Ar saugu gabenti baldus į Angliją mikroautobusais?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo paslaptingai dingusių spintų iki sukilusių klientų terminaluose. Dažnai man telefonu klausiate: ar saugu gabenti baldus į Angliją mikroautobusais? Atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“, bet aš stengiuosi būti nuoširdus. Nors keliai Lietuvoje gerėja, kelyje į Angliją viskas keičiasi – nuo audringų La Manšo sąsiaurio pervežimų iki griežtų britų muitininkų, kurie tik laukia protingo preteksto uždaryti ribą. Svarbiausia suprasti, kad saugumas prasideda ne kelyje, o pačiame krovežyje, tad neskubėkite rinktis pigiausio pasiūlymo be galvos.

Pagrindiniai klausimai apie patį vežimą

Ar saugu gabenti baldus į Angliją mikroautobusais?

Žiūrėkime tiesiai į akis – saugu tik tada, jei kroviniys užfiksuotas ir įtvirtintas. Mikroautobusas yra mažesnis už sunkvežimį, jis labiau „šoka“ ant kelio ir bangų, ypač vairuojant per Belgijos arba Vokietijos autostradas. Jei baldai tik numesti į saloną be fiksavimo juostų, tai ne tik kad nesaugu, tai tiesiog katastrofa. Tačiau jei vairuotojas išmano savo darbą ir naudoja guminės gumos atramas bei tvarsčius, tuomet rizika minimali. Savaime aišku, nereikėtų krauti brangiausius antikvarinius daiktus į paprastą „Transitą“, jei jis nėra paruoštas.

Kaip dažnai lūžta baldai kelyje?

Sąžiningai? Rečiau negu manytumėte, bet vis tiek įvyksta. Dažniausiai problema ne tame, kad vairuotojas važiuoja per greitai, o tame, kad baldai prieš tai buvo surinkti silpnai. Galiu prisiminti vieną atvejį, kai klientas pats surinko lentyną, bet pamiršo užsukti dalį varžtų – važiuojant per kopą ties Calais ji tiesiog išsisklaidė. (Gerai, gal ne visai išsisklaidė, bet atsitraukė sienos). Jei baldas kietas ir surinktas pagal instrukciją, jį užklijuoti popieriumi ir užrišti, jis išvysys Londoną be jokios žalos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju ir baldais?

Techniškai tai yra pilkinė sritis. Dauguma sertifikuotų pervežimų firmų tai draudžia, nes tai keičia transporto priemonės kategoriją ir draudimo sąlygas. Jei tai „skrajūnas“ iš skelbimų, jis gali sutikti, nuspręsdamas, kad tai paprastas keleivis, bet tada tu esi jo atsakomybėje. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės važiavo ant gniūžtų sulankstomų kėdžių visą kelią – jaučiausi tokiose situacijose nelabai lengvai. Geriau leiskti specialistams dirbti, o pats skink laisvai lėktuvu, jei nori saugumo.

Kiek laiko trunka toks kelias į Angliją?

Viskas priklauso nuo kelio, bet įprastai tai yra apie 24–30 valandų, jei vairuotojas važiuoja be ilgų sustojimų. Tačiau nepamirškite, kad turi būti laikomasi poilsio režimo – tachografas nemeluoja. Jei reikia išvežti į tolimus Anglijos kampus, pvz., į šiaurę arba Velsą, pridėkite dar darbo dieną. Kartais įvyksta nesklandumų su keltu, pratastas kelias yra normalus dalykas. Nesigauna taip, kad iš ryto išvykai ir vakare jau iškrauni, nebent tai yra koks nors „pavasario“ reisas.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Labai rekomenduoju. Didelės spintos ar sofos per mikroautobuso duris tiesiog nepraeis, arba jas teks įkišti pro langą, o tai yra papildomas rizikos veiksnys. Be to, išmontuotas baldas užima mažiau vietos ir galima jį geriau užfiksuoti. Vienas klientas atsisakė išmontuoti „Priekabę“ (tą su stalu), ir mes turėjome ją vežti vertikaliai – nervai degė visą kelią iki Mančesterio. Geriau pasirūpinki štiftyriu ir atsukkliu anksčiau.

Kas daryti, jei baldai sudraskytai atvyksta?

Čia prasideda linksmiausia. Jei turi sutartį su įmone, turi būti CMR draudimas, kuris padengia žalą. Jei vežėjas – tas pats vyras iš skelbimo, kuris tik „padėja numesti“ ką nors kelyje, gali būti sunku gauti atlyginimą. Visada daryk nuotraukas prieš kraunant ir po iškrovos. Aš vieną kartą padėjau klientui gauti pinigus už sudraskytą odinę sofą, nors vairuotojas gynėsi, kad taip ji atvyko iš gamyklos. Nuotraukos nekalba.

