Ar mikroautobusų logistika užtikrina didesnį saugumą į UK?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laiką praleidęs turstant tarp Vilniaus ir Londono, o kartais ir toliau į Škotiją nuvažiuoju. Visi šie dalykai pasikeitė, ypač po „Brexit“, kai pasienio kontrolė tapo kasdieniška bėda. Dažnai klientai klausia, ar verta rinktis mažesnes transporto priemones, tarkim, mikroautobusus, vietoj didelių sunkvežimių, atsižvelgiant į saugumą. Sąžiningai kalbant, vieno atsakymo nėra, nesangi mikroautobusų logistika užtikrina didesnį saugumą į UK tik tada, kai viskas suplanuota iki smulkmenų, o ne kai važiuojame „kaip keliauja“. Mažesnės mašinos lankstesnės, jose lengviau išvengti didelių spūsčių, tačiau ir techninė būklė, bei vairuotojo išsekimas gali smarkiai paveikti rezultatą. Kalbėsime apie tai, kas vyksta tikrovėje, be jokių gražių brošiūrų.

Bendrai apie vairavimą ir riziką kelyje

Ar mikroautobusai nelinkę taip dažnai sukti kaip sunkvežimiai?

Žinoma, kad mažesnė mašina lengviau manevruoja, bet čia yra ir didelė gunda. Matyt, esu girdėjęs, kad kai kurie vairuotojai galvoja, kad jei mašina sverdžia vos 3,5 tonos, tai ji kaip sportinis automobilis. Tai klaida. Mikroautobuso centras svorio yra daug aukščiau nei ties lengvuoju automobiliu, todėl staigiai stabdant arba per daug agresyviai pasisukant, jis gali lengvai užsukti. Ypač jei krovinys nebuvo tvirtai prifikuotas viduje – tada tai būna tikras brolis, kai dėžės skrenda kaip kamuolys.

Kaip elgtis su vairuotojo nuovargu, kai važiuoji mažesne mašina?

Čia yra didelė problema. Sunkvežimių vairuotojai turi griežtas tachografo taisykles, o su mikroautobusu (jei jis nėra registruotas kaip sunkvežimis) dažnai važiuojama be jų. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas važiuoja 20 valandų iš eilės, tik kad atvyktų laiku. Tai, ar mikroautobusų logistika užtikrina didesnį saugumą į UK, labai priklauso nuo to, ar vadybininkai (ir vairuotojai pagaliau) suvokia, kad nuovargas neišvengiamas. Reikia poilsio, kitaip pavojus kelyje didesnis nei sunkvežimio.

Ar mažesnė mašina pralenda pro avarijas greičiau?

Kai yra didelė spūstis ant kelių, kaip pavyzdžiui, netoli Londono arba ties Brindizo (nors tai ne UK, bet principas tas pats), mikroautobusas gali praslysti pro angas, kurioms sunkvežimis per didelis. Tai suteikia tam tikros laisvės ir leidžia išvengti stovėjimo eilėse, kuriose dažnai įvyksta smūgiai iš galo. Tačiau toks „šliuzavimas“ reikalauja didelio concentracijos, o ne visada tai įmanoma peržiūrėjus.

O kaip su oro sąlygomis, ar vėjas nekelia grėsmės?

Anglijoje, ypač ties pakrante, vėjas būna toks, kad net sunkvežimiai nukreipia važiavimą. O tuomet kyla klausimas, ar mikroautobusų logistika užtikrina didesnį saugumą į UK, kai prasideda audra? Lengvesnė mašina yra jautresnė stipriam šoniniam vėjui. Jei vairuotojas nėra patyręs, gali nunešti į gretas juostas ar net nuo kelio. Reikia sumažinti greitį, nors tai ir prailgina kelionę.

Ar techninė būklė dažnai prasta dėl pigių dalių?

Tai, ko labiaus bijau – tai kalti ratai ir senos padangos. Kai įmonė taupo, ji perka naudotas padangas iš Vokietijos ar Olandijos. Kai mikroautobusas pilnas krovinių, padangos turi atlaikyti didžiulę apkrovą, o jei jos jau dėvėtos, gali sprogti tiesiai greitkelio viduryje. Esu matęs, kaip degantis ratas privertė sustoti ne toje vietoje, kur būtų saugu.

Ar sunku sužinoti apie tikrąją mašinos būklę prieš išvykstant?

