Ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją? Kainos, rizikos ir 20 metų patirtis

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei 20 metų, todėl šį klausimą girdžiu kone kas savaitę. Ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją? Atsakymas nėra gražus, nes sąmata popieriuje ir realybė dažnai susipeša. Vienas nuomojasi furgoną, kitas meta pusantrų dienų kelionei, trečias po pirmo pasiūlymo iš krovėjų sako: „va, čia pigiau“. Bet tada ateina kuras, keltas, nakvynė, dėžės, plėvelė, laikas ir nervai. Jei žiūri pervežimai į Angliją kainas, žiūrėk plačiau.

DUK: Ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją – realios kainos

Ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją, kai kraustausi vienas?

Kai kraustaisi vienas, savarankiškas variantas kartais atrodo viliojantis: pasiimi furgoną, susikrauni dėžes, važiuoji. Bet jei turi tik baldą, 15 dėžių ir dviratį, įmonės dalinis krovinys gali kainuoti 250–500 €, o tu vienas sudeginsi savaitgalį. Realybė tokia: pigiau būna tada, kai turi draugą vairuotoją, nemokamai pakuojiesi ir nebijai 24 valandų kelionės. Jei esi vienas, fizinė dalis mane labiau gąsdina nei kaina.

Kiek realiai kainuoja nuomotis furgoną į Angliją vienam reisui?

Vienos krypties furgono nuoma dažnai prasideda nuo 450–700 €, bet čia dar ne viskas. Kuras į vieną pusę gali būti 400–600 €, keltas Calais–Dover arba Tunnel – apie 120–250 €, nakvynė – 60–120 €, plius dėžės, juostos, plėvelė. Jei dar reikia grįžti namo lėktuvu ar traukiniu, pridėk 80–200 €. Žmonės dažnai mato tik nuomos kainą ir tada stebisi sąskaita.

O jei daiktų tik kelios dėžės ir dviratis, vis tiek reikia įmonės?

Ne visada. Jei kalbame apie 3–8 dėžes, drabužius, dokumentus, mažą elektroniką ar dviratį, siųsti pašto ar kurjerio linija gali būti protingiau. Dviratį reikėtų gerai supakuoti, nes paprasta kartoninė dėžė ilgame tarptautiniame kelyje ne visada gelbsti. Įmonę samdyti verta tada, kai daiktai trapūs, sunkūs arba reikia pristatyti konkrečiu laiku. Kartais geriau mokėti 120–250 € už tvarkingą siuntimą nei rizikuoti.

Kuriuos kaštus žmonės dažniausiai pamiršta susiskaičiuoti?

Dažniausiai pamirštamas laikas, o jis tikrai turi kainą. Reikia pakuoti, krauti, ieškoti nuomos punkto, derinti maršrutą, laukti keltų eilėje, nakvoti, ryte vėl sėsti prie vairo. Tada dar ateina kuro kortelės limitai, papildomas draudimas, depozitas, grįžimo bilietas. (pataisau: ne visada pigiau, dažniau brangiau, kai viską susiskaičiuoju). Ir, žinoma, nugaros skausmas po 12 valandų krovimo.

Ar pigiau važiuoti per Calais–Dover ar Tunnel?

Nežinau 100%, kaip šiandien tiksliai svyruoja kainos, nes sezonas, laikas ir vežėjo sutartys viską keičia. Per Calais–Dover kartais gaunasi pigiau, ypač jei pataikai pasiūlymą, bet eilės gali būti nemalonios. Tunnel greitesnis, tvarkingesnis, bet ne visada pigesnis. Aš klientams sakau: skaičiuok ne tik bilietą, bet ir laiką. Jei vėluoji į iškrovimą Anglijoje, „pigiau“ greitai virsta problema.

DUK apie savarankišką vežimą į Angliją: furgonai, kuras, keltai

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka patiems vežtis daiktus į Angliją?

Jei kas nors sako „nuvažiuosiu per dieną“, aš jau įtariu, kad jis niekada nekrovė furgono per lietų. Realiai nuo pakrovimo iki iškrovimo Londono rajone dažnai reikia 26–36 valandų, jei viskas gerai. Jei važiuoji į Manchester, Birmingham ar Leeds, pridėk dar kelias valandas. Pakrovimas vienam žmogui gali užtrukti 4–8 valandas, o iškrovimas Anglijoje – tiek pat. Ir tai be miego.

