Ar geriau vežtis daiktus patiems ar samdyti įmonę į UK?

Na, tai čia tas klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną, nuo tada, kai Brexit’as viską supainiojo. Ištikražiai, anksčiau buvo paprasčiau – įsisėdėjai į „spritą“ ir važiavai, o dabar? Dabar reikia galvoti apie muitinę, deklaracijas, kairę-dešinę pusę. Klientai sėda prie manęs, pila arbata, ir klauso: „Taigi, Ar geriau vežtis daiktus patiems ar samdyti įmonę į UK?“ Atsakymas nėra tiesus, kaip būtų mielai. Viskas priklauso nuo tavo pinigų, laiko ir nervų stiprumo. Kartais patys vežti iš tieso pigiau, bet tas pigumas kainuoja prarastą savaitgalį ir galvos skausmą prie Doverio uosto. Štai trumpai ir aiškiai apie tai, kas laukia tiesioginio kelio į Londoną ar Birmingamą pradžioje, o toliau panagrinėsime smulkmenas.

Pinigai, kainos ir kur tas viskas dingsta

Kiek tikrai kainuoja patiems vežti daiktus į Angliją?

Čia tenka sudėlioti viską ant stalo. Nupirksi bilietus į keltą arba tunelį – tai jau 200–300 eurų vienam puslapiui, jeigu su mašina. Pridėk degalus, kelią, maistą ir nakvynę, jei pavargsi. Išeina apie 500–600 eurų baziniai kaštai. Bet didžiausia klaida yra manyti, kad tą mašiną vesi tuščią. Jei keli su žmona ir vaiku, tai jūsų laikas ir komfortas taip pat kainuoja. Dažnai žmonės sako, kad „važiuosiu pigiau“, bet paskaičiuoti, kiek jie uždirba per tas dvi dienas, pamiršta. Taigi, finansiniu požiūriu, jei veži tik keletą dėžių, galibūt ir geriau įmonė, o jei pilnas reidas, tai gal ir patys išsiversite.

Ar įmonės apmokestina paslėptus mokesčius?

Žiūrėk, esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir matau viską. Yra sąžiningų firmų, o yra tokių, kurie pradžioje pasako „nuo 200 eurų“, o paskui paima dar 150 už „ilgą iškrovimą“ arba „liftelio naudojimą“. Būtinai klausk dėl galutinės sumos. Dažnai kaina svyruoja priklausomai nuo to, kiek tų daiktų iš tiesų bus – kubatura arba metrai. Kartais atrodo, kad kaina sutarta, bet vairuotojas atvažiuoja ir sako, kad neįsileis į gatvę, reikia didesnio sunkvežimio su kranu – o tai papildomi 100 svarų. Geriausios įmonės turi fiksuotas kainas su visais mokesčiais įskaičiuotais, todėl nedaryk to klaidos ir klausinėk tiksliai, kas įeina į tą skaičių.

Kodėl keltų kainos šokinėja kaip nutrūkusi virvė?

O čia jau ne nuo mūsų priklauso. Anglijai išėjus iš ES, keltų_operatoriai suskubom kelti kainas, nes jie dabar turi daugiau dokumentacijos. Be to, kainos labai priklauso nuo sezono. Vasarą arba prieš Kalėdas keltų bilietai gali pakilti du kartus. Taip pat įtakoja naftos kaina pasaulyje. Jei užsakovai klausia, kiek kainuos pervežimas po mėnesio, aš dažnai tik girdžiu ir sakau, kad žinosiu tik tada. Ypač jei reikia spec. transporto, kuris turi fiksuotas vietas keltuose – tai tikrai ne pigu. Ten eina didžioji pelno marža, ne veltui jie tiek suka.

Ar verta rizikuoti su nelegaliais pervežėjais dėl pinigų?

Būk sąžiningas, gerai uždirbi, tad kodėl gelbėtis ant tos nelegaloios firmos, kuri niekur neužsiregistravusi? Turiu vieną istoriją iš praėjusių metų – klientas sumokėjo pusę sumos grynaisiais paštu (nepatarkite niekada taip daryti), ir vairuotojas tiesiog išjungė telefoną prieš Kalė. Niekas nebegalėjo jo rasti. Jei įmonė neturi licencijos, draudimo ir sutarties, tu prarandi viskas. Neteisėta veikla išpopuliarėja tarp „Facebook“ grupių, kurie žada pigiai vežti „savo reisu“. Neklikink ant to, tai tiesiog laukas bėdų.

