Ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę? 20 metų patirties tiesa

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt dvejus metus ir galiu pasakyti vieną – po „Brexit“ pasaulis pasikeitė, o mūsų, logistiko, darbas tapo daramesnis. Anksčiau užsukti į Angliją buvo tas pats kas važiuoti į Lenkiją, tik keliais valandomis ilgiau keltu. Dabar? Dabar čia visa kita istorija, pilna biurokratijos, laukimo ir nervingų vadybininkų skambučių. Klientai visada klausia, ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę, ir aš visada stengiuosi atsakyti atvirai. Taip, saugu, jeigu žinai, ką darai. Jeigu tik pasikliausi „kažkuo“ ir manei, kad pats viskas susitvarkys – tuomet gali prarasti daugiau nei pinigus. Štai kas iš tikrųjų vyksta už tų vartų.

Pagrindiniai abejones dėl saugumo

Ar išvis saugu siųsti dalinius krovinius (LTL) dabar?

Saugu, tačiau ne taip kaip anksčiau. Pagrindinis dalykas yra tas, kad daliniai kroviniai – tai juoda dėžė logistikoje. Sunkvežimis sustoja šone, iškrauna, pakrauna, važiuoja toliau. Kiekvienas kartas, kai kas nors lieda tavo prekes, egzistuoja sugadinimo rizika. Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis, tai reiškia papildomus tikrinimus terminaluose, tokiuose kaip Tilbury arba Felixstowe. Esu matęs, kaip krautuvai ten dirba – tai ne rojus. Taigi, jei dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę gabensi tvarkingai supakuotus ant paletės ir uždengtus stretch plėvele, turėtum būti ramus. Bet jei tai maišai šuliniuose... tada lauk nelaimes.

Ar dažnai dingsta kroviniai kelyje į UK?

Vargu ar dingsta, tačiau užstringa – dažnai. Turiu omenyje, jog vairuotojas gali atvykti į terminalą, o ten bus problemų su dokumentais. Prieš metis vienas mūsų klientas siuntė brangias detales į Birminghamą. Viskas buvo tvarkingai, bet muitinėje užstrigo dėl kažkokių kodų nesutapimo. Krovinys „dingo“ sistemoje trims dienoms – jis stovėjo angare, niekas negalėjo jo paliesti, kol neišsiaiškinta situacija. Taigi, fiziškai jie nedingsta, tačiau laikas – tai pinigai, ir čia rizika didelė. Ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę, jei skubate? Ne, tuomet geriau rinkti pilną atsarginę kelią.

Kokios rizikos su daliniais kroviniais, kai jie pervedami iš vieno sunkvežimio į kitą?

Čia yra pavojingiausias momentas. Kai vyksta pervedimas (tarpinėje stotyje), tavo krovinius gali uždėti ant grindų, o ant viršaus – dviejų tonų metalo laužas. Taisyklės yra, kad sunkiausi eina į apačią, bet praktikoje... Žinau vieną atveją, kai vokiškai supakuota buitinė technika buvo sutrypta, nes Anglijoje krautojas nežiūrėjo, ką daro. Jei klausiate, ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę per tarpines stotis, atsakymas: tikrai ne visada. Reikia tikrai gero draudimo ir, svarbiausia, taisyklingų ženklų ant krovinių – „Šią pusę į viršų“ arba „Nespausti“.

Ar verta rizikuoti be krovinio draudimo?

Absoliučiai ne. Aš nesu draudimo brokeris, bet po 20 metų darbo galiu pasakyti – be draudimo nevažiuok niekur. Ypač į užsienį. Jungtinėje Karalystėje darbo rankos kaina yra astronominė, o jei tavo kroviniyas sužeis kažką arba pats bus sužeistas, atsakomybės gali būti milžiniškos. Standartinis atsakomybės limitas (CMR konvencija) yra apie 8-10 SDR vieneta už kg, tai yra labai mažai. Jei turi tūkstančio vertės prekių, gali likti su niekuo. Draudimas kainuoja vos keletą dešimčių eurų, tai tiesiog kvaila taupyti.

Biurokratija, dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti, kad nepradingtų muitinėje?

Pagrindai yra prekių sandėravimo sąrašas (Packing List), Sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) ir, žinoma, CMR sąvarašis. Be to, dabar būtinas EORI numeris – ir siuntėjo, ir gavėjo. Be galiojančio EORI jūsų krovinys tiesiog neišvažiuos iš Lietuvos arba neįvažiuos į Angliją. Dar vienas dalykas, kurį visi pamiršta – jei tai reglamentuojamos prekės (maistas, chemija), reikia sertifikatų. Be jų muitininkai tiesiog uždarys vartus. Kartais aš pats kartais pamesiu iš galvos ką nors reikalingo, tad geriau turėkite kontrolį.

