Ar saugu gabenti baldus mikroautobusu į Angliją? Realios patirties apžvalga

„Ar saugu gabenti baldus mikroautobusu į Angliją?“ – šį klausimą girdžiu kasdien ir, tiesą sakant, atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, mačiau viską: nuo idealiai supakuotų antikvarinių spintų, kurios atvyko be jokios įbrėžimo, iki sofos, kurią vėjo pro atidarytas šonines duris kelyje tarp Briuselio ir Lilio. Saugu tik tada, jei pasiruošiate ir pasikliaujate tikrais profesionalais, o ne pigiausiais skelbimais. Mikroautobusas – puiki priemonė smulkiems kroviniams, jis lankstesnis už sunkvežimį, bet turi savų niuansų, apie kuriuos klientai dažnai užmiršta. Brexit pakeitė dokumentų režimą, bet ne fizinę saugumą. Pagrindas yra ne ratai, o tai, kaip daiktai įkelti ir užfiksuoti. Jei čia padaryta teisingai, jūsų baldai pasieks Londoną ar Mančesterį tokius patys, kaip išvykę iš Vilniaus.

Pasiruošimas ir pakavimas (Būtina, bet ne viskas aišku)

Ar tikrai reikia išmontuoti visus baldus?

Paprastai taip, ypač jei kalbame apie didelius spinteles ar darbo stalus. Mikroautobuse vietos aukštyje užtenka, bet ilgis ir plotis yra griežti. Buvau atvejų, kai klientai sakydavo „jis tik 5 cm ilgesnis“, o paskui mes pusę valandos stovėjome prie durų bandydami įstumti soją. Jei išmontuosite plokštes, sutaupysite vietos ir išvengsite įbrėžimų kraštuose. O jei baldas laminuotas, viena smūgis į rėmą ir viskas baigta – skylės nepataisysi. Geriau praleisti valandą varžtais, nei verkti prie iškrovos.

Kuo geriausia apvynioti sofos ir krėslus?

Burbulo plėvele (stretch wrap) – tai pagrindas. Ne tas plonas, kas parduodamas rūsyse, o storas, juodas arba skaidrus industrialinis. Reikia apsivynioti kelis sluoksnius, kad niekas neišlįstų. Prieš tai būtina uždengti baldą antklode ar storu popieriumi, kad plėvelė ne įtrintų odos ar audinio. Kartais klientai sako „tiesiog užmeskite antklodę“, bet be plėvelės ji nuslysta pirmajame posūkyje. Ir prašau, nenaudokite lipnios juostelos tiesiai ant baldų paviršiaus, nuo to likučiai lieka amžinai.

Ar galima krauti daiktus į paprastas maišus?

Galima, jei norite, kad jie būtų sutrypti ir purvini. Klientai dažnai įmeta drabužius į maišus ir mano, kad tai pakanka. O kai vairuotojas sustoja pailsėti ir užima vieną dėžę, kad pasiektų gėrimą, tą maišą užlipdo ant viršaus. Po to tavo drabužiai atrodo kaip servetėlės. Geriau investuokite į kelias stiprias dėžes. Jei dėžės sienos įlenkia, reiškia, per daug įdėjai arba per silpnos. Tvarkingas krovinius iškrauti yra kur kas maloniau ir greičiau.

Ką daryti su vitrinomis ar stiklais?

