Ar pigus perkraustymas iš UK visada reiškia prastesnę kokybę? Patirtis iš vidaus

Sveiki, gi vėl susirinkome kalbėti apie tą pačią dalyką, kuris vargina kiekvieną, planuojantį grįžti iš Didžiosios Britanijos. Dažniausiai žmonės bijo pasirinkti pigesnį pasiūlymą, manydami, kad jis iš karto reiškia „avariją“ arba dingusius daiktus. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu pasakyti vieną – ne visada taip. Taip, yra firmų, kurios dirba už mažai pinigų ir daro tai prastai, bet yra ir išimčių. Kartais pigus perkraustymas iš UK tiesiog reiškia, kad vairuotojas turi grįžti tuščiomis ir ieško kroviniui, o ne kad jis prastas specialistas. Reikia tiesiog žinoti, kur žiūrėti, kad nesukti galvos vėliau.

Kainodara ir pasiūlymų gūžta

Ar pigus perkraustymas iš UK visada reiškia prastesnę kokybę?

Štai tas klausimas, kurį girdžiu kasdien. Išties, jei kaina skamba kaip per pigu, tai greičiausiai taip ir yra, bet ne visada. Tarkime, vairuotojas jis yra Lietuvoje, turi įvežti prekių į UK, o grįžti tuščiam jam nėra pelninga. Tada jis pasiūlo savo kelią už pusę kainos, kad tik turėtų ką vežti. Čia pigus perkraustymas iš UK visada reiškia prastesnę kokybę? Ne čia, jis tiesiog ieško užpildyti savo grafiką. Problema prasideda tada, kai kaina yra mažesnė už degalų kainą – tuokiu atveju bėkite, nes kažkur bus kyšis.

Kodėl kainos svyruoja nuo 300 iki 1000 svarų?

Viskas priklauso nuo to, ką matote pasiūlyme. Vienas pasiūlys tik „vilkiko vietą“, kai jūs pats turite viską užkrauti į jų dėžę (tokia 20 pėdų konteinerio tipo). Kitas atvyks su komanda, išpakuos jūsų spintą, suvynios į burbuluką ir užkraus į savo sunkvežimį. Atrodo tas pats darbas, bet intensyvumas skiriasi kaip dangus ir žemė. Todėl nedarykite išvadų tik pagal skaičius, pažiūrėkite į sąlygas.

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymo?

Kartais taip gaunasi pigiau, vadinama „backload“ galimybė. Bet čia tikrai didelis rizikos elementas. Tarkime, planuojate išvykti penktadienį, o jums skambina trečiadienį ir sako, kad atvažiuos. Galbūt taip ir bus, o galbūt jie rado geriau mokantį klientą Berlyne ir jūs liksite ant lentynos. Jei jūsų kelionės data lanksti, galite rizikuoti, jei ne – mokėkite už tvirtą rezervaciją.

Kas slepiasi po „nuo“ kainos?

O, to aš labai nemėgstu. Matote skelbimą „perkraustymas nuo 200 £“, o paskui pasirodo, kad tai tik vienas kubas be pakavimo, be liftų, be mokesčių už užimamą vietą gatvėje. Tai tokia marketingo gudrybė. Užsukite į jų puslapį arba paskambinkite ir paklausykite galutinės sumos su visais priedais. Nuo „iki“ yra dar didesnis nuotolis.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Drąsiai. Mums, vežėjams, svarbiau turėtų pilną sunkvežimį negu važinėti pusiau tuščiam. Jei turite tvirtą datą ir nesukančio draudimo (o, šiaip nebeklausiu), drąsiai pasakykite, kad turi kitą pasiūlymą pigiau. Dažnai galima nuplauti 50 ar 100 svarų, ypač jei nebūsite per daug reikalaujantys apie tikslią valandą atvykimo.

Rizikos ir pavojai: kas blogiausio gali nutikti?

Ar tikrai daiktai gaišta kelyje?