Ar dažnai kyla problemų su muitinės deklaravimu Anglijoje?

Kasdien. Nuo 2021-ųjų sausio 1-osios viskas tapo sudėtingiau. Anksčiau buvo viena Bendrijos sąskaita, dabar kiekviena siunta turi būti deklaruojama atskirai – išvykimas iš ES ir atvykimas į JK. Dažnai klientai mano, kad tai mūsų, logistikos, darbas, tačiau jie turi pateikti duomenis. Jei sąskaitoje parašysite „prekės“ vietoje detalaus aprašymo, muitinėje sustosite. Vieną kartą klientas parašė tiesiog „įrankiai“ – krovinys stovėjo Dover‘e penkias dienas, kol išaiškinome, ar tai grąžtai, ar pjūklai. Ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę su netvarkingais dokumentais? Nė šanso.

Kas tas T1 dokumentas ir ar jis būtinas?

T1 tai tranzito deklaracija, kuri leidžia kroviniui judėti per ES sienas muitinės mokesčių nemokant, jei galutinė tikslą yra trečiojoje šalyje (šiuo atveju JK). Daugelis klausto, ar jis reikalingas, jei važiuojame tiesiai iš Lietuvos į Angliją. Paprastai taip, nes krovinius reikia „išmuitinti“ iš ES. Yra procedūrų, kai tai galima padaryti tiesiogiai išvykimo šalyje (eksporto deklaracija), bet LTL (daliniai) kroviniai dažnai surenkami iš keleto siuntėjų, todėl T1 yra daug saugiau ir paprasčiau. (Nors dabar jau galima ir kitaip, bet T1 vis dar yra auksinis standartas). Be to, britai labai griežtai tikrina, ar T1 uždarytas teisingai.

Kas daryti, jei gavėjas Anglijoje neturi EORI numerio?

Tuomet turite problemą. Be gavėjo EORI numerio negalima padaryti importo deklaracijos. Krovinys atkeliaus į terminalą, bus laikomas sandėlyje, ir mokesčiai už laikymą pradės augti geometrine progresija. Aš tokiu atveju visada sakau – nedirbkite su tokiais klientais, kol jie neatsiims to numerio. Tai užtrunka vos keletą dienų internete, tačiau žmonės tingi. Dėl to tinginio mums teko mokėti 400 svarų baudą už vienos dienos delsimąti. tiesiog kvaila.

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną smulkmeną?

Taip, anglai yra labai tikslūs. Jei siunčiate penkias skirtingas dėžutes, kiekviena turi turėti savo numerį sąraše ir svorį. Negalima rašyti „apie 100 kg“. Turi būti 98,5 kg arba 102,3 kg. Jei dokumentuose bus nesutapimų, pradės „krapštyti“ ir gali atidaryti visą sunkvežimį. Ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę, jei meluojate apie svorį? Absoliučiai ne. Jie turi svorių matuoklius kiekviename terminalo įvažiavime, tad netikslumai matomi iš karto.

Ar sunku gauti veterinarijos sertifikatus maisto prekėms?

Sunku, bet įmanoma. Britai dabar yra labai jautrūs dėl galvosūnių ligų ir kitų ligų neto. Jei gabenate sausus maisto produktus, reikės sveikatos sertifikato iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Procedūra trunka kelias dienas ir kainuoja pinigus. Esu matęs, kaip klientas numetė pusę tonos sausųjų gėrimų, nes jis nenorėjo mokėti už sertifikavimą, o muitinė neleido įvežti be jo. Taigi, jei prekiaujate maistu, pasirūpinkite tuo iš anksto, kitaip daliniai kroviniai liks Lietuvoje.

Kelias, vairuotojai ir terminalai

Kaip dabar atrodo kelionė į Angliją vairuotojo akimis?

Nebėra to paprasto važiavimo. Dabar reikia turėti „Kent Access Pass“ jei važiuojate per Kentą (tai yra toks bilietas, kad užliptum į keltą arba tunelį). Be jo, vairuotojas tiesiog bus nukreiptas atgal ir privalės važiuoti apšilai, 30 mylių atstumu. Vairuotojai tai nekenčia, juos tai nervina. Be to, patikros uoste trunka ilgiau. Anksčiau pavažiuoji, parodysi pasą ir važiuoji. Dabar tikrina pasus, vizas, leidimus dirbti (jei reikia), o dar patikrina krovinį. Ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę vairuotojui, jei jis nėra pasiruošęs? Jo paties saugumas gali būti pažeistas dėl streso.