Ar gauti paskolą pervežimui yra protingas sprendimas?

Na, tai priklauso nuo tavo banko, tiesa? Kai kurios lietuviškos bankų įstaigos suteikia vartojimo paskolas, bet ne vienos nėra susitaikę su tuo, kad paskolos tikslas būtų „pervežimas į UK“. Tačiau jei eini į didžiaulesne įmonę, jos turi savo finansavimus arba galimus atidėjimus. Aš asmeniškai nesiūlyčiau skolintis dėl baldų pervežimo, nebent tu turi ten garantuotą darbą, iš kurio tuos pinigus iš karto padengsi. Gyvenimas Anglijoje brangus, o skolos auga greičiau negu maniau. Geriau susirinkti ir atvežti vėliau, negu mokėti procentus bankui už seną sofą.

Kaip suskaičiuoti daiktų tūrį? Kodėl aš visada suklystu?

Tai tas dalykas, kur visi klysta. Žmogus žiūri į savo dėžes ir sako „o, tai tik 5 kubai“, o įkeliant į sunkvežimį užima 10. Kodėl? Nes tarp dėžių yra tuščia erdvės, o vairuotojas negali įkišti visko kaip lego. Dirbant šioje srityje, mokėti įvertinti tūrį – menas. Jei abiems pusėms būna aišku, kiek daiktų, tai ir kaina aiški. Nuo pat pradžių geriau nufotografinti viską kambaryje ir siųst man arba brokeriui – tada bus tiksliau. Nenaudok savo akių matuotoju, nes tų tūrių matematika yra gana specifinė (ypač jei daug mažų dėžučių).

Dokumentai, Brexit ir kita muilo operą

Ar reikalingas EORI numeris, jei vežu savus daiktus?

Taip, be jokio abejo. Nuo 2021-ųjų sausio 1 dienos, be EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerio, nei pro šunį nepraeisi. Jis nemokamas, bet jo išsiregistruoti gali užtrukti kelias savaites, o kartais ir ilgiau, jei sistemos užstringa. Be šio numerio muitinė neleis išduoti TIR dokumento arba neįrašys prekių į deklaraciją. Dažnai žmonės suabejoja – „o aš ne verslininkas, aš tik gyventojas“. Anglijai rūpi, kas ką įveža, todėl numeris privalomas. Geriau jį pasidaryti iš karto, kai tik pradedi planuoti kelionę, o ne kai jau stovi prie sienos.

Kas tas „Transfer of Residence“ reliefas ir kodėl apie jį visi kalba?

Tai geroji žinia. Jei persikeliai gyventi į Angliją ir ten gyvenai mažiausiai 12 mėnesių bei turi daiktų, kuriuos naudojai mažiausiai 6 mėnesius, gali taikyti „Transfer of Residence“ (ToR) lengvatą. Tai reiškia, kad nuo Mokesčių ir muito (Import VAT and Duty) gali būti atleistas. Bet čia nėra taip paprasta – reikia užpildyti anketą ir gauti patvirtinimą (ToR01 numerį). Be to, daiktai negali būti parduoti arba išnuomoti po atvežimo. Buvau atvejų, kai žmonės apgaudinėjo sistemą, pirkdami naujus baldus Lietuvoje ir sakydami, kad seni, bet muitinė tikrina labai griežtai.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį? Kiek kiek?

Čia esu tikras, kad daugelis suklys. Maisto produktų galima vežti nedaug – tai yra asmeniniam vartojimui. Mėsos ar pieno produktų iš ES į UK beveik nebeįleidžia, jei tai ne gamybai skirta arba specialiai supakuota. Dėl alkoholio – tai kitos istorijos. Galite vežti laisvai jeigu jums per 17 metų, bet jei daugiau nei tam tikra norma (alkoholis, tabakas), gali tekti mokėti mokesčius arba įrodinėti, kad tai ne prekybai. Anglų muitininkai turi šunys, kuriai uostosi visas mašinas, todėl nebandykite slėpti dešros po sėdyne – tikrai ras.

Kas daryti, jei mano vairuotojo teises Anglijoje nepriims?