Kartais vairuotojai slepia defektus, kad tik gautų užduotį ir važiuotų. Gali būti, kad stabdžiai šypso, arba variklis vartoja per daug aliejaus (na, o ką daryti, seni varikliai). Pasitikėjimas čia yra raktas, bet patikrinti viską 100% prieš kiekvieną išvykimą beveik neįmanoma, todėl tenka tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam.

Ar avarinės juostos (cat's eyes) padeda naktį?

Anglijoje šie žymenys ant kelio yra labai geri, ypač palyginus su kai kuriais Lietuvos keliais (noriu pasakyti... bet geriau nepasakosiu). Mikroautobusų žiburiai dažnai nėra tokie aukšti ir galingi kaip sunkvežimių, todėl naktį matomumas gali būti blogesnis. Tačiau dėl mažesnio atstumo iki kelio paviršiaus, šie reflektoriai gali būti netgi naudingesni.

Ką daryti, jei pasirodė įtariamas vairuotojas?

Kartai atrodo, kad vairuotojas nebevertas sėsti prie vairo. Jei jaučiate kvapą, arba matote, kad rankos drebėja, neleidžiame važiuoti. Saugumas svarbiau už pinigus. Ar mikroautobusų logistika užtikrina didesnį saugumą į UK tais atvejais, kai mes atsisakome patikęs šaukšto? Tikrai taip. Geriau sumokėti baudą už vėlavimą, nei spręsti problemas su ligonine ar policija.

Muitinė, dokumentai ir biurokratinė painava

Ar dokumentų trūkumas gali sukelti pavojų saugumui?

Tiesiogiai ne, bet netiesiogiai – taip. Jei trūksta dokumentų prieš sieną, vairuotojas pradeda panikuoti. Jis gali pradėti važiuoti agresyviau, kad pavėlintą laiką sugautų, arba bandyti praslysti nekontroliuojamai. Stresas yra didelis priešas kelyje. Gerai paruošti dokumentai (CMR, eksporto deklaracijos) leidžia vairuotojui ramiai atlikti savo darbą.

Kas nutinka, jei muitinė antroje pusėje užstringa?

Dover’io uoste arba Eurotunelyje eilės gali būti milžiniškos. Jei mikroautobusas stovi ilgai, variklis gali perkaisti, jei jis nebuvo skirtas tokiems režimams (o daugelis „City“ variantų tiesiog užgesia). Be to, ilgas stovėjimas verkia vairuotoją ir jo dėmesys smunksta. Reikia planuoti papildomą laiką poilsio arba techninėms pertraukoms.

Ar GVCP leidimas yra būtinas visada?

Manau, kad taip, jei važiuojate į Angliją verslo reikalais (taip ir yra). Be šio leidimo (General Validation of Community Permit) gali būti didelės bėdos. Muitininkai gali neįleisti mašinos į šalį arba nubausti tai, kas sėdi prie vairo. Tai sukuria nepriteisliavęs situaciją, kai krovinys užstringa pasienyje, o klientas laukia ir pyksta.

Ar dažnai pasitaiko klaidų deklaracijose?

Pasitaiko, o kaip. Ypač kai klientai pats bandys užpildyti dokumentus ir suveda neteisingus HS kodus. Tada anglų muitinės pareigūnai gali labai smarkiai patikrinti mašiną. Ir čia ne apie saugumą kelyje, o apie tai, kad jie gali išardyti visą mikroautobusą ieškodami nenumatytų daiktų. Tai sukuria stresą ir riziką sugadinti krovinius.

Ar „Brexit“ padarė šią logistiką saugesne ar pavojingesne?

Sunku pasakyti. Vienų atžvilgiu – daugiau kontrolės reiškia, kad mažiau nelegalių krovinių patenka į šalį, kas gerai. Kito atžvilgiu – ši papildoma streso dozė vairuotojams ir ekspeditoriams daro savo. Galutinai neįsivaizduoju (tikiuosi, kad supratote), kad šis chaosas greitai pasibaigs. Kol kas, reikia būti labai atidžiam.

Kaip elgtis, jei dingdo prekės muitinėje?

Tai įvyksta. Gali būti, kad kažką pasiėmė patikrai arba tiesiog nukrypo į kitą terminalą. Tokios situacijos sukelia didelį stresą, nes atsakomybė mūsų. Reikia drąsiai kalbėti su pareigūnais ir ieškoti, o ne verkti. Bet tikrai tai nepadidina saugumo, nes visi dėmesys nukrypsta nuo kelio į dokumentus.

Ar reikia rūpintis draudimu Anglijoje?