Ar dažnai užstringa riedučiuose (ferries) arba „Eurotunelyje“?

Periodiškai. Ypatingai atostogų metu arba, kai būna blogas oras. Vėjas La Manšo sąsiauryje gali sustabdyti keltus. Tada eilės susidaro šimtų kilometrų. Vairuotojas gali praleisti dieną ar dvi sėdėdamas kabinoje, laukdamas išvykimo. Jei jis turi vairavimo poilsio režimą, jis privalo sustoti. Tai vėlavimas. Tokiu atveju daliniai kroviniai vėluoja, ir klientai pyksta. Niekas negali nugalėti gamtos.

Ar vairuotojai nori važiuoti į Angliją po „Brexit“?

Mažiau ir mažiau. Buvę laikai, kai vairuotojai užsidirbdavo gerai pinigų ir nusipirkdavo daiktų DED (duty free) parduotuvėse, praėjo. Dabar procedūros sudėtingos, anglai dažnai yra nepalankiai nusiteikę, o angliškai kalbantys vairuotojai yra vertinami aukščiau. Taigi, dažnai ten važiuoja arba jauni, arba labai patirti, kurie nebepasiruošę kisti į kitą darbą. Dėl to gali kilti problemų komunikacijoje, jei atsiras nesklandumų su kroviniu vietoje.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda Anglijoje?

Jei tai mechaninė gedimas, tai logistika randa vietinį pagalbą. Jei tai techninė gedimas ar avarija, krovinys gali būti perkraunomas į kitą sunkvežimį. Čia vėl grįžtame prie tos pervedimo rizikos. Kartais tai vyksta lauke, po lietumi, ne idealiomis sąlygomis. Turiu omenyje vieną atveją, kai sunkvežimui užsidegė ratai netoli Londono, o krovinys buvo drabužiai. Laimei, ugnis nepasiekė prekių, bet buvo daip dūmų, kad viską teko išrašyti nuostoliams. Taigi, technika yra technika, ji gaidžia.

Ar griežtai tikrinami vairuotojai dėl migracijos?

Labai griežtai. Britai dabar tikrina, ar vairuotojas turi teisę dirbti JK. Jei vairuotojas yra iš trečiosios šalies (pvz., Ukrainos ar Baltarusijos), bet tau leidimą gyventi ES, jis gali neturėti teisės įvežti krovinio į JK be vizos. Dabar daugelis firmų važiuoja tik su ES piliečiais, kad išvengtų šių nepykčių. Jei vairuotojas bus pašalintas, krovinys stovi. Tai tikras scenarijus, ne išgalvota.

Pinigai, terminai ir kitos bėdos

Ar kainos labai padidėjo po „Brexit“?

Žinoma. Prie kainos pridėjo muitinės išlaidos (brokerių paslaugos), brangesni keltai, brangiausias degalas Anglijoje (palyginti su Lietuva jie ten brangesni), ir dar darbo rankų trūkumas. Anksčiau gabenti toną į Londoną kainavo gal kažkiek, dabar – skaičiuokite dvigubai. Ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę, jei pasirinksite pigiausią pasiūlymą? Gali būti, kad pigiausio pasiūlymo davėjas taupo ant vairuotojo arba dokumentų, o tai pasibaigs rizika. Nepasitikėkite kainomis, kurios atrodo per good to be true.

Kas yra „storage charges“ ir kodėl jie taip dideli?

Tai mokesčiai už laikymą sandėlyje terminaluose. Jei jūsų krovinys atvyksta į Felixstowe ir gavėjas jį nepasiima per 2-3 dienas (arba nebaigiami formalumai), terminalas pradeda skaičiuoti mokestį. Jis prasideda nuo maždaug 10-15 svarų per dieną, bet greitai auga. Po savaitės tai gali būti šimtai svarų. Dažnai klientai sužino apie šias išlaidas tik tada, kai gauna sąskaitą iš savo agento. Tai tikra skriauda, jeigu niekas nekontroliuojo proceso.

Ar galima numatyti tikslų atvykimo laiką?

