perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai klientai klausia, ar geriau rinktis pilną ar dalinį perkraustymo iš Anglijos servisą, aš visada pirmiausiai klausiu: kiek daiktų, kiek laiko turit, ar galit patys pakuoti, ir ar tikrai norit taupyti, ar tik norit ramesnės galvos. Pilnas servisas atrodo brangesnis, bet kartais sutaupo nervų. Dalinis atrodo pigesnis, bet jei neteisingai supakuojate televizorių ar pamirštate nuotraukų, kaina gali „pavažiuoti“ aukštyn. Trumpai: nėra vieno atsakymo visiems, bet yra labai aiškūs ženklai.
Tikroji kaina dažniausiai slypi ne pačiame vežime, o tame, kas daroma prieš ir po jo. Pilnas servisas gali kainuoti nuo 1800 iki 4500 svarų, jei kalbam apie butą ar nedidelį namą. Dalinis dažniausiai prasideda nuo 350–900 svarų, kai vežate dėžes, dviračius, keletą baldų. Bet jei reikia pakavimo, išmontavimo, sandėliavimo ar laukimo Londone, skirtumas susitraukia. Kartais žmonės sutaupo 300 svarų, o paskui patys perka plėvelę, dėžes, nuomoja furgoną, dar ir nervinasi. Ne visada pigiausias variantas yra pigiausias realybėje.
Ne visada, nors iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo. Pilnas servisas brangesnis tada, kai įmonė pakuoj, išmontuoja, krauna, veža, iškrauna ir dar padeda sustatyti baldus. Bet jei daliniam variantui reikia kelių žmonių, sandėlio, papildomo transporto, pakavimo medžiagų ir laiko derinimo, sąskaita gali būti labai panaši. Buvo atvejis, kai klientas norėjo „tik kelis daiktus“, o iš tikrųjų buvo sofa, lova, stalas, 28 dėžės ir dviratis. Tokiu atveju pilnas variantas buvo tvarkingesnis.
Jei kalbam apie 10–20 dėžių ir vieną sofą, dažniausiai orientuokitės į 450–900 svarų, priklausomai nuo miesto ir to, ar baldas išmontuojamas. Sofą reikia matuoti, nes viena „ normali“ sofa gali tilpti ant euro paletės, o kita užims pusę furgono. Dėžės taip pat svarbios: dvidešimt mažų dėžių ir dvidešimt didelių, sunkių dėžių nėra tas pats. Jei daiktus atvežate į sandėlį patys, bus pigiau. Jei reikia, kad atvyktų žmonės, pakelia, apsaugo, įkels – kaina augs. Čia nėra magijos, tik tūris ir darbas.
Londonas beveik visada sudėtingesnis: parkavimas, tiltai, kamščiai, leidimai, aukštai, liftai, siauros gatvės. Kartais viena valanda laukimo prie namo kainuoja daugiau negu visas maršrutas iki uosto. Iš Mančesterio, Birmingamo, Leeds ar Nottingham dažnai lengviau prieiti prie krovinio, pigiau pastatyti mašiną, greičiau užkrauti. Bet kaina gali skirtis ir dėl grafiko. Jei jūsų krovinys tinka tam pačiam reisui į Kauną ar Vilnių, jis gali būti pigesnis. Jei reikia specialaus išvažiavimo, kainuos kitaip.
„Iki durų“ skamba gražiai, bet pasitikrinkit, kas tame žodyje paslėpta. Vieni sako „iki durų“ ir reiškia iki namo Anglijoje bei iki namo Lietuvoje. Kiti turi omenyje tik iki gatvės, jei sunkvežimiui sunku privažiuoti. Buvo klientas iš Coventry, kuris gyveno naujame kvartale, be vietos iškrovimui. Viskas atrodė paprasta, kol paaiškėjo, kad reikia vaikščioti 120 metrų su dėžėmis. Todėl klauskite: ar įskaičiuotas pakrovimas, iškrovimas, laiptai, liftas, atstumas iki mašinos ir kas bus, jei reikės laukti.
Geriau nei nieko, bet tikslumo nebūna 100%. Nuotraukos padeda pamatyti baldus, dėžių kiekį, televizorių, stalus, veidrodžius, dviračius. Bet nuotrauka neparodo, ar komoda sunki, ar čiužinys tikrai „standartinis“, ar spinta išmontuojama, ar jau seniai laiko ant vieno varžto. Todėl geriausia siųsti nuotraukas, trumpą sąrašą ir vaizdo įrašą. (Tiksliau – beveik visada reikia nuotraukų, ne vien sąrašo.) Jei įmonė pažada tikslią kainą tik iš vienos miglotos nuotraukos, čia jau šiek tiek keista.
