Ar perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės saugios?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, matydamas viską – nuo idealiai supakuotų porceliano rinkinių iki pilnai apkrautų „Mercedes“ vairuotojų, kurie užmiršta užeiti į poilsio laiką. Kasdien gaunu telefoną iš lietuvių, kurie gyvena Londone, Birmingeme ar kokiame Noridže ir klausia: paimkite mane atgal, o ar perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės saugios? Tiesą sakant, atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Po Breksito pasaulis pasikeitė, ir ne visada tas pasikeitimas buvo mums naudingas. Anksčiau buvo paprasčiau – pakrovėm, važiavom per jūrą, iškrovėm. Dabar reikia galvoti apie muitines, deklaracijas, draudimus ir tų pačių vairuotojų nuovargį. Ir žinai, dauguma atvejų praeina glotniai, bet yra tų dienų, kai nori nusimesti viską ir eiti dirbti prie lentynos prekybos centre.

Pagrindai: ar perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės saugios išvis?

Kaip susirasti normalią firmą, kuri neapvogs?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu dažniausiai. Žmonės baisiai bijo, kad pakels daiktus į sunkvežimį ir dingsiems su jais kartu, ypač kai kalbame apie kelionę iš Londono į Vilnių. Sąžiningai sakant, tokio variantu tikimybė nėra didelė, jei kalbame apie registruotas įmones, nes Jos turi ką prarasti. Tačiau rinkoje yra ir „pienių surinkėjų“, kurie dirba be jokios licencijos. Geriausias būdas – neieikoti į pigiausią pasiūlymą. Jei kažkas siūlo pervežti turtą už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai arba jis neapdraus tavo daiktų, arba vairuotojas važiuos tris paras be sustojimo ir gali užmigti vairuojant (nors, tiesą sakant, dabar takografas to neleis). Tikrink, ar įmonė turi GB ar LT numerius, ir būtinai klausk apie draudimą.

Ką daryti, jei atvyksta pas save ir matau, kad vairuotojas girtas?

Tai buvo reali situacija prieš penkerius metus. Vairuotojas atvažiavo į kliento namus Bristolio rajone ir buvo taip „užkietęs“, kad negalėjo net išeiti iš kabinos. Klientas iškarto mumus skambino. Atsakymas paprastas: skambuk policijai ir neleiski jiedm pradėti krauti. Niekada nedaryk kompromisų saugumo atžvilgiu. Jei įtairi, kad vairuotojas ne visai normalus, draustis ir neleisk jiems artintis prie turtų. Saugumas svarbiau už tai, kad tapybos šūknelės atvyks laiku. Ir žinai, tokie atvejai reti, bet jie įvyksta, kai firmos samdo pigią darbo jėgą be patikrinimų.

Ar turiu būti namuose, kai jie atvyksta krauti?

Būtina. Negrįžk nusipirkti pieno tuo metu, kai vairuotojai atvažiuoja. Turi būti ten, kad pamatytum, kaip jie dedai didelius daiktus į liftą arba kaip neša tavo sofą pro koridorių. Aš buvau atvejų, kai vairuotojai, spaudžiant laiką, įtrūkdelėjo sienas ar nulaužė rankenas, o klientas sužinojo tik iškrovus dėžes. Jei esi šalia, gali sustabdyti ir pasakyti: „vyrukai, čia ne taip“. Be to, jei reikės kažką perrašyti į sąskaitą ar sutvirtinti vietą, geriau tai padaryti dviem akimis.

Ar reikia susirasti savo dėžes ar jos duoda firma?

Dauguma firmų, kurios teikia kokybiškas perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės, pasiūlys arba parduoti, arba išsinuomoti dėžes. Kai kurios netgi įtraukia į kainą. Bet jei ruošiesi pervežti daug knygų ar lėkščių indų, geriau pasidomėk, ar tavyje bus tvirtos, plastos dėžės. Kartais klientai taupo ir renka senas „Lidl“ dėžes iš parduotuvės – jos suyra svorio, kai jas keliasi viena ant kitos. Pas mane buvo atvejis, kai kliento dėžė su visais jo gyvenimo dokumentais tiesiog išsilošė apačioje krovinių. Nekyla dėžės = dideli nuostoliai.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju sunkvežimiu?

