Ar reikia draudimo kraustantis į Londoną? Nuovokus požiūris iš vidaus

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo baldų, kurie dingo tarp Lietuvos ir Anglijos, iki klientų, kurie stengėsi įvežti nelegalus dalykus (ne, neklauskite ką, geriau nežinoti). Kasdien gaunu dešimtis telefonų, o žmonės dažniausiai klausia vieno – kiek tai kainuos? Tačiau, kaip kasdienis praktikas, galiu pasakyti, kad klausimas, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, turėtų būti klausiamas dar prieš tai. Londonas yra ne tik toli, tai visai kita realybė, kita šalis, kelią kertanti jūra ir muitinės. Dažnai klientai galvoja, kad „su manimi nieko nenutiks“, bet statistika nėra mūsų pusėje, ypač kai kalbame apie tokius atstumus. Šiame straipsnyje nepasakysiu jums standartinių frazių iš vadovėlių, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų – su visa ta pelena, rizika ir biurokratija, kuri susiduria kiekvieną kartą, kai vaziuojame į JK.

Pagrindai ir kodėl visi bijo draudimo

Ar būtinas draudimas keliaujant į JK?

Savaime aišku, kad įstatymai neįpareigoja tave drausti savo sofos ar indų, jei tu pats renkaisi juos vežti. Tačiau kalbant apie tai, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, mano atsakymas visada yra „taip“, jei nori išlikti sveikas protu. Pervežimo įmonės turi atsakomybės draudimą (CMR), bet jo sumos dažnai užtenka tik tiek, kad nusipirktum naują dviračį, o ne atkursktum visą turtą. Vaziavęs esu tūkstančius kilometrų ir žinau, kad kelyje įvyksta staigmenų – nuo pavojingių posūkių iki blogo oro Lamanše. Be to, jei tu pasikrausi brangiais daiktais be poliso, ir vairuotojas užkliuvus ant kišenės išmes tavo dėžę į duris, gausi tik nusivylimus. Geriau sumokėti šimtą litų daugiau ir miegoti ramiai.

Ar CMR draudimas apsaugo mano turtą?

CMR draudimas yra tai, kas būna privaloma, bet jis dažnai sukelia daugiau pykčio nei naudos. Jis dengia žalą tik tada, kai kaltė yra pervežėjo, o suma dažnai ribojama pagal SDR (specialiasios traukimo teises) vienetus. Paprastai tai būna vos kelių šimtų eurų suma vienam kilogramui (o tiksliau – labai mažai). Jei tave kliudo klausimas, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, tikėkis, kad vien CMAR tikrai nebus užtenka, jei veži brangų pianiną ar paveikslus. Aš mačiau atvejus, kai žmonės tikėjosi šio draudimo, o galų gale gaudavo tik dalį išmokos, nes reikėjo įrodyti vairuotojo kaltę, o tai kartais yra lyg ir neįmanoma.

Kokia yra draudimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos šoka kaip orai – kartais mažos, kartos didelės. Paprastai tai svoris arba turtinė vertė. Jei turi nurodyti, kad veži daiktų už 10 tūkstančių eurų, draudimo bus brangiau, nei už tūkstantį. Taip pat įeina rizika – jei veži tik skrynias su drabužiais, bus pigiau, nei jei veži porą kiaurai pradurtų sofų (juokauju, bet tokia būna). Kai klausiate, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, reikia žinoti, kad paprastai tai kainuoja apie 2–3 proc. nuo turtinės vertės. Nebrangu, atsižvelgiant į tai, kad kelyje gali nutikti bet kas.

Kas nutinka, jei nenurodau tikslios vertės?

Tai labai dažna klaida. Žmonės sako: „o, man viskas verta maždaug tūkstantį“. O tada pasirodo, kad dėžėje buvo senelių sidabrinės šaukštai ar naujas „MacBook“. Draudikas atsisako mokėti, nes tu melavai. Jei svarstai, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, nustatyk tiesią vertę. Geriau perdeklaruoti ir šiek tiek daugiau sumokėti už draudimą, nei vėliau gauti nulį. Aš pats mačiau, kaip vienas klientas prarado visą techniką, nes nurodė per mažą sumą „taip, kad būtų pigiau“. Pinigai sutaupyti, bet nuostolis buvo didelis.

