Ar saugu gabenti daiktus į Londoną mikroautobusais?

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo padegto sunkvežimio Ispanijoje iki dingusių konteinerų Ukrainoje. Tačiau dažniausiai klientai mano kabinete klausia ne apie katastrofas, o paprastai: „Ar saugu gabenti daiktus į Londoną mikroautobusais?“. Atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“, nes viskas priklauso nuo to, ką ir kaip vežate. Jei pasitikite savo pervežėju ir suprantate anglų muitinės niuansus, tai mikroautobusas yra greičiausias ir lankstesnis būdas patekti į JK. Tačiau jei bandysite sutaupyti viską ir rasti „vėžį su kablys“ portale, gali baigtis liūdnai – daiktai liks Doverio uoste arba bus sugriežtai įkainoti. Pasakysiu tiesiai – rizika yra visada, bet su profesionaliu vairuotoju ji minimali.

Kas tikrai vyksta kelyje?

Ar mikroautobusas nebus pavogtas kelyje?

Vagystės pasaulyje egzistuoja, bet tikrai ne taip dažnai, kaip vaizduoja filmai. Vairuotojai, kurie važiuoja reguliariai, žino saugias aikšteles, kur sustoja pietų arba nakvynei. Problema prasideda, jei bandoma sutaupyti ir vairuotojas palieka mašiną neaiskioje vietoje be apsaugos. Aš asmeniškai visada sakau savo vaikinams – jei mašina stovi be priežiūros, tai laikaukite, kad kažkas gali „užklijuoti“ sparnus. Tačiau jei važiuojama dideliais keliais ir stojama į saugias aikšteles, pvz., „P&O“ arba „Eurotunnel“ zonoje, mikroautobusas yra saugus. Dar vienas dalykas – dauguma mikroautobusų turi GPS stebėjimą, tai vagys ne tokios kvailos, kad keltų ant savo sąmonės mašiną, kurią akimirksniu galima surasti.

Kiek laiko trunka tas kelias į Londoną?

Tai labai priklauso nuo sėkmės ir kalendoriaus. Teoriškai, iš Vilniaus iki Londono važiuojant be stabdymų galima nubraukti per 24-26 valandas, bet tai yra pavojinga ir neteisėta. Realiausia – tai 32–40 valandos, atsižvelgiant į poilsio laiką, užstatą ir galimas eismo spūstis. Vieniems kelias užtrunka dvi dienas, kitiems, dėl kliūčių prie Belgijos arba Anglijos krantų, ir trys. Buvo atvejų, kai dėl audros Lamanše laivai neplaukdavo valandas, ir visi vairuotojai buvo užstrigę aikštelėse. Taigi, jei jums skubu, geriau nieko nepažadėkite. O šiaip tas Londonas – jis toli, ir paskutiniai 100 mylių Anglijoje, ypač M25 žiede, gali užtrukti ilgiau nei pusė viso kelio per Lietuvą.

Ar vairuotojai ilsisi, ar važiuoja dieną naktį?

Tai yra klausimas, kuris mane visada kankina. Profesionalios kompanijos turi tachografus, kurie fiksuoja viską – kada vairavo, kada miegojo. Jei vairuotojas važiuoja be tachografo (kas yra įstatymų pažeidimas, jei svoris viršija 3,5 t, bet mikroautobusai dažnai būna lengvesni), rizika didesnė. Aš dažnai girdžiu istorijas, kad važiuojantys „savęs“ vairuotojai gulasi ant vairo po tris paras. Tai ne tik nesaugu, bet ir baisu. Mūsų kompanijoje griežtai sekame, kad vaikinai turėtų 9 valandas poilsio. Žinoma, kartais įvyksta nukrypimai – ką padarysi, jei klientas spaudžia? Bet principas vienas – pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už pliką laidą.

O jei pasibaigs kuras kelionės metu?

Toks dalykas galimas tik tada, jei vairuotojas visiškai neberūpinasi arba yra pradedantysis. Visi, kas važinėja į Londoną, žino, kur pigiau užpilti – Lenkijoje ar Vokietijoje kuras pigesnis negu Prancūzijoje ar Anglijoje. Taigi, benzinas arba dyzelinas paprastai užpildomas iki pat šono prieš išvykstant ir tada dar sykį prieš įvažiuojant į JK. Bet jei staiga užstringa kelyje ir kažkas negerai su degikliu... Čia jau reikia pagalbos. Turime draudimą, kuris apima techninės pagalbos paslaugas visoje Europoje. Taip, tai užtrunka laiko, reikia laukti mechaniko, bet daiktai neiškrenta iš mašinos.

