Ar greitas daiktų gabenimas iš Anglijos yra patikimas?

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir galiu pasakyti viena – daug kas pasikeitė. Anksčiau greitas daiktų gabenimas iš Anglijos buvo tiesiog klausimas telefono pašalinimui, o dabar tai visas mokslas, susijęs su Brexit, muitinėmis ir biurokratija. Žmonės visada klausia, ar galima pasitikėti tuo „greičiu“, kai žodis „priklauso“ tapo mūsų antruoju vardu. Pati prasmė pasikeitė – anksčiau greit reiškė 2 dienas, dabar tai gali reikšti ir 24 valandas, jei viskas susikerta, arba savaitę, jei Anglijoje užebs rūkas. Žemiau išdėliosiu realias situacijas ir tai, ką iš tikrųjų reiškia užsisakyti ekspresinę siuntą šiais laikais, nepadengiant viskas blizgiuoja marketingu.

Pagrindai ir laikotarpai

Kiek realiai trunka tas greitas pervežimas?

Visada sakau klientams – neskubėkite šventę švęsti iki kol vairuotojas perženja sieną. Standartiškai, jei kalbame apie dalinį krovininį (angliškai „part load“), greitas daiktų gabenimas iš Anglijos į Lietuvą užtrunka maždaug 3–4 darbo dienas. Tai yra idealiu atveju, kai dokumentai tvarkingi, o vairuotojas nemiegoja vairuojant. Jei reikia tikrai skubiai, tada įdomesnė situacija su pilnu automobiliu, ten galima stumti ir iki 48 valandų, bet kaina tada tokia, kad akys nukrenta.

Ar galima atvežti siuntą per vieną dieną?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai brangu ir sudėtinga. Ypač jei reikia specifinio tipo transporto, pavyzdžiui, su „shuttle“ priekaba arba jei daiktai yra labai dideli. Turiu atvejį, kai vienas klientas reikalavo atvežti brangų interjero elementą per 24 valandas. Mes tai padarėme, vairuotojas važiavo be perstojo, bet vėliau beveik savaitę negalėjo vairuoti kitų reisų dėl poilsio režimo pažeidimų. Taip kad greitai įmanoma, bet už viską reikia sumokėti.

Kodėl delsima, jei pažadėjote greitai?

Nepažadu, aš tik įvertinu galimybes. Dažniausiai vėlavimai kyla dėl muitinės Kent arba Folkestone. Nors dokumentus pateikiame iš anksto (išankstinis deklaravimas), pareigūnai gali sustabdyti krovinį patikrinimui. Vieną kartą mūsų mašina stovėjo eilėje 12 valandų tik todėl, kad anglai tvarkėsi kompiuterinius sistemus ir viskas užstrigo. Tai ne mūsų kaltė, bet klientas vis tiek pyksta, nes gėlės išnyko.

Ar „ekspresas“ garantuoja, kad vairuotojas nevažiuos keliais maršrutais?

Jei įsigijote pilną vietą automobilyje (FTL), taip, jis važiuos tiesiai į jūsų sandėlį. Jei tai dalinis krovinys (LTL), tada laukiama, kol užpildoma mašina kelyje. Čia dažnai būna nesusipratimų – žmogus nori greito pristatymo, bet moka už dalinį krovinią, kuris logiškai negali būti greitesnis už artimiausią transporto pervedimą. Turime būti sąžiningi – arba mokate už vietą, arba laukiate, kai susirinks kitos siuntos.

Kaip veikia kelių dienų pristatymas?

Tai standartinis procesas. Vairuotojas surenka siuntas Anglijoj (dažniausiai Londono apylinkėse arba Midlands regione), važiuoja į uostą, kerta kanalą, ir turi nuleisti juos Lietuvoje, Lenkijoje arba Latvijoje. Greitas daiktų gabenimas iš Anglijos šiuo atveju priklauso nuo to, kiek ta mašina sušoks po Anglijos miestus. Kartą vienas vairuotojas užstrigo Birmingham ringe penkias valandas – taip ir praleido dieną.

Ar savaitgaliais vežate?

Fiziniai pervežimai savaitgaliais vyksta retai, dėl vairuotojų poilsio laiko normų, tačiau dokumentus galime tvarkyti bet kada. Jei skubate, mes surandame vairuotoją, kuris pasiruošęs važiuoti naktį arba šeštadienį, bet tai papildomai kainuoja. Esu matęs, kaip įmonės vadovai skambina sekmadienį ir klausia, kur jų siunta, negirdėdami, kad viskas sėdi uždarytuose sandėliuose.

O kaip su geležinkelio pervežimu?

