Ar perkraustote daiktus iš Londono į Lietuvą? Visas tiesas apie pervežimus, kainas ir nervus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir turiu pasakyti tiesiai – perkraustote daiktus iš Londono į Lietuvą šiais laikais nėra taip paprasta, kaip anksčiau. Nors atstumas tas pats, biurokratijos padaugėjo kelis kartus. Kartais atrodo, kad reikia daugiau dokumentų nei pačių daiktų. Bet neViskas taip blogai, tiesiog reikia žinoti, į ką įsijungi. Šiame straipsnyje nesiuksiu jums jokių „puikiųjų“ vadovėlių, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų – su visa ta mūsų lietuviška realybe, britišku chaosu ir keliomis taisyklėmis, kurias sužinai tik patyręs bėdų „ant viršaus“. Jei planuojate grįžti ar tiesiog siųsti krovinį, pasiruoškite kavai, nes čia bus apie tai, kas nėra parašyta kontrakte.

Kaip visa tai prasideda ir baigiasi (arba nebaigiasi)

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas iš Londono?

Nedarykite to klaidos manydami, kad vairuotojas išvažiuoja ir po dienos jau jaučia jūsų baldus Vilniuje. Perkraustote daiktus iš Londono į Lietuvą – tai ne pirkinių pargabenti iš parduotuvės. Paprastai tai trunka nuo 3 iki 10 dienų, jei tai dalinis krovinys. Pilnas reisas gali būti greitesnis, bet tik tada, jei vairuotojas nenuklysta į pusiaukelę papietauti (o jie mėgsta). Taip pat reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildo kitais siuntimais. Kartais laukimas trukdavo ilgiau nei pati kelionė, bet vadybininkai visada sakys „dar savaitę ir bus“. Taip pat dėl Brexito dabar tenka dirbti ir su muitinėmis, tai gali užtrukti dar valandą-dvi, o jei dokumentai blogai – ir dieną.

Ar galima pavogti mano daiktus?

Realiai visada yra rizika, jauname gyvenime niekas ne garantuoja. Bet dirbant su sertifikuotomis firmomis, kurios turi CMR draudimą, rizika minimali. Dirbau su viena firma, kuriai dingo klientso sofa – baisiai buvo. Bet jei įmonė įregistruota, turi atsakomybę, tada ji privalo sumokėti. Žinoma, geriau nebandyti likimo. Venkite „vilkų“, kurie siūlo pervežti už du batelius ir be sutarties. Profesionalios transporto kompanijos uždirba reputacija, ne vagystėmis, tad paprastai viskas nuparkavama saugiai.

Kiek vietos reikia mano kvadratiniams metrams?

Klientai visada klauso „kiek vietos“, o patiems neturiu omenyje, kiek jie turi daiktų. Vienas clientas sako, kad turi „trys dėžes“, o atvažiavęs į Londoną matau, kad tas trys dėžės yra didesnės nei mano butas (šipulai). Kompaktiškas 1 kambario butas užima daugmaž 5-8 kubinius metrus. Jei turite sofos, lovos, spintos – skaičiuokite, kad tai bus 10-15 m3. Geriau padaryti išankstinį inventorizų, nes vairuotojas gali tiesiog neįsitempti į mažą furgoną. Dėl to ir kyla konfliktai gatvėje.

Ar atvykstate pakrauti patys ar aš turiu viską nešti į gatvę?

Tai priklauso nuo paslaugos, kurą užsisakote. Standartinis „ekonominis“ variantas yra tas, kur vairuotojas atvyksta, o jūs jau turite būti apsirengęs sportinės aprangos su daiktais ant trotuaro. O jei norite „įskaičiuoto pakrovimo“, tai mums atvyksta komanda su vyrais, kurie neša viską, net tą tėvo seną spintą, kuri sveria toną. Aš asmeniškai visada rekomenduju antros paslaugos, jei jums nereikia saužeisti nugaros Londono centre. Ir vis dar ne visi supranta, kad „lifto nebuvimas“ penktame aukšte tai problema, ne paslaptis.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Jei norite, kad baldai atvyktų sveiki, taip. Didelės spintos, sofų kompleksai, stalo viršai – viskas turi eiti dalimis. Vairuotojai ne staliai ir ne magai, jie tiesiog užkrauna. Jei paliksite sulenkta „IKEA“ spintą, ji atkeliaus sulaužyta, garantuoju. Dėl to paprastai siūlome montavimo paslaugas abiapus. Galima, žinoma, ir pačiam išsirūpinti, bet tuomet nepykite, jei po kelionių per bumpus atsiranda skerspjūviai.