Ar gali būti, kad mikroautobusas suges?

Technika yra technika – ji geda nepaisant to, ar tai naujas „Mercedes“, ar senas „Ford Transit“. Ypatingai dažnai gedimai įvyksta dėl perkrovos. Jei į 3,5 tonų mikroautobusą įkraunama 5 tonos krovinių, tai važiuoja ne variklis, o vienas kažkoks stebuklas, ir pavarų dėžė arba pakaba po to ilgai negyvena. Aš pats mačiau, kaip vairuotojas nešė akmenis ir važiuoklė tiesiog lūžo pusiaukelėje Vokietijoje. Taigi, jei klausiate, ar saugu gabenti daiktus į Londoną mikroautobusais, atsakymas taip pat priklauso ir nuo to, kiek svorio įdėjote į tą furgoną. Neapkraukite virš normos, ir važiuosite ramiai.

Dokumentai ir anglų muitinės šūsnys

Kokius dokumentų reikia? Sunku surinkti?

Po „Brexit“ tai tapo tikru košmaru. Anksčiau reikėjo tik vairuotojo pažymėjimo, techninės ir CMR konosamento. Dabar reikia eksporto deklaracijos (EX), kurios turi būti patvirtintos prieš išvykstant. Be to, kiekvienas krovinys turi savo unikalų kodą (HS kodas). Paprastam žmogui, kuris nori nusiųsti dėžę su drabužiais, tai atrodo kaip kinų kalba. Reikia sąrašo su prekių pavadinimais, vertėmis ir svoriais. Jei padarysite klaidą, angliškai muitininkai nesijuoks, jies tiesiog neleis įvažiuoti arba baudž. Aš sakau – geriau patikėti tai logistikos agentui, nei bandyti daryti patys, nes klaidų kaina gali būti aukšta.

Kas tas EORI numeris ir jis būtinas?

Taip, be EORI numerio niekur neįeisite. Tai yra jūsų identifikacinis kodas, kuris leidžia dalyvauti prekyboje su ES ir ne ES šalimis. Jį gaunate per Lietuvos mokesčių inspekciją, bet tai užtrunka kelias dienas (arba savaites, jei užstrig sistema). Buvo atvejis, kai vairuotojas atvažiavo į Doverį, o klientas pamiršo pasakyti, kad neturi EORI. Rezultatas – mašina su kroviniu stovi aikštelėje tris dienas, kol gauname numerį. Tai kainuoja pinigus ir nervus. Taigi, jei planuojate siųsti kažką į Londoną, pasirūpinkite šiuo numeriu iš anksto.

Ar tikrai reikia TIR arba T1 dokumentų?

Nebūtinai TIR, nes jis skirtas sunkvežimiams su sandėliavimu, bet T1 (tranzito deklaracija) dažnai būna reikalingas, jei prekės keliauja per trečiąsias šalis arba turi būti įformintos kaip eksportas. Čia aš tikrai ne 100% tikras, kiek dabar tiksliai sukonkretėjo taisyklės (jos keičiasi kas mėnesį), dažniausiai mums užtenka paprastos eksporto deklaracijos, jei prekės išvyksta iš ES galutinai. Bet jei tai yra komercinis siuntimas, geriau pasikonsultuoti su brokeriu, kadangi anglai yra labai griežti dėl dokumentų formos. Vieną kartą mums trūko vieno parašo ant kopijos, ir tai sukėlė triukšmo.

Kas vyksta, jei dokumentai neteisingi?

Anglų muitinė (HMRC) nebuvo tokia griežta anksčiau, bet dabar jie tikrina viską po tris kartus. Jei CMR nurodytas kitas svoris nei realiai, arba prekių sąraše nėra „auksinės“ detalės, gali būti pradėta tyrima. Geriausiu atveju – papildomas patikrinimas ir laiko praradimas. Blogiausiu atveju – konfiskacija arba bauda, kuri gali siekti tūkstančius svarų. Mačiau, kaip viena firma bandė įvežti neapmokestintas cigaretes ir buvo demontuota visa mašina. Natūralu, kad toks krovinys nebeatvyksta į Londoną laiku. Taigi, dokumentai turi būti idealūs.