Ar verta važiuoti vienam vairuotojui iki Londono?

Mano nuomonė: vienam iki Londono važiuoti verta tik tada, kai krovinys mažas ir vairuotojas tikrai patyręs. Didelis furgonas, tamsa, lietūs Doverio pusėje, sunkvežimių srautai, nuovargis – čia ne tas pats, kas nuvažiuoti iki Kauno ir atgal. Prieš porą metų pora iš Kauno nuomojosi furgoną, sustojo Vokietijoje, pervargo ir galiausiai pasakė, kad įmonė būtų kainavusi mažiau nervų. Ne visada taip būna, bet būna.

Ką daryti, jei furgonas perpildytas ir durys vos užsitraukia?

Pirmas dalykas – nekrauti taip, kad durys „laikytųsi ant sąžiningumo“. Buvo atvejis, kai klientas iš Šiaulių susikišo spintą, stalus, čiužinius, o pusiaukelėje durų mechanizmas pradėjo šokinėti. Tai jau nebe juokas, nes krovinys gali pasislinkti staigiai stabdant. Geriau palikti daiktą namuose arba užsakyti didesnį automobilį. Aš matau daug gražių planų, kurie griūva prie galinių durų.

Ar reikia specialios patirties vairuoti didelę krovininę transporto priemonę?

Nereikia specialių kursų kiekvienam furgonui, bet patirties tikrai reikia. 3,5 tonos leidimas nereiškia, kad žmogus jaučia krovinį posūkiuose, šoniniame vėjyje ar leidžiantis nuo kalno. Ypač bloga, kai sunkūs daiktai sudėti aukštai, o vairuotojas važiuoja kaip su lengvuoju automobiliu. Aš nebijau sakyti: jei niekada nevairavai didelio furgono, naktinis maršrutas į Angliją nėra geras pirmas kartas.

Ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją iš Vilniaus?

Iš Vilniaus savarankiškai važiuoti atrodo patogiau, nes logistika aiški: Vilnius, Vokietija, Belgija/Olandija, Calais, Dover, tada Anglija. Bet kaina vėlgi nelimpa prie vieno skaičiaus. Jei veži 2–3 kubinius metrus, įmonės dalinis krovinys gali būti 350–700 €. Jei nuomojiesi visą furgoną, degalų, keltų ir laiko sąnaudos dažnai viršija 1200 €. Todėl klausimas, ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją iš Vilniaus, pradeda nuo krovinio tūrio.

DUK apie samdomą įmonę į Angliją: draudimas, terminai, dokumentai

Kuo skiriasi pigus vežėjas nuo normalios perkraustymo įmonės?

Pigus vežėjas dažnai sako: „atvažiuosim, pakrausim, nuvešim“. Normali įmonė dar paklaus, koks svoris, koks tūris, ar yra liftas, ar reikia dėžių, ar daiktai turi vertę, ar reikia draudimo. Ir čia prasideda skirtumas. Bloga įmonė gali pasiimti pinigus, o po to ieškoti vietos kitiems kroviniams. Gerai įmonei svarbu ne tik „tilpti“, bet ir pristatyti gyvus daiktus.

Ką privalo turėti gera įmonė, kad negaištum nervų?

Gera įmonė turėtų duoti aiškų pasiūlymą: kaina, terminai, pakrovimo adresas, iškrovimo adresas, draudimo sąlygos, kontaktinis asmuo. Jei viskas tik telefonu ir „nebus problemų“, aš jau tempčiau stabdį. Taip pat verta turėti pakavimo medžiagų planą, inventorizaciją, nuotraukas prieš pakrovimą. Jei lygini tarptautiniai perkraustymai pasiūlymus, žiūrėk ne į gražiausią reklamą, o į tai, kas parašyta smulkiu šriftu.

Ar draudimas tikrai dengia sugadintą sofos kampą?

