Kas vyksta kelyje ir ar tikrai neišsilies?

Ar jie įsivažiuoja į duobes, ar vairuoja normaliai?

Žiūrėkime, keliai Lietuvoje ir Lenkijoje buvo blogi, o dabar jau... na, tikrai ne Super Mario trasa. Jei tenka trapius baldus į Angliją mikroautobusu, vairuotojai dažnai stengiasi važiuoti taip, kaip gabena kiaušinius, bet kartais tiesiog nėra kito kelio. sunku užtikrinti, kad jie nevažiuos per 130 km/h tam tikrose vietose. Turiu omenyje, kad dauguma profesionalų važiuoja atsakingai, bet pasitaiko ir tokių „lenktynininkų“, kuriems svarbiau atvykti prieš vakarienę.

Kaip jie užseka tą krovinį viduje?

Čia yra pati esmė. Geras vadybininkas arba vairuotojas visada naudoja specialias juostas (rinktas), o ne paprastas virves. Kai kuriems firmos vadovai (nenurodysiu pavardės) sako, kad „ir taip užsistovės“, o tai pavojinga. Baldai turi būti prifikuoti prie sienelių, kad nešoktų. Jei girdite, kad kas nors sako „mes dėsime ant vienos kito“, tai greičiausiai gausite nulūžusią kojelę.

O jei vairuotojas staigiai stabdo?

Fizika neišvengiama. Jei mikroautobuse yra tuščios vietos, krovinys įgauna inerciją. Turiu omenyje, kad jei baldai neįtvirtinti, jie nuskrieja į priekį kaip sviediniai. Todėl reikalingi tarpai užpildyti – putos, oro burbulai, senos pagalvės. Buvau matęs, kaip vitrina atsitrenkė į metalinę grotą ir viskas... na, nebevitrina.

Ar galima siųsti vitrinas ar tą, kas yra iš stiklo?

Galima, bet aš asmeniškai visada atsidraustu (nors nedraudžiu). Stiklas yra blogiausia galva. Jei jums labai brangu tai siųsti, geriau išsirinkite didelį sunkvežimį su oro pakaba. Mikroautobuose amortizatoriai yra kietesni. Tačiau jei dėžė gerai padaryta, išrėžta mediena, tada tikimybė didelė, kad atvyks sveika. Bet rizika didesnė nei su lentynomis.

Kiek vietos lieka mano dėžėms tarp baldų?

Tai priklauso nuo to, kiek kitų klientų daiktų ten bus. Kai klausote, ar saugu siųsti trapius baldus į Angliją mikroautobusu, turite žinoti, kad tai dažniausiai būna dalinis krovinys („part load“). T.y. jūsų spinta gali stovėti šalia kažkieno dviračio arba dėžės su knygomis. Vietos tarp baldų liktų nedaug, todėl viską reikia užpildyti tampriomis juostomis.

Ar j tiesiog metą dėžes ant vienos kitos?

Neturėtų, bet esu matęs... Nėra nieko blogiau, kai ant sofos padėta sunki dėžė su padangomis. Tada nuo sofos lieka įdubimai. Reikia aiškiai pasakyti vadybininkui – „čia viršus negalima apkrauti“. Užrašykit net spalvotu markeriu ant dėžės, kad vairuotojas pamatytų, kai pavargęs krauna.

Pakavimas – kas ir kaip daryti, kad nesužalotum

Ką daryti su tais „trumpais“ kojelėmis?

Nukryžiuokite jas arba išsukite visiškai. Tai yra klasika – požemio garažai Anglijoje žemiau, o vairuotojas ne visada atsižvelgia į oro angą. Koja užkliudo nuo slenksčio ir – snapš. Pas mane prieš porą metų klientas nenukryžiavo ant rankenos, ir ji tiesiog nulūžo. Paprasta dalykas, bet žmonėms dažnai užmiršta.

Ar reikia pirkti brangią pakuotę?

Ne visada brangiausia reiškia geriausia. Kartais pakanka storos kartono ir daugybės popieriaus. Bet jei tai jūsų senelės pianinas... čia be specialios dėžės nebus nieko. Kalbant apie įprastus spintas, pirkite „anglišką“ rašalą... t.y., o galvojau, kad pirkite „bubble wrap“ – daug jo. Ekonomija čia bloga patartė.

Ar užtenka vieno plastikinio įvyniojimo?

Vieno sluoksnio? Tikrai ne. Turi būti bent trys arba keturi sluoksniai, jei tai plonas stiklas arba masyvus medis. Plastikas taip pat apsaugo nuo drėgmės, jei pro langą įkliuva lietaus (o tai Anglijoje įvyksta dažnai). Netaupykite šito plastiko, jis pigus, o valymas brangus.