Ar galiu uždrausti tik dalį daiktų?

Žinoma, galima. Tai vadinama „išskirtiniu draudimu“. Pavyzdžiui, jei turi dvi dėžes su knygomis, kurios beveik nieko nevertos, ir vieną dėžę su brangia elektronika, gali uždrausti tik tą elektroniką. Tai protingas žingsnis, jei nori sutaupyti. Tačiau reikia labai tiksliai sužymėti tas dėžes. Jei vairuotojas sumaišys dėžes (o jie visos vienos spalvos, tiesa?), vėlgi bus problemų. Bet principu, kai kalbame apie tai, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, šis variantas leidžia kontroliuoti išlaidas.

Kas dėl „neįskaitomų“ daiktų?

Yra dalykų, kurių draudikai tiesiog nemėgsta. Tai pinigai, dokumentai, brangmenys (juvelyriniai dirbiniai), vaistai ir t.t. Jei dėžėje uždėsi pinigų ir jos dingtų, niekas tau negrąžins. Taip pat taurės, vazos – stiklas ir keramika yra tas rizikingiausias dalykas. Daugelis polisų juos išvis nedengia arba taiko labai didelį fransizę (nuostolį, kurį turi pats padengti). Vadinasi, jei svarstai, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, ypatingai dėmesį atkreipk į tai, ką dedi į dėžes – ar tai tik drabužiai, ar kažkas trapaus.

Kelionės rizikos: nuo Lietuvos iki Anglijos

Ar labai dažnai dingsta kroviniai kelyje į Londoną?

Sakyčiau, ne taip dažnai, kad reikėtų panikuoti, tačiau atvejų būna. Paprastai dingsta ne visi mašinos, o atskiros dėžės iš neapsaugotų priekabų, kai sustojame pietų metu arba pernaktuoti. Ypač pavojinga yra tas momentas, kai mašina stovi neapsaugotoje aikštelėje. Vairuotojai žmonės paprasti, kartais pavargsta, užmiega, o „lapiai“ nedirba. Taigi, kai klausiate, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, galvokite apie tas pauzes tarp Vokietijos ir Belgijos. Ten dažniausiai ir dingsta smulkmenos.

Kas nutinka su dėžėmis, jei ji stipriai sužalojama?

Jei dėžė atrodo, kaip kad ją pervažiavo tankas, tai blogas ženklas. Pirmiausia reikia padaryti nuotraukas vietoje. Negalima laukti, kol atveš į Londoną ir tada skambinti draudikui. Jis turi matyti žalą iš karto. Jei dėžės viduje esantys daiktai sudūžta, reikia turėti sąrašą (inventorių), kas ten buvo. Be to, jei tave kliudo klausimas, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, tai vienas iš pagrindinių atvejų, kai tas draudimas tiesiog išgelbsti piniginę.

Ar vairuotojo klaida padengiama draudimu?

Taip, bet čia yra vienas „aštrus“ momentas. Reikia įrodyti, kad tai buvo vairuotojo kaltė. Jei, pavyzdžiui, vairuotojas stažiai stabdo, nes kažkas prieš jį užsuko, tai ne jo kaltė, o draudimas gali neveikti (išskyrus kasko, jei jis yra). Bet jei jis užkliuvo, neitaisė krovinio, ir dėžė nukrito – tuomet taip, atsakomybės draudimas veikia. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas (jau nebe mano firmos) išmesdavo dėžes, kad greičiau baigtų, ir paskui teko mokėti kompensaciją.

Kaip elgtis, jei mašina sulūžta Anglijoje?

