Ar saugu siųsti didelius baldus iš Anglijos mikroautobusais?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, klausimas apie tai, ar saugu siųsti didelius baldus iš Anglijos mikroautobusais, man kyla kas antrą dieną. Žmonės bijo, kad jų brangūs sofos ar šrankiai atkeliaus sulaužyti, arba, dar blogiau, kad juos pavogs. Tiesą sakant, rizika visada egzistuoja, bet jei žinai, ką ieškoti, mikroautobusų pervežimas dažnai yra geriausias ir pigiausias pasirinkimas. Mažesnis kelių rinkinys reiškia mažiau šokiravimo, o vairuotojai dažnai yra patys savininkai, todėl rūpinasi kroviniu daugiau nei didelėse firmose. Tačiau čia nėra viskas tokia rožinė – yra ir spynų, apie kurias retas kalbės.

Bendri klausimai ir baimės

Kaip tai iš viso veikia?

Viskas paprasta: radote vairuotoją, jis surenka krovinius iš keleto klientų, užpildo mikroautobusą (dažniausiai „Ford Transit“ ar panašius) ir važiuoja. Tai vadinama daliniu krovininiu pervežimu. Vairuotojas susitinka su jumis paimti baldus, juos užfiksuoja (tikiuosi) ir veža į Lietuvą. Paprastai kelionė trunka 2–3 dienas, priklausomai nuo to, kiek daugiau krovinių jis turi paimti kelyje, pavyzdžiui, Midlsekse ar Birmingeme. Kartais įvyksta vėlavimai dėl rikiavimo, bet tai normalu.

Ar tikrai saugu leisti svetimus žmones namuose?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažniausiai. Žinoma, yra nepatogu, kai į svečius ateina vairuotojas, kuris atrodo pavargęs po 1000 km kelionės, bet 95% atvejų tai tiesiog dirbantys žmonės. Patarkiu – pasilikite namuose, kol jis krauna. Jei jums kažkas nepatinka, tiesiog nedarykite sandėrio. Aš asmeniškai niekada neleidžiau savo vairuotojų į namus be prižiūrėtojo, bent jau kol nėra pasitikėjimo. Nors dauguma jų – geranoriški vyrukai, ieškantys uždarbio.

O jei baldai bus pažeisti kelyje?

Tai didžiausia baimė. Mikroautobusai yra mažesni už sunkvežimius, todėl baldai gali būti spaudžiami. Turiu omenyje, kad jei vairuotojas užkrauna 3 sofas vienas ant kito, apašioji gali nukentėti. Geriausiai, kai vairuotojas naudoja apsaugines movas ir gultus. Aš visada sakau – jei turite labai brangų baldą, geriau jį išmontuoti. Jei ne, tikėkitės geriausio, bet pasirūpinkite draudimu. Nors, tiesą sakant, gauti kompensaciją iš mažų vežėjų kartais yra didesnis galvos skausmas nei pažeistas baldas.

Kiek laiko trunka toks pervežimas?

Įprastai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų nuo to momento, kai surinktas pilnas kelių rinkinys. Vairuotojai dažnai važiuoja per Kalė (Eurotunelis) arba Doverį, tai taip pat įtakoja laiką. Kartais įvyksta eismo įvykiai M25 žiede, tai užtrunka. Nebijokite rašyti ir klausti, kur jis yra. Geri vairuotojai atsiunčia vietą per WhatsApp. Blogi – dingsta dviem dienoms. Taip pat, žiemos metu Anglijoje ar Vokietijoje gali būti sniego, tai visada neplaninis vėlavimas.

Ar verta rizikuoti su labai brangiais baldais?

Sąžiningai? Nebūtinai. Jei turite antikvarinio stalo ar itališkus odinius baldus, kurių vertė tūkstančiai, ieškokite specializuoto baldų pervežimo sunkvežimiu su „air ride“ pakaba. Mikroautobusai turi standartinę pakabą, jie šokuoja. Esu matęs, kaip atvyksta prakiurusios vitrinos, nors vairuotojas ir buvo geras. Taigi, įvertinkite riziką. Paprasti „IKEA“ tipo baldai ar naudoti baldai – puiku, brangūs – gal pagalvokite dar kartą.

Ar galima siųsti tik vieną daiktą?

