Ar reikia pakuoti daiktus kraustantis į UK patiems?

Dažniausias klausimas prieš kelionę į Angliją, Škotiją ar Velsą būna paprastas: ar reikia pakuoti daiktus kraustantis į UK patiems? Ir atsakymas nėra toks gražus, kaip norėtųsi. Kartais taip, reikia. Kartais geriau tik dalį. O kartais, jeigu kraustote visą butą, šeimą ir dar turite katiną, pakuoti viską savo rankomis gali tapti košmaras. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: nuo tvarkingai supakuotų dėžių iki baldų, kurie atvažiavo „kaip buvo“. Žemiau paaiškinsiu gyvai, be gražaus marketingo.

DUK apie tai, ar reikia pakuoti daiktus kraustantis į UK patiems

Pagrindinis sprendimas: ar verta pakuoti daiktus į UK savarankiškai?

Ar reikia pakuoti daiktus kraustantis į UK patiems?

Trumpai: ne visada reikia pakuoti viską patiems, bet kažką vis tiek teks sutvarkyti. Jeigu kraunatės vieną lagaminą, keletą dėžių ir drabužius, tai dažniausiai prasminga pakuoti savarankiškai. Jeigu vežate virtuvės indus, televizorių, stalą, čiužinį ir vaikų daiktus, tada jau reikia planuoti rimčiau. Pervežimo įmonės dažniausiai gali pasiūlyti pakavimo paslaugą, bet ji kainuoja papildomai. Kartais tai brangu, kartais labai gelbsti. Svarbiausia nesigalvoti paskutinę dieną, kai jau reikia važiuoti į Doverį ar Calais.

Ar geriau viską pakuoti patiems kraustantis į Didžiąją Britaniją?

Viską patiems pakuoti galima, tik ne visada protinga. Jeigu turite laiko, vietos bute ir kantrybės, tada taip – daug ką galite supakuoti patys. Aš visada sakau: drabužius, knygas, patalynę, smulkius namų daiktus dažniausiai žmonės puikiai supakuoja patys. Bet stiklinius indus, kompiuterius, meno kūrinius ar brangius baldus jau reikėtų vertinti blaiviau. Ne dėl to, kad negalima, o dėl to, kad po 4–6 valandų pakavimo žmonės pradeda dėti lėkštes į šiukšlių maišus. O tada kyla problemų.

Kiek kainuoja pakuoti daiktus kraustantis į UK patiems?

Jeigu kalbam apie savarankišką pakavimą, kaina atrodo maža: dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė, žymeklis, gal dar etiketės. Realiai vienam butui tai gali kainuoti nuo 80 iki 250 svarų, priklausomai nuo kiekio. Dėžės UK kartais kainuoja brangiau nei Lietuvoje, ypač specialios perkraustymo dėžės. Jeigu samdysite pakavimo komandą, kaina gali šokti į 300–800 svarų ir daugiau. Bet čia jau įeina darbas, medžiagos ir rizikos mažinimas. Pigiausia ne visada išeina pigiausiai, kai po to tenka pirkti naują televizorių.

Ar galima kraustytis į UK be pakavimo paslaugos?

Žinoma, galima. Daugybė žmonių taip ir daro, ypač kai važiuoja iš Lietuvos į Angliją ar Škotiją su dalimi daiktų. Be pakavimo paslaugos galima apsieiti tada, kai turite nedidelį kiekį daiktų arba kai vežate tik tai, kas nėra labai trapia. Pavyzdžiui, drabužiai lagaminuose, vaikų žaislai dėžėse, dokumentai rankiniame bagaže – čia viskas paprasta. Bet jeigu vežate pilną namą iš Vilniaus į Londoną ar iš Kauno į Manchesterį, be jokios organizacijos bus sunku. Ne sakau neįmanoma, tik sakau – neišsimiegosite bent kelias naktis.

Ar savarankiškas daiktų pakavimas į UK taupo pinigus?

Dažniausiai taip, bet tik tada, kai nesusigadinate daiktų ir nesusikuriate chaoso. Savarankiškas pakavimas taupo pinigus tada, kai turite pakankamai dėžių, laiko ir žmonių pagalbai. Jeigu pakuojate vienas po darbo, naktimis, be dėžių, be plėvelės ir be etikečių, tai taupymas greitai virsta nervais. Esu matęs klientų, kurie sutaupė 200 svarų pakavimui, o po to ieškojo naujų indų už 400 svarų. Todėl klausimas ne tik „kiek kainuoja“, bet „kiek rizikuoju“. Kartais rizika kainuoja daugiau nei paslauga.