Kartais taip, kartais ne – ir čia žmonės labai nusivilia. Draudimas nėra stebuklingas mygtukas „sumokam už viską“. Jei sofa buvo blogai supakuota, neturėjo apsaugos, o klientas pats sakė „nieko, taip telpa“, ginčytis bus sunku. Jei įmonė fiksavo būklę, dėžė buvo pažeista transportavimo metu, tada šansų daugiau. Todėl prieš pasirašant reikia žinoti, ką draudimas dengia, o ką ne.

Kiek kainuoja pilnas krovininis pervežimas į Angliją durimis į duris?

Pilnas krovinys durimis į duris dažniausiai svyruoja apie 1200–2500 €, priklausomai nuo miesto, tūrio ir pakrovimo sąlygų. Vilnius–Londonas su pilnu furgonu gali būti vienas skaičius, o Klaipėda–Manchester su laiptais, liftu ir pakavimu – kitas. Jei reikia dviejų žmonių komandos, dėžių, plėvelės, demontavimo, kaina auga. Bet tu nemoki tik už kilometrus, mokėk ir už tai, kad daiktai būtų paimti, apsaugoti ir atvežti.

Ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją, kai daiktų pilnas namas?

Trumpas atsakymas į klausimą, ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją, skamba taip: kartais taip, bet ne tada, kai pradedi skaičiuoti visas paslėptas išlaidas. Pilnam namui reikia ne vieno reiso, o kelių, jei važiuoji pats. Reikia pakavimo, baldų išrinkimo, apsaugos, sandėliavimo, galbūt laikino būsto. Įmonė pilną namą veža brangiau sąskaitoje, bet dažnai ramiau realybėje.

DUK apie tai, kada pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją nebeverta

Kokių dokumentų reikia siuntai ar perkraustymui po „Brexit“?

Po „Brexit“ viskas tapo painiau, nors klientai vis tiek sako „Anglija“, net kai važiuoja į Škotiją ar Velsą. Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia tikslių adresų, kontaktų, krovinio aprašo, kartais inventorizacijos. Jei kraustaisi gyventi, gali būti taikomos lengvatos naudotiems daiktams, bet reikia tvarkos popieriuose. Nežinau, ar kiekviena maža siunta reikalaus to paties lygio dokumentų, todėl prieš siunčiant verta pasitikrinti su vežėju.

Ar muitinė gali sustabdyti daiktus, jei kraustaisi gyventi į Jungtinę Karalystę?

Gali, ypač jei krovinio aprašas neaiškus arba matosi naujos, neatidarytos prekės. Asmeniniai naudoti daiktai ir komercinės siuntos nėra tas pats. Jei veži seną stalą, drabužius, indus ir knygas, situacija kita nei tada, kai konteineryje atsiranda 20 naujų televizorių. Geriausia turėti sąrašą, nuotraukas, pirkimo dokumentus vertingiems daiktams. Popieriai atrodo nuobodūs, kol kažkas sustoja pasienyje.

Ką daryti, jei įmonė žada 3 dienas, o atvažiuoja po savaitės?

Pirmiausia – žiūrėti, ką pasirašei. Jei terminas buvo tik žodinis, bus sunkiau. Turėjau klientą iš Panevėžio, kuris pasirinko pačią pigiausią įmonę, nes „visi taip veža“. Po savaitės paaiškėjo, kad jų furgonas dar renka krovinius keliuose miestuose. Todėl aš visada sakau: klausk konkrečiai, ar tai tiesioginis reisas, ar dalinis krovinys su sustojimais. Skambėti gali vienodai, o realybė – visiškai kitokia.

Ar verta pakuotis pačiam, ar geriau leisti žmonėms iš įmonės?

Jei daiktai paprasti – drabužiai, knygos, indai, smulkmena – galima pakuotis pačiam. Bet trapūs, brangūs ar keistos formos daiktai man labiau ramūs, kai pakuojami žmonių, kurie tai daro kasdien. Aš už tą ramybę susimokejau ne kartą, nes viena blogai apvyniota vitrina gali sugadinti visą kelionės nuotaiką. Įmonės dažnai turi plėvelę, kampuočius, dėžes, žymėjimo sistemą. Tai ne grožis, tai apsauga.

Kodėl inventorizacijos aktas yra ne popierizmas, o apsauga?