Stiklas – tai blogiausias vairuotojo košmaras. Jis suyla net nuo mažiausio vibracijos, jei neįmontuotas į rėmą. Turiu omenyje vitrinas ar stalo stalviršius. Būtina naudoti storas putų plokštes, ne tą ploną putlą, o „paketo“ tipo. Po to apvynioti kartonu ir uždaryti lipnia juosta. Ir svarbiausia – pažymėti „STIKLAS“ dideliais raidėmis. Vieną kartą buvau, kai vairuotojas neįsidėmėjo ir numetė dėžę su vitrina ant betono... tai buvo liūdna nuotrauka.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Nebūtinai brangias, bet kokybiškas – taip. Naudotos dėžes iš parduotuvių (pvz., po bananų) tinka drabužiams, bet ne baldams. Jos būna drėgnos arba sugadintos. Geriausia rasti „moving boxes“, kurios yra dvigubos sienelės. Jų kaina nėra tokia didelė, lyginant su sofos, kuri gali nukristi ant jų, kaina. Saugumo sumetimais, tai geriausia investicija į tavo ramybę.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Absoliučiai taip. Niekas nenori spėlioti, kur yra indai, o kur batų dėžės. Parašyk „VIRTUVĖ“, „Miegamasis“, „FRAGILIS“. Taip vairuotojas galės sudėti krovinią logiškai – sunkiausia ir tvirčiausia apačioje, o trapiausia viršuje. Be to, kai atvykstate į naują namą Anglijoje, nereikės atidaryti visų dėžių ieškant arbatinuko. Tai taupo laiką ir nervus.

Ką daryti su drėgnais daiktais (pvz. basomis ar šluotomis)?

Jų geriausia visai nevežti, jei tai ne būtina. Jei tenka, turi būti uždarytos hermetiškose maišuose. Drėgmė mikroautobuse, ypač žiemai kai šaltas oras lauke ir šiltas viduje, sukelia kondensatą. Tavo drabužiai taps pelėsiančios, o baldai – deformuosis. Buvau atvejis, kai klientas įmetė drągną šluotą ant medinio komodos, o atvykus buvo dėmė, kurią nepavyko išvalyti niekuo.

Ar galima įkrauti techniką be originalios pakuotės?

Galima, bet rizikuoji. Televizorių ar monitorių be originalios dėžės sunku užfiksuoti taip, kad jis nesušoktų. Reikia rasti dėžę, kuri yra labai artima dydžiu, ir užpildyti tuščią vietą putomis arba susuktu popieriumi. Jei girdi kažką barškanti viduje kelyje – tai blogas ženklas. Vieną kartą važiavome, o viduje kažkas daužėsi... pasirodė, buvo neįtvirtinta muliuoklė, kaižiusi apie indus.

Dokumentai ir muitinė (Nepatogus dalykas po Brexito)

Kas dabar vyksta su muitine?

O čia yra būdas. Po to, kai Jungtinė Karalystė išėjo iš ES, viskas tapo sudėtingiau. Anksčiau važiuodavai ir tikėjausi, kad ne sustos. Dabar reikia turėti tvarkingą eksporto deklaraciją. Jei tave sustabdo, o dokumentų nėra arba jie neteisingi, gali tekti grįžti atgal arba mokėti didelias baudas. Muitininkai Anglijoje yra labai griežti. Jei turi komercinį siuntinį (t.y. parduodi arba nešiojai daugiau nei sau reikia), tai jau kita istorija.

Ar reikia EORI numerio?

Jei siunti daugiau nei porą dėžių asmeniniams reikmėms, tikriausiai taip. Be EORI numerio negaliu padaryti oficialios deklaracijos sistemoje. Asmeniniam perkėlimui (kai pats važiuoji arba turi „Transfer of Residence“ dokumentą) galima ir kitaip, bet tai sudėtinga. Geriausia pasiklausti brokerio. Aš asmeniškai visada patariu jį turėti, kad nereikėtų laukti pasienyje valandą dėl to, kad kažkas trūksta. (Tikrai geriau turėt ir nenaudot, negi stovėt).

Ką daryti jei neturiu sąskaitos už baldus?

Tai dažna problema. Jei perki naujus, viskas aišku – pirkimo kvitas yra. Jei veži senus, savus baldus, reikia padaryti „deklaraciją vertei“. Tai dokumentas, kur patvirtini, kad šie daiktai priklauso tau ir jie naudoti. Muitininkai gali įtarti, kad veži prekes pardavimui, jei viskas atrodo kaip nauja. Tada gali priteisti PVM ir muito mokesčius. Rašyk teisingą informaciją, kad išvengtum nemalonumų.

Ar CMR kvitas yra privalomas?