Ar galima gabenti asmeninius daiktus be mokesčių?

Galima, bet tą reikia įrodyti. Jei gabenate savo baldus iš buto, kurį pardavėte, turite turėti pirkimo-skyrimo sutartis, banko išrašus, kad tai yra jūsų nuosavybė ir ne parduodama JK. Jei tai bus atrodyti kaip prekės (pavyzdžiui, 10 vienodų sofa), jums pridurs PVM (mokestis pridėtinei vertei), kuris Jungtinėje Karalystėje dabar yra 20%. Asmeninis krovinys turi atrodyti kaip asmeninis, t.y. naudoti daiktai, ne nauji su etiketėmis.

Ar sunku gauti draudimą tokiems pervežimams?

Draudimas į Londoną po „Brexit“ brango, nes padidėjo rizika – jei kažkas nutinka JK, reikia dirbti su jų draudikais, o ne Europos. Mūsų kompanija turi „Cargo“ draudimą, kuris dengia krovinius visą kelionę. Bet smulkūs vežėjai dažnai važiuoja tik su kasko (mašinos draudimu), o tai nepadės, jei sudegs arba dingus jūsų krovinys. Patikrinkite, ar draudimas apima ir „prekybinį krovinį“, o ne tik keleivius. Dažnai žmonės sužino, kad neturi tinkamo draudimo, tik kai jau per vėlu.

Rizikos ir nepatogumai, kurių niekas nesako

Ar dažnai įvyksta avarijų tolimuose maršrutuose?

Avarijos įvyksta, statistika nenusileidžia. Bet dažniau tai nutinka miestuose, o ne magistralėse. Žinoma, žiemos metu Lenkijoje ar Vokietijoje važiuoti gana pavojinga, jei nėra žieminės padangos. Aš pats mačiau, kaip vienas mūsų mikroautobusai suko į šaligatį netoli Berlyno – laikas buvo blogas. Vairuotojai dažnai pavargsta, todėl reakcija sulėtėja. Jei klausiate, ar saugu gabenti daiktus į Londoną mikroautobusais vertinant tik avarijų riziką – tai taip saugu, kaip ir važiuoti automobiliu. Svarbiausia yra ne vairuoti per greitai ir gerai išsimiegoti. O šiaip, kelyje visada yra kvailių, kurie priešais iššoka.

Kas daro, jei vairuotojas susirgsta?

Tai yra reali problema. Jei vairuotojas užsikrėtė arba susižalojo prieš pat Angliją, jis negali vairuoti. Tada reikia ieškoti pakeitimo, o tai neįmanoma per valandą. Kartais mes turime kvieti kitą vairuotoją iš Lietuvos lėktuvu, o tai kainuoja milžiniškus pinigus. Kartais tiesiog stabdome ir laukiom, kol pagerėja, jei tai tik peršalimas. Klientui tai atrodo kaip vėlavimas, bet mums tai – organizacinis pragaras. Todėl didelės firmos turi atsarginius vairuotojus regionuose.

Ar gali būti, kad daiktai susigrūdo kelyje?

Jei krovinys užfiksuotas tvirtai – diržais, gumomis, tada niekas nenutyvks. Bet jei įkrovėjas buvo tinginys ir uždėjo vieną virvelę ant dėžių, tai po pirmojo sustojimo viskas nukris ant grindų. Ypatingai pavojingu yra gabenti baldus be įpakavimo – jie subraižo vieni kitus. Aš visada sakau – užpakuokite viską į dėžes arba užvyniokite į burbuliukų plėvelę. Nereikia tikėti, kad vairuotojas važiuos lyg ant duonos. Kelias yra grubus, o angliški keliai, tiesa sakant, vietomis prastai prižiūrimi, ypač kaimo vietovėse.

O dėl tų nelegalių migrantų gaboruose?