Ar vairuotojas padeda iškrauti baldus?

Standartiškai – ne. Jo darbas yra nuvežti krovinią iš punkto A į punktą B taip, kad jis nepažeistas. Jei reikia įkėlimo į trečią aukštą be lifto, tai papildoma paslauga, už kurią reikia susitarti iš anksto. Dauguma vairuotojų nėra krovikai, jie turi nugaros problemas arba tiesiog nenori sukti sunkių daiktų. Nenusprenkite, kad jis padės, kai jis atvyks su nusiskrusčiusia marškinėliais.

Ar galima vežti paslėptus daiktus (kondensatorius ir t.t.)?

Negalima ir visai nerekomenduoju. Muitinės Anglijoje dabar yra labai budrios, ypač po „Brexit“; jie turi skenerius, kuriais tikrina net ir mikroautobusus. Jei randa nebrokuotą techniką arba prekes be kvitų, gali konfiskuoti visą automobilį ir krovinius. Ar saugu gabenti baldus į Angliją mikroautobusais, jei dar kažką slėpiosi? Tikrai ne. Rizikuoti dėl trijų senų dėžių su telefonais neverta gero vardo.

Pinigai, muitinė ir biurokratija

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai stipriai, nuo 300 eurų už kelias kėdes iki kelių tūkstančių už pilną konteinerio (čia kalbame apie mikroautobusą). Vidutiniškai, jei užpildai pusę „Mercedes Sprinterio“, reikėtų numatyti apie 600–800 eurų priklausomai nuo kuro kainos ir keltų. Anglijoj (tai yra įmonių rejestre), kainos gali būti didesnės dėl mokesčių. Būtinai klauskite, ar kaina įskaito keltą ir kuro priedą.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei pervežami asmeniniai daiktai, kurie buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius ir tu persikeliate gyventi arba juos dovanoji, dažniausiai mokesčių nėra. Tai vadinama „Transfer of Residences“ procedūra. Tačiau jei veži naujus baldus parduoti, tai yra prekyba, reikia mokėti PVM ir galbūt muito. Čia aš neesu 100% tikras, nes taisyklės keičiasi kasmet, geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu.

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinai reikia krovinių deklaracijos (packing list), kurioje įrašyta, kas yra viduje, ir apytikslė vertė. Taip pat reikia asmens dokumento (pasas ar ID kortelė) ir, jei tai ne asmeniniai daiktai, prekybinės sutarties arba kvitų. Be šių dokumentų per sieną gali nepraleisti arba uždelsti šimtą valandų tikrinimo.

Ar sunku praeiti britų muitinę?

Jei dokumentai tvarkingi – nesunku. Jei klaidos – šventės gali baigtis. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebegrižta į ES, reikia eiti per atskirus kelius „Raudonaisiais keliais“ (Red Channel). Ten jie gali paprašyti atidaryti mikroautobusą ir patikrinti kiekvieną dėžę. Kartais jie yra labai nepretenzingi, kartais – tyčiojasi. Vieną kartą mūsų vairuotojui vienas muitininkas liepė išnešti visas kėdes, kad įsitikintų, kad jos ne pripildytos tabaku.

Ar galima susitarti dėl mokesčių „vietoje“?

Negerai kalbėti apie tai, bet... pasaulis nėra juodai baltas. Yra įmonių, kurios dirba „pilkuose“ režimuose, tačiau aš to nedaryčiau. Jei užkliūni, baudos didelės, o mikroautobusą gali konfiskuoti. Geriau sumokėti oficialiai ir miegti ramiai. Muitinės tinkle dabar viską mata, ir bandymai „papirauti“ pareigūną baigiasi blogai.

Kas vyksta su CMR draudimu?

CMR draudimas yra būtinas, bet jis neapsaugo nuo visko. Jis veikia tik tada, jei yra žalos fiksavimo protokolas. Jei vairuotojas iškrauna daiktus, tu pasirašai CMR lapą ir neparodai, kad spinta sulūžusi, vėliau nieko nepavyks padaryti. Draudimo kompanijos mėgsta rasti priežastis, kaip nemokėti, tad dokumentacija turi būti idealioje.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp skirtingų vežėjų?

