Ar saugu gabenti baldus į Londoną mikroautobusu?

Sveiki, taigi vėl susirinkome pasikalbėti apie tą patį – krovinius ir Angliją. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir tai, ką matau darbo turguje, kartais suverčia galvą. Dažniausiai klientai susiruošę gabenti daiktus ir klausia vieno dalyko: ar saugu gabenti baldus į Londoną mikroautobusu? Jei kas sakys, kad yra šimto procentų garantija ir kad niekas neatsitiks, – meluoja. Taip, tai gana saugu, jei žinai, ką darai, bet jei pasikliovi tik žodžiu „pigiau“ ir skelbimu „Fura į Londoną šiandien“, gali nukristi nuo kėdės. Pati kelionė nėra tokia jau paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač dabar, kai pasieniečiai darbo turi perteklių. Taigi, nusprendžiau papasakoti tiesiogiai, be jokių gražių paveikslėlių, kaip tikrai vyksta šis procesas ir ką reikia žinoti, kad nesusirautum nervus.

Ar apskritai verta rizikuoti su mašina?

Ar saugu gabenti baldus į Londoną mikroautobusu, jei ten yra brangios antikvarinės seklyčios?

Žinoma, saugumo lygis visada priklauso nuo to, kaip tai užkrauta. Aš mačiau vairuotojus, kurie stumdė sofą kaip plūdį, viltimis, kad ji kažkaip užsilaikys sienose. Jei turi ką nors tikrai vertingo, geresnis variantas būtų dalinis krovinių automobilis su pneumine pakaba. Mikroautobuse ratų ašys yra kietos, kiekviena duobė kelije – tai smūgis baldams. Taigi, brangiam daiktui mikroautobusas – tai loterija. Jei tai būtų paprasta IKEA spinta, nieko tokio, bet antikvarą – aš nebegabentų (arba tik už didelį užmokestį, kad uždengčiau viską 10 sluoksnių burbulu). Vienas klientas nebegavo kojos nuo senovinio stalo, nes vairuotojas staigiai stabdė prieš Belgijos muitinę. Pavojus egzistuoja.

Ką daryti, jei mikriukas užlūžta kelyje?

Tai klasika. Techninių trikčių visada būna, ir tai ne priklausoma nuo to, kokia mašina – nauja ar sena. Jei mašina sustoja, gera žinia ta, kad jei tu pasirinkai ne „vokus“ iš gatvės, o firmą, turi sutartį. Tada turi teisę reikalauti, kad jie išsiųstų kitą mašiną arba perkeltų kroviniu. Blogiausias variantas – kai vairuotojas dingsta kartu su raktais ir tavo daiktais. Pasirodo, tai nutinka dažniau nei manote, ypač jei mokėjate grynaisiais ir paėmė užsakymą be dokumentų. Pasidomėkite, ar turi garantinį aptarnavimą arba pagalbą kelyje.

Ar mikroautobuso vairuotojas išties gali užkrauti viską tvarkingai?

Turiu būti sąžiningas – dauguma vairuotojų yra praktikai, jie mokėti krauti, bet ne visada turi pakankamai įrankių ar medžiagų. Kartais tenka naudoti savo kupranugarį. Vienas kartą mačiau, kaip vairuotojas bandė priveržti šaldytuvą paprasta virve, be įrangos, ir tas šaldytvas vos nepertraukė galinės durų. Profesionalas visuomet turi su savimi paspirtukus, užraktus ir pakavimo medžiagas. Taigi, jei matai, kad vairuotojas atvažiavo tuščiomis rankomis – įtark. Tvarkingas užkrovimas pusę reikalo padaro. Užsirašyk, kad turi būti naudojamos apsauginės juostos.

Dokumentai ir Anglijos „pasiulai“

Ar saugu gabenti baldus į Londoną mikroautobusu be TIR knygelės?

Nėra būtina turėti TIR knygelę, jei mašina yra iki 3.5 tonos (tai yra standartinis mikroautobuso kategorijos C vairuotojo pažymėjimas, nors čia reikia įsitikinti dėl vairuotojo kategorijos – ar C, ar B, bet dažniausiai dirbant su kroviniais reikia C). TIR knygelė reikalinga didelies talpos keliabiaiems. Bet čia svarbiau yra tai, kad turi būti tvarkingi siuntos dokumentai – CMR važtaraštis ir papildomai sąrašas, jei daiktų yra daug. Be CMR, jei sustos britų policija ar muitinė, gali būti didžiuliai vargai. Jie gali sulaikyti mašiną, kol neaiškės krovinių kilmė ir pavaldumas. (Čia tiksliau – CMR yra privalomas bet kam, kuris perveža prekes už užmokestį).

Ar tikrai reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?