Pakavimo medžiagos ir kaip pakuoti daiktus į UK saugiai

Kokios dėžės geriausios kraustantis į UK?

Geriausios dėžės yra tokios, kurios nesugriūva po trečios lentynos ar drabužių krūvos. Pervežimuose geriausiai veikia dvigubo kartono perkraustymo dėžės, maždaug 40–60 litrų talpos. Mažos dėžės tinka knygoms ir sunkiems daiktams, didelės – lengvesniems dalykams: patalynei, pagalvėms, žaislams. Nekraukite didelės dėžės pilnos knygų iki viršaus, nes tada ji tampa betonu su rankenėlėmis. Dar vienas patarimas: venkite senų vaisių dėžių iš parduotuvės, jos atrodo pigiai, bet greitai permirksta ir plyšta. Tikrai.

Ar užtenka šiukšlių maišų kraustantis į Angliją?

Užtenka drabužiams, patalynei ir minkštiems daiktams, bet ne indams ar technikai. Šiukšlių maišai yra greitas sprendimas, ypač kai reikia ištuštinti spintą per valandą. Tik yra vienas „bet“ – jie neturi formos, todėl sandėliuojant ar kraunant į sunkvežimį gali būti nepatogūs. Dar blogiau, jeigu vairuotojas pamano, kad tai lengvas maišas, o viduje batai ir knygos. Todėl maišus žymėkite aiškiai: „drabužiai“, „patynė“ (taip, kartais rašom greitai), „tekstilė“. Indus į maišus nedėčiau niekada, nebent norite garsų virtuvėje atidarymo dieną.

Ar burbulinė plėvelė tikrai apsaugo daiktus kelyje į UK?

Padeda, taip, bet ji nėra stebuklinga. Burbulinė plėvelė gerai saugo kampus, stiklą, rėmus ir elektroniką nuo įbrėžimų bei lengvų smūgių. Bet jeigu daiktas sunkus ir guli ant jo kita sunki dėžė, plėvelė ne viską išgelbės. Svarbu apvynioti kelis kartus, ypač kampus ir paviršių. Televizorius, monitorius ar paveikslo rėmas turėtų būti apsaugotas ne tik plėvele, bet ir kietesniu sluoksniu – kartonu ar specialiu dėklu. Kartais žmonės apvynioja vieną kartą ir mano, kad jau „profesionaliai“. Ne visada užtenka.

Kuo geriau žymėti dėžes kraustantis į UK?

Žymėkite ne tik kambarį, bet ir turinį bei trapumą. Rašyti „virtuvė“ neužtenka, nes virtuvėje gali būti indai, keptuvės, maisto produktai ir kažkoks senas kavos malūnėlis. Geriau rašyti: „virtuvė – indai / trapi“, „vaikų kambarys – žaislai“, „biuras – dokumentai“. Žymėkite dviem šonais ir viršumi, nes sandėlyje arba naujame name dėžės stovi skirtingomis pusėmis. Dar vienas praktiškas dalykas – numeruokite dėžes sąraše. Kai atvažiuojate į Birmingham ar Edinburgh vėlai vakare, tas sąrašas atrodo kaip išgelbėjimas.

Ar reikia pirkti vakuuminius maišus kraustantis į UK?

Vakuuminius maišus labai rekomenduoju drabužiams ir patalynei. Jie sumažina tūrį kartais net dvigubai, o tai pervežime reiškia mažiau vietos ir kartais mažesnę kainą. Tik nepersistenkite su svoriu – lagaminas su džinsais gali tapti sunkesnis už mažą vaiką. Taip pat nepakuočiau į vakuuminius maišus odinių striukių ar vilnonių dalykų ilgalaikiam saugojimui be oro prieigos, nes medžiagos nemėgsta tokio spaudimo mėnesiais. Trumpam keliamui į UK – puikiai. Ilgam sandėliavimui – geriau pagalvoti atsargiau.

Trapūs daiktai ir rizikingi daiktai pervežant į Didžiąją Britaniją

Ar verta patiems pakuoti stiklinius indus į UK?

Jeigu indai brangūs arba sentimentaliai svarbūs, aš asmeniškai rinkčiausi profesionalų pakavimą arba bent labai kruopštų savarankišką. Kiekvieną indą reikia apvynioti atskirai, statyti vertikaliai arba labai tvirtai dėžėje su tarpais užpildytais popieriumi ar plėvele. Dėžės dugnas turi būti sustiprintas lipnia juosta. Ir svarbu – nedėkite per sunkiai. Geriau dvi mažesnės dėžės nei viena „kapo plokštė“. Esu matęs gražių servisų atvykusį kaip mozaiką ne dėl kelio, o dėl to, kad buvo supakuota „na kaip gavosi“.