Tai tikrai baisi situacija, ypač jei tu pats vairuoji. Lietuvos teises Anglijoje vis dar priima, bet tik iki tam tikro laiko (jei tais tik GB licencijomis be fotos). Jei turi seną tipo popierinę, gali būti problemų su nuoma arba su patikrinimu. Rekomenduoju pasidaryti tarptautinę vairuotojo kortelę (kods 95). Dauguma tinkamų pervežimo įmonių tikrina vairuotojus prieš leisdamos jiems važiuoti, jei tai jų darbuotojai. Jei samdytai mašinai patys – būtinai patikrinkit nuomos sąlygas, ar jūsų dokumentai jiems tinkami (paprastai taip, bet geriau užtikrint).

Ką daryti, jei pamečiau muitinės deklaraciją?

Tikrai nepanikuok, tai įvyksta dažniau nei maniau. Visi dokumentai dabar yra elektroniniai, todėl fizinio lapo gali ir nebereikėti. Jei turi MRN numerį (Movement Reference Number), tai viskas yra sistemoje. Muitinės pareigūnai gali jį surasti pagal prekių sąrašą arba pavardę. Bet būk pasiruošęs, kad tai gali užtrukti valandą ar dvi, kol jie susirinks. Geriausia viską išsaugoti telefone arba el. pašte. (Neseniai vienas klientas numetė telefoną į vandenį su visais dokumentais – tai buvo ilga diena).

Ar turiu deklaruoti elektroniką, kurią vežu?

Na, jei tai tavo asmeninis kompiuteris, telefonas ir planšetė – ne. Jei veži penkis naujus „iPhone“ dėžėmis, neatsidarytas, tai jau atrodo kaip prekyba. Anglai labai stebi šituos dalykus, nes mokesčiai čia dideli. Jei turi seną kompiuterį, kurį naudojai dar Vilniuje, tai jokių problemų. Bet jei vesi naują techniką, būk pasiruošęs įrodinėti, kad ji asmeniniam naudojimui, o ne parduoti „eBay“ už porą dienų.

Patiems vairuojant – kas laukia kelyje?

Ar sunku važiuoti kairiąja kelio puse?

Pirma diena bus baisi, antra – įdomi, trečia – įpratsi, o ketvirtą – nusiminsi, kaip važiuoti Lietuvoje. Sunkiausia yra žiediniai sankryžos (roundabouts), jų Anglijoje daugybė. Ten teisingumas yra tas, kas jau žiedą – turi praleisti. Taip pat stogeliai (žibintai) – juos reikia nukreipti į dešinę, kitaip nušviesti žmones iš priešingo kelio. Ir nepamiršk, posūkyje visada laikyti kairę pusę. Tarpukalnyje važiuoti vagonu yra įprasta, tik nustok daryti tą klaidą – „užlipant“ ant kurio, kai posūkis į dešinę (čia dažnai klaidinasi lietuviai).

Kur geriausia peržengti Lamanšą: keltas ar tunelis?

Abu variantai turi savų privalumų. Tunelis (Eurotunnel) greitesnis – 35 minutės ir jau esi Francūzijoje (arba Anglijoje). Jis taip pat dažniau vejasi oru, nebent kas nors nutiko. Keltas gali būti pigesnis, jeigu užsisakysi iš anksto, bet jis užtrunka ilgiau – 1.5–2 valandos. Be to, keltas leidžia išlipti iš mašinos, pavalgyti, nusipirkti alkoholio be mokesčių (duty free). Jei turi baimę aukščio arba uždarų erdvių, rinkis keltą. Bet jei skubate – tunelis nugalės.

Ką daryti, jei mašina sugesta Prancūzijoje?

Tai būtina tikrai tikra situacija, su kuria susiduriau ne vieną kartą. Jei turi paprastą „kasko“ draudimą, jis paprastai nedengia techninės pagalbos užsienyje. Reikalingas ypatingas „Green Card“ ir pagalbos polisas. Be to, Prancūzijoje techninė pagalba yra labai brangi – vienas vilkikas gali kainuoti 300–400 eurų vien tik už priėjimą. Jei turi seną mašiną, geriau nesiųsk ją ten be tikrinimo. O jei tą padaryti neišvengiamai, turi turėti užsavęs telefono numerį, kurį gali skambinti be mokesčio ES erdvėje (tikiuosi, dar turi tokį pasiūlymą).

Ar saugu važiuoti naktį per Belgiją ir Olandiją?