Kas daryti su stiklo durimis?

Kartais geriau išimti visai. Jei negalite, tada reikia lipdukų – tokiu kryžiukų, kad, jei pro šalį kažkas praskris, stiklas neišsibarsčio po visą mikroautobusą. O taip pat, užtenkite storos putos tarp dviejų stiklų, kad jie nesitrenktų vienas į kitą.

Ar reikia išsukti knygines?

Būtina. Niekada nesiųskite knyginių su durimis. Net jei jas pritvirtins juostomis, vibracija pasidarys savo. Varžtas išlips, petys nuslysta, durys atsidaro... ir tada kyla tas būgnas. Išsukite, uždenkite viršų, padėkite į „pocket“ – t.y. tarp baldų.

Galiu patys supakuoti ar geriau, kad jie atvyktų?

Jei turite patirties, kodėl gi ne. Bet dažniausiai klientai daro tai taip, kad vairuotojas atvykęs tik sustoja ir žiūri su siaubu. Geresnis variantas – pasamdyti vietinius meistrus krauti. Jie žino, kaip dėti „ant rato“. Ir taip, tai kainuoja, bet sutaupys nervų.

Anglija, muitinė ir šios beprotybės su dokumentais

Ar mums reikalingas TIR ar kažkas panašaus?

Mikroautobusams iki 3.5 tonos (dažniausiai tai „Sprinteriai“), TIR kabinos nereikalingos, jei tai tik komercinis siuntimas, o ne pilnas verslas. Bet reikia T1 deklaracijos. Čia tas tas... kiekvienas kartas skiriasi. Kartais eina greitai, kartai muitininkas Angle turi blogą dieną.

Kiek laiko užtruks muitinėje?

Įprastai, jei dokumentai tvarkingi, tai 2–4 valios. Bet jei trūksta FSC sertifikato (medienai) arba ką nors parašei neteisingai, gali užstrigti ir parai. Anglijoje dabar labai griežti su tuo pačiu importu. Žiūri, kas ten vežama, turiu omenyje, ar tikrai ne prekybai, ar ne atliekos.

O jei jie klauso apie medieną?

Tai svarbu. Jei baldai yra iš natūralios medienos ir be apdailos, gali reikėti fumigacijos pažymos. Dabar... aš negaliu pasakyti 100%, kiek tiksliai kainuoja tas sertifikatas, jis keičiasi. Jei jo nėra, gali grąžinti atgal arba sudeginti krovinį. Tai ne juokai.

Ar galiu siųsti senus baldus be problemų?

Gali, bet turi nurodyti, kad tai „Naudoti daiktai asmeniniam naudojimui“. Negali būti jokių vabzdžių, grybų ar pelėsio. Vieną kartą mums grąžino sofą, nes buvo viena maža dėmė... gal ir ne pelėsis, bet muitininkas nusprendė, kad pavojinga. Gerai išvalykite prieš vežiant.

Kokia tikimybė, kad baldus nukreips atgal?

Maža, jei viskas tvarkoje. Bet jei vairuotojas pamiršo pasiimti originalą CMR arba pasas ne tas... tada prasideda dramos. Geriausia viską nuotraukose išsiųst vadybininkui anksčiau. Kad „už akies“ patikrintų.

Ar reikia mokėti mokesčius už baldus?

Jei tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčio nėra (Transfer of Residence). Jei nauji, tai gali tekti mokėti PVM (VAT) ir muito. Anglijoje dabar PVM 20%, tai suskaičiuokite, ar verta. O jei maža vertė (iki 135 svarų), tai gal ir nereikia (nežinau, ar dabar tiek pat, reikėtų patikrinti).

Vairuotojai, mikroautobusai ir realus gyvenimas

Ar vairuotojas padės išnešti?

Įprastai, įsileidžia ir išneša („two men“ paslauga). Bet jei jis vienas (o mikroautobuse dažnai vienas), tuomet jis gali tik padėti nuleisti ant žemės. Neitikėkite, kad jis nešios 100 kilogramų spintą į antrą aukštą be liftų. Už tai papildomai reikia mokėti, ir tai brangu.

Jie važiuoja tiesiai ar darba kitur?

95% atvejų tai ne tiesioginis maršrutas. Jis sustoja pašimti kitų siuntų. Jūsų baldai gali pamainyt vietą, jei reikia kažką išimti pusiaukelėje. Bet jie nieko neišmes į kiemą, jei tikrai nėra būtinybės (pvz., gaisro ar techninio gedimo).