Girti vairuotojai? Na, retai, bet įvykiai būna. Dažniausiai tai netyčinės žalos – staigus stabdymas, dėžės nuvažiuoja viena ant kitos. Tada vyniojimo (wrapping) kokybė iškart matosi. Jei įmonė taupo plėvelę, o jūsų sofos kampas smogia į metalinę grotą... tai bus liūdna. O jūsų klausimas, ar pigus perkraustymas iš UK visada reiškia prastesnę kokybę, čia įgyja realių kontūrų.

Kaip atpažinti „kišeninius“ vežėjus?

Jie neturi tinkamos svetainės, tik Facebook puslapį, kurioje paskutinį įrašą kėlė prieš metus. Jie neleidžia CMR sąskaitos (prekių vežimo sutarties). Jie reikalauja visą sumą grynaisiais iki darbų pradžios. Tai yra raudonos vėliavės. Normali firma prašys depozito, bet ne viso pinigų iš karto.

Kas daryti, jei vairuotojas pareikalauja daugiau pinigų prieš namus?

Tai senas triukas. Jis atveža jūsų daiktus į Londono priemiestį (arba Lietuvoje) ir sako: „Statyk tuoj, arba vežiu į sandėlį, tai kainuos dar 300“. Jūs esate beviltiškoje situacijoje. Vienintelis apsaugos būdas – turėti rašytą sutartį su fiksuota kaina, kurioje parašyta, kad papildomi mokesčiai draudžiami. Bent jau teoriškai galite grasinti policija.

Ar draudimas realiai apmoka žalą?

Skaitykite smulkmenas. Dažnai draudimas apima tik 10 ar 20 svarų už kilogramą. Jūsų televizorius sveria 5 kg, bet kainuoja 500. Jums sumokės 100 svarų. Be to, dauguma pigių pasiūlymų draudžia atsakingumą tik tada, kai daiktus pakuoja jie patys. Jei supakavote patys – sėkmės, jei kas nors sudužo.

Ar tikrai galima pasikliovti pažinties žodžiui?

Gera taisyklė: jei jūsų draugas pasakė, kad „važiavo šitas vaikinas ir viskas buvo super“, patikrinkite, kada tai buvo. Prieš metus? Tuo metu jis galbūt turėjo vieną vilkiką ir dirbo garbingai. Dabar jis nupirko trečią, užsiėmė subrangomis, ir jau pats nežino, kas jo vairuoja. Pažintis gali išduoti.

Pasiruošimas ir krovimo procesas

Kaip teisingai suskaičiuoti kiekį (kubus)?

Nesistenkite būti matematikais. Geriausia padarykite paprastą dalyką – surašykite visus daiktus su matmenimis arba nufotografuokite ir nusiųskite. Vienas klientas praėjusį mėnesį man sakė, kad turi „mažai daiktų“, o pasirodo, jis norėjo vežti visą garažą su griliais. Pigus perkraustymas iš UK visada reiškia pranesnę kokybę, jei klientas apgaudinėja apie tūrį, nes tada tenka viską spausti kaip sardines.

Ar verta pirkti dėžes iš vežėjo?

Galima, bet brangiau. Jie už tai turi uždirbti. Jei galite, nueikite į bet kurį supermaketą ar sandėlį ir gaukite dėžių nemokamai. Vienintelis dalykas, kurio verta nusipirkti – tai „burbuliukų“ (bubble wrap), nes geros kokybės plėvelės iš mėsinių dėžių nepagausite. O stiklas turi būti apsaugotas.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?

Tai problema. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto Anglijoje, ir turite šimt kilogramų sofos, kuri netelpa į liftą... tai kaina pakils. Mums reikės kelti ją rankomis laiptais. Tai papildomas darbas, ir jis turi būti apmokėtas. Neklauskite, kodėl brangu – paklauskite, kiek kaina užsirašyti nugarą.

Ar galima vežti maistą ir skysčius?