Pilnas servisas paprastai reiškia, kad komanda atvyksta, įvertina daiktus, pakuoj, apsaugo, išmontuoja baldus, krauna, veža, iškrauna ir dažniausiai sustato pagrindinius baldus ten, kur prašote. Kai kurie klientai nori ir išpakavimo, kai kuriems užtenka, kad dėžės būtų įneštos į kambarius. Svarbu atskirti: pilnas servisas nereiškia, kad įmonė išplaus indus, išmes senus čiužinius ar sutvarkys dokumentus už jus. Dažniausiai sutartyje būna aiškiai parašyta, kas įeina. Jei neįeina, geriau klausti prieš, ne po furgono atvykimo.
Dažniausiai galite beveik nieko neliesti, bet visiškai „nieko“ būtų per drąsu. Jūsų reikalas – asmeniniai dokumentai, pinigai, brangenybės, vaistai, kompiuteriai su svarbiais failais, raktai. To pervežėjai dažniausiai net nenori imti. Taip pat reikės nuspręsti, ką vežate, ką išmetate, ką dovanojate. Pilnas servisas labai palengvina fizinę dalį, bet sprendimus vis tiek priimate jūs. Kartais žmonės pamiršta, kad reikia pasirūpinti parkavimo leidimu arba pasakyti kaimynams, kad koridoriuje stovės dėžės. Smulkmena, bet smulkmenos gadina grafiką.
Verta, kai neturite laiko, neturite pagalbininkų, kraunatės su vaikais, vežate daug trapų daiktų arba tiesiog nenorit po savaitės jaustis kaip po statybų. Šeima su dviem vaikais, dirbanti iki vakaro, retai realiai suspėja viską supakuoti tvarkingai. Tada pilnas variantas nėra prabanga, o rizikos mažinimas. Ypač jei yra stiklinis stalas, didelis televizorius, veidrodžiai, pianinas, antikvarinis komoda ar daug elektronikos. Jei turite tik kuprinę ir vieną lagaminą, gal ir neverta. Bet jei turite namą, verta rimtai svarstyti.
Žinoma, galima. Daug klientų taip ir daro: prašo, kad Anglijoje viską supakuotų profesionaliai, o Lietuvoje tik iškrautų į namus. Tai dažnai būna protingas kompromisas. Pakavimas Anglijoje yra kritinis, nes ten daiktai patiria daugiausia judesio, kėlimo ir perkrovimo. Lietuvoje išpakavimas gali būti lėtesnis, bet ne toks kritiškas. Jei biudžetas ribotas, geriau mokėti už gerą pakavimą ir tvarkingą iškrovimą nei už tai, kad kas nors atidarinės dėžes virtuvėje. Nebent jūs tikrai nenorit nė vienos dėžės matyti.
Pirmoji klaida – manyti, kad pilnas servisas reiškia „aš nieko neprivalau daryti“. Antra – neatsižymėti dėžių, ypač kai jų daug. Trečia – nepasakyti apie sunkius daiktus, pavyzdžiui, akvariumą, sporto inventorių, marmurinį stalą. Ketvirta – neperskaityti draudimo sąlygų. Penkta – nepalikti atsarginio kelio su drabužiais ir dokumentais. Kartais žmonės pasako: „viskas supakuota“, o iš tikrųjų pusė daiktų dar stalčiuose. Tada komanda laukia, grafikas griūva, nuotaika krenta. Pilnas servisas veikia gerai, kai klientas irgi šiek tiek pasiruošia.
Taip, labai dažnai tai yra pats racionaliausias pasirinkimas. Jei turite 5–15 dėžių, lagaminus, vieną dviratį ar porą mažesnių baldų, dalinis servisas atrodo logiškai. Jūsų krovinys gali važiuoti kartu su kitais kroviniais, ant paletės arba mažame furgone, kuris vėliau susijungia su didesniu transportu. Tai pigiau nei samdyti visą komandą ir didelių gabaritų mašiną tik jums. Bet reikia sąžiningai įvertinti tūrį. Penkios dėžės – taip. Penkiolika sunkių bibliotekinių dėžių su knygomis – jau visai kita daina.