Ar galima pačiam pakuoti televizorių kraustantis į UK?

Galima, jeigu turite originalią dėžę arba gerą specialų dėklą ekranui. Be originalios dėžės rizika gerokai didesnė. Daugelis žmonių apvynioja televizorių plėvele ir mano, kad jis saugus. Ne visada taip būna. Ekranui pavojingi ne tik smūgiai, bet ir spaudimas iš šono bei vibracija ilgame kelyje per Doverio keltą ar M6 greitkelį. Jeigu televizorius brangus, geriau pirkti naują UK vietoj rizikingo vežimo arba samdyti žmones su patirtimi. Kartais tai skamba banaliai, bet taip realiai taupomi nervai.

Ar kompiuterį reikia pakuoti profesionaliai pervežant į UK?

Ne visada profesionaliai, bet labai atsargiai – tikrai. Stacionarų kompiuterį geriau išimti iš korpuso svarbias dalis: vaizdo plokštę, kartais aušintuvą, jei jis sunkus ir laisvai juda. Diskus geriau vežti atskirai minkštame dėkle arba rankiniame bagaže. Monitorius – kaip televizorius: kietas apsaugos sluoksnis, ne tik plėvelė. Nešiojamą kompiuterį vežkitės su savimi, ne sunkvežimyje. Dokumentai ir duomenys kartais vertingesni už baldus. O jeigu kompiuteris skirtas darbui nuo pirmos dienos UK, nerizikuokite kaip papuola.

Ar paveikslus ir rėmus galima pakuoti patiems?

Galima pakuoti patiems mažesnius paveikslus ir nuotraukų rėmus, jeigu jie nėra antikvariniai ar labai brangūs. Reikia apsaugoti kampus kartonu, apvynioti plėvele ir dėti tarp minkštų daiktų arba specialioje dėžėje vertikaliai. Didelius rėmus sunkiau vežti be deformacijos, ypač jei kelionė ilga iš Lietuvos į Londoną ar Aberdeeną. Esu matęs rėmų kampų „pasivaikščiojimų“, nors viskas atrodė gerai supakuota. Jeigu paveikslas turi sentimentalią vertę – tėvų nuotrauka ar vestuvinis portretas – geriau investuoti į papildomą apsaugą.

Ar augalus galima vežtis kraustantis į UK patiems?

Čia jau šiek tiek slidu ir ne viskas priklauso nuo pakavimo. Augalų gabenimas į Jungtinę karalystę po „Brexit“ turi taisykles, o kai kuriems augalams reikia fitosanitarinio sertifikato ar kitų dokumentų. Asmeniškai aš nenoriu duoti 100% garantijos kiekvienam augalui, nes taisyklės keičiasi ir priklauso nuo rūšies bei kilmės šalies. Pakavimas padeda nuo šalčio ar sulaužymo kelyje, bet neatleidžia nuo muitinės klausimų. Jeigu augalas brangus ar retas, prieš kelionę pasitikrinkite oficialią informaciją arba pasitarkite su pervežėjais ir muitinės specialistais. Geriau pasitikrinti negu stovėti pasienyje su ficusu rankose.

Ką pakuoti patiems prieš kraustymosi į UK dieną?

Kuriuos daiktus pakuoti patiems prieš kraustantis į UK?

Pirmiausia pakuokite tuos daiktus, kuriuos gerai pažįstate: drabužius, knygas mažomis dėžėmis, patalynę, rankšluosčius, vaikų žaislus be smailių dalių. Taip pat dokumentus geriau tvarkyti patiems – pasus, gimimo liudijimus, darbo sutartis, nuomos dokumentus vežkitės su savimi arba turėkite skaitmenines kopijas debesyje. Nereikia duoti vairuotojui maišo su visais gyvenimo popieriais ir tikėtis stebuklo. Smulkmenas iš stalčių galite susirinkti patys, nes jūs žinote, kas svarbu ir kas yra tiesiog šiukšlė iš 2016 metų. Tiesa, pastaroji dažnai užima pusę dėžės.

Kuriuos daiktus geriau palikti profesionaliam pakavimui?

Profesionalams palikčiau stiklą, porcelianą, didelius veidrodžius, brangią techniką, meno kūrinius ir baldus su poliruotu paviršiumi. Taip pat balnus ar daiktus iš odos jeigu jie tikrai vertingi – čia jau ne mano pagrindinė sritis iki galo, bet mačiau kaip jie braižosi transporto metu. Profesionalus pakavimas nėra tik „gražiau atrodo“, jis reiškia tinkamas medžiagas ir patirtį kraunant sunkvežimį. Ypač jei maršrutas eina per kelis miestus: Vilnius–Kaunas–Vokietija–Doveris–Londonas ar toliau iki Glasgow. Kuo daugiau persikrovimų, tuo daugiau galimybių kažkam atsitikti.