Beveik visada. CMR kvitas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad priėmėsi krovinią. Be jo, jei dingsta kroviniys, turi nulis šansų įrodyti, kad jį buvai padavęs. Net jei veži kaimynui už alų, parašyk ant popieriaus, ką veži, kiek tai sveria ir pasirašykite abu. Tai tavo draudimas nuo „aš nieko negavau“ istorijų.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Jeigu viskas tvarkoje – 5–10 minučių. Jei klaidų nėra, jie tiesiog patikrina pasą ir leidžia toliau. Bet jei sistema neveikia (o tai Anglijoje nutinka dažnai) arba pasieniečiui atrodo įtartinai, gali prailgti iki valandos arba dviejų. Buvau atvejų, kai sėdėjome ir laukėme, kol jie patikrina kiekvieną dėžę, nes klientas buvo užmiršęs paminėti, kad veža alkoholį. Geriau viskas užpildyti iš karto.

Ar gali sustabdyti ir patikrinti pačioje Anglijoje?

Taip, britų policija ir „Border Force“ gali sustabdyti viduje šalyje netoli uosto arba net kelyje. Jie turi teisę patikrinti, ar nekontrabandą veži. Dažniausiai jie žiūri į vairuotojo elgesį. Jei jis ramus, dokumentai tvarkingi, leidžia toliau. Jei mašina užkrauta iki stogo ir vairuotojas nerodo kvitų, gali būti smulkiai patikrinta. Tai retai nutinka su baldais, bet rizika yra.

Kas dėl maisto produktų krovinyje?

Čia būk labai atsargus. į Angliją negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES (išskyrus mažus kiekius asmeniniam vartojimui, bet taisyklės keičiasi). Jei tarp baldų užmėysi dešrą ar sūrį, gali prarasti visą krovinį arba gauti baudą. Vaisiai ir daržovės dažniausiai leidžiamos, jei neįtrauktos į sąrašą draudžiamų. Geriausia nieko maisto neįmesti, kad nereikėtų aiškinti kiekvieno obuolio kilmės.

Ar reikia draudimo poliso?

Manau, kad taip. Ypatingai jei veži brangius daiktus. Standartinis draudimas apima tik tą momentą, kai kroviniys yra pas vadybininką, bet ne visada apima „Force Majeure“ situacijas kelyje. Užsisakyk specialų krovinių draudimą. Jis kainuoja nedaug, bet jei mikroautobusu užsidegs arba įvažiuos į duobę (o Anglijoje kelių būklė...), bent gausi atlyginimą. Be draudimo tu esi savo rizikos lauke.

Kelionė ir vairuotojai (Žmogiškasis faktorius)

Ar vairuotojai ilgiau važiuoja be poilsio?

Dalyvis turi atsigulti – taip sako taisyklės. Europoje ir Anglijoje tai kontroliuojama tachografais (nors mikroautobusuose jie nebūtinai, jei tai ne komercinis transportas iki 3,5 t). Bet geras vairuotojas žino, kad po 4 valandų vairavimo reikia sustoti. Pasitikiu, kad kai vairuotojas pavargęs, jis važiuoja blogai ir pavojingai. Aš niekada nedraudžiau savo vaikinams sustoti papietauti, net jei klientas skambina ir klausia „kodėl nevažiuojate?“. Saugumas svarbiau už 15 minučių.

Kas jei mikroautobusu sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Jei sugenda variklis Vokietijoje, mes stovime. Turiu kontaktus su vilkikais, kurie gali nuvežti į servisą, bet tai užtrunka. Klientas turi žinoti, kad gali būti vėlavimo. Aš visada stengiuosi duoti vilkiko numerį, kad klientas matytų, kur mes esame. Jei tai smulkios gedimai (padangos), vairuotojas pats sutvarko. Jei dideli – reikia kantrybės.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktį keliuose mažiau automobilių, tačiau daugiau pavojingų vairuotojų (sunkvežimiai, kurie gali užmigti). Be to, jei atvyksta į Angliją naktį, sunku rasti adresą arba susisiekti su gavėju. Aš dažniausiai dedu planą taip, kad atvyktum ryte arba dieną. Taip pat, kai vairuotojas pavargęs naktį, jis gali praleisti posūkį. Geriau saugiai ir lėčiau.

Kaip vairuotojas susidoroja su kairėje važiavimu?