Asmeniškai neskirčiau vairuoti naktį per šias šalis, jei nesi įpratęs. Ypač Belgija – ten kelių ženklinimas kartais painus, o vairuotojai agresyvesni. Be to, naktimis didelė vogtomis mašinomis rizika. Parkuokis tik apsaugotose aikštelėse (tik šviesiuose, su kamerais). Niekada nepalik daiktų matomoje vietoje kabinoje – nebijokit to, biškis priguliantys. Olandijoje darželiai (coffee shops) gali būti viliojantis, bet nepamiršk, kad vairuoti nekalta – griežti baudos.

Kaip išvengti „migracijos“ eilių Kalė ar Doverio?

O, čia yra visų blogiausias sapnas. Eilės gali trukti valandomis, ypač jei yra kokios nors problemų su dokumentais arba sistema. Geriausias būdas – būti pasirengusiam. Turi turėti pasą, vairuotojo pažymėjimą ir visus muitinės dokumentus rankose. Jei turi „Transfer of Residence“, tai pagreitina procesą, bet ne visada. Dar reikėtų pasirūpinti, kad mašina nebtų perpakelta – gali sulaikyti techninė apžiūrai.

Rizikos, kai samdo firmą

Kas atsitinka, jei įmonė atidėlioja pristatymą?

Įprasta daina – 7-14 dienų pristatymas. Jei užtrunka ilgiau, dažniausiai tai reiškia, kad jie renka krovinių kiekį, kad užpildytų sunkvežimį (kažkas tokio kaip „grupinis krovinys“). Tai blogai, jei tu skubat. Turiu vieną atvejį, kai klientas laukė savo baldų mėnesį, nes vairuotojui sugedo sunkvežimis Vokietijoje. Gera įmonė turi pranešti apie vėlavimą iš karto, o ne tada, kai tu skambini supęsis. Rašykite į sutartį baudas už vėlavimą – tai mus priverta dirbti greičiau.

Kaip sužinoti, ar firma ne suktybininkė?

Patikrink jų adresą. Jei jie registruoti kažkur po garažu Birmingeme ir neatsiliepia į skambučius, bėkite tolyn. Pažiūrėkite atsiliepimus „Google Maps“ arba „Trustpilot“. Būk atsargus su tiek daug penkių žvaigždučių – jei visos atsiliepimai parašytos viena diena ir be detalių, tai tikrai padirbta. Dar geriau – klausk draugų, kurie jau persikėlė. Žodis į ausį šioje srityje vertingesnis už bet kokią reklamą.

Ar turiu draudti savo daiktus?

Apie tai visada užmirštama. Dauguma pervežimo įmonių turi atsakingumo draudimą, bet jis dažnai labai mažas – pvz., tik 10 eurų už kilogramą. Jei turi brangų pianiną arba paveikslus, tai nepadengia nuostolių. Gali pasidaryti papildomą draudimą (All Risk), bet tai kainuos. Geriausia pasidaryti savo namų turto draudimą, kuris dengia pervežimą, arba klausti brokero, kuris gali pasiūlyti specialų tarifą.

Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų?

Tai vėl tos blogos firmos. Jei kaina buvo fiksuota sutartyje, tu nieko daugiau nemoki. Vairuotojas negali reikalauti pinigų už „kėlimą penktu aukštu be lifto“, jei tai nebuvo aptarta. Jei jį bando išvilioti, skambink į policiją arba į tą firmą, kurią samdė. (Nors vienas klientas bandė mokėti grynaisiais, kad tik greičiau atsikratytų, bet aš jo nesiūliau – taip maitiname tą sistemą). Įsitikink, kad visos sąlygos yra rašytinės, ne žodinės.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju, kuris nekalba angliškai?

Dažnai į Angliją atvažiuoja vairuotojai iš Rytų Europos, kurie kalba tik rusiškai ar lietuviškai. Anglų kalba jų nebūna. Jei gavęs mašiną į UK ir turi problemų su adresu arba dokumentais, gali būti problema. Geriau pasidaryti iš anksto plano nuotrauką arba koordinates anglų kalba. Ir turi tą telefono numerį, kurį gali paskambinti tarpininkui ir paprašyti paaiškinti. Ne visi vairuotojai yra blogi, bet kalbos barjeras gali sukelti nereikalingą stresą.

Į ką reikia atsižvelgti renkantis įmonę?

Geriausia rinktis tokias, kurios turi sandėlius Lietuvoje ir Anglijoje. Tai leidžia padaryti tą saugią sandėliavimo paslaugą, jei dar neturi kam įsikelti. Taip pat pažiūrėk, ar jie dirba su „pajamu“ ir išlaidomis, ar tik su fiksuota kaina. Fiksuota kaina geriau mažiems siuntiniams. Ir svarbiausia – ar jie tai realiai daro patys, ar tiesiog perparduoda kitam pervežėjui (brokeriai). Tiesioginis darbas dažniausiai yra greitesnis ir kokybiškesnis.