Ar baldus reikia pakuoti prieš pervežimą į UK?

Baldus tikrai reikia apsaugoti, net jeigu jie atrodo „kaip tankas“. Kampai dažniausiai nukenčia pirmiausia: stalai, spintelės, lovos rėmai. Medinius paviršius reikia saugoti nuo įbrėžimų plėvele arba moviniais dangčiais, minkštus baldus – nuo dulkių ir drėgmės specialiais maišais ar plėvele. Čiužinius geriau dėti į čiužinio maišą ir vežti plokščiai arba vertikaliai pagal pervežėjo rekomendaciją. Neapdengtas čiužinys sunkvežimyje greitai surenka kvapus ir dulkes nuo kitų daiktų. Nepatogu pastebėjimas: kai kurios pigios įmonės tiesiog užmeta plėvelę per kampą ir sako „bus gerai“. Ne visada bus gerai.

Ar buitinę techniką reikia ruošti prieš kraustymąsi į Angliją?

Taip, buitinę techniką reikia paruošti ne tik fiziškai, bet ir techniškai. Skalbimo mašiną reikia tvirtai užfiksuoti transportiniais varžtais – jeigu jų neturite, geriau nusipirkti arba pasitikslinti pas gamintoją. Šaldytuvą reikia atjungti iš anksto, išdžiovinti ir vežti tinkamoje padėtyje; dažniausiai rekomenduojama stovėti prieš vėl jungiant bent kelias valandas. Orkaitės dureles reikia pritvirtinti lipnia juosta arba dirželiais. Indaplovę taip pat reikia išdžiovinti ir užfiksuoti viduje judančias dalis. Čia smulkmenos atrodo nereikalingos tik iki tol, kol technika pradeda barškėti kelyje per Prancūziją ar Belgiją.

Ar dokumentus reikia pakuoti kartu su daiktais į UK?

Ne, dokumentų nereikėtų pakuoti kartu su bendrais daiktais sunkvežimyje ar konteineryje. Pasai, ID kortelės, gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, darbo dokumentai, mokyklų pažymos ir nuomos sutartys turi būti jūsų rankose arba saugioje skaitmeninėje kopijoje. Kraustymosi dieną visada kažkas vėluoja: keltas persikelia laiku kitaip negu planuota, sandėlis uždarytas anksčiau ar naujas butas London’e dar neprieinamas iki 16:00. Tokią dieną dokumentai turi būti lengvai pasiekiami. Dar geriau turėti vieną aplanką „gyvenimas“, kur viskas sudėta tvarkingai – patikėkite vėliau save pagirsiu labai gražiais žodžiais.

Situacijos iš realaus kraustymosi: kada savarankiškas pakavimas gelbsti ir kada gadina viską?

Ar draugas gali padėti pakuoti daiktus kraustantis į UK?

Gali padėti labai gerai arba viską sulėtinti dvigubai – priklauso nuo draugo. Jeigu tai žmogus su dėžėmis rankose ir supratimu „trapios lėkštės nedėti prie batų“, puiku. Jeigu tai draugas, kuris po pusvalandžio jau klausia „kur čia alus“, tada geriau jam duoti tik drabužių maišus žymėti. Juokauju iš dalies, bet realiai pakavimui reikia bent vieno ramaus žmogaus, kuris kontroliuoja sąrašą ir etiketes. Esu matęs situaciją Kaune: žmonės susipakavo 40 dėžių be numerių, o atvykę į Leeds negalėjo rasti virdulio tris dienas. Smulkmena? Kol geri kavą ryte – nebe smulkmena.

Ką daryti jeigu nespėjate supakuoti daiktų prieš kelionę į UK?

Pirmiausia – nestumkite visko chaotiškai į maišus ir nesakykite vairuotojui „čia greitai susidės“. Geriau susidarykite prioritetus: dokumentai, vaistai, viena nakvynės komplektas, higiena, vaistukai vaikams ar augintiniams turi būti atskirai su jumis. Tada supakuokite tai, kas gali būti pažeista ar prarasta: elektronika, indai, brangesni drabužiai. Likusius minkštus daiktus galima organizuoti greičiau. Jeigu tikrai nespėjate ir daiktų daug, kreipkitės į pervežėjus dėl dalinio pakavimo arba papildomo laiko krovinimui. Tai kainuos daugiau, bet mažiau blogiau nei stovėti aikštelėje prie Calais su atviromis dėžėmis ir panika.