Vieni veža legaliai, turi draudimą, naujus automobilius ir moka algas. Kiti – „skrajūnai“, kurie važiuoja be draudimo, sildo degalus iš bakelio ir miega kabinoje. Skirtumas atsispindi kainoje. Jei kas pasiūlo pervežti tavo sofą į Londoną už 100 eurų, galvok, kas gali nuvykti. Tokiu atveju klausimas, ar saugu gabenti baldus į Angliją mikroautobusais, atsakomas tikrai neigiamai.

Ar reikia avanso mokėjimo?

Dažniausiai taip, įmonėms reikia užtikrinimo, kad tu nepadingsi ir kad bus apmokėtas kuras. Aš visada patariu mokėti ne daugiau kaip 30–50% avansu, o likutį – atidavus krovinius. Yra daug atvejų, kai žmonės sumokėjo 100% iš anksto, o vairuotojas „dingo“ su jų daiktais arba tiesiog nebeatsiliepė į skambučius savaitei.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Žinoma, ypač jei nemoki už keltą. Dauguma skelbimų sako „kaina be keltų“, o keltas į Angliją kainuoja brangiai, net 200–300 eurų vienam automobiliui. Taip pat gali būti mokesčiai už iškrovimą, už įkrovimą arba už laukimą. Visada klausk „galutinės kainos“, kad nereikėtų ginčytis prieš vartus.

Vairuotojai, mikroautobusai ir rizikos

Kaip pasirinkti gerą mikroautobusą?

Geriausia, jei tai yra „Luton“ tipo mikroautobusas – su aukštu stogu. Taip pat lengviau įkrauti aukštas spintas. Paprastas „Vivaro“ ar „Trafic“ gali būti per žemas. Taip pat pažiūrėk į padangas – jei jos „plikos“, tai sako apie vairuotojo požiūrį į saugumą. Nebijok klausti nuotraukų automobilio vidinio įrengimo.

Ar visi vairuotojai yra lietuviai?

Ne, dabar daug dirba ir ukrainiečių, ir baltarusių, ir netgi vietinių britų. Kalbos barjeras gali būti problema, jei reikia susitarti dėl iškrovimo vietos adresų. Patariu susitarti dėl bendros kalbos – dažniausiai visi kalba rusiškai arba angliškai. Jei vairuotojas nieko nesupranta, tai didelė rizika.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atvyksta girtas?

Tai baisiausia situacija. Jei jaučia alkoholio kvapą, neduok jam įsijungti automobilio. Reikalauk, kad įmonė siųstų kitą vairuotoją, jei tokia yra. Jei tai privatus asmuo, atšauk reisą, net jei prarasi pinigus. Girtas vairuotojas su pilna apkrova – tai laikina bomba kelyje. Aš pats esu matęs, kaip tokius sustabdo policija ties Calais, ir tai baigiasi areštu.

Ar vairuotojai miega kelyje?

Jie turi miegoti pagal tachografą – 9 valandas per parą. Jei vairuotojas važiuoja tris paras be miego, jis yra pavojingas. Užklausk, kiek jam reikės laiko iki atvykimo. Jei jis sako, kad iš Vilniaus į Londoną nuvažiuos per 12 valandų, tuosi melagis. Geriau laukti dieną ilgiau, nei gauti žinią, kad automobilis sudužo.

Kas daryti, jei mikroautobusas sugenda?

Tai įprasta bėda. Seni „Ford Transitai“ mėgsta degti. Jei įvyksta gedimas, vairuotojas turi pranešti įmonės dispečeriui, kuris turi siųsti pagalbą arba kitą automobilį. Jei įmonės nėra (privatus vežėjas), gali tekti laukti dienomis šalkelioje arba mokėti už vilkiką. Pasitikėjimas čia yra raktas.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Asmeniškai aš niekada nedučiau. Geriau susitarti, kad jis paskambins, kai atvyks, ir tu atiduosi raktus tada. Yra atvejų, kai ne sąžiningi vežėjai sugrįžta vėliau vagiamiems. Nors tai retenybė, bet kodėl rizikuoti? Paprastas įpročius saugumo sumetimais.

Ar galiu sekti savo krovinius realiu laiku?

Didesnės įmonės turi GPS stebėjimo sistemas, gali nusiųsti nuorodą. Mažesniems – tiesiog reikia skambinti vairuotojui. Ne visi vairuotojai nori atsiliepti vairuodami, ypaš jei važiuoja Vokietijoje, kur tai draudžiama (del jeigu rankos laisvos). Kantrybė – tavo draugas.