Tai situacija, kuri sukelia pilką plauką. Jei mašina sugenda, daiktai gali būti perkraunami į kitą mašiną. Tuo metu dėžės gali būti braižomos, sumušamos. Jei turi draudimą, šis perkrovimas taip pat turi būti padengtas (bent jau daugumoje atvejų). Bet svarbiausia – nedaryk panikos. Reikia susisiekti su dispečeriu. Kai klausiate, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, galvokite apie šias technines avarijas, kurios užtrunka dienomis.

Ar draudimas apsaugo nuo vandens ar ugnies?

Tai priklauso nuo konkretaus poliso, bet dažniausiai taip. Ugnies atveju viskas aišku – jei mašina užsidega (o tai, pasakysiu, yra baisiausia, ką galiu įsivaizduoti), draudikas moka viską. Su vandeniu sudėtingiau – jei lietus lietų per atidarytą kėbulą, tai gali būti laikoma vairuotojo neatsargumu. Bet jei, sakykime, per Lamanšą patys įleidžiate vandenį (kas buvo vienoje situacijoje su nekokybiška priekaba), tai gali būti kita istorija. Geriau pasitikrinti sudėtį.

Ar yra kokia nors „laiko“ apsauga? (Delay insurance)

Daugelis mano klientų klausia, o ką daryti, jei daiktai atvyks vėlai. Standartinis krovinių draudimas (Cargo) paprastai nedengia vėlavimo. Jis apsaugo turtą, o ne tavo laiką. Jei turi reikalų Londoną tam tikrai dienai, ir dėžės atvyksta po savaitės, draudikas tau nieko negrąžins. Yra specialios „Delay“ polisai, bet jie brangūs ir retai naudojami paprastam kraustymuisi. Taigi, jei svarstai, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, nereikia tikėtis, kad gausi pinigus už nervus dėl vėlavimo.

Londono specifika ir muitinė

Ar Brexit paveikė draudimo reikalavimus?

O taip, Brexit viską supainiojo. Dabar, kai keliame į Londoną, tai jau yra „trečiosios šalies“ pervežimas. Tai reiškia, kad muitinės kontrolė griežtesnė, o dokumentai turi būti idealūs. Jei dokumentai netvarkingi, muitininkas gali sulaikyti krovinį. Ar draudimas apsaugo nuo sulaikymimo išlaidų? Paprastai ne. Jis dengia fizinę žalą, o ne biurokratinius žaidimus. Tačiau dėl to, kad dabar reikia daugiau deklaracijų, rizika, kad kažkas pasikeis ar pamiršamas, didesnė.

Kas nutinka, jei Londono uoste ar priešais jį įvyksta incidentas?

Tarkime, statome laivą „Dover“ uoste, ir krovinys nukrenta kranu (tokia istorija buvo prieš keletą metų). Tada įsijungia jūros draudimas (Marine insurance). Ar reikia draudimo kraustantis į Londoną? Būtent dėl tokių incidentų. Be to, jei mašina važiuoja Londono centre (ULEZ zona) ir nutinka kažkas su aplinka, draudimas turėtų padengti turtą, nors nebus pigu gauti leidimą važiuoti su sena mašina ten. (Nesu tikras 100%, kaip dabar su jais, bet geriau vairuotojui pasidaryti leidimą iš anksto).

Ar reikia deklaruoti brangius daiktus muitinei?

Taip, ir tai tiesiogiai susiję su draudimu. Jei turi daiktų, viršijančių muitinį nereguliuojamas ribas (nors asmeniniams daiktams dažnai yra išimtys), tai turi būti užpildyta deklaracija. Jei nurodysi draudime, kad turi 5 tūkst. vertės daiktų, o prie muitinės pasakysi 20 tūkst., draudikas gali atmesti išmoką dėl melavimo. Sąžiningumas čia yra raktas.

Kas dėl pavojingų krovinių? Ar aš juos turiu?