Aišku, kad taip. Nėra tokio dalyko, kad „nežinojau“. Anglijoj dabar, po Breksito, muitinės tikrinimai yra griežtesni nei buvo anksčiau. Jei vairuotojas sako, kad „užves per žaliąją ribą“ – neitikėk. Gali patekti į juodąjį sąrašą. Turi būti pateiktas inventorius su apytikslėmis kainomis (nors daiktai naudoti, jų vertė turi būti nurodyta). Asmeniniai daiktai, jei ne nauji, paprastai mokesčių nekelia, bet turi atrodyti kaip naudoti. Jei veži dešimt naujų televizorių – tai jau verslas, ten reikės mokėti PVM ir importo mokesčius.

Kas nutinka, jei trūksta kurio nors nors dokumento?

Tai košmara. Gali praleisti kelias dienas prie pat sienos, kol išaiškinsi situaciją. Esą buvo atvejis, kai vairuotojas užmiršo vairuotojo pažymėjimą (tikrai, keista, bet nutinka), ir teko laukti, kol atvyks kitas vairuotojas. Jei trūksta CMR ar inventoriaus, gali būti bauda arba priverčimas grįžti atgal. Geriausia viską pasitikrinti dar prieš išvykstant iš Lietuvos, o ne kai jau esi Ostende ar Kalė. Nereikia tikėtis malonės nuo britų pareigūnų, jie dabar labai pikti (noriu pasakyti – griežti) dėl taisyklių laikymosi.

Ar vairuotojas turi turėti išankstinį įregistravimą Anglijos pusėje?

Taip, šiandien tai beveik privaloma. Reikia turėti „Pre-Notification“ numerį, kurį dažniausiai užpildo brokeris ar logistikos agentas. Be to, mašina turi būti užregistruota gvagenų (GVMS) sistemoje, jei pereina per „Goods Vehicle Movement Service“. Jei vairuotojas vos vos išmoko naudotis telefonu, tai gali būti problema. Turi turėti kodą, kurį nuskaito skaneris pakraustuvėje. Be šio kodo, mašina neįvažiuos. Tai tas dalykas, dėl kurio dažnai užstringa net patys patikimesni pervežėjai, nes sistema pakanka neaiški.

Kelionės eiga ir kas laukia kelyje

Kiek laiko trunka kelionė į Londoną mikroautobusu?

Teoriškai – apie 24–30 valandų važiavimo, jei važiuoji be sustojimų ar su trumpais. Bet realybėje tai trunka ilgiau. Reikia apskaičiuoti laiką keltų laukimui (paprastai bent 1-2 valandas), muitinėms, ir sustojimams poilsiui. Jei vairuotojas sako, kad atvyks per 18 valandų, jis arba meluoja, arba važiuos kaip beprotis (kas nelegalu). Saugu skaičiuoti, kad nuo išvykimo iki pristatymo praeina mažiausiai dvi dienos, jei kelionė prasideda ryte. Atsimink, kad Anglijoje greičiai ribojami, greičio kameros visur, taigi nusispirti nepavyks.

Ar kelią į Londoną klostė per Kalė arba per Dunkirką?

Dauguma važiuoja per Kalę (Calais), nes ten daugiau pervežimų ir dažniau reisai. Bet Kartais per Dunkirką (Dunkerque) būna mažiau eilės, ypač jei tenka važiuoti sunkvežimiu, bet mikroautobusams dažniau priskiria vietą Kalėje. Ten tikrai judrus judėjimas. Aš asmeniškai dažniau linkstu į Kalę, ten geriau privalumai, jei reikia kažką papietauti ar pakeisti ratą (su viltimi, kad to nereikės). Kainos mažai skiriasi, svarbiau laikas. Ir nepamiršk apie „jungle“ tą vietą prieš uostą, ten visada darosi kažkokia sumaištis.

Ar saugu gabenti baldus į Londoną mikroautobusu, kai lauke lietus?

Klausimas, kurį dažniausiai užduoda tie, kurie niekada nevežė krovinių. Mikroautobusas nėra hermetiškas vandeniui. Jei lietus lyja į šoną, o gervės (pakrovimo durys) yra neblogai užsandarintos, viduje turėtų būti sausa. Bet jei dėžės stovi ant grindų, o vairuotojas užvažiavo į didelę duobę vandens telkinyje, gali būti problema. Geriausia viską uždengti strečine arba paklijuoti štukuotę. Nenoriu bauginti, bet aš mačiau, kaip po kelionės buvo drėgna sofa, nes vairuotojas palangį palido atidarytą. Patikrink sandariklus prieš išvykstant.

Ar vairuotojai ilsisi pakankamai?

Čia yra didelė rizika. Jei firma nori uždirbti pinigų, ji verčia vairuotojus važiuoti be miego. Tai yra pavojinga ne tik baldams (greičiau sugadins stabdžius), bet ir visiems keliu eismui. Geri pervežėjai turi tachografe įrašytus poilsius. Jei turi abejonių, paprašyk parodyti tachografo išrašą ar bent jau pažiūrėk, ar vairuotojas nekaip „šliaužo“. Pavargęs vairuotojas padaro daugiau klaidų vairuodamas. Aš asmeniškai visada stengiuosi dirbti su tomis firmomis, kurios nepraleidžia virš valandų normų.

Kainos ir pinigai

Kiek maždaug gali kainuoti toks pervežimas?