Įvairūs klausimai ir gyvenimiškos situacijos

Ar galima vežti augintinį (šunį ar katiną)?

Taip, bet tai dabar yra daug sudėtingiau. Reikia mikroschemos (chip), pasų ir kirmėlių gydymo. Be to, turi 24 valandas prieš išvykstant užeiti pas veterinarą, kad jis užpildytų sveikatos pažymėjimą. Ir svarbiausia – turi užsiregistruoti sistemose. Negali tiesiog įkišti šunio į kuprinę ir važiuoti. Jei bus pagautas be dokumentų, šunį gali uždaryti karantino centre ir mokėsi už laikymą ten (o tai labai brangu).

Kaip elgtis su baldų surinkimu ir išrūkinimu?

Dauguma įmonių tai daro nemokamai, jei tai įeina į kainą. bet jei turi labai sudėtingus spintas, kurias reikia išardyti, gali tekti papildomai mokėti. Jei veži pats, neįsivaizduoju, kaip vienas surinks didelę sekcinę spintą Anglijos bute antrame aukšte be lifto. Geriau pasikalbėti iš anksto arba pasamdyti vietinį meistrą UK – jie nusipirks įrangą ir viską padarys greitai.

Ar verta vežti techniką (šaldytuvas, skalbyklė)?

Jei senos, tai nebūtinai. Anglijoje elektros įtampa yra 230V (kaip ir mūsų), bet kištukai skirtingi, tad reiks adapterių. Jei daiktai seni ir energiją vartoja daug, gali būti, kad pigiau nusipirkti naujus Anglijoje (ypač „Black Friday“ metu). O jei turi brangų indukcinį viryklę ar „Bosch“ šaldytuvą, kurį pirkai tik prieš metus – tikrai vežk. Tik įsitikink, kad jį gerai užpakuoti, nes šaldytuvo durys kelyje atsiverčia labai lengvai.

Kas daryti, jei bute Anglijoje neleidžia įvežti baldų?

Tai dažnai būna rentuotuose flatuose. Tada tau reikės sandėlio. Gali palikti daiktus pas mus sandėliuje Anglijoje (jei tokią paslaugą siūlo pervežėjas) arba išsinuomoti „Big Yellow“ ar „Access“ sandėlį. Tai papildomi kaštai, bet geriau nei turti rūpesčių su savininku. Būtinai pažiūrėk nuomos sutartį dėl taisyklių, kadangi kai kurie draudžia net daugiau kaip 20 kg daiktų įnešti (juokinga, bet įvyksta).

Ar galiu siųsti dalį daiktų paštu arba kurjeriu?

Mažas dėžutes gali, bet didelius daiktus ne. Britų paštas „Royal Mail“ turi apribojimus dydžiui ir svoriui (30kg). O jei siunti brangius daiktus, gali tekti mokėti importo mokestį, jei vertė viršija 135 svarų (nors dabar taisyklės pasikeitė ir labai painios). Geriau viską suvilkti į vieną didelį siuntą per pervežėją – mažiau galvos skausmo su muitine.

Kiek laiko užtrunka visi tvarkymas su muitine?

Jei visi dokumentai tvarkingi ir turi ToR numerį, tai gali užtrukti 10–20 minučių. Bet jei trūksta kažko, pradedasi ilgos paaiškinimai. Kartais gali tekti eilėje laukti valandą tik kad nueitum prie tarnybos lango. Patartina atvykti anksti ryte, kai tik atsidaro. Dirbant su įmone, jie paprastai turi savo brokerius, kurie visa darba elektroniniu būdu iš anksto, tad tau tik reikia pasirašyti dokumentus.

Ar yra kokių nors draudžiamų daiktų?

Žinoma, nešaunamieji ginklai, narkotikai, kai kurių rūšių vaistai be recepto (ypač stiprūs), o ir kai kurie maisto produktai (kaip jau minėjau). Taip pat negali vežti radžių (bet kokias rūšis) – tai baudžiamą veiksmą. Be to, jei turi daug pinigų grynaisiais (virš 10 tūkst. eurų), tai būtinai turi deklaruoti, o galiausiai gaišti ilgą laiką aiškindamas iš kur jie. Anglai labai stebi pinigų plovimą.