Dabar sunkiau nei bet kada. Nė ne tiek dėl kelio, kiek dėl administracijos. Galite turėti gerą vairuotoją ir greitą keltą, bet jei muitinėje užstrigs kompiuterinė sistema (kas nutinka dažnai), krovinys stovi. Aš visada sakiu klientams – duokite sau 2-3 dienų rezervą. Jei sakau, kad atvyks antradienį, tikėkitės penktadienio, tuomet nebus nuliūdę. Žinoma, mes stengiamės veikti greitai, bet Anglijoje daugelis procesų dar nebuvo suautomatizuoti taip gerai kaip čia.

Ar verta siųsti labai brangius daiktus daliniu kroviniu?

Asmeniškai aš nesužadintu. Brangus daiktas (pvz., elektronika, juvelyriniai dirbiniai) reikalauja pilno dėmesio. Daliniame krovinyje jis važiuoja šalia chemikalų, padangų ar statybinių medžiagų. Nors mes viską užrašome, rizika, kad kas nors sukrės arba sugers drėgmę (perkrovimo metu jungikiai gali neveikti), yra didesnė. Tokiu atveju geriau sumokėti už pilną sunkvežimį (FTL) arba naudoti ekspresinę siuntą. Taupyti ant draudimo čia neįmanoma.

Kas daryti, jei krovinys atvyks sužalotas?

Pirmiausia – nenuimkite plėvelės ir nepajudinkite nieko, kol neatvykste vadybininkas arba draudimo įmonės atstovas. Svarbiausia yra užfiksuuoti pažeidimus vairuotoje CMR sąvaraše (protokole). Jei vairuotojas pasirašo, kad „viskas tvarkingai“, o vėliau pasirodo, kad dėžės sutrūkinėjusios, gausite nulį iš draudimo. Vairuotojas dažnai būna nusivylęs, nori greitiau išvažiuoti, todėl gali meluoti. Būkite atidi uoste.

Ar yra kokių nors apgavysčių rinka?

Žinoma, kaip ir visur. Yra firmų, kurios siūlo neįtikėtinai mažas kainas, o paskui priduoda sąskaitas už „įvairius papildomus mokestis“, kurių nebuvo. Arba imasi krovinio, nekokius dokumentus padaro, o paskui dingsta. Pasitikėkite tik patikimais, senais brokeriais, kurie turi realių atsiliepimų ir nebijo parodyti savo veiklos licencijos. Neklauskite kaimyno, kurio sūnus dirba „kurjeriu“, šiuo atveju reikia profesionalumo.

Kaip elgtis, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti krovinį?

Tai košmaras. Krovinys sugrįžta atgal (return shipment), ir jums už tai reikia sumokėti dukart – įten ir atgal. Be to, jei grįžtant buvo muitinės problemos, mokesčiai gali būti dar didesni. Todėl visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai laukia siuntos. Kartais įmonė bankrutuoja, o mes sužinome tik tada, kai sunkvežimis stovi prie jų vartų.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus daliniu kroviniu?

Galima, bet tai sudėtinga. Muitinėje tai bus traktuojama kaip asmeninis importas, ir gavėjas turi sumokėti PVM ir muito mokestį (jei vertė viršija 135 svarų). Be to, daugelis pervežėjų nemėgsta gabenti asmeninių daiktų kartu su komercinėmis siuntomis, nes gali kilti problemų su turto kilmės dokumentais. Geriau naudoti specializuotas pervežimo įmones, kurios dirba su „removal“ paslaugomis.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Klauskite apie jų patirtį su Jungtine Karalyste. Ne su Europa, o būtent su JK. Taisyklės ten kitos. Jei jie negali aiškiai papasakoti, kaip jie daro EORI patikrinimą, jeigu jie nieko negali pasakyti apie Kent Access Pass – bėkite. Patirtis čia svarbiau nei kaina. Aš matęs daug jaunų firmų, kurios pradėjo dirbti po „Brexit“ ir užstrigo pirmosiomis savaitėmis.

Ar saugu gabenti pavojingus krovinius (ADR) į Angliją?

Saugu, jeigu viskas pagal knygą. Angliški policininkai labai mėgsta stabdyti ADR sunkvežimius ir tikrinti, ar viskas tvarkinga. Jei trūksta kokio nors lipduko arba dokumentų, baudos bus milžiniškos, o krovinias gali būti konfiskuotas. Daliniai kroviniai su ADR yra dar sudėtingesni, nes reikia suderinti priešingų (negabaritinių) krovinių neįtraukimą viename sunkvežimyje. Čia reikia tikro eksperto.

Kas nutinka su paletėmis? Ar jos gražinamos?