Žinoma, tai vadinama krovinių dalijimu. Vairuotojas surenka keletą siuntų, kad užpildytų mašiną. Jei siunčiate tik vieną kėdę, gali tekti laukti, kol jis surinks likusį kiekį. Kartais tai užtrunka savaitę. Bet kaina tada būna daug mažesnė. Tiesiog susitarkite dėl terminų iš karto. Aš dažnai sakau klientams – jei skubate, mokėkite už pilną vietą, jei ne – laukite.

Kas dėl Brexito ir muitinės?

O, tai nuobodus dalykas. Nuo 2021 metų reikia pildyti deklaracijas. Jei siunčiate naudotus asmeninius daiktus į Lietuvą, dažniausiai muitinė lengvata taikoma (0% PVM ir verytiniai mokesčiai), bet reikia turėti sąskaitą arba deklaraciją, kad tai asmeniniai daiktai, o ne prekybą. Kai vairuotojas užstrigs sienoje nesuradęs dokumentų, būna nepatogu. Patirkau tai, kai vienas vairuotojas „pamiršo“ man pasakyti, kad reikia VMĮ numerio, ir mes stovėjome Kalėje 4 valandas (tai yra, beveik stovėjome, bet vis tiek bjaurus jausmas).

Vairuotojai ir mašinos

Kokias mašinas dažniausiai naudoja?

Daugiausiai tai „Ford Transit“, „Mercedes Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“. Jie pritaikyti kroviniams, turi grotas. Kartais būna pasenusios mašinos, kurios jau važinėjo 200 tūkst. mylių. Tai nereiškia, kad blogai, bet techninė būklė svarbi. Jei mašina ūžia kaip lėktuvas, gali būti, kad važiuos lėtai. Kartais pasitaiko ir modernesnių „Euro 6“ mašinų, bet jos retesnės tarp mažų vežėjų.

Ar vairuotojai moka už kelią?

Taip, tai įskaičiuota į kainą. Vairuotojai turi mokėti už kelių rinkinio mokestį Prancūzijoje ir Belgijoje, taip pat ULEZ Londono zonoje (jei tenka važiuoti). Jei jūsų adresas Londone centre, pasirūpinkite, kad vairuotojas žinotų apie šiuos mokesčius, nes jis gali paprašyti papildomo mokesčio už važiavimą miesto centre. Aš visada patariu susitarti dėl iškrovimo vietos už miesto ribų, jei įmanoma.

Ar vairuotojai patys krauna ir iškrauna?

Paprastai taip. Jie turi vežimo priemonių. Tačiau jei turite labai sunkų seifą ar pianiną, gali tekti padėti ir jums arba kviesti kaimynus. Vienas vairuotojas negali pakelti 200 kg vienas. Būkime realūs. Aš matau daug situacijų, kur klientas tikisi, kad vairuotojas bus ir kėlėjas, ir logistikas. Ne, jis tiesiog vairuoja. Už papildomą mokestį galima susitarti dėl pagalbininko, bet tai retai.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga?

Tai reali problema. Jei vairuotojas susirga Anglijoje prieš pat išvykimą, jūsų siunta gali užstrigti. Tada dažniausiai bando rasti kitą vairuotoją tame pačiame regione, kad paimtų krovinius. Tai gali padidinti laukimo laiką. Kartais įmonės turi atsarginius vairuotojus, bet mažiems pervežėjams tai būna katastrofa. Geriau klausti, kokia yra jų atsarginė strategija (nors dažnai jos ir nėra).

Ar jie kalba lietuviškai?

Dauguma vairuotojų, kurie važinėja maršrutu Anglija-Lietuva, yra lietuviai, lenkai arba latviai. Taigi, kalbos barjeras dažnai nebus problema. Bet yra ir vietinių britų vežėjų, kurie dirba pigiau. Su jais reikia kalbėti angliškai. Aš asmeniškai patirčiu daugiau malonumo kalbėdamas su lietuviais, nes suprantame tas pačias problemas, o su britais kartais sunku paaiškinti, kas yra „kaimas be kelio“.

Ar tikrinami vairuotojo dokumentai?

Tikimės, kad taip. Profesionalios firmos tikrina vairuotojo pažymėjimus (C kategorija, CPC sertifikatai). Bet jei radote vairuotoją per „Facebook“ grupę, niekas negarantuoja, kad jo dokumentai tvarkingi. Yra atvejų, kai vairuotojai važiuoja be galiojančio tachografo kortelės. Tai rizika ne tik jums, bet ir jam. Labai rekomenduoju klausti apie tai prieš sudarant sutartį.