Pirmas kelias visada įdomus. Jei vairuotojas važiuoja pirmą kartą, jis gali būti įtampęs. Bet mikroautobusai yra maži, todėl lengviau pritaikyti. Sunkiausia yra žiediniai suskirstymai („roundabouts“), kurių Anglijoje daugybė. Ten reikia žiūrėti į dešinę, o į kairę. Po poros valandų vairuotojas įpranta. Bet jei jis senas „vilkas“, kuris važiavo dešimt metų, gali prireikti laiko.

Ar jie stabdo pailsėti kur nors miške?

Ne, nebent jie nori būti apiplėšti. Stabdoma tik oficialiose stotelėse arba degalinėse. Ten yra video kameros ir apsauga. Miške sustoti pavojinga ne tik dėl vagių, bet ir dėl to, kad policija gali manyti, kad kažką nelegalo darai. Mūsų firmoje griežta taisyklė – tik legalios poilsio vietos. Nors kartais... kai traffic’as stovi, teko stovėt ir prie kelio.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai galima, jei vietos. Bet reikia suprasti, kad tai ne turistinė kelionė. Vairuotojas dirba, jis nori važiuoti taip, kiek įmanoma greičiau, kad pailsėtų. Jei tu kalbinsi jį visą kelionę arba reikalsi dažnai sustoti tualeto, tai gali trukdyti. Be to, turi būti įrašytas draudime. Jei įvykia avarija ir tu nėra sąraše, draudimo neismok.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Paprastai taip, jei tai numatyta kainoje. Bet jis ne baldų surinkėjas. Jis atnešįs dėžę į namus, bet neįrengs lentynos ar nesurenks lovos. Vieną kartą klientas tikėjosi, kad vairuotojas jam visus baldus išneš į trečią aukštą be lifto... vairuotojas tiesiog atsisakė. Reikia tartis iš anksto. „Prie durų“ ir „į kambarį“ – tai dvi skirtingos paslaugos.

Kas jei vairuotojas užsidirbdamas skambina?

Tai gali būti problema. Jei jis nuolat rašo pranešimus arba kalba į telefoną ranka, tai saugumo pažeidimas. Aš stengiuosi sekti savo vairuotojus, bet negaliu būti jų kišenėje. Jei jaučiate, kad vairuotojas vairuoja nepastoviai, drąsiai pasakykite jam, kad sustotų paskambinti. Jūsų gyvybė brangesnė už jo pokalbį su mergina.

Anglija specifika (Vietiniai niuansai)

Ar sunku rasti adresą Londono centre?

Labai sunku. Londono gatvės yra siauros, dažnai vienpusio eismo. Mikroautobusas gali būti per aukštas arba per ilgas tam tikrose gatvėse. Be to, ten daug „Congestion Charge“ zonų. Reikia tikslaus adreso ir patogaus susitikimo punkto. Kartais teisią palikti krovinią artimiausioje stotelėje ir vežti rankomis, nes mašina tiesiog nepravažiuos.

Kas yra tas ULEZ mokesčis?

Ultra Low Emission Zone – tai zono Londone (ir dabar daugiau miestų), kur už senesnes mašinas reikia mokėti didelius mokesčius kasdien. Jei tavo vairuotojo mikroautobusas neatitinka standartų (Euro 6), mokesčiai gali būti dideli. Tas mokesčias gali būti įskaičiuotas į kainą, bet geriau pasitikrinti. Viena kartą klientas gavo 200 svarų baudą, nes vairuotojas neįsileido į zoną ir nė nežinojo.

Ar dažnai plėšikauja krovininius auto?

Nėra taip dažnai kaip anksčiau, bet rizika yra. Ypač jei palieki mašiną neapsaugotą parduotuvės aikštelėje. Geriausia vairuotojui uždaryti krovinią raktų ir niekur neiti toli. Dažniausiai vagys ieško greitai parduodamų daiktų – alkoholio, elektronikos. Baldus jiems neįdomi, nes sunku parduoti. Bet jei atidarysi duris ir paliksi – viską išneš.

Ar yra problemų su parkavimu?