Ar verta samdyti pakavimo paslaugą tik daliai daiktų?

Labai dažnai taip – tai net būna protingiausias variantas. Galite patys supakuoti drabužius, knygas ir kasdienius daiktus, o profesionalams palikti virtuvę su indais bei svetainę su stiklu ir technika. Toks hibridinis variantas taupo pinigus ir mažina riziką ten, kur ji didžiausia. Daugelis klientų taip daro kraustydamiesi iš Lietuvos į UK: patys surenka asmeninius daiktus per kelias savaites vakarais po darbo, o prieš pat pervežimą atvyksta komanda sutvarkyti trapiausius dalykus. Tik suderinkite laiką aiškiai – pakavimo komandai reikia vietos prie baldų ir prieigos prie virtuvės spintelių bent kelias valandas.

Koks blogiausias savarankiško pakavimo į UK scenarijus?

Blogiausias scenarijus – kai viskas „kaip nors“ sudėta į dėžes be etikečių, trapios prekės guli tarp sunkių daiktų, o svarbiausi dokumentai dingsta tarp skalbinių maišų. Tada atvykus į naują vietovę – tarkim Southampton ar Nottingham – pradedate gyventi ne iš naujo gyvenimo puslapio, o iš kasimo archeologiniame karjere. Dar viena nemaloni realybė: jeigu daiktai blogai supakuoti jūsų pačių rankomis ir nėra aiškios atsakomybės dėl pakavimo kokybės, pretenzijos pervežėjui gali būti sudėtingesnės. Ne sakau kad nebus jokios išeities, bet bus daugiau klausimų nei malonumo spręsti situaciją ramiai biure su kava rankoj.

Galutinis sprendimas prieš užsakant pervežimą į Jungtinę Karalystę

Kaip nuspręsti ar reikia pakuoti daiktus kraustantis į UK patiems?

Nuspręskite pagal tris dalykus: kiek turite daiktų, kiek jie trapūs ir kiek turite laiko iki pervežimo datos. Jeigu turite mažai daiktų ir kelionė trumpa iki Londono ar Manchesterio – galite daug ką pakuoti patys. Jeigu vežate pilną namą į Edinburgh ar Cardiff ir maršrutas ilgas per Europą – verta bent dalį palikti specialistams. Pasižiūrėkite realiai: ar turite vietos dėžėms bute? Ar kas nors padės? Ar žinote kaip sutvarkyti skalbimo mašiną? Jeigu atsakymai neryškūs (o dažnai jie tokie), planuokite paprasčiau ir saugiau nuo pradžių.

Kiek laiko prieš kraustymąsi į UK pradėti pakuotis?

Mažam kraustymuisi pradėkite bent prieš savaitę ar dvi. Pilnam butui – geriau prieš mėnesį pradėti rūšiuoti nereikalingus daiktus ir pakuoti sezoninius drabužius bei knygas. Virtuvę palikite vėliau tik tuo atveju jeigu turite pakankamai indų atsargai porai dienų; kitaip paskutinę savaitę valgysite iš vienintelės lėkštės su plastikiniu šakute. Prieš pervežimo dieną palikite tik būtiniausius daiktus: drabužius nakčiai tualetui higienai vaistus kompiuterį krrovikui (pataisau: krovikui). Skamba paprasta bet realybėje žmonės visada pamiršta kokį nors laidą kurio reikia ryte anksti o jis guli dėžėje Nr 17 kažkur sunkvežimio gilumoj.

Ar galima klausti pervežimo įmonės kaip pakuoti daiktus į UK?

Taip ir net labai rekomenduoju klausti dar prieš pasirašant sutartį arba gavus kainos pasiūlymą pervežimui į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos Latvijos Lenkijos ar Vokietijos pusės Geras pervežėjas neturėtų tik sakyti kaina ir viso gero Jis turėtų paaiškinti kas tinka sunkvežiui kaip fiksuoti baldus kokios medžiagos reikalingos ar verta pirkti papildomą draudimą transportavimo rizikai Žinoma pasitaiko įmonių kurios atsako bendrai ir gražiai o tada aikštelėje paaiškėja kad niekas nieko nežino Todėl klauskite konkrečiai kiek kainuoja dalinis pakavimas London ar Birmingham adresu ar reikia demontuoti lovą ar galima vežti dviratį ant galinės sienos Tik konkretūs klausimai parodo konkretų lygį

Koks praktiškas planas prieš perkraustymą į UK?