Ar galiu sekti, kur mano baldai dabar yra?

Dauguma suteikia nuorodą arba GPS tracker. Kartais jis neveikia (tuneliuose arba tiesiog vairuotojas išjungia, kad taupyk akumuliatorių). Geriausia tiesiog rašyti į žinutes vadybininkui, jis sužino, kur tas „Sprinteris“ dingo. Nebūkite pernelyg agresyvūs, ir taip jie pavargę.

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda?

Tai gyvenimas. Gali užgęsti variklis arba pūsti padanga. Tada tą krovinį perkrauna į kitą. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Nereikia panikuoti, tik praneškite adresatui, kad vėluos. Kol kas pervežimo metu trapius baldus į Angliją mikroautobusu nėra nieko fatalaus, jei tik nebuvo avarijos.

O jei lietus? Ar jie saugo nuo drėgmės?

Mikroautobusai yra sandarios, bet... jei įkrauna lietingą dieną, viduje gali būti drėgna. O jei vairuotojas palieka langą atvirą (kažką rūkyti), o užeiga lietus... tai tada bėda. Užsakykite vandeniui atsparią dangą (traulinė) ant užpakalinės dalies, jei galima.

Ar geriau rinktis didesnę firmą ar „vieno vėjo“?

Didelės firmos turi draudimą, bet dažnai brangiau. Mažos – pigiau, bet jei kas nutinka, jų sunkiai surasti. Turiu omenyje, kad tarp mūsų, pervežėjų, yra gerų ir blogų. Pažiūrėkite atsiliepimus „Facebook“ grupėse, ten dažniausiai rašo tiesą.

Kainos, draudimas ir ką daryti, jei vis tiek nulūžo

Kiek kainuoja siųsti trapius baldus į Angliją mikroautobusu?

Kainos svyruoja kaip oras. Nuo 150 iki 400 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo to, kur į Londoną arba į šiaurę. Jei tai „dedicated“ (atskiras) reisas, bus brangiau. Užklauskite keletui firmų, palyginkite. Nepasiduokite pigiausiam, jei jis atrodo įtartai.

Ar yra draudimas?

Pagal įstatymus, jie turi turėti draudimą (CMR draudimas). Bet jis dažnai dengia tik kelis šimtus eurų už kilogramą. Jei siunčiate brangų paveikslą, privalote tai paskelbti ir papildomai apdrausti. Kitaip, jei jis sudegs, gausite penkis litus (kaip sako... euro centus).

Ką daryti, jei atvyko sužalota?

Iš karto (iš karto! Negalima laukti rytojaus) padarykite nuotraukas. Užfiksuokite pažeidimus. Parašykite pretenziją raštu. Jei vairuotojas pasirašo ant CMR, kad „visa tvarkoje“, tada vėliau nieko nebusepadarysi. Būkite budrūs tą momentą, kai jis iškrauna.

Ar jie atsiims tuo pačiu mikroautobusu, jei netaip nutiko?

Paprastai ne. Grąžinimas – atskira operacija, kurios reikia sumokėti. Kartais sutinka pataisyti vietoje, jei tai trys skruosteliukai. Bet jei lūžo kojelė, geriau surasti vietinį meistrą Anglijoje ir prašyti kompensacijos iš pervežėjo.

O jei dings visa dėžė?

Tai reta, bet įvyksta. Tada tik draudimas. Tikrinkite, ar vairuotojas nesukrovė kieno nors kitos dėžės ant viršaus ir neprašjo, kad tas kitas ją pasiimtų kelyje. Buvo atvejų... žmonės keičia vietomis. Viską užrašykite.

Ar verta rizikuoti dėl kainos?

Klausimas yra ne dėl kainos, o dėl pasitikėjimo. Jei jums brangūs daiktai, geriau mokėkite už kokybę. Jei tai sena sofa, kuri ir taip nereikalinga, rizikuokite. Tačiau nepamirškite, kad trapius baldus į Angliją mikroautobusu reikia supakuoti geriau nei į konteinerį, nes čia daugiau judėjimo.

Išvada

Na, trumpai tariant, rizika visada yra, nes kelias yra kelias. Jūsų užduotis – maksimaliai sumažinti šansą, kad kažkas nulūžta, gerdami vairuotojui kavą (ne, tai juokas). Supakuokite gerai, pasirinkite patikimą žmogų, turintį gerus atsiliepimus, ir būtinai pasidrauskite nuotraukas prieš išvykstant. Ar saugu siųsti trapius baldus į Angliją mikroautobusu? Taip, jei nesate tingūs ir pasirūpinate kiekviena detalė. Sėkmės!