Geležinkelis („Rail freight“) dabar populiarus, nes mažiau priklauso nuo vairuotojų trūkumo, bet jis nėra lankstus. Jis puikus, jei turite 10 priedų su statybinėmis medžiagomis, bet jei reikia atvežti vieną sofą, tai nėra variantas. Be to, geležinkelio terminalai Lietuvoje kartais būna perkrauti, ir tenka laukti kelias dienas, kol iškrauna vagonus. Taigi greitas čia nebeužsibrėžiamas žodis.

Brexitas, Muitinė ir Dokumentai

Kas pasikeitė po „Brexit“?

Viskas tapo brangiau ir lėčiau. Anksčiau greitas daiktų gabenimas iš Anglijos buvo beveip kaip važiavimas į Latviją – tik sieną peržengi. Dabar reikia EX1 deklaracijos, prekių kodų (HS kodų), mokesčių apskaičiavimo. Jei dokumentuose bent viena raidė ne taip, mašina stovi. Dauguma klientų vis dar nesupranta, kad Anglija dabar yra „trečioji šalis“ kaip ir Turkija ar Kinija, tik geografiškai arčiau.

Ar reikia mokėti PVM ir muito?

Kąvą reikia, nors ne visada. Jei esate užsiregistravęs PVM mokėtoju Lietuvoje ir pateikiate savo mokesčių kodą, importo PVM galite sumokėti Lietuvoje per mokesčių sąskaitą (VOSS), o ne tiesiog sienoje. Muitas priklauso nuo prekės kilmės – jei ji pagaminta Anglijoj, dažnai muitas netaikomas dėl susitarimų, bet jei tai pavyzdžiui Kinijoje pagaminta prekė, nupirkta Anglijoje ir vežama čia, tai gali būti muilas.

Kas daryti, jei neturiu prekės kilmės sertifikato?

Tada bus muilas. Pareigūnai nebelieja žodžio. Turiu atvejį, kai klientas vežė metalo konstrukcijas ir nebuvo tikras, iš kur metalas (Vokietija ar Kinija). Mums teko mokėti garantinį įnašą, kadangi muitinė taikė aukščiausią tarifą. Vėliau dokumentus surado, bet pinigus grąžino tik po mėnesio. Tai tokių smulkių dalykų nepasakyk, tiesiog reikia turėti tvarkingus failus.

Ar sudėtinga užpildyti cus deklaraciją?

Man, kaip žmogui, kuris šita dirba kasdien, ne. Bet paprastam žmogui, kuris nusipirko eBay arba iš gamintojo tai atrodytų kinų kalba. Ten reikia žinoti svorį (tikslų, ne „apie 500 kg“), vertę, prekės kodą. Dažnai klientai rašo „buitinė technika“ – tai nėra kodas. Reikia konkrečios specifikacijos, kitaip greitas daiktų gabenimas iš Anglijos užstrigs pirmoje muitinės stotyje.

Kas yra EX1 dokumentas ir kodė jis svarbus?

Tai pagrindinis eksporto dokumentas, kuris patvirtina, kad prekė išvyko iš Anglijos legaliai. Be jo, nebegalima neiškelti krovinių iš šalies. Vieną kartą mums brokerius Anglijoj užstrigo sistema, ir EX1 nebuvo galima užpildyti valandą. Mašina su važiuoklėmis stovėjo prie vartų ir galvojo, kad praras dieną. Lengviau kai viską pateikiame elektroniskai, tačiau irgi ne visada veikia.

Ar dažnai vyksta fiziniai patikrinimai?

Statistiškai retai, apie 3–5 proc. atvejų. Bet jei atsitiks, gausite nervų. Anglų muitinė labai stropiai tikrina tabako gaminėms, alkoholiui ir maistui, o mūsų – dažniau technikai arba dėl kainų. Jei jūsų deklaracijoje parašyta, kad sofa kainuoja 10 svarų, o ji atrodo kaip „Chesterfield“ tipo brangi sofa, jie ją iškraus ir patikrins. Už patikrinimą reikia sumokėti sandėlio nuomą ir darbo valandas.

Kas dėl vairuotojų vizų ir dokumentų?

Dabar tai bėda. Anksčiau lietuvis važiuodavo su savo pažymėjimu. Dabar reikia specialios vizos ar leidimo (Kent Access Pass), kad galėtum įvažiuoti į Anglijos uostą. Jei vairuotojas pamiršo pasiimti šį dokumentą Lietuvoj, jis neįsivažiuos. Buvau toje situacijoje – teko siųsti dokumentus faksu (faksu, 2024 metais!) į keliasdešimt metų seną biurą prie uosto vartų.

Ar galima vežti asmeninius daiktus be komercinio importo?