Techniškai – taip, dauguma leidžia, ypač jei važiuoji iš Londono atgal. Bet ar verta? Sunkvežimio kabina nėra prabangus limuzinas. Ten jaučiasi vibracija, variklio garsas, o vairuotojas gali būti užsiskręęs (tabaku ar kitaip). Jei turi mažus vaikus, tai gali būti tikra kančia. Be to, jei įvyks avarija (ko mums gaila), tu esi neapdraustas kaip keleivis tokiame transporto priemonėje, nebent tai iš anksto suderinta su draudiku. Aš visada siūlau važiuoti atskirai – lėktuvu, traukiniu arba bent jau savo automobiliu, jei seka svajone.

Ką daryti, jei dėžė atvyko sužalota?

Tai įvyksta. Nors perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės saugios, bet kelyje yra duobės, o vairuotojas gali staigiai stabdyti. Jei matai, kad dėžėsutrynęs, prieš iškraunant nufotografuok ją iš visų pusių. Nereikia jų atidaryti gatvėje. Padaryk nuotraukas, parodyk vairuotojui ir parašyk pažeidimą į aktą. Vėliau, kai atsidarysi, jei viduje kažkas sudaužyta, turi tuos vaizdo įrodymus. Klientai dažnai pamiršta tai padaryti emocijų akimirką, o po to lieka ne su niekuo.

Ar turiu daryti inventorizaciją (daiktų sąrašą)?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių dalykų. Nerašyk „indai“, parašyk „porceliano servizas 12 asmenų, „Royal Albert“ serija“. Jei dingsta pilna dėžė, o turi parašęs tik „drabužiai“, draudik sumokins tik minimalią sumą už „naudotus drabužius“. Inventorius turi būti tikslus. Aišku, tai reikalauja laiko, bet kai kalbame apie brangius daiktus, verta investuoti valandą. Nekyla dėžės – bėda, o kai žinai kas joje buvo, turi pagrindą reikalauti.

Ar saugu perduoti raktus nuo naujo namo vairuotojui?

Asmeniškai aš niekada nerekomenduoju. Labai dažnai vairuotojai sako: „mes atvyksime anksčiau už jus, atidarykite duris“. Taip, tai patogu, bet tu nieko nežini apie tą žmogų. Geriau palikti raktus pas kaimynus ar tėvus, arba atvykti pusvalandiu anksčiau. Pas mane buvo tok situacija (nepasakysiu kur), kai vairuotojas „užmiršo“ paduoti raktus atgal ir juos reikėjo ieškoti kitame mieste. Nervinga tai buvo.

Brexitas ir muitinė: kodėl tai keičia važiavimą

Ar dabar reikia deklaruoti visus daiktus, kai keliuoti iš JK?

Taip, tai nebebe tas pats ką buvo 2019 metais. Dabar, kai klausiate, ar perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės saugios, turime omenyje ir tai, ar tavo daiktai nepasiliks muitinėje jei dokumentai bus netvarkingi. Jei perkraustosi į Lietuvą gyventi galutinai, tu turi teisę į atstatymą (Transfer of Residence) – t.y. nemokamai įvežti savo turtą be PVM. Bet užpildyti tuos formalius popierius (IPR formą) reikia labai tiksliai. Jei pamirši nurodyti dviratį ar seną kompiuterį, gali būti problema. Muitininkai Dovernio uoste (Dover) dabar yra itin griežti.

Kas bus, jei neatsiimsiu daiktų iš muitinės laiku?

Tai blogiausias scenarijus. Jei įmonė, kuri atvežė tave, nenuspręs saugojimo klausimo, tavo daiktai gali būti perkelti į sandėlį. Ir ten kaupiamos dienos. Muitinės sandėlių mokestis Jungtinėje Karalystėje yra astronominis. Pradedant nuo £150 už pradžią, o po to po £50-£100 per dieną už vieną dėžę. Suskaičiuok – jei turi 30 dėžių ir jos gulės savaitę, lievi pinigai. Taigi, visada tikrink, ar tavo pervežėjas tokių atvejų valdo.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį?

Galima, bet yra ribojimai. Alkoholis ir tabakas – aš visada sakau, geriau nebandyti vežti didelių kiekių, jei tai ne asmeninis naudojimas, o ne parduotuvės atsargas. Muitinės tikrina labai tiksliai. Maisto produktai, ypač mėsa ir pieno produktai iš JK į ES šalis, dažnai yra uždrausti arba reikalauja specialių sertifikatų. Nenukels kumpio, kurio nepadavai vakarienei, nes jį gali konfiskuoti ir dar baudą užrašyti (nors paprastai tik pasiima). Geriau suvalgyk viską kelių atkarpose.

Ar galiu vežti savo automobilį be vairuotojo (towing)?