Kartais žmonės neįsivaizduoja, kad kai kurie daiktai yra pavojingi. Senos dažų kanistrai, aerozoliai, benzinas pjūklui. Tai yra pavojingi krovniai (ADR). Jei juos slepi, o jie užsidega arba nuTEKA, draudimas neveiks. Viskas degs, o tu liksi su tuščiomis rankomis. Jei klausiate, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, pirmiausia pasakyk mums apie tokius daiktus. Geriau juos išmesti ar vežti atskirai.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet ne viską. Mėsa, pieno produktai turi apribojimų dėl ligų. Jei tave sustabdys ir rado neleistiną maistą, jį konfiskuos. Draudimas už sugadintą maistą neveiks, nes jis buvo nelegalus. Taigi, geriau nebandyti vežti kumpio iš senos motinos virtuvės, nors ir skanus.

Pervežėjai ir problemos su jais

Kaip pasitikėti, kad pervežėjas turi draudimą?

Klausiau! Ne būk tas, kuris tik klausinėja kainos. Paprašyk parodyti draudimo poliso numerį. Geras pervežėjas niekada neslėps jo. Jei jis pradeda vengti arba sako, kad „viskas tvarkoje, pasitikėk“, bėkite tolyn. Ypač jei renkatės firmai iš skelbimų lentos, „vaziuoju į Londoną šia savaitę, vietos dar yra“. Tokios firmos dažnai neturi jokio CMR arba jis yra fiktyvus. Ar reikia draudimo kraustantis į Londoną? Tau reikia, kad tas žmogus turi jį.

Kas jei pervežėjas bankrutuoja kelyje?

Tai baisiausias scenarijus. Mašina stovi kažkur prie Berlyno, vairuotojas išlindo pro langą, o telefono numeris nebeveikia. Tokiu atveju tavo turtas tampa „įstrigęs“. Jei turi draudimą „nuo visų rizikų“, gali būti, kad draudikas padės jį atgauti, bet tai ilgai ir brangiai. Geriau iš anksto pasitikrinti įmonės reputaciją. Pasidomėk, ar jie egzistuoja jau ilgiau nei metus.

Ar galiu uždrausti daiktus, jei pats vairauju nuominėją mašiną?

Taip, tai vadinamas „savivarpio“ draudimas. Jį galima įsigyti draudimo brokerių paslaugomis. Jis paprastai brangesnis nei įmonėms, bet tinka, jei vaziuoji pats. Tačiau čia reikia labai griežtai laikytis taisyklių – daiktai turi būti užfiksuoti, užešti (užrakinti) ir pan. Jei paliksi mašiną atidarytą pietų metui ant aikštelės ir viskas išvogta, draudikas gali atmesti.

Kas yra fransizė (nuostolis) ir kodėl jis vargina?

Fransizė – tai suma, kurią turi sumokėti pats iš savo kišenės prieš gaudamas draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei žala 200 eurų, o fransizė 150 eurų, gausi tik 50. Daugelis žmonių to nesuprata ir pyksta, kai gauna mažiau, nei tikėjosi. Kai klausiate, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, pasidomėkite šia suma. Kartais už papildomą mokestį galima ją sumažinti iki nulio.

Ar verta rūpintis smulkiomis įbrėžomis?

Jei turi baldus, kurie jau buvo naudojami 20 metų, o atvykus pasirodė, kad jie turi dvi naujas įbrėžimas, verta? Tikėtina, kad ne. Draudikai sumokės tik tą vertės mažinimą. Jei sofa verta 0 eurų (naudota), gausi 0 eurų. Draudimas veikia pagal turtinę vertę, o ne pagal tai, kad tau patinka. Taigi, smulkmenas reikia įvertinti protingai.

Dokumentai ir pabaigos

Kur turi būti parašyta draudimo suma?

Ji turi būti aiškiai parašyta sutartyje arba draudimo poliso kopijoje, kurią turi pas vairuotoją. Jei vairuotojas sako, kad „draudimas yra“, bet negali parodyti popieriaus su suma, laikyk, kad draudimo nėra. Tokios situacijos pasitaiko su „keliaujančiais“ vairuotojais, kurie veža kelis klientus vienu metu (krovinių kaupimas). Čia rizika didžiulė.

Ar galiu užtikrinti daiktus jau Lietuvoje, prieš įkrovą?