Kas daryti, jei daiktų atsiranda daugiau nei planavau?

Tai sena klasika. Užsakyta vieta 10m3, o įsivažiavus jauči, kad reikia 15. Jei liko vietos sunkvežimyje – nėra problemos, pridėsime už papildomą kainą. Tačiau jei sunkvežimis jau pilnas... tada jums teks išsirinkti, ką apleidžiate arba brauti antrąją mašiną. Antra mašina kainuoja brangiai, tai nebus pigu. Geriau iš anksto pasakyti tiesą apie tų keturių dėžių „podvalį“.

Ar galima siųsti tik kelias dėžes atskirai?

Žinoma, daliniai kroviniai (shared loads) yra mūsų kasdienybė. Jums nereikia pirkti viso furgono. Jūsų dėžės važiuoja su kitų žmonių daiktais. Vienintelis minusas – laiko laukimas, reikia surinkti pilną mašiną. Bet perkraustote daiktus iš Londono į Lietuvą keliais kūbais dabar yra labai populeru, tad dažnai susirenka per savaitę. Tiesiog uždekite klijavimo juostą ant kiekvienos dėžės su savo vardu ir telefonu, kad nepaištų.

Pinigai, kainos ir taiskles, kuriame nematote

Kiek maždaug kainuoja toks reisas?

Nedarykite išvadų pagal „Google“ paiešką. Kainos svyruoja kaip oras. Dabar, kai degalai brangūs, o „Brexitas“ įvedė cirkus, svyruoja nuo 300 iki 600 eurų už kubinį metrą (įskaitant muitinę gabenimą). Pilnas furgonas (20m3) gal kainuoti 2500–4000 eurų priklausomai nuo to, ar reikia įėjti į Londono „mokesčių zoną“ (ULEZ). Taip pat dėl to, kad vairuotojai dabar reikalauja daugiau už darbą. Dėl to nenuostabu, kad kainos aukštos.

Kodėl vienos firmos brangios, o kitos pigios?

Pigios firmos dažnai gauna darbus internetu ir neina patikrinti, ką reikia vežti. Jos ateina, užkrauna, o kelią lyg taiso „Lada“. Brangios firmos turi savo vairuotojus, draudimą, ir jei kas nutinka – atsiskaito. O tą pigųjį variantą? Jei jūsų daiktai dingsta arba sulaužoma, girdite tik „neaišku, kas nutiko“. Taip pat dabar daug „patalpų“ tarpininkų, kurie tik paima užstatą ir dingsta. Geriau žiūrėkite ne į kainą, o į atsiliepimus „Facebook“ grupėse.

Ar užstatas būtinas?

Taip, be jokio abejo. Paprastai tai 10–20% nuo galutinės sumos. Tai apsauga tiek jums, tiek mums. Kartais vyksta taip: klientas užsakymą patvirtina, o vairuotojui atvažiavus jis nebegali susisiekti. Tada laikas prarastas, kuras sudegintas. Užstatas užtikrina, kad jūs tikrai planuojate this dalyką. Nebijokite, jei viskas gerai, jis bus grąžintas arba atskaitytas iš galutinės sąskaitos.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei jums nereikia daiktų rytoj, galite paklausti, ar nėra „grįžtamojo reiso“. Kartais vairuotojas važiuoja tuščiai atgal į Lietuvą ir nupigs. Bet tikėkitės, kad ne. Geriausias derinimo būdas – pasakyti tiesiai „turime tik 1500 eurų“. Tada mes pasakysime, ar įmanoma ar ne. Meluoti apie kiekį neverta, nes matysime akimi.

Kas atsitinka, jei pamiršiu sumokėti iki galo?