Dalinis servisas gali reikšti labai skirtingus dalykus, todėl čia reikia būti atidžiems. Vienur įmonė tik paima jau paruoštus daiktus iš jūsų namų. Kitur padeda supakuoti tik tuos daiktus, kuriuos pasirenkate. Trečiu atveju jūs patys atvežate krovinį į sandėlį, o jie tik organizuoja transportą į Lietuvą. Dažniausiai daliniam variantui klientas pats pakuoj dėžes, nuima nuotraukas nuo sienų, ištuština stalčius. Jei reikia profesionaliai suvynioti televizorių ar išmontuoti lovą, tai jau gali būti papildoma paslauga.
Kartais taip, kartais ne. Jei jūsų krovinys tinka į artimiausią reisą, jis gali išvažiuoti labai greitai. Prieš pora savaičių buvo toks variantas: klientas turėjo tik keletą dėžių ir dviratį, viską atvežė pats į sandėlį, ir krovinys išvažiavo beveik iškart. Bet jei dalinis servisas reiškia laukimą, kol susirinks pakankamai krovinių vienam reisui, galite laukti ilgiau. Pilnas servisas kartais greitesnis, nes mašina planuojama konkrečiam klientui. Čia grafikas svarbesnis už pavadinimą.
Dalinis servisas tampa rizikingas tada, kai klientas taupo ant pakavimo, o pervežėjas tik „paima, kas yra“. Trapūs daiktai, blogai apvynioti indai, televizorius be originalios dėžės, stalas be kampų apsaugos – čia prasideda problemos. Jei daiktai keliauja grupiniu būdu, jie gali būti perkraunami, pastatomi šalia kitų krovinių, judinami kelis kartus. Tai nereiškia, kad dalinis variantas blogas. Reiškia, kad pakavimas turi būti normalus. Kartais geriau sumokėti už dėžes ir plėvelę nei po to aiškintis, kodėl puodeliai skambėjo kaip muzika, bet ne ta.
Dažniausiai taip, jei daiktų nėra daug ir nėra labai brangių ar didelių baldų. Studentui, porai ar žmogui, grįžtančiam po kelerių metų, dalinis variantas dažnai turi daugiausia prasmės. Galite patys supakuoti drabužius, knygas, indus, smulkią elektroniką, o didesnius daiktus palikti arba parduoti. Jei iš Anglijos vežate tik tai, kas tikrai reikia, kaina lieka kontroliuojama. Bet jei pora jau turi lovą, sofą, skalbimo mašiną, stalą ir 40 dėžių, tada „pora“ virsta mažu butu. O tai jau kitas lygis.
Iš Londono aš dažniau matyčiau pilną servisą kaip patogesnį variantą, ypač jei gyvenate centre, aukštai, be lifto ar be parkavimo vietos. Londonas moka sugadinti net paprastą planą. Bet jei turite mažą krovinį ir galite jį patys pristatyti į sandėlį už miesto, dalinis variantas gali būti labai geras. Svarbu ne tik miestas, bet ir adresas, aukštas, liftas, prieiga, laikas. Kraustymasis iš Croydon ir iš Manchester suburbų gali jaustis kaip du skirtingi pasauliai. Todėl klausimas nėra „Londonas ar ne“, o „ką tiksliai reikia pakelti, kur ir kada“.
Jei krovinys jau paruoštas ir yra laisvas reisas, į Lietuvą galima pristatyti per kelias dienas po išvažiavimo. Realistiškai dauguma klientų planuoja 5–10 darbo dienų, kartais iki dviejų savaičių, jei reikia konsolidacijos, dokumentų tvarkymo ar sandėliavimo. Į Vilnių ir Kauną dažniausiai paprasčiau, nes tai pagrindiniai maršrutai. Į Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ar mažesnius miestelius laikas gali šiek tiek pailgėti. Žiemą, per šventes ar blogą orą, reikia palikti rezervą. Per greitai pažadėti terminai kartais yra tik gražus pardavimas.
Taip, po „Brexit“ reikia žiūrėti į dokumentus rimčiau. Asmeniniai naudoti daiktai paprastai gali būti pervežami su tam tikromis deklaracijomis ir sąrašais, bet formalumai vis tiek egzistuoja. Reikia žinoti, kas siunčiama, kokia vertė, ar daiktai naudoti, ar nauji, ar nėra komercinio krovinio