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jie neturi svetainės, tik „Facebook“ puslapį su trikštančiomis nuotraukomis. Jie neleidžia pasirašyti sutarties, tik „susitariam žodžiu“. Jie reikalauja viso mokėjimo grynaisiais į rankas prieš išvykstant. Tokių vengiak kaip ugnies. Ar saugu gabenti baldus į Angliją mikroautobusais su tokiomis firmomis? Tikrai ne, tai lošimas.

Techninės smulkmenos ir organizacija

Ar reikia pakavimo medžiagų?

Taip, būtinai. Putplasčio plokštės, burbuliukų plėvelė, stipri lipni juosta, stropai. Negalima tik padėti sofa ant grindų ir tikėtis, kad ji nebus įbrėžta. Vairuotojai dažnai turi savo atsargas, bet už juos gali paprašyti papildomo mokesčio. Geriau pasirūpinki pats, jei turi galimybę.

Ką daryti su pavojingais krovinais?

Degalai, dažai, chemikalė – neįleidžiami į uždarus mikroautobusus be specialios licencijos. Jei turi tokio dalyko, privalai tai pasakyti iš anksto. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti, jei pamatys kanistrą bagažinėje be žymėjimo. Muitinė tą pamatys kaip bombą.

Ar galima veži augalus į Angliją?

Dabar tai labai apribota. Po „Brexit“ augalai turi turėti fitosanitarinius pasus. Jei turi paprastą vazą su žiede, gali ją prarasti sienoje. Nerekomenduoju vežti augalus mikroautobusu, nebent esi tikras, kad dokumentai tvarkingi. Žemės su augalais neįleidžia iš viso.

Kaip susitarti dėl iškrovimosi vietos?

Anglijoj yra daug vietų, kur sunkvežimiams ar mikroautobusams negalima stovėti. Londono centre yra mokesčiai už važiavimą (ULEZ), kurie gali būti dideli. Susitark dėl tikslaus adreso ir ar ten gali stovėti didelis automobilis. Jei ne, reikės vežti rankomis, o tai laikas ir pinigai.

Ar reikia drausti baldus papildomai?

Asmens draudimas namuose dažnai nedengia pervežimo. Galima nusipirkti specialų krovinių draudimą (Cargo insurance). Jei veži labai brangius daiktus, verta pasidomėti. Paprastam baldui už 100 eurų draudimas neapsimoka, bet už 10 tūkstančių vertą pianiną – būtina.

Kas jei atvykstu vėlai į susitikimą?

Vairuotojų laikas yra pinigai. Jei tu vėlai atvyksti į iškrovimą, jis gali reikalauti kompensacijos už laukimą. Paprastai pirmos valandos yra nemokamos, toliau – mokama. Būk punktualus, nereikės pyktis.

Ar galima veži gyvūnus?

Mikroautobusuose su baldais – ne, nes tai higienos ir saugumo pažeidimas (gyvūnas gali pabėgti arba užteršti). Yra specialios kompanijos, kurios veža gyvūnus, bet tai kitas pasaulis. Negerai maišyti šių paslaugų.

Kokia tikimybė, kad kelyje bus policijos patikra?

Didelė, ypač Prancūzijoje ir Belgijoje. Jie tikrina svorį, techninę būklę ir tachografus. Jei mikroautobusas perkrautas, baudos milžiniškos. Gali būti, kad vairuotojas reikalaus pinigų iš tavęs, jei gaus baudą dėl tavo per sunkių baldų (nors techniškai tai jo klaida).

Ar verta rizikuoti su „skrajūnais“ dėl pinigų?

Mano atsakymas – ne. Po dvidešimt metų darbo matau, kad taupantūs tiesiškai praranda daiktais. Užtikrintas pervežimas kainuoja, bet tai suteikia ramybes. Tiesiog pasirink patikimą žmogų, kuris nebijo pasakyti, kur yra ribos.

Ar atveža į butą ar tik į gatvę?

Standartas – į gatvę prie namo. Jei reikia į butą antrame aukšte be lifto, tai papildoma paslauga, už kurią reikia susitarti. Nereikia manyti, kad vairuotojas yra krovikas jėgoms.

Išvada

Apibendrinant, ar saugu gabenti baldus į Angliją mikroautobusais, priklauso tik nuo to, kiek atidžiai pasirinksi partnerį. Pats transporto būdas yra gana patikimas, jei laikomasi techninių reikalavimų ir krovinius tvarkingai užfiksuojate. Nereikia būti naiviam ir tikėti, kad už du šimtus eurų gausi princinį aptarnavimą – logistika srityje tu gauni tiek, kiek už moki. Gerai sudaryta sutartis ir šiek tiek bendro proto išgelbės tavo nervus, o baldus leis pasiekti Londoną vienu gabalu.