Kainos šokuoja kaip pakelėse. Priklausomai nuo degalų kainos (o jos dabar aukštos), keltų bilietų (brangsta konstantai) ir sezono. Paprastai vienas mikroautobuso reisas gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų (paimant pilną mašiną vienam klientui), bet jei tai dalinis krovinius – tada skaičiuoji už kubinius metrus arba metrus ilgio. Jei kas siūlo 300 eurų į Londoną su pilna mašina – tai arba apgaulė, arba jis vešsi narkotikus kaip pridėtinį krovinį (juokauju, bet dal tiesos yra). Neklausk kainos, klausk, kas įeina į ją.

Ar galima sutaupyti, jei patys padėsite krauti?

Taip, dauguma vairuotojų nesipriešins, jei tu pats užšoks ir padėsi. Taip gali sumažėti kaina, kadangi nereikės samdyti krovikų Lietuvoje arba Anglijoje. Bet čia turi būti tikras, ne tik „stovėjimas šalia“. Vienas kartas, kai klientas sako, kad pats pakraus, o paskui jiems nuskamba nugaros, tai vairuotojas tenka dirbti dvigubai ilgiau. Už krovimą imamas atskiras mokestis. Galima susiderėti, kad tik pakele (tai ypač aktualu Anglijoje, kur darbas brangus).

Ar mokėti iš karto ar po pristatymo?

Geriausia yra sudaryti sutartį, kurioje būtų numatyta avansas (pvz., 30-50 proc.), o likutį sumokėti gavus daiktus. Jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto – rizikuoji. Jei vairuotojas dingia (o tai, kaip jau minėjau, nutinka), tūkstančius susigrąžinti beveik neįmanoma. Ypač jei mokėjai į privatų sąskaitą. Geriau naudoti sąskaitas-faktūras ir juridinius asmenis. Tada turi bent teisinę pagrindą kreiptis į policiją ar teismą. Pinigai šiandien tai daugeliui pagrindas, saugok juos.

Kas dar nutinka realiame gyvenime

Ar buvo atvejų, kai baldai sugrado pervežimo metu?

Žinoma, buvo. Vienas kartą vežėme vitriną, ir vairuotojas, norėdamas apvažiuoti letenėlę, staigiai pasuko. Vitrina nukrito (nors buvo priveržta) ir subygo į šukės. Klientą išgelbėjo tik tai, kad buvo draudimas. Be draudimo būtų baisu. Ar saugu gabenti baldus į Londoną mikroautobusu be draudimo? Absoliučiai ne. Net jei vairuotojas sako, kad „jis vairuoja 20 metų ir niekada nesudaužė“, tai nieko nebeišduoda. Situacijas kelyje sukuria kiti vairuotojai, o ne tu. Užsidrauskite krovinius (CMR draudimas), tai kainoja tik keliasdešimt eurų, bet taupo nervus.

Ar mikroautobusu galima pervežti pianiną?

Techniškai – taip, jei telpa į duris (aukštis ir plotis). Bet ar saugu? Pianinas sunkus, ir jei jis stovi ant ratukų, jis gali pradėti važinėtis po kibiro. Reikia specialaus įrėminimo ir fiksavimo. Aš asmeniškai nerekomenduočiau vežti pianino standartiniame „Ford Transit“ be specialios įrangos. Geriau pasamdyti firmą, kuri turi „spider“ kėdę pianinams. Nek taip svarbu, ar tai Londonas, ar Vilnius – fizikos dėsniai vienodi. Jei vairuotojas staigiai stabdo, tonos svoris pasieia didžiulę jėgą.

Kas daryti, jei atvykstant į Londoną vairotojas negali rasti adreso?

Tai kasdienybė. Londonas – chaosas, vienakryptės gatvės, daugybė statybų, ir navigacija kartais „ves į piemenų“. Geriausia, jei gali susisiekti su vairuotoju telefonu ir jam padėti arba nusiųsti vietą (What’sApp location). Ne visi vairuotojai puikiai moka anglų kalbą arba supranta miesto logiką. Kartais jie suka ratą valandą dėl to, kad negali pasukti į reikiamą gatvę sunkiasvorėms mašinoms (nors mikroautobusas mažesnis, bet ribojimai ten yra). Pasirūpink ryšiu iš anksto.

Apibendrinant

Na ir tai, tiek trumpai apie tai, kaip viskas vyksta iš vidaus. Ar saugu gabenti baldus į Londoną mikroautobusu? Taip, jei pasirinksi atsakingą žmogų, nebus pinigų taupytojas ant visko ir susitars dėl dokumentų. Patirkau daug, ir galiu pasakyti, kad blogiausia – tai neklaidingų lūkesčių kūrimas. Pasitikėk savo intuicija, rašyk sutartis, prašyk nuotraukų iš vairuotojo prieš išvykstant. Tada tikrai liksisi ramus. Sėkmės kelionei ir tikimės, kad tavi baldai atvyks sveiki ir nenuskrinti. O jei reikės patarimo – rašyk, paaiškinsiu.