Galima, bet tada tai nėra komercinis reisas, o perkėlimas. Taisyklės kitokios – negali būti prekės, kurios skirtos pardavimui. Jei stebėsite 10 vienodų televizorių „savim naudojimui“, muitinė jums nepatikės ir sužlugdys kaip verslą. Taip pat reikia deklaruoti, kad keičiate gyvenamosios vietos vietą, kitaip mokesčiai bus tokie pat kaip ir verslui.

Kainos ir pinigai

Kiek kainuoja greitas daiktų gabenimas iš Anglijos?

Nepasakysiu tikslios sumos, nes kuro kainos šokinėja kaip kiemo šunys. Maždaug galite orientuotis nuo 1 iki 3 eurų už kilometrą daliniame krovininyje, priklausomai nuo tūrio. Ekspresas gali kainuoti dvigubai. Atsimenu, kai degalai buvo 2 eurai, buvo pigiau, dabar viskas brangu. Be to, anglai dabar moka mokestį už tai, kad važiuoja į žemyninę Europą (kažkoks mokestis už aplinkosaugą), tai taip pat įeina į kainą.

Ar pigiau rinktis jūrų keliu?

Jūra (Roterdamas arba Klaipėda) gali būti pigiau, jei turite daug krovinių, pavyzdžiui, konteinerį. Bet jei norite atvežti vieną skalbyklę, tada laukti 3 savaites laivo ir mokėti už konteinerio iškrovimą Klaipėdoje nėra protinga. Tiesioginis kelių transportas brangesnis, bet jis duoda tai, ko reikia – greitą pristatymą tiesiai iki durų.

Kokios yra paslėptos išlaidos?

Apie jas niekas nesako, bet jos yra. Tai galimybės mokestis, jei vairuotojas laukia per ilgai, krovimo darbai, jei klientas neturi keltuvojo (krano), muitinės brokero mokesčiai. Vieną kartą klientas tikėjosi, kad už 200 eurų atvešime 2 tonas metalo ir patys jį iškrausime rankomis. Žinote, tie pinigai tiesiog išgaruoja, kai pradedame skačiuoti papildomus žmones vietoje.

Ar galima sutarti apie fiksuotą kainą?

Galima, jei tiksliai žinote, ką vežiate. Dažnai gaunu užklausimą „kiek kainoja atvežti krovinius iš Anglijos?“, be jokių duomenų. Kaip galiu pasakyti? Jei sakyčiau 500 eurų, o pasirodo, tai traktorius, aš prarasiau pinigus. Fiksuota kaina galima tik tuomet, kai turiime svorį, matmenis ir adresus. Kitaip tai tik įvertis.

Ar kainuoja brangiau, jei siunta ypač skubi?

Taip, tada mes turim samdyti vairuotoją, kuris tada buvo laisvas, o ne važiavo kitur. Tai vadinama „dedicated“ reisu. Jis važiuoja tik su jūsų kroviniu ir niekuo daugiau. Tai patikimiausias greitas daiktų gabenimas iš Anglijos variantas, bet jis kainuoja tiek, kiek uždarbiauja vidutinis vadybininkas per mėnesį. Kartais verta, kartais ne.

Kaip mokėjimas vyksta?

Daugiausia reikalaujame išankstinio mokėjimo arba dalinio avanso, nes pervežėjai Anglijoj nedirba nemokamai. Ypač jei tai naujas klientas. Ne vieną kartą atvežome daiktus, o klientas „nepasirodo“ arba sako, kad prekės blogos. Mums vairuotojui reikia mokėti degalams, todėl be užstato arba išankstinio mokėjimo neivažiuosime.

Ar galima taupyti susidedant su kuo nors?

Galima, jei turite ką nors vežti atgal (eksportas iš Lietuvos). Tada kaina mažėja, nes vairuotojas negrįžta tuščias. Tai vadinama „backload“. Jei galite padėti rasti tokią užduotį, būsite mano mėgstamiausias klientas. Bet be to, taupyti bandant su pačiais pigiausiais brokeriais gali baigtis tuo, kad jūsų siunta dingsta Somersete pusmetį.

Rizikos ir patikimumas

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Skaityti apie tai laikraščiuose dažnai, bet mano praktikoje – retai. Viskas priklauso nuo to, ką vežiate. Brangus elektronikos, telefonų, alkoholio kroviniai yra pavojingi. Jei vežate senus baldus ar statybines atliekas, niekas jų nenuvils. Vienintelis realus pavojus – tai suklastoti pervežimo firmos, kurios pasiima išankstinį mokėjimą ir išsijungia telefonus. Todėl tikrinkite, ar įmonė egzistuoja ne tik Facebook puslapyje.