Būtina. Lietuviškas draudimas gali neveikti visiškai arba jo nepakaks. Jei įvyks avarija, be vietinio „Green Card“ arba tinkamo draudimo, galite likti su niekuo. Tai yra didelė finansinė rizika, kuri gali smarkiai sukrėti net mažą transporto įmonę.

Krovinio tvirtinimas ir specifiniai dalykai

Ar dažnai pasitaiko, kad krovinys užplūsta viduje?

Labai dažnai, ypač kai vežama baldai ar statybinės medžiagos. Kai mikroautobusas staigiai stabdo, viskas, kas neprifikuota, skrenda į vairuotojo atgalinę sienelę. Gali būti taip, kad dėžė su rutuliais pramuša skydelį. Čia be galo svarbu naudoti geras juostas ir tinklelius.

Kaip tvirtinti keblius daiktus, pvz., furierius?

Furierius – tai blogiausias sapnas. Jis plūduriuoja, o jei jį užpils vandeniu (kas nutinka, jei variklis pradeda šlaistyti arba lietus patenka pro blogą sandariklį), tada pasidaro tikras chaosas. Reikia dėti į specialias dėžes arba foliją. Aš kartą matau, kaip visa bagažinė buvo pilna drėgmės.

Ar galima pervežti pavojingas kargas tokiu būdu?

Bent jau oficialiai – ne, be specialių leidimų (ADR). Tačiau kasdieninėje praktikoje kartai neaišku, ką klientas įmeta į dėžę. Gali būti dažų, aerozolių ar chemijos, kurių negalima vežti įprastame mikroautobuse. Tai yra kaip laikinoji bomba – viena smūgis arba avarija, ir gali užsidegti visa mašina.

Ką daryti, jei krovinis sunkesnis nei leidžiama?

Tai yra klasika. Klientas sako: „tik kelios dėžėlės“, o paskui pasirodo, kad sverdžia 4 tonas. Mikroautobusas, kuris turi 3,5 tonos leidinį, tampa nevaldomas. Sustabdymas tampa neįmanomas beveik. Tokiu atveju arba reikia siųsti antrą mašiną, arba atsisakyti dalies krovinio. Saugumas čia yra pirmasis.

Ar verta investuoti į užraktus ir seimobius?

Absoliučiai taip. Anglijoje, ypač industrializuotuose rajonuose, pvz., netoli Birmingham’o, vagystės iš sustojusių mašinų yra įprastos dalykos. Mikroautobusą lengviau „laužti“ nei sunkvežimį. Geras užraktas su GPS stebėjimu leidžia bent jau žinoti, kur yra jūsų turtas, jei kažkas įvyks.

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojas pats paleidžia mašiną neuzrakintą?

Yra, ypač kai jis pavargęs ir užsisuka prie parduotuvės pietauti. Tais minutėmis ir įvyksta dauguma vagysčių. Reikia įskiepyti vairuotojams į galvą, kad jie niekada negali palikti mašinos be aktyvaus stebėjimo, net jei tik įeina į degalinę.

Pinigai, kainos ir klientų lūkesčiai

Ar pigesnė kaina reiškia mažesnį saugumą?

Dažniausiai taip. Jei kas siūlo pervežimą į Londoną už beveik nieką, tai jūsų krovinys važiuos sena, pereita mašina, kurioje stabdžiai veikia tik iš trečiojo šūvio. Sąžiningai sakant, geriausia pasirinkti vidutinę kainą ir klausti apie techninę būklę, nei ieškoti pigiausio.

Ar galima pasitikėti didelėmis įmonėmis daugiau nei mažomis?

Ne visada. Didelės įmonės turi daugiau resursų, tačiau jose vairuotojai dažnai yra tik numeriai ir neturi jokio ryšio su klientu. Mažos įmonės, kaip mūsų (o turbūt ir kitos panašios), prižiūri kiekvieną siuntą kaip savo vaiką, nes reputacija yra viskas. Ar mikroautobusų logistika užtikrina didesnį saugumą į UK mažose firmose? Manau, kad taip, dėl to asmens ryšio.

Kaip susitarti dėl papildomų paslaugų?

Kartais klientai prašo patalpinti daiktą ne prie durų, o į vidų, arba išnešti trečiu aukštu be lifto. Tai sukuria pavojų vairuotojo sveikatai ir pačiam daiktui. Reikia aiškiai pasakyti: „Jeigu nėra keltuvo, mes nekeliam“. Nenorime, kad vairuotojas nugarą sugadintų ir tarkime po to negalėtų važiuoti.