Taip, tai dažnai daroma. Automobilis užkabinamas už sunkvežimio ir vežamas. Bet čia yra pavojus – jei sunkvežimis dega (tokių atvejų buvo), automobilis su dega kartu. Arba jei yra avarija, automobilis gali nukristi nuo priekabos. Be to, reikia specialios draudimo polisos, kurios dengia automobilį, kai jis yra ne savo jėga. Įsitikink, kad pervežėjas turi „Green Card“ arba atitinkamą draudimą tuo automobiliui. Kitu atveju, jei kas nutiks, draudik nieko nemokės.

Ar turiu mokėti PVM už savus naudotus daiktus?

Jei pildai TORS dokumentą teisingai, tai nereikia. Tokiu būdu deklaruoji, kad tai tavo asmeninis turtas, kurį naudojai daugiau nei 6 mėnesius. Tačiau aš esu girdėjęs istorijų, kai muitinės pareigūnai abejojo, ar nauja televizoria ar skaitytuvas tikrai buvo naudojami. Jei daiktas atrodo perdaug naujas, gali tekti rodyti pirkimo čekius arbanko išrašus. Nenukelk dėžės su neužrašytais daiktais – tai keliauja į „raudonąją zoną“ ir ten sėdi dienomis.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Kai buvome ES viduje, tai užtrukdavo 5 minutes. Dabar? Gali būti ir valandą, ir tris. Viskas priklauso nuo to, koks yra krovinys. Jei sunkvežimis veža kelis klientų daiktus (dalinių krovinių principas), tai kontroliuojama kiekviena dėžė. Vairuotojas gali praleisti pusę dienos laukdamas, kol muitininkas leis eiti toliau. Tai reiškia, kad tavo daiktams gali atvykti vėliau, nei planavai. Būk kantrus.

Ar galiu veži vaistus be recepto?

Gali, bet tik tiek, kiek tereikia asmeniniam naudojimui kelionės metu ir keletui mėnesių. Jei turi kokią ypatingą vaistų dozę, būtinai turėk gydytojo išrašą angliškai kalba. Muitinė labai nepalenkia narkotinių vaistų neteisėto pervežimo. Vienas mano klientas bandė vežti didelį kiekį skausmaliečių, kurie JK laisvai parduodami, bet Lietuvoje jie yra receptiniai. Buvo didelių problemų, teko aiškintis su pareigūnais.

Realios problemos ir kaip išvengti nuostolių

Ar dažnai dingo daiktai pervežimo metu?

Tiesiogiai dingo – retai. Bet sužalojama – dažnai. Aš taip sakau, nes statybos lygio, užmontuoti baldai dažnai nukenčia stabdžiant ar posūkiuose. Klientai dažnai supakuoja lagaminus ir tiki, kad jie išliks nustatyti. Ne, jei jūs nenurodote „šita pusė į viršų“, gali būti apverstos. Užtikrink, kad lūžtančių dalykų (veidrodis, vitrinos) yra gerai užpakuotos su burbuliukais.

Kas nutinka, jei vairuotojas susiduria su technine gedimu?

Tai gyvenimas. Sunkvežimiai sensta, o anglų keliai nėra geriausi. Jei paslysta pavarų dėžė, tu gali gauti pranešimą, kad tavo daiktai stovi kažkur prie Birminghamo. Geriausios įmonės turi techninę pagalbą, kuri gali išsigabenti dėžes į kitą sunkvežimį. Blogiausia, kai tai yra „vieno vyro“ firma – tada jis tiesiog sėdi ir laukia, o tu nieko negali padaryti. Pas mane buvo atvejis, kai dėl techninio gedimo atvykome su trimis dienų vėlavimu. Klientas buvo supykęs, bet ko padarysi – variklis neleidžia meluoti.

Ar verta drausti turtą už 1000 ar 10 000 eurų?

Žinoma, verta drausti realią vertę. Perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės saugios tik tada, kai turi ką atgauti. Dauguma standartinių draudimų dengia tik 200-300 £ už vieną kilogramą, jei nenurodyta kitaip. Jei turi brangų pianiną, tai jo svoris gali būti 300kg, o vertė 5000 eurų. Pagal standartinį draudimą gautum tik porą šimtų. Būtinai aptarkė šį klausimą su vadovu prieš pasirašant sutartį. Nepasitikėk „mes viską uždraudę“ frazėmis – klausk konkrečių skaičių.

Ar saugu palikti daiktus lauke prie namų, kol jie juos supa?