Ar galiu vežti savo dviratį arba automobilį?

Dviratį – taip, tereikia tinkamai uždaryti (kad nesukauptų purvo). Automobilį – taip pat, bet tai jau kitas reikalas. Jei jis neregistruotas Anglijoje, gali važiuoti tik 6 mėnesius, tada turi užsiregistruoti UK transporto priemonių agentūroje (DVLA). Ir turi mokėti mokesčius (Road Tax), net jei mašina stovi kieme. Dauguma lietuvių taip ir daro – važinėja senais numeriais, bet tai rizikuoti gauti didelę baudą.

Kas atsitinka, jei įmonė sugadina mano daiktus?

Turi būti draudimas. Jei įmonė sąžininga, ji priims žalą ir sumokės (arba pataisys). Jei ne – teismas. (Nors teismų keliu važiuoti su mažomis sumomis nenuverta). Rašykite visus trūkumus į „paketo“ sąrašą (inventory list) tada, kai daiktai užkraunami. Jei atvykstant rasti trūkumų, kurie nebuvo pažymėti, turi daugiau galimybių įrodyti, kad tai nutiko kelyje.

Kada geriausia planuoti persikėlimą?

Geriausia pavasarį arba rudenį. Vasarą viskas brangiau – ir pervežimai, ir būstas, ir keltai. Žiema gali būti rizikinga dėl oro sąlygų (sniegas, ledas kelyje). Taip pat Venkite persikelti prieš šventes (Kalėdos, Naujieji) – tuomet sunku rasti vairuotojus ir sandėlius. Būtinas derinimas su darbu, kadangi įmonės nėra lankstos dėl laiko.

Ar galiu sėdėti sunkvežimyje kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo. O jei leidžia, tai turi būti įrašyta į sutartį. Sunkvežimio kabina yra darbo vieta, ne poilsio. Be to, tokios kelionės gali būti labai nepatogios – vibracija, būdingi sustojimai. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu arba traukiniu ir susitikti Anglijoje. Taip sutaupysi nervų ir laiko.

Ar verta pirkti daiktus Lietuvoje ar jau Anglijoje?

Jei turi brangius baldus ir juos verti, vežk. Jei turi senus „IKEA“ baldus, kurie nėra verti kelio, geriau palikti ir nusipirkti naujus. Anglijoje „Gumtree“, „Facebook Marketplace“ arba „IKEA“ parduoda daug pigiai (ypač naudojamus dalykus). Svarbu suskaičiuoti – ar tas sofos vežimo kaina (ir galima žala) didesnė už jos vertę? Dažniausiai ne.

Kaip užtikrinti, kad mano daiktai neišnyks sandėlyje?

Pasirink sandėlį su vaizdo kameromis ir apsauga. Gera įmonė duoda sąrašą su unikaliais numeriais („etiketėmis“), kurie pririšami prie tavo daiktų. Tu gali matyti, kur tavo dėžė stovi. Nenusileisk tiesiog „įmeskime į kampą“. Pasirašyk sutartį, kurioje parašyta atsakomybės ribas. Žinoma, visada liko taip, kad viena dėžė pasislėpsta, bet su sistema tikimybė mažesnė.

Ką daryti su daiktais, kurių nebeinavežiu?

Kodėl neperduoti artimiesiems arba paaukoti? Lietuvoje yra organizacijų, kurios paims nebenaudojamus daiktus. Anglijoje taip pat – „British Heart Foundation“ atvyks ir paims baldus net iš namų. Nemačia prasmės vežti per jūrą senus drabužius arba sulūžusius indus. Tikrai nerašiau į mašiną nieko, ko nenaudojai bent metus – tai paprasčiausia taisyklė.

Išvada

Na, turbūt jau supratote, kad Ar geriau vežtis daiktus patiems ar samdyti įmonę į UK? nėra vieno atsakymo. Jei esat jaunas, turit laiko ir norit nuotykių – sėskite į savo „Golfą“ ir važiuokite, tik nepamirškite EORI. Jei norit ramybės ir garantijos, kad tavo stiklinės indai nenukristų – mokėk už profesionalų. Aš dirbu šioje srityje ilgai ir matau, kad nervų taupymas dažnai brangiau už tuos 200 eurų skirtumo. Sėkmės persikėlime ir tikiuosi, kad jūsų daiktai pasieks Londoną greičiau negu muitininkas spės išgerti arbatos.