Ką daryti, jei klientas skundžiasi dėl pažeistos dėžės?

Pirmiausia reikia patikrinti, kaip buvo supakuota. Jei dėžė buvo minkšta, o viduje buvo sunkus metalas, tai ne mūsų kaltė. Reikia aiškiai paaiškinti klientui apie pakavimo reikalavimus. Tai taip pat padeda išvengti ginčų ateityje ir užtikrina, kad krovinys nebus susipainiojęs.

Ar kainos auga dėl degalų Anglijoje?

�inoma, degalų kainos šioje šalyje dažnai aukštesnės nei Lietuvoje, todėl reikia įskačiuoti tai į galutinę sumą. Bet kai kainos aukštos, vairuotojas nėra spaudžiamas važiuoti per greitai, kad sutaupytų laiko, o tai padeda saugumui. Viskas susiveda į pusiausvyrą.

Ar verta rūpintis apsauga nuo mokesčių (VAT)?

Tai ne saugumo klausimas, bet finansinio saugumo – taip. Jei neatsižvelgiate į Anglijos PVM taisykles, galite gauti didelę baudą, kuri užgožs visą pelną. Gerai, kai yra konsultantas, kas tai pažiūri.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai nepagarbu vairuotojui, kuris jau gali būti pakeliui. Jei atšaukiate, mums reikia kažką jam skirti, kad grįžtų tuščia. Toks chaotiškas elgesys mažina pasitikėjimą ir gali lemti, kad kitą kartą jums nepasakysime tiesos apie laikus.

Galutinės mintys ir praktiniai patarimai

Ar apskritai verta rinktis mikroautobusą į Angliją?

Jei turite mažą kiekį siuntų arba jų reikia pristatyti greitai į miesto centrą, tai nėra geresnio varianto. Sunkvežimis į Londono centrą be ypatingo leidimo (tai dar vienas papildomas dokumentas, kurį reikia gauti iš „TfL“) tiesiog nevažiuos. Taigi, lankstumas čia yra didžiausias privalumas.

Kaip pasiruošti ilgai kelionei?

Patikrinkite vandens lygį, aliejų ir padangas. Pasidarykite kavos termosą. O ir svarbiausia – nepašokite į mašiną pavargęs. Ilgos kelionės į UK, ypač per Kalėdas, testuoja kiekvieno nervus.

Ar dabar saugiau nei prieš 10 metų?

Technologiškai – taip, mašinos turi daugiau sistemų. Bet keliuose daugiau mašinų, o vairuotojai dažniau žiūri į telefonus nei į kelią (nors mums tai draudžiama). Tai balansas. Reikia būti atsargiam.

Ką pasakyti apie ateitį?

Manau, kad elektroninės dokumentų sistemos taps privalomos, o fizinės kortelės išnyks. Tai padės sumažinti pasienio laiką, bet neapsaugos nuo blogo oro arba nuo to, kas vyksta kelyje. Saugumas visada priklausys nuo žmogaus prie vairo.

Ar jums patinka dirbti šioje srityje?

Kartais ne, kai matau, kaip žmonės elgiasi be atsakomybės. Bet kai viskas pavyksta, o klientas laimingas gauna savo daiktus nenukentėjusius, tai tą vertą. Tai vienas iš tų dalykų, kuris daro šį darbą įdomų.

Paskutinis patarimas klientams?

Bendraukite su savo ekspeditoriumi. Jei kažkas jus tamso – klauskite. Geriau paprašyti papildomai paaiškinti, kas vyksta su jūsų siunta, nei lipti ant sienų dėl neaiškumo. Saugumas prasideda ne nuo stabdžių, o nuo atviro ir sąžiningo bendravimo.

Sumažindam viską, galima pasakyti, kad klausimas, ar mikroautobusų logistika užtikrina didesnį saugumą į UK, neturi vieno „taip“ ar „ne“ atsakymo. Tai priklauso nuo milijono smulkmenų – nuo vairuotojo nuotaikos iki padangų kokybės ir dokumentų tvarkos. Mikroautobusai suteikia unikalią laisvę ir greitį, kuriose nėra sunkvežimių, tačiau jie taip pat reikalauja didesnio atidumo dėl mažesnės masės ir jautrumo. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti viena – geriausia apsauga yra ne rėmai ar užraktai, o patikimas žmogus prie vairo ir protingas planavimas. Jei šie dalykai vietoije, tada jūsų krovinys pasieks Londoną ar Mančesterį sausai ir laiku.