Kas būna, jei vairuotojas sugenda kelio viduryje?

Tada mes siunčiame pagalbą arba perkrauname į kitą mašiną. Tai įeina į draudimą (CMR draudimas). Bet yra niuansas – jei sugenda Anglijoj ir reikia gelbėjimo tarnybos, jų paslaugos ten šimtus svarų. Kas tas sumokės? Jei nenusipirkote papildomo draudimo, gali tekti mokėti jums. Buvau matęs, kaip šaldytuvas su vitrina nugedo prieš Londoną, ir vairuotojas bejėgis stovėjo.

Ar saugu vežti lūžtančias daiktas (stiklas, keramika)?

Saugu tik tada, jei tinkamai supakuota. Mes galime užtikrinti vairuotoją, bet ne jūsų pakavimą. Vienas klientas padėjo vazonus į dėžę be putų ir tikėjosi, kad atvyks sveiki. Atvyko trys dalys iš penkių. Dabar visiems sakau – jei abejojate pakavimu, imkite mūsų paslaugą „pakavimas vietoje“ arba bent pasamdykite profesionalų Anglijoj prieš mūsų atvykimą.

Kaip pasirinkti gerą pervežėją?

Nežiūrėkite tik į kainą. Žiūrėkite, ar turi licenciją, ar turi draudimą, ir ar atsako į telefoną. Jei telefonu niekas nekalba, tik rašo robotu, ir kaina per žema – vengkite. Geras greitas daiktų gabenimas iš Anglijos negali būti pigus. Kąvada yra kaina, už kurią gaunate ramybę, o ne nervus.

Ar draudžiate krovinius?

Taip, mes turime privalomą CMR draudimą (dažniausiai iki 10 ar 100 tūkst. eurų atsižvelgiant į sutartį). Bet jis padengia tik tiek, kiek prekė sverčia, dažniausiai apie 8-10 EUR/kg. Jei vežate 100 kg svarbu vertės auksą, draudimas ne padengs visos sumos. Turiu nurodyti tikrą vertę dokumentuose, kitaip neliksite nieko (tik tiek, kiek sveria).

O jei aš pats noriu važiuoti su vairuotoju?

Tokios paslaugos irgi yra, vadinamos „accompanied transport“. Bet tikrai nežinau, kodėl žmogui reikia važiuoti su vairuotoju 30 valandų. Vairuotojas nori ramiai važiuoti, groti muziką ar miegoti, o jūs klausinėsite „ar jau atvyksom“. Be to, reikia vizų ir leidimų keleiviams. Paprasčiau ir saugiau palikti daiktus mums ir laukti namuose.

Ar jums patinka dirbti su Anglija?

Kartais taip, kartais ne. Kai viskas suveikia, greitas daiktų gabenimas iš Anglijos yra malonus ir pelningas reisas. Bet kai gauname skambutį, kad klientas užmiršo pasakyti apie 200 papildomų dėžių po grindimis, norisi visas dokumentas mesti į šiukšliadėžę. Taip yra versle, reikia kantrybės.

Kokios ypač dažnai pasitaiko problemos su klientais?

Daugelis klientų neturi tikslaus adreso Anglijoj (rašo tiesiog „London“) arba pateikia neteisingą kontaktinį telefoną anglų kalba. Vairuotojas atvyksta į miestą ir negali rasti vietos. Ir tada jis pradeda skambinti man Lietuvoj vidurnaktį, kad aš ieškčiau adreso. Prašau, duokite normalų adresą su pasto kodu.

Ar verta rizikuoti su nelegaliais siuntėjais?

Absoliučiai ne. Jei kas siūlo atvežti česnacus ar cigarettes be dokumentų, už tai gaišite licenciją ir eisite į kalėjimą. Mes dirbame legaliai. Muitinė turi akis visur. Nors manau, kad kai kas vis dar bando siųsti pavogtas dalis po važiuokliėmis, bet mes to nedarome ir nerekomenduoju.

Išvada

Apibendrinant, greitas daiktų gabenimas iš Anglijos yra patikimas tik tada, kai abiem pusėms aiški taisyklės – dokumentai tvarkingi, o lūkesčiai realūs. Nėra būdo užtikrinti 100 proc. greičio, kai kelyje yra jūra, sienos ir kitų žmonių klaidos, bet su patirtimi ir gerais partneriais galime išvengti 99 proc. problemų. Venkite pigių pasiūlymų, kurie skamba per gerai, ir visada pasirūpinkite kilmės dokumentais – tai sutaupys nervų ne tik man, bet ir jums. Jei viskas suplanuota teisingai, jūsų siunta atvyks saugiai ir laiku.