Tai yra baisiausia košmaras, kurį girdite iš naujienų. Taip, migrantai bando užlipti į sunkvežimius Kalė ports, bet mikroautobusai yra mažesni ir juose dažniau sėdi vairuotojas arba keleiviai. Tačiau jei mikroautobusas stovi neapsaugotoje aikštelėje prieš uostą, rizika yra. Mums kartais buvo bandymų įlįsti pro šonines duris, jei užraktai nebuvo tvirti. Dabar naudojame papildomas užraktas ir signalizacijas. Jei vairuotojas naktį praleidžia saugioje „Secure Truck Park“ aikštelėje, rizika lygi nuliui. Maučiau sakyti, kad tai problema, bet ji sprendžiama pinigais – už saugumą reikia sumokėti.

Ar tikrai verta taip taupyti ir vežti mikroautobusu, o ne sunkvežimiu?

Kai krovinių mažai – tada tikrai verta. Sunkvežimis brangiai kainuoja pradžioje, o mikroautobusas gali atvykti tiesiai prie jūsų namų durų Londono centre, kur sunkvežimiui užvažiuoti draudžiama (arba reikia leidimo). Mikroautobusu gabenti daiktus į Londoną yra lankstesnis – jis gali užvažiuoti į „Low Emission Zone“ be problemų (jei variklis tinkamas), o sunkvežimiui reikės mokėti didelius mokesčius už taršą. Taigi, mažiems ir vidutiniams siuntimams mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas, jei ignoruojant kai kuriuos nervingus momentus.

Kas vyksta, jei klientas Londone neatvykima laiku?

Vairuotojai nemėgsta laukti. Jie turi grafikus, poilsio laiką. Jei jūsų gavėjas Londono „West End“ užstrigo spūstyse ir vėluoja valandą, vairuotojas pradeda nerimti. Yra limitai, kiek laiko jis gali praleisti vienoje vietoje be baudos (dažniausiai 2 valandos). Jei viršijate – gauti „parking ticket“ yra garantija. Aš visai neseniai girdėjau, kad vienam vairuotojui išrašė baudą už 120 svarų už tai, kad jis stovėjo 20 minučių per ilgai įsivažiavimo zonoje. Taigi, derinkite laiką tiksliai, kitaip pinigai degs.

Pinigai, kainos ir "pasiūlymai"

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Kainos priklauso nuo kuro, kurio dabra brangiau nei auksas (juokauju, bet jaučiate), ir nuo euro kurso. Be to, įkainojamas atgalinis kelias – tuščia mašina grįžti nėra pelninga. Jei randate pasiūlymą, kuris kainuoja 300 eurų mažiau nei kiti, tai greičiausiai apgavystė. Tokiomis kainomis niekas negali vežti legaliai, mokėti vairuotojui alkoholio (t.y. algos), kuro ir mokesčių. Aš sakau – jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai tai yra melas. Normali kaina turi dengti išlaidas ir palikti šiek tiek maržos.

Ar mokesčiai už kelią įskaičiuoti į kainą?

Dažniausiai ne. Kelyje yra mokesčiai už vairuotojo darbo laiką (Eurovignette), už tunelį arba keltą (Eurotunnelis arba P&O), o taip pat už užstatą į JK (Kent Access Permit). Tai visi yra papildomi mokesčiai, kurie dažnai pridedami prie galutinės sąskaitos. Neklauskite, kodėl, taip tiesiog yra sukurta sistema. Kai kurios firmos sako „viskas įskaičiuota“, bet tada jie užmeta didelę maržą. Geriau susitarti dėl „fuel surcharge“ (kuro priemokos) iš anksto.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavus daiktus?

Ne, profesionaliose kompanijose taip nedirbama. Reikia sumokėti iš anksto arba bent dalį, kadangi mes išleidžiame pinigus už degalą ir mokesčius iš karto. Buvo atvejų, kai klientas pažadėjo sumokėti Londoną atvykus vairuotojui, o paskui neatsiliepė į telefonus tris dienas. Ką turėtų daryti vairuotojas su pilnu mikroautobusu daiktų? Vežti atgal? Tai dvigubai brangu. Taigi, mums reikia pasitikėjimo, o pasitikėjimas užtikrinamas preliminariu mokėjimu.

Kas daryti, jei daiktai atvyksta sužaloti?