Taip, tai vadinamas „nuo sandėlio“ draudimas. Jis prasideda nuo to momento, kai daiktai iškelia iš tavo namų arba sudedami į dėžes. Tai naudinga, jei turi daug dėžių, kurios laikinai sudėtos koridoriuje, kažkas užkliudo ir jos susilaužo (tai tikrai buvo). Standartinis polis dažnai prasideda tik nuo momento, kai daiktai užkraunami į mašiną.

Kaip sudaryti inventorių, kad draudikas priimtų?

Jokių „2 dėžės su daiktais“. Turi būti: „Dėžė nr. 1: 3 poros batų, 4 striukės, 1 indų rinkinys“. Kuo detaliau, tuo geriau. Jei dėžė dingsta, turi įrodyti, kas joje buvo. Aš mačiau, kaip vienas klientas parašė „brangūs daiktai“, ir, žinoma, gavo minimalią sumą, nes neįrodė vertės. Ar reikia draudimo kraustantis į Londoną? Taip, bet be sąrašo jis beveik bevertis.

Kiek laiko turiu teisę reikalauti išmokėjumo?

Įprastai tai 3 mėnesiai nuo įvykio dienos, bet geriau nedelioti. Pranešk apie žalą iš karto. Kuo vėliau praneši, tuo sunkiau įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu, o ne tada, kai pats išėmei dėžę iš mašinos Londono gatvėje ir ją numetei.

Kas jei draudimo kompanija atsisako mokėti?

Tu turi teisę kreiptis į teismą arba arbitražą. Bet pirmiausia – skaityk sudėtį. Jei pažeidžiai taisykles (pvz., vežei draudžiamus daiktus), jie turi teisę atsisakyti. Čia jau ne mano kompetencija (tai reikalai teisininkai), bet galiu pasakyti – be įrodymų nuotraukomis ir protokolais, laimėti bus labai sunku.

Ar galima drausti atbulai? (Po atvykimo)

Ne, draudimas turi būti sudarytas prieš pradedant rizikingą veiksmą. Negalima susidurti žalą, o tada eiti į draudimo įmonę ir sakyti „norėčiau dabar apdrausti tą, kas jau sudužo“. Tai neveikia taip.

Kas dėl šunų ar kačių pervežimo?

Gyvūnai turi savo, atskirą draudimą. Standartinis krovinių draudimas juos nedengia. Jei reži šunį į Londoną, reikia specialios būdos ir veterinarijos dokumentų. Aš negaliu to pakomentuoti daugiau, nes ne esu gyvūnų pervežimo ekspertas, bet žinau, kad tai visa kita istorija.

Ar galima susitarti dėl „žodžio“?

Su draudikais – ne. Su gerais vairuotojais – kartais taip. Jei vairuotojas sulaužo taurę, jis gali pasiūlyti atpirkti iš savo kišenės, kad nebutu rašomas pranešimas į draudimą (kad neiškiltų kaina). Tai natūralu. Jei žala nedidelė (10–20 eurų), dažniausiai taip ir daroma. Bet jei kalbame apie tūkstančius, tuomet be dokumentų nieko nebebus.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki vieno – ar tu nori rizikuoti? Dirbu šioje srityje ilgai ir galiu pasakyti, kad nutikimai yra neprognozuojami. Galbūt šį kartą viskas praės sklandžiai, o kiekviena dėžė atvyks sausa. Bet ar verta taip lošti, kalbant apie visą savo gyvenimo turtą? Sąžiningai kalbant, klausimas, ar reikia draudimo kraustantis į Londoną, turi būti sprendžiamas teigiamai be jokių abejonių. Tai nedidelė investicija į ramybę, kai keliama per jūrą ir kelias šalis. Nenaudokis pigių pasiūlymų be dokumentų, nes išsigelbėjusi pinigai dabar gali paversti milžiniška nuostoline ateityje. Geriau pasidrausti ir nuvažiuoti ramiai, nei bijoti kiekvieno vairuotojo stabdymo.