Tai nėra malonus dalykas. Krovinys gali būti „areštuotas“ sandėlyje Lietuvoje. Jis negalės išvykti, kol nesumokėsite likusios sumos. Be to, ten kaups saugojimo mokestį. Nemanau, kad norite mokėti už saugojimą savo senų batų. Geriau sudaryti aiškią grafiką iš anksto ir laikytis jo. Mums pinigai reikalingi degalams ir vairuotojo atlyginimui.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

O taip, būna. Pavyzdžiui, jei jūsų namas Londone yra ant pirmojo aukšto be lifto, o vairuotojas turi nešti 50 metrų, gali būti panaudota „apkrovos rankomis“ priemoka. Taip pat, jei reikia daryti ilgesnę pertrauką (wait time) dėl raktų laukimo. Tai standartinės praktikos. Tikrai nėra „paslėpta“, bet klientai dažnai nuskaito tik galutinę skaičių ir neperžiūri smulkmenų.

Londonas, muitinė ir dokumentinis chaosas

Kokius dokumentu reikia tur�ti?

Pagrindinis yra krovinio sąrašas (pavadinimas). Be jo niekur nepraeisi. Po to – asmens tapatybės dokumentas (pašas arba vairuotojo pažymėjimas). Jei pervežate ne asmeninius daiktus, o prekes, reikės PVM deklaracijos ir EX1 dokumentų. Asmeniniam pervežimui paprastai užtenka parengti inventorizą, kurioje nurodyta, kas kas yra (pvz., „3 suknys“, „1 PC“). Jei rasite „daug daiktų“ – muitininkai sužeis akim.

Kas tas „Transfer of Residence“ (ToR01)?

Tai labai svarbu, jei grįžtate gyventi į Lietuvą ilgiau nei metams. Tai dokumentas, leidžiantis atsikraustyti be PVM (Import Duty) mokesčių. Be jo, už savo seną televizorių ar kompiuterį galite mokėti sehr mokesčius. Užpildyti ToR01 užtrunka pusvalandį internetu, bet sutaupysite šimtus. Netyčia pamiršau paminėti vienam klientui apie tai, vėliau jis labai pyko, kai teko mokėti muitą.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Alkoholio kiekis yra ribojamas. Galite vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui, bet jei bandysite įvežti dešimt butelių „viskio“ pardavimui, tai bus konfiskuota. Maistas (mėsa, pieno produktai) iš ES į JK ir atvirkščiai dabar yra griežtai kontroliuojamas. Geriau nevežti dešros iš Londono, nes ją gali tiesiog išmesti pasienyje, ir visiškai teisingai. Tik vaistažoles su receptais būtinai su savimi.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Tada prasideda siaubas. Muitinė gali sulaikyti krovinį. Reikės siųsti naujus dokumentus (elektroniškai jei leidžia, jei ne – kurjeriu). Tai atsitinka dažnai su klientais, kurie patys rašo sąrašus angliškai ir padaro klaidas. Mums tada tenka „gelbėti“ situaciją, pavyzdžiui, perrašyti EX1 deklaraciją. Tai kainuoja laiką ir nervus. Geriau pasidaryti iš anksto ir pasitikrinti.

Ar turiu būti patalpų išsiuntimo metu?

Jūs nebūtinai, turi būti kas nors, kas suteiks prieigą prie daiktų. Arba jūs paliksite raktus pažįstamam. Bet geriau būti ten bent pirmą valandą, kad parodytum, kas yra kramtoma (laužiama), o kas ne. Jei jūsų nėra, ir vairuotojas nusprendžia, kad senas šaldytuvas nebevertas nešti ir jį palieka, nepykite. Mes nesiame jokių neaiškių daiktų be žinio. Tad geriau būti.

Kodėl Brexit taip trikdo?

Nuo tada, kai JK išėjo iš ES, atsirado siena. Nors fiziškai jos nematyti, bet ji yra dokumentinė. Kiekvienas krovinys turi būti užregistruotas. Prieš tai važiuodavome kaip į kitą miestą. Dabar reikia eiti per kontrolę. Dėl to perkraustote daiktus iš Londono į Lietuvą tapo brangiau ir lėčiau. Vairuotojai dabar turi laukti eilėse, o tai reiškia, kad darbo diena prailgėja. Tai tiesiog biurokratinė našta, kurią moka klientas.

Ar reikia draudimo?

Tai ne privaloma, bet... Aš asmeniškai niekada nesiųsčiau brangių daiktų be vis rizikos draudimo. Standartinis CMR draudimas dengia tik apie 10-12 eurų už kg (visai nedaug). Jei turiet iPhone ar brangų baldą, gausite penny. Už papildomą draudimą reikia mokėti apie 2-3% vertės, bet jei suvirinys sprogsta kelyje (o tai buvo!), bent atgausite pinigus. Nesažiningi firmos to niekad nepasakys.