Tai yra nemaloni situacija, bet ji įvyksta. Pirmiausia – reikia nuotraukų. Vairuotojas turi užfiksuoti žalą iš karto, kai atidaro duris (arba net neatsidarius, jei matyti išoriškai). Jei nuotraukų nėra, draudimo kompanija neatsiskaitys. Aš visada primenu vairuotojams – daryk nuotraukas prieš uždaryti duris Lietuvoje ir atidaryti Londone. Jei pažeidimas pastebimas tik vėliau, vėl gi, reikia įrodymų, kad tai nebuvo jūsų padaryta. Be to, tikrai nerekomenduoju vežti lūžtančius daiktus be specialios dėžės.

Ar galima vežti alkoholį ar maisto produktus?

Galima, bet tai yra labai daug dokumentų. Maisto produktams reikia sanitarijos sertifikatų, o alkoholiui – specialių licencijų (AWD). Jei bandysite nelegaliai vežti 1000 litrų degtinės, tai taps baudžiamojamasis veikas. Asmeniniam vartojui – kelios butelės nėra problema, bet jei tai prekyba – būkite tikri, kad dokumentai tvarkingi. Anglai labai tikrina maistą ir gyvūnų produktus (mėsą, sūrį), netgi dėl sumuštinių gali būti problemų, jei jų per daug. (Čia šiek tiek pexageruoju, bet su mėsa tikrai griežta).

Ką daryti, jei reikia iškrauti daiktus iš karto, o vairuotojas pavargęs?

Vairuotojas yra žmogus, jis turi savo poilsio laiką. Jei atvyksta į Londoną ryte po 30 valandų vairavimo, jis turi miegoti. Negalima jį versti iškrauti tuoj pat, jei tai nebuvo numatyta grafike. Dažnai klientai pyksta, kad „ką čia jis miegoja, aš noriu savo daiktų“. Aš tada sakau – o gal jūs norite, kad jis susitrenktų grįžtant namo? Geriau palaukti kelias valandas nei žaisti su gyvybe. Taip, tai nepatogu, bet saugumas pirmiau.

Ar verta rinktis mažas, nežinomas firmas?

Rizikinga. Didelės firmos turi atsakomybę, o „vėžiai su kablys“ gali tiesiog išjungti telefoną, kai kažkas negerai. Aš mačiau, kaip žmonės padėjo brangius baldus į vairuotojo, kurį rado Facebook grupėje, automobilį, ir daugiau jų niekada nematė. Nėra registracijos, nėra sutarties. Jei klausiate, ar saugu gabenti daiktus į Londoną mikroautobusais pasitikiškiant taip pat firmomis, tai atsakymas – absoliučiai ne. Pasitikėkite tik patikimais, ilgiau rinkoje esančiais žaidėjais.

O tie ilgi eismo spūstiai aplink Londoną?

Londonas – tai miestas, kur judėjimas yra lėtas. M25 žiedas gali stovėti valandas. Tai ne tik vėlavimas, bet ir papildomi kuro nuostoliai. Vairuotojai nekenčia važiuoti į Londono centrą dėl „Congestion Charge“ ir „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ). Jei jūsų adresas yra šioje zonoje, reikia tikrinti, ar mašina atitinka standartus (Euro 6), kitaip reikės mokėti 100 svarų per dieną. Dažnai klientai apie tai nežino ir tada staigmena. Reikia viską aptarti iš anksto, kad nebūtų nep malonių pokalbių prieš iškraunant.

Išvada

Galiausiai, ar saugu gabenti daiktus į Londoną mikroautobusais? Atsakymas yra teigiamas, jei viskas padaryta teisingai. Rizika egzistuoja bet kur, bet su patikimu pervežėju, tvarkingais dokumentais (ir EORI numeriu!) bei realiu laiko grafiku, jūsų krovinys pasieks adresą saugiai. Nerašykite šio straipsnio kaip instrukcijos, kaip vežti kontrabandą, bet kaip vadovą, kaip išvengti pačių dažniausių klaidų. Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę ir saugumą, nei ieškoti pigiausio pasiūlymo, kuris gali tapti brangiausia klaida. Sėkmės jūsų siuntimams ir tikimės, kad jūsų kelionė į Londoną bus sklandesnė nei mūsų vairuotojams po „Brexit“.