Anglijoje parkavimas yra siaubas. Visur yra griežtos taisyklės, geltonos linijos, „resident only“ zonų. Vairuotojas negali tiesiog sustabdyti ant šaligatvio, kaip čia. Jis turi rasti legalią vietą, o tai gali reikšti, kad jis eis 200 metrų pėsčias. Būkite kantrūs, kai jis skambina ir sako, kad negali priartėti arčiau.

Ar reikia mokėti už tiltus?

Kai kurie tiltai (pvz., Dartford Crossing) reikalauja mokesčio. Dabar daugiausia mokama elektroniniu būdu (number plate recognition). Jei mašina nebus užregistruota, savininkas gaus baudą namie. Profesionalios firmos turi „pre-paid“ kortelę, tad tai nėra problema. Jei važiuoji savo mašina, nepamiršk užmokėti internetu per valandą po pravažiavimo.

Ką daryti jei gatvė per siaura?

Tiek angliški kaimai, tiek miesto dalys turi siauras gatves, kurias vadinam „terraced houses“. Ten nepravažiuos nei sunkvežimis, nei didelis mikroautobusas. Tokiu atveju reikia „man and van“ tipo paslaugos – mažesnės mašinos. Arba reikia nešti rankomis. Jei turi didelę sofos, patikrink ar ji įlįs pro duris iš karto, ar reikės kelti per langą.

Kainos ir pasirinkimas (Pinigai kalba)

Kiek paprastai kainuoja toks reisas?

Kainos svyruoja labai. Nuo 400 iki 1000 eurų priklauso nuo to, kiek krovinių, kur tiksliai Anglijoje ir kada. Jei reikia tik vieną didelį daiktą į Londoną, gali būti pigiau. Jei pilna mašina į Škotiją – brangiau. Degalai kainuoja, keltų bilietai brangūs. Nemažai dalį sudaro vairuotojo darbas. Jei kas siūlo važiuoti už 200 eurų – tai tikrai kažkas čia ne taip. Galbūt jis vežs kontrabandą.

Ar pigiau kai yra dalinis kroviniys?

Taip, tai vadinama „part load“. Jei aš turiu klientą Mančesteryje ir tu nori į Liverpulį, aš galiu sudėti tavo daiktus ir paimti mažiau. Tu daliniesi kaina. Bet trūkumas tas, kad turi laukti, kol aš surinksiu kitus klientus. Gali užeiti savaitę ar dvi. Jei skubu – moki už pilną mašiną.

Kodėl kaina skiriasi dienomis?

Keltų bilietų kainos keičiasi kaip oro temperatūra. Savaitgaliais ir švenčių dienomis brangiau. Taip pat degalų kainos. Jei galima pasirinkti data, būk lankstus. Antradienį ar trečiadienį važiuoja geriau nei penktadienį vakare. Aš visada stengiuosi planuoti maršrutus taip, kad vairuotojas nebūtų kelto eilėje penktadienį popiet.

Ar galima derėtis su vairuotoju?

Galima pabandyti, bet didelės nuolaidos neduos. Mūsų išlaidos yra fiksuotos – keltas, degalai, alga. Jei tu siūlai 50 eurų mažiau, aš galiu atsisakyti, nes man neapsimoka. Geriau derėtis dėl papildomų paslaugų – pavyzdžiui, kad jis padėtų surinkti spintą arba nuneštė daiktus į rūsį. Tai dažniau įmanoma.

Išvada

Taigi, ar saugu gabenti baldus mikroautobusu į Angliją? Atsakymas yra teigiamas, jei pasiruošiate ir pasikliaujate patikima komanda. Niekada nežinai, kas gali nutisti kelyje – nuo padangos proradimo iki muitinės trikdžių – bet su gerais dokumentais ir kruopščiu pakavimu rizikos minimalios. Rinkis ne pagal kainą, o pagal patirtį. Su savo dvidešimt metų patirtimi galiu pasakyti, kad geriausia reklama yra tas klientas, kuris skambina ir sako „viskas atvyko idealiai“. Būk atsargus, klausyk patarimų ir tavo baldai pasiegs Jungtinę Karalystę saugiai.