Problemos, kurios gali iškilti kelyje

Kas daryti, jei vairuotojas užstriga?

Londono „M25“ žiedas yra viena didžiausių bėdų. Ten užstrigs viskas, kas juda. Jei vairuotojas pavėluja, nes buvo spūstis 4 valandas, tai ne jo kaltė. Mes jums pranešame, kiek galutinis vėlavimas. Kartais gali nutikti techninė gedulas – panašus kaip su tuo vairuotoju, kurio sankaba iškrito netoli Ashford. Tuomet reikia siųsti kitą mašiną arba remontuoti. Tai užtrunka.

Ar daiktai gali sušalti ar sužeisti?

Sunkvežimiai ne visada yra šilti (ne termofurgonai). Žiemą kelyje gali būti -5 laipsnių, o furgone tas pats. Jei turite kažką labai jautraus šalčiui, tai turi būti užpakuota labai gerai. Drėgmė taip pat pavojaus – jei dėžės prastos, gali suirti. Naudokite stiprias dėžes, o ne tas iš parduotuvės „kuriandos“. Vienas kartas, kai klientas įpakuota knygas į plastikines krepšys, viskas buvo labai liūdna.

Kas nutinka su daiktais, jei neina pristatyti prie pat namų?

Jei sunkvežimiui negalima privažiuoti prie pat durų (narrow street), reikia nešti. Jei atstumas didelis (pvz., 100 metrų), tai papildomai mokama. Kartais Londono centre („City“ area) galima privažiuoti tik naktį. Tada reikia arba keisti planus, arba mokėti už naktinį darbą. Gerai, kad Lietuvoje daug kur galima privažiuoti geriau. ( nors ne visada, Vilnius senamiestyje taip pat baisu).

Ar galiu siųsti auto arba motociklą?

Taip, tai dažnas dalykas. Bet automobilis turi būti deaktyvuotas (draudimas nutrauktas). Jis įrašomas į papildomą T4 dokumentą. Nereikia, kad jis važinėtų po furgoną viduje. Tiesiog užvažiuoja ant platformos (jei tai autovežis). Jei norite įdėti mašiną į dėžę su baldais, tai tikrai nepatartina – nutekės skysčiai ir viska apižais. Geriau atskirai.

Kas daryti, jei pasirodo, kad mano daiktų nėra?

Tai buvo viena keisčiausių situaciją. Klientas skambino, kad jo daiktų nėra Lietuvoje. Pasirodė, jis atėjo į sandėlą kitą dieną, nei buvo pristatyta, ir jau buvo iškrauta. Viskas buvo ten. Taip, nutinka ir komunikacijos klaidų. Bet jei tikrai daiktų nėra, tada pradedame tyrimą – tikrinam vaizdo įrašus (cameros) iš vairuotojo kabinos. Beje, dabar beveik visi geri vairuotojai turi vaizdo_registratorius.

Kodėl rekomenduojate nevežti vertingus daiktus dėžėse su originaliomis etiketėmis?

Nes tai kviečia vagis. Jei ant dėžės parašyta „Apple MacBook Pro“, o ji stovi gatvėje prie Londono namo... nenuostabu, jei ji dingsta. Rašykite „Knights“ arba „Documents“. Naudojame kodines sistemas. Savo saugumą priklauso nuo jūsų protingumo. Nekvieskite problemų. Buvo atvejų, kai dingavo visos dėžės su technika tiesiog dėl to, kad buvo per akivaizdūs.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Galite matyti, kur mašina yra. Bet nereikia skambinti vairuotojui kiekvieną valandą, kad paklaustum „kur tu“. Jis vairuoja, tai draudžiama įstatymais. Geriau pažiūrėti programėlę. (Arba tiesiog pasitikėkite, kad važiuoja). Nervinimas vairuotojui nepadarys, kad jis važiuotų greičiau.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas yra geras ir padeda?

Duokite jam arbatos arba gėrimo (jei ne vairuoja), o tiesiog po darbo – gerą įvertinimą. Geras vairuotojas yra auksas. Jis išsaugos jūsų daiktus geriau nei bet koks draudimas. Jei matote, kad jis ruošiasi stumti sofas grindimis – sustabdykite jį. Pasakykite „ne“. Geriau palaukti 5 minutes ir paimti apkrovos juostas.