Kiekvieną kartą, kai matau, kaip klientai išneša dėžes į gatvę ryte, o sunkvežimis atvykta tik vakare, aš susiruožiu. Londono, Mančesterio rajonuose vagystės iš kiemų yra normalus dalykas. Neleisk daiktų būti be priežiūros. Susiderėk, kad atvykta būtent tada, kai tu esi namuose. Nėra nieko blogiau nei išeiti iš namų rytą pamatyti tuščią kiemą. (Nors tiesą sakant, didelių sofa vagysčios retos, bet mažiems daiktams – elektronika, dėžės su brangmenimis – akys įkyrios).

Ką daryti, jei įmonė reikalauja didelio avanso?

Nenueik. Aš sakau – ne daugiau kaip 10-20%. Jei jie reikalauja 50% ar 100% išanksto, tai yra raudona vėliavėlė. Kas juos guarantee, kad jie neatvažiuos? Ypač jei radai juos tik per „Facebook“ grupę. Atsiskaityk tada, kai daiktai jau pas tave arba bent jau kai sunkvežimis išvažiavo iš Anglijos su turtu. Pinigai pirmiau – nieko gero.

Ar galiu veži augalus?

Tai yra sudėtinga klausimas. Dėl venginių ligų, ES draudžia vežti daugelį augalų iš JK su žeme. Jei turi vazone kaktusą be žemių, tai geriau. Bet jei bandysi vežti didelę mumsą su savo žemėlapiu iš sodo, ją gali konfiskuoti muitinėje arba reikalauti specialios fitosanitarinės procedūros, kuri kainuoja daugiau nei pati mumsa. Geriau dovanok kaimynams.

Ar reikia nuimti baterijas iš elektronikos?

Taip, ypač jei jos yra ličio jonų. Yra griežti taisyklės dėl pavojingų krovinių (ADR). Jei dėžėje su senais kompiuteriais sprogsta baterija, gali užsidegti visas krovinių skyrius. Dauguma firmų neima tokių daiktų, jei tu pats neišimai baterijų. Negerai įsivaizduoju, kas nutinka, kai užsidegia sunkvežimis jūroje su tuneliu (Eurotunnel). Tai gali būti katastrofa.

Kaip elgtis su pianinu ar safu?

Tai yra specialistų darbas. Paprastas vairuotojas, kuris įpratęs nešti dėžes, nenukelis 300kg pianino per laiptus nesudaužydamas jo (ir savo nugaros). Būtinai pasakyk apie tai iš anksto. Reikės specialios technikos (keltuvai), papildomų žmonių. Safas be kodo gali būti pernešamas tik išmontuotas, kitaip jis taps nešamas akmuo.

Ar galiu paduoti daiktus į tarpinį sandėlį Anglijoje?

Taip, tai labai dažnai daroma, kai parduodi namą ir turi išsikraustyti iki 12:00 valandos, o į Lietuvą išvyksta tik po savaitės. Tarpiniai sandėliai (pvz., prie Londono) saugūs, bet tikrink, ar turi prieigą prie savo daiktų, jei staiga prireiks ko nors atsiimti. Ir dar vienas dalykas – sandėliavimo mokestis. Jis gali būti didelis, jei pamiršti atsiimti.

Ar reikia išsirinkti firmą, kuri turi ofisą Lietuvoje?

Būtina ne, bet labai pageidautina. Jei kas nors negerai nutinka, gali nuvažiuoti į jų biurą ir paduoti ieškinį. O jei dirbi su anglų firma, neturi jokio jurisidicijos Lietuvoje. Teisingumas – jei problema įvyksta Lietuvoje (iškrovimo metu), lietuviška įmonė atsiskaito greičiau. Angliškos firmos dažnai tiesiog tyli.

Ką daryti, jei vairuotojas pažada atvykti rytoj, o neatsiranda?

Skambink į dispečeriu. Jei niekas neatsiliepia, tai blogas ženklas. Kartais būna, kad jie sumaišė adresus arba vairuotojas užstrigo. Bet jei praejo 24 valandos ir niekas neinačia, pradėk ieškoti kitos pervežėjo (nors tai brangu) arba skambink policijai (jei bijai, kad pavogė). Dažniausiai tai tiesiog blogas ryšys ar vairuotojo tinginys.

Ar saugu pervežti daiktus žiemą (ledo kelias)?