Ar vairuotojas gali atiduoti krovinius kitiems žmonėms?

Teoriškai – ne, be jūsų sutikimo. Bet praktikoje, jei jis vėluoja ir turi ką nors perduoti kitam vairuotojui, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, jis gali taip padaryti. Tai vadinama „transhipment“. Aš vieną kartą taip padariau su siunta, kai mano mikroautobusas sugedo. Klientas buvo nuliūdęs, bet gavo savo daiktus. Svarbiausia – informuoti.

Pinigai ir dokumentai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai smarkiai. Už 1 kubo metrą (m3) gali tekti mokėti nuo 50 iki 120 svarų sterlingų, priklausomai nuo sezono ir distancijos. Dideliems baldams, užimantiems daug vietos, kaina gali būti fiksuota už vietą. Pavyzdžiui, sofa gali kainuoti 150–200 svarų. Žiemą pigiau, prieš Kalėdas – brangiau. Nenuostabu, viskas kaip visuomet.

Kaip sudaroma sutartis?

Geriausia rašytinė. Gali būti el. paštu arba paprastas tekstas žinutėje, kur nurodoma, kas ką ir kada pristatys. Jei vairuotojas nesutinka nieko parašyti – bėkite. Aš kartą patyręm bėdą, kai vairuotojas pažadėjo pristatyti „rytoj“, o vėliau teigė, kad nieko nebuvo sutarta. Rašytinis įrodymas yra jūsų draugas. Net jei tai trumpa žinutė: „Sutinkam pristatyti sofą adresu X už 100 svarų“.

Kada reikia apmokėti?

Dauguma firmų prašo nedidelės avanso (depozito), o likutį – pristatymo metu grynaisiais arba pervedimu. Niekada nemokėkite 100% iš karto. Yra nuskriaustųjų, kurie sumokėjo ir daugiau vairuotojo negirdėjo. Aš visada laikausi taisyklės – avansas 10-20% už užsakymo fiksavimą, visa kita – kai baldai jau pas jūsų namuose.

Ar reikia drausti krovinius?

Labai rekomenduoju. Vairuotojas turi savo transporto draudimą (CMR), bet jis dažnai dengia tik ribotą sumą (pvz., 10 svarų už kg). Jei jūsų sofa sveria 50 kg, o kainuoja 500, draudimas padengs tik 500 svarų (pavyzdžiui). Tikrinęs, esu matęs sutartis, kur draudimo limitas buvo žeminis. Už papildomą mokestį galima įsigyti „All risk“ draudimą. Nėra brangu, bet sutaupo nervus.

Kokius dokumentus gausiu?

Paprasčiausiu atveju – važiavimo lapą (Waybill) arba CMR kvitą. Jame turi būti nurodyta krovinių apyvarta (kiek daiktų, jų būklė). Jei daiktai buvo pažeisti, tai turi būti užfiksuota dokumente prieš pasirašant. Pasirašius be pastabų, vėliau reikalauti bus beveik neįmanoma. Vienas mano klientas pasirašė, o namie pastebėjo įbrėžimą – draudimo kompanija atmetė pareiškimą.

Ar galiu mokėti litais (eurais)?

Dauguma vairuotojų iš Anglijos renkasi svarus sterlingus, bet jei jie gyvena Lietuvoje, sutiks ir į eurą. Svarbu susitarti dėl kurso iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų. Aš dažnai matau, kad kursas nustatomas „iš oro“, tiesiog pagal tai, kiek vairuotojui patogiau. Geriau pasilykti vidutinį rinkos kursą ir užfiksuoti jį žinutėje.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Gali būti. Pavyzdžiui, mokestis už iškrovimą, jei nėra lifto ir reikia nešti 5 aukštus pėsčias. Arba mokestis už „Long carry“ (nešimas ilgu atstumu nuo mašinos). Klausiate iš karto. Aš vieną kartą nenurodžiau klientui, kad pridėsiu 50 svarų už nešimą, nes jis gyveno kalnuose (gerai, ne kalnuose, bet labai aukštai be lifto), ir buvau nemalonus siurprizas abiem pusėms.

Realios problemos ir patarimai

Kas dėl to, kad baldai gali būti purvini?

Anglijoje dažnai lyja. Vairuotojai užkrauna lauke, o paskui važiuoja purvinais keliais. Nors dažniausiai baldai uždengiami plėvele, purvas gali patekti pro angas. Patariu visada paprašyti vairuotojo uždengti brangius baldus papildoma rankine arba storą plėvele. Yra, kad vairuotojai sako „viskas bus tvarkingai“, o paskui atvyksta sofa su riebalų dėmėmis nuo krovinių skyriaus grindų.