Anglijoje daugiausia naudojamos CHEP arba LOSCAM paletės (talpos). Jos yra apkeičiamos. Jei atvykstate ant standartinės EUR paletės, gali būti, kad ją tiesiog nepriims arba privalėsite ją palikti ir užsitikrinti naują. Kartais tai sukelia painiavą – vairuotojas atvyksta tuščiomis rankomis, o gavėjas reikalauja paletės. Geriau iš anksto susitarti dėl paletės mainų (exchange). Man atrodo, kad ši sistema dar sykį pasikeis per artimiausius metus.

Ar galima sekti krovinių realiu laiku?

Technologiškai – taip. Tačiau realybėje vairuotojai dažnai išjungia sekimo įrenginius, kad jų nebtų stebimi per daug tiksliai, arba tiesiog nėra signalo. Ypač kai važiuoja keltu, signalas dingsta. Mes stengiamės duoti informaciją, ką tik gauname pranešimą, bet ne visada tai yra 100 proc. tikslu. Nereikia pykti į vadybininką, jei jis pasako: „nieko nežinau jau dvi valandas“, jis tikrai nežino.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo regiono Anglijoje?

Jei reikia vežti į šiaurę (Škotija, Newcastle) arba į Velsą, kaina bus didesnė. Didžioji dalis pervežėjų važiuoja į Londoną, Midlandsą (Birmingham) arba Mančesterį. Ten yra didžiausi rinkos, ten lengviau surasti grįžtantį krovinį. Jei reikia važiuoti į Cornwall’o galą, ten važiuos tik tu, jei sumokėsite daugiau. Ten grįžti tuščia – tai nuostolis. Taigi, geografija čia labai svarbi.

Ar verta ilgam laikui sandėliuoti prekes Anglijoje prieš pardavimą?

Tai geras klausimas. Dabar daugelis Lietuvos gamintojų atidaro smulkius sandėlius Anglijoje, kad išvengtų kasdieninio siuntimo galvos skausmo. Taip išvengiate muitinės kiekvieną kartą (importuojate dideliais kiekiais vieną kartą) ir galite pristatyti per 24 valandas visoje JK. Taip, brangu, bet taip išsaugote klientus. Didesniems verslams tai vienintelis išeitis po „Brexit“.

Ką daryti, jei pamečiu CMR sąvarašą?

Nebėga, bet bus nepatogu. Be originalo CMR gavėjas negali įforminti importo (nors šiuo metu daug kas daroma elektroniniu būdu, vis tik originalas kartais reikalingas). Reikės kreiptis į pervežėją, kad jis išduotų kopiją su pažyma, jog originalas dingęs arba liko pas siuntėją. Tai užtrunka laiko ir gali kainuoti administracinius mokesčius. Visada darykite nuotraukas dokumentų.

Ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę per tarpines stotis Vokietijoje?

Tai standartinė praktika, bet rizikinga. Kai krovinys sustoja Vokietijoje (pvz., Venlo arba Harsewinkel), jis gali būti perkraunamas. Jei ten netvarkingai tvarkoma, gali nukentėti jūsų siunta. Žinau vieną atvejį, kai dėl blogo perkrovimo buvo sugadinta itin brangi medicininė įranga. Geriausia rasti tiesioginį maršrutą, net jei jis brangesnis. Taupyti ant tarpinių stotų neverta.

Galutinis patarimas – ką daryti, norint miegoti ramiai?

Pasirūpinkite dokumentais pirmiausia. Jei dokumentai tvarkingi, 90 proc. problemų išvengsite. Raskite brokerą, kuris moka anglų kalbą ir supranta JK muitinės specifiką (jie turi savo niuansų, pvz., CF30 leidimai). Ir, svarbiausia, nebijokite klausti. Geriau užduoti kvailą klausimą, nei vėluoti savo klientui.

Išvada

Taigi, ar saugu gabenti dalinius krovinius į Jungtinę Karalystę? Atsakymas yra sudėtinis. Taip, tai saugu, jeigu pasitikirite profesionalais ir tvarkingai parengiate dokumentus, tačiau ne visada saugu, jeigu bandysite taupyti ant kainos arba ignoruosite naujas taisykles. Po „Brexit“ situacija stabilizuojasi, bet biurokratinis svoris tikrai padidėjo. Nuo savo pusės galiu pasakyti – mes darome viską, kad prekės pasiektų gavėją saugiai, tačiau logistika nėra taip paprasta kaip anksčiau. Būkite kantrūs, tikrinkite duomenis ir viskas gerai sušeis. (Tikrai turiu vilties, kad ateityje taisyklės taps lengvesnės, bet kol kas – tik griežta disciplina). Sėkmės jūsų siuntoms!