Sunkvežimiai turi grandines (sniego grandines), bet tai nereiškia, kad jie nemiršta. Aš matyau, kaip sunkvežimiai suvežia į griovį prie A1 kelio. Žiemos pervežimas turi savo riziką. Jei turi labai brangų turtą, galvok, ar verta rizikuoti. Tačiau profesionalios firmos stengiasi nustoti važiuoti, kai orai blogi. Pasakyk man, jei orai blogi, geriau palaukt dieną.

Ar galiu patikti patys vairuotojus į savo namus?

Tai priklauso nuo tavo pasitikėjimo. Dažniausiai tai geri vaikinai, kurie tiesiog daro savo darbą. Bet jei esi viena moter su vaikais, gali jaustis nepatogiai. Nieko blogo, jei paprašysi draugo ar tėvo atvykti padėti stebėti procesą. Saugumas – pirmiausia.

Ar dažnai nutinka, kad sumaišoma dėžės?

Taip, ypač jei tai dalinis krovinys (kai viename sunkvežimyje yra kelių klientų daiktai). Jei turi dėžę su parašu „Knygos“, o ji atkeliauja į kitą miestą, tai ne džiuga. Būtinai pažymėk savo dėžes spalvomis ar dideliais numeriais. Nerašyk ant visų dėžių tiek pat „Drabužiai“ – pridėk savo pavardę ar telefono numerį. Tai padeda greitai surasti dingusį daiktą.

Ką daryti, jei turi šunį ar katę?

Gyvūnai negali būti vežami krovinių skyriuje. Jie turi važiuoti su keleiviu arba specialiu gyvūnų pervežimo transportu. Niekada neleisk įdėti šuns į dėžę su daiktais. Tai nelegalu ir labai pavojingas gyvūno gyvybei. Yra specialios firmos, kurios pervežia tik gyvūnus.

Ar galima sutaupyti, jei pats nuvažiuoju iki jų sandėlio?

Galima, bet tik tada, jei turi ką pervežti. Dauguma firmų dirba „iš durų į durys“. Jei atveži daiktus į jų sandėlį Anglijoje, gali gauti nuolaidą. Bet tada turi pats įkelti dėžes į jų lentynas (arba mokėti už tai). Sutaupyti galima 50-100 svarų, bet ar verta to streso? Manau, ne.

Ar reikia išvalyti baldus prieš pervežimą?

Būtina. Niekas nenori vežti sofos, pilnos tarakonų ar dulkių. Be to, dulkės gali sukelti alergijas vairuotojui. Jei baldai labai užteršti, gali būti atsisakyta juos pervežti arba pridėtas papildomas „valymo“ mokestis. Nuplauk indus, išvalyk šaldytuvą – tai pagarbos klausimas.

Ką daryti, jei įmonė neturi svetainės?

Vengk. Šiandien, jei įmonė neturi bent jau paprasto „Facebook“ puslapio ar svetainės su kontaktu, tai labai įtartina. Kaip tu gali patikėti savo turtą žmogui, kurio negali susirasti Google? Nors, sakau, yra ir seni „voliai“, kurie dirba gerai be interneto, bet tai retas išimtis.

Ar tikrai galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalinai. Yra firmų, kurios užsisako teigiamus atsiliepimus. Žiūrėk, ne tik pažymėkias žvaigždules, bet ir ką žmonės rašo tekste. Jei visi atsiliepimai vienodi ir trumpi „Viskas puiku“, tai greičiausiai fiktyvu. Ieškok realių istorijų, kur žmonės rašo apie vėlavimus ar pažeidimus, bet sako, kad įmonė juos išsprendė. Tai yra vertybė.

Ar verta rinktis pigią ar brangią firmą?

Brangesnės firmos dažniausiai turi geriausią draudimą ir profesionalius krautojus. Pigos firmos – tai dažniausiai studentai ar atsitiktiniai žmonės su nuomota „Fiat Ducato“. Jei turi daug brangiausių daiktų, mokėk daugiau. Jei tai tik keletas dėžių su drabužiais, gali rizikuoti su pigesne. Ar perkraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės saugios pigiai? Ne visada.

Išvada

Viso to šurmulio su muitine ir vagystėms prieš stojant, galiausiai vienas dalykas lieka svarbiausias – pasitikėjimas. Jei jaučiaš, kad vadybininkas kalba linksmai ir aiškiai, o ne liežuvio vietoj pripumpuoja kainą, tikriausiai bus gerai. Nors perkraustymas iš Anglijos niekada nebus „pavasaris“, su gera komanda jis gali būti net paprastas. Pasidaryk namų darbą, pasirašyk tvirtą sutartį ir tiki savo intuicija. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti viena – dažniausiai baimės yra didesnės nei realios problemos.