Ar galiu sekti savo krovinius realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS stebėjimą. Maži vairuotojai – tik telefoną. Galima prašyti siųsti vietą kartą per dieną. Nereikia pykti, jei jis neatsiliepia po 5 minučių – jis gali vairuoti arba miegoti poilsio vietoje. Aš stengiuosi rašyti klientams kiekvieną kartą, kai peržengiu šalies ribą, taip jie žino, kad judu.

Kas nutinka, jei nėra su kuo susitikti paimti siuntą Anglijoje?

Jei neturite kieno palikti daiktų, vairuotojas gali atsiimti iš sandėlio. Yra daug lietuviškų sandėlių Londono apylinkėse, kur galite nuvežti baldus ir juos palikti. Tai kainuoja papildomai (sandėlio mokestis), bet sutaupo laiko vairuotojui. Aš asmeniškai nemėgstu važiuoti į miesto centrą dėl vienos dėžės, geriau susitinkame prie miesto.

Ar verta rūpintis įpakavimu pats?

Absoliučiai taip. Niekas neišpakuos jūsų baldų taip gerai kaip patys. Naudokite burbuliukų plėvelę, gofruotą kartoną, kampus. Vairuotojas padarys greitą „pakavimą“ – tiesiog užmes ant tai, kas yra po ranka (dažniausiai senius antklodes). Jei baldai jau išmontuoti ir uždėti į dėžes, tikimybė, kad atvyks sveiki, padidėja dvigubai.

O dėl pianinų ar labai sunkių daiktų?

Mikroautobusu vežti pianiną – tai iššūkis. Telpa tik maži pianinai (upright), ir net tuos reikia specialiai užtvirtinti, kad neiškristų posūkiuose. Turiu omenyje, kad dauguma vairuotojų tiesiog atsisakys tokių siuntų. Jei radote tokį, kuris sutinka, tikrininkite, ar turi vežimo juostas („stropų“). Nemanau, kad verta rizikuoti brangiu instrumentu dėl 50 svarų ekonomijos.

Kaip elgtis, jei atvykęs baldas sulūžo?

Pirmiausia – nefotografuokite jį išpakavus. Padarykite nuotraukas prieš išpakavimą, matydamas pažeidimus pro dėžę arba plėvelę. Parašykite pastabą CMR kvite. Jei vairuotojas nesutinka pasirašyti – skambinkite policijai (jei įtariate vagystę) arba tiesiog nedarykite. Be rašytinio įrodymo teismas (jei reikės) beveik niekada nepatenkina ieškinio.

Ar yra sezoniškumo?

Taip, pavasaris ir ruduo yra karščiausi laikai. Žmonės grįžta iš Anglijos, važiuoja atostogauti. Tada kainos šokteli. Žiema, ypač sausis-vasaris, gali būti labai pigu, nes vairuotojai varo tuščias mašinas atgal į Angliją. Tada galima derėtis. Aš vieną kartą vežiau visą namų ūkį už pusę kainos tik todėl, kad vairuotojas norėjo kuo greičiau grįžti prie šeimos Kalėms.

Galutinis patarimas – ką daryti, jei bijote?

Jei jums labai baisu, ir pinigai nėra problema – rinkites didžiąsias pervežimo kompanijas. Jie turi draudimą, logistiką, stebėjimą. Bet jei norite sutaupyti ir pasitikite savo intuicija – mikroautobusai puikus variantas. Tiesiog daugiau kalbėkite su vairuotoju, jausmė svarbiau už popierius. Jei jis atrodo drąsus ir atsakingas žodžiuose – tikriausiai ir vairuoja taip pat.

Išvada

Galiausiai, ar saugu siųsti didelius baldus iš Anglijos mikroautobusais? Atsakymas yra „taip, jei...“. Jei pasirūpinsite įpakavimu, pasitikėsite savo vairuotoju ir turėsite bent minimalų draudimą, tai gali būti puiki patirtis. Esu matęs tūkstančius sėkmingų siuntų, kurios kainavo klientams pusę mažiau nei standartinis pervežimas. Tačiau nepamirškite, kad rizika visada gyvena greta ekonomijos. Būkite atsargūs, klauskite ir tikrinite – tada jūsų baldai Lietuvoje atvyks saugiai.