Inventorizacija atrodo kaip nuobodus sąrašas, kol dingsta televizorius arba atsiranda įbrėžimas ant stalo. Aktas arba krovinio sąrašas padeda fiksuoti, kas buvo pakrauta, kokia būkle, kiek dėžių, kokie baldai. Be to, draudimo atveju tai gali būti pagrindinis argumentas. Blogiausia, kai klientas sako: „buvo dar viena dėžė“, bet niekas jos nematė sąraše. Todėl geriau sugaišti 20 minučių prieš pakrovimą nei mėnesį aiškintis po iškrovimo.

DUK apie maršrutus į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ir kitus miestus

Ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją, kai važiuoji į Mančesterį?

Kai galutinis adresas yra Manchester, savarankiškas važiavimas dar labiau pabrangsta laiko prasme. Po keltų dar reikia kirsti Angliją, o tai nėra 20 minučių nuo uosto iki sandėlio. Įmonės dalinis krovinys į Manchester dažnai būna 450–900 €, priklausomai nuo tūrio. Pilnas pervežimas gali siekti 1600–2800 €. Jei važiuoji pats, kuras, laikas, nakvynė ir nuovargis greitai susivalgo pradinį „piginimą“.

Kiek kainuoja mažas krovinys iki Birmingham arba Leeds?

Mažam kroviniui iki Birmingham arba Leeds galima ieškoti dalinio krovinio, paletinio siuntimo arba mažos perkraustymo linijos. Kaina dažnai būna 180–600 €, jei daiktai gerai supakuoti ir telpa ant palečių ar mažame furgone. Jei reikia pakelti į aukštą aukštą be lifto, pridėk darbo laiką. Jei daiktai trapūs, pridėk pakavimą. Kartais žmonės taupo 100 €, o po to patys neša spintą penktu aukštu.

O kai kraustaisi į Bristol, Southampton ar Nottingham?

Bristol, Southampton ir Nottingham nėra „kažkur šalia Londono“, nors žemėlapyje atstumas neatrodo baisus. Anglijos viduje eismas, mokami tiltai, miesto zonos, parkavimas ir iškrovimo langai gali pridėti išlaidų. Įmonei šie maršrutai dažnai įeina į reguliarias linijas, todėl dalinis krovinys gali būti gana normalus. Savarankiškai važiuojant reikia planuoti ne tik kelią iki salos, bet ir tą paskutinę atkarpą. Ji kartais erzina labiau nei visa kelionė.

Kuriuo atveju savarankiškas vežimas tikrai gali būti pigesnis?

Savarankiškas vežimas gali būti pigesnis, kai daiktų mažai, turi tinkamą automobilį, gali važiuoti du žmonės ir niekam nereikia mokėti už darbo valandas. Pavyzdžiui, 10 dėžių, vienas fotelis, kompiuteris ir asmeniniai daiktai – čia dar galima žaisti savarankiškai. Jei turi laisvą savaitgalį ir draugą, kuris moka krauti, o ne tik stovėti su arbata. Bet kai prasideda pilnas butas, aš jau nesu toks optimistiškas.

Ką aš pasakytum klientui, kuris sako „aš pats viską sutvarkysiu“?

Pasakyčiau: „sutvarkysi, tik susiskaičiuok viską iki galo“. Nes dauguma žmonių skaičiuoja furgoną, kurą ir keltą, o pamiršta, kad reikės miegoti, valgyti, laukti, krauti, iškrauti ir dar grįžti. Jei daiktai seni, pigūs ir ne trapūs, pirmyn. Jei tai šeimos nuotraukos, brangi technika, naujas čiužinys ar darbo įrankiai, aš rinksčiausi įmonę su sutartimi. Pigiau ne visada reiškia protingiau.

Išvada

Per daugelį metų mačiau, kad pigiausias variantas dažnai tampa brangiausias, kai pridedame laiką, riziką ir sugadintus daiktus. Todėl klausimas, ar pigiau patiems vežtis daiktus ar samdyti įmonę į Angliją, nėra tik apie sąskaitą. Mažam kroviniui galima važiuoti pačiam. Pilnam namui, trapiai technikai ar anksti nustatytam terminui geriau imti normalią įmonę, su sutartimi, draudimu ir inventorizacija. Ramybė irgi kainuoja.