Galite užvežti ir padėti išpakuoti?

Galime, jei tai susitarta iš anksto. Tai papildoma paslauga. Bet dažniausiai klientai sako, kad pačią išpakuos. Tik vėliau pasirodo, kad dėžių yra 50 ir vienas asmuo su jomis nebesitvarko vieną naktį. Geriau užsisakyti dvi valandas pagalbos vietiniams „vilkams“, nei save susirgti nugarą. Išpakuoti daugiau laiko, nei pakrauti, todėl tenka būti kantriems.

Ar verta viską daryti paties ar užsiduoti firmoms?

Jei turite mažai daiktų ir drąsos – nuvežkite patys. Bet jei turite butą pilną baldų ir mašiną – patys nebeapsiversite (ir brangiau išeis, kai paversite vagoną į lėktuvą). Profesionalios firmos žino, kaip sudėti 10 m3 daiktų į 8 m3 vietos. Tai amatas. Deja, daugeliu atveju, patys nesugalvosite apie visas putas ir apsaugas.

Kaip elgtis, jei dėžė atvyko sužalojama?

Fotografuokite iš karto. Negalima laukti rytoj. Padarykite nuotraukas iš visų pusių, tada parašykite „pastabą“ į važtaraštį (consignment note). Vairuotojas taip pat turi pasirašyti. Be to, niekas neatsakingas. Jei pažymėsite vėliau, liks tiesiog su sužeistu daiktu ir be pinigų. Mums reikalingi įrodymai draudimo kompanijai.

Ar buvo atveju, kai viskas prašėjo visiškai blogai?

O, buvo. Vienas kartas klientas užsakė transportą iš Londono, bet nenurodė adreso tiksliai. Vairuotojas važiavo ratu po Westminster 3 valandas. Galiausiai rado, bet vėlavo. Klientas buvo tokios piktos, kad norėjo bylinėtis. Bet kiek vėliau sužinojo, kad pats padarė klaidą adrese. Visada patikrinkite adresą du kartus! (ypač kai Londono gatvės turi tuos pačius pavadinimus skirtinguose rajonuose).

Kodėl taip svarbu gerti kavą su vairuotoju?

Nes tai žmogus, ne robotas. Jei jums patinka vairuotojas, jis jūsų daiktus traktuos kaip savus. Jei jūs jo įžeisite ar būsite nepagarbus, gali nutikti, kad jūsų „brangiai“ porcelianas atsidurs apačioje po „šlyna“. Santykiai svarbiau nei kontraktas. Pasimokykiau tai per 20 metų.

Ar pervežate daiktus iš Londono į Lietuvą tik vasarą?

Ne, tai metų laikas. Žiemą taip pat aktyviai vežame, tik tada reikia labiau saugoti šaltuoju. Vasarą yra daugiau „grįžtančiųjų“, todėl kainos gali šoktelėti dėl paklausos. Rudenį ir pavasarį galima rasti geresnius pasiūlymus. Bet jei jums reikia šiandien – kaina bus tokia, kokia yra šiandien.

Galutinis patarimas: ką daryti dabar?

Jei skambinate man ir klausiate „kokia kaina“, būkite pasiruošę pavadinti apytikrį kiekį. Jei pasakysite „daugiau mažiau“, aš jums neskambinsiu atgal. Būkite konkretūs. Surašykite sąrašą. Pasiruoškite dokumentus. Tada ir bus aišku, kaip perkraustote daiktus iš Londono į Lietuvą be skausmo. Smagios kelionės (ir linkiu, kad vairuotojas būtų geras).

Išvada

Na, tai visa tiesa. Nėra jokių stebuklų, tiesiog logistika, biurokratija ir žmonių faktorius. Jei planuojate kelionę, neskubėkite rasti pigiausio pasiūlyto „Facebook“ puslapyje. Geriau pasirinkti tą, kuris sugebės atsakyti į sudėtingus klausimus apie ToR01 arba ULEZ zonas. Be to, nepamirškite, kad geriausia draudimas nuo nusivylimų – tai pasitikėjimas savo pervežėju. Sėkmės grįžtant namo, ir tikiuosi, jūsų dėžės atkeliaus vietoje neišsibarstančios nors ir po kelių bumpų Anglijos keliais.