Degalines reikia išpilti, o maistą... geriau suvalgyti. Sausus dalykus (miltus, makaronus) galima, bet jei muitinėje rasite tris maišus miltų gale sunkvežimio (kur turėjo būti tik jūsų dalykai), gali būti problemų. Tiesa, Lietuvoje dažniausiai neberodo dėmesio, bet Anglijoje griežčiau su augalais ir maistu.

Kaip užtikrinti, kad nieko nepamesi?

Padarykite sąrašą. Arba dar geriau – gerkite vyną tik kai viskas įkrauta (vžiu). Pasakysiu tiesiai – dažniausiai dingusių daiktų istorijos būna tokių klientų, kurie patiems pasakojo „ką nors padėk čia“, o paskui pamiršo, kur padėjo. Vairuotojas nenukels jūsų šlepetės iš vonios, jei jos nepadėtos ant krūvos.

Dokumentai ir burokratija (nuobodu, bet svarbu)

Ką reiškia CMR sąskaita faktūra?

Tai jūsų draugas ir priešas. CMR dokumentas patvirtina, kad daiktai perduoti vežėjui. Jei kas nors dingsta, be šio lapo įrodymų nėra. Be CMR nebus ir draudimo išmokos. Užtikrinkite, kad vairuotojas jį parašytų dar prieš išvažiavimą, o ne tada, kai jau jaučiate, kad kažko trūksta.

Ar reikia mokėti PVM (VAT)?

Jei jūsų perkraustymas yra visiškai naujiems daiktams (pvz., atvežate įrengtą virtuvę į savo naują butą Lietuvoje), tai jau neperkraustymas, o prekių importas. Tada reikia mokėti PVM ir muitus. Jei tai seni daiktai, kuriuos naudojote 6 mėnesius, tai „Transfer of Residence“ ir mokesčių nėra (tik dokumentai).

Kokie dokumentai reikalingai „Transfer of Residence“?

Tor1 forma (dabar jau virtęs elektroniniu procesu). Reikės pildyti deklaraciją. Dabar tai daroma per „gov.uk“ portalą (jei išvykstate) arba Lietuvos muitinę. Atrodo sudėtinga, bet iš tiesų, jei turite visą sąrašą, užtrunka 20 minučių. Čia nepatariu rizikuoti be šių popierių.

Ar reikia draudžių vairuotojo teises?

Galite paprašyti vairuotojo pažymėti arba tiesiog pasidairyti, kaip jis važiuoja. (Beje, nepamenu, ar dabar reikia specialios licencijos vežti asmeninius daiktus, bet manau, kad standartinė C kategorija užtenka). Jei matau, kad jis vairuoja agresyviai, galiu pasakyti, kad tai mane neramina.

Kas nutinka, jei sustoja policija ar muitinė?

Jeigu viskas tvarkoje – tik patikrina. Jei užkabena nelegalų krovinią (pvz., vairuotojas papildomai pasiėmė 50 vyno butelių kieno nors), tai sustoja viskas. Jūsų daiktai gali būti areštuoti kaip įkalčiai. Geriausiai pasirinkite firmą, kuri nešionka paštu. (Tikrai girdėjau istoriją, kai vienam vairuotojui rado kontrabandą tarp klientų baldų – košmaras).

Geografija ir maršrutai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Teoriškai 24-36 valandos vairuojant be stabdymų. Praktiškai? Planuokite 3-5 dienas. Vienintelis dalykas, kurio negalima numatyti – tai „Eurotunelio“ arba uosto eilės. Kartai sėdi ten po 5 valandas. Jei jums sakė „atskrysime per dvi dienas“, tai jie arba meluoja, arba važiuos kaip nutrūkę galia.

Ar įeina į kainą iškrovimas Lietuvoje?

Įprastai taip, jei nenurodyta kitaip. Bet... jei gyvenate kažkur toli nuo magistralės, pvz., Anykščiuose prie pat miško, ir ten sunkvežimis negali apvažiuoti, gali tekti papildomai mokėti už pervežimą mažesniu sunkvežimiu (ar net furgonu). Patikrinkite prieigos galimybes.

Ar galima užsakyti išsuntimą tik iki sandėlio Lietuvoje?

Žinoma, taip ir daroma dažnai. Jūs atvykstate į parduotuvę ar sandėlį (pvz., Vilniuje ar Kaune) ir ten pat pasiimate daiktus. Tai pigiau, nes nereikia mokėti už vairuotojo laukimą, kol jūs išsirenkate raktus. Tiesiog nepamirškite pasiimti savo pažymos (ID).

Kas jei aš gyvenu Škotijoje, ne Anglijoje?

Tai bus brangiau. Nuo Glazgo iki Dovero yra šimtai mylių. Degalai kainuoja, vairuotojo laikas brangsta. Pigus perkraustymas iš UK Škotijos regionuose yra sunkiau įgyvendinamas dėl atstumų. Ten reikia ieškoti vietinių vežėjų, kurie tvažiuoja maršrutu „Škotija-Lietuva“, o ne „Londonas-Lietuva“.

Ar galima užsakyti stopą kelyje?

Galima, bet už papildomą mokestį. Tarkime, norite, kad jie užstotų prie Branstouno (Brent Cross) paimti ką nors iš draugo. Tai užtruks, vairuotojas reikės išsiregistruoti, rasti vietą. Tai ne nemokama paslauga.

Asmeninės patirties istorijos ir išvados

Turiu istoriją apie „brangų“, bet blogą perkraustymą.

Vienas mano klientas sumokėjo tūkstantį svarų už „premium“ paslaugą su didelės firmos vardu. Vairuotojas atvyko su dėvėtais marškiniais ir nesirūpino nieko uždengti. Lietaus metu įsileido vandenį į sunkvežimį. Brangumas ne visada garantuoja, kad vairuotojui bus ryški diena. Čia vaidina vadybininkų pagarba savo darbui arba jos trūkumas.

O dar buvo atvejis su pigiu „vaiduokliu“.

Klientas skambino, verkdamas, kad jo daiktai nebeiškrenta iš sistemos po 2 savaičių. Paaiškėjo, kad jis sumokėjo 400 svarų (kas beveik neįmanoma 15 kubų kraičio) kai kam „gaminančiam numerius“ su virtualiu biuru. Mes turėjome gelbėti situaciją kitu sunkvežimiu. Kainos, kurios smegenų nekelia, yra pavojingiausios.

Ar verta rizikuoti dėl 50 svarų skirtumo?

Jei skirtumas tarp dviejų pasiūlymų yra nedidelis, pvz., 50 svarų, imkite tą, kuris atrodo patikimesnis. Patikimumo kaina, mano nuomone, yra aukštesnė. Niekas nenori pradėti gyvenimo naujoje vietoje ieškodami dingusio televizoriaus arba ginčijantis su vairuotoju gatvėje.

Pagrindiniai signalai, kad viskas tvarkoje?

Jei jie klauso apie liftą, apie prieigą, klausia ar yra staigmenų (pavyzdžiui, pianino), tai geras ženklas. Jie planuoja. Jei tik klausia „adreso ir dėžių skaičiaus“ – gali būti, kad jiems viskas vienoda.

Kas daryti, jei jau įvyko nusiskundimas?

Skambinkite firmai dar kartą, rašykite el. paštu. Jei neatsako, kreipkitės į „Trading Standards“ UK (jei ten įmonė) arba į Lietuvos vartotojų teisių gynimo tarnybą. Blogas atsiliepimas dažnai veikia geriau nei teismas, nors pastarasis irgi yra įrankis.

Ar tikrai verta vežti senus baldus?

(Aš čia šiek tiek nukrypsiu...). Kartai žmonėms labai gaila senos sofos, kurią nupirko prieš 15 metų Anglijoje. Vežimas kainuoja 100 svarų, o nauja Lietuvoje gali kainuoti 200. Vertinkite protu. Nenešikite šiukšlių (nors vienas mano klientas vežė net seną dušo kabiną... ką aš žinau).

Kaip atsiskaityti saugiausiai?

Depozitas (10-20%) per banko pavedimą yra standartas. Likusią dalį – atsiėmus daiktus arba prieš išvykstant (jei jūsų pasitikimas jau užmegztas). Nedarykite išimtinai „Friends and Family“ pavedimo per PayPal, nes to nebegalėsite atšaukti kaip prekybos sandorio.

Ar galima pasitikėti atsiliepimais „Trustpilot“?

Žiūrėkite ne vidurkį, o blogiausius atsiliepimus. Jei ten rašo apie tai, kad „lėtai važiavo“ – tai dar būtų pusė blogio. Jei ten rašo apie „dingusias vertybes“ ir „niekas neatsako“ – bėkite. 5 žvaigždučių reitingas gali būti nupirktas, o 4,5 su rimtais kritiškais komentarais yra dažniausiai tiesa.

Ar įmanoma susiderėti dėl laiko?

Jei jums nereikia dalykų rytoj, pasakykite tai. „Galiu laukti savaitę, jei pigiau“. Firmos mėgsta lankstus klientus, nes taip jos gali suderinti kitus krovinius tame pačiame maršrute. Tai vienas iš būdų, kaip gauti geresnę kainą.

Kas dar svarbu, apie ko niekas neklauso?

Apie saugojimo (storage) sąlygas. Jei atvykstate į Lietuvą, o namas dar nebaigtas, kur dėsite daiktus? Pasidomėkite sandėliavimo kaina Lietuvoje prieš išvykdami, kartais pigiau palikti Anglijoje (jei ten turite sandėlį) negu čia skuboti sprendimą.

Ar vežėjai dirba šventinėmis dienomis?

Anglijoje „Bank Holidays“ – tai chaosas keliuose. Jei galima, išvengkite tada išvykti. Kainos gali būti didesnės, o eilės prie tunelio begalinės. Lietuvoje taip pat, čia visur panašu.

Kaip elgtis, jei vairuotojas yra nepageidaujamas?

Jei jį įkūrėte į namus ir jis elgėsi agresyviai arba buvo nešvarus, skambinkite vadovui nedelsiant. Esu girdėjęs atvejų, kai vairuotojai važinėjo su „draugais“ ir gėrį keleivius. Tai neįmanoma, jei dirba solidžioje firmoje.

Galutinis patarimas: Klausykite savo intuicijos.

Jei kalbėdamas su vadybininku jaučiate, kad jis spaudžia arba vengia atsakymų į paprastus klausimus, ieškokite kito. Pasitikėjimas šioje srityje yra brangiausias dalykas. Tada ir pigus perkraustymas iš UK nebebus toks baisus.

Ar vis dar svarstote, ar pigus perkraustymas iš UK visada reiškia pranesnę kokybę?

Tikiuosi, kad nebe taip paprastai. Kaip matėte, kaina dažniausiai priklauso nuo apkrovos, maršruto ir vairuotojo skubos. Nuo šiol žiūrėkite ne tik į skaičius sąskaitoje, bet ir į tai, kas už jo slepiasi. Sėkmės kelyje ir tesiogiai sėkmės įsikurdama!

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne tiek į kainą, kiek į jūsų ramybę. Gali būti, kad užsisakysite brangiausią paslaugą rinkoje, ir vis tiek susidursite su smulkiomis nemalonėmis, o kartais užsisakius pigiausią „backload“ viskas nueina lygiai ir sklandžiai. Svarbiausia yra ne tuo, ar pigus perkraustymas iš UK visada reiškia pranesnę kokybę, o tai, kaip gerai jūs pasiruošę ir kiek suprantate susitarimo sąlygas. Pasidomėkite dokumentais, pasikalbėkite su žmonėmiais ir tik tada priimkite sprendimą. Geriau pasidairyti dieną ilgiau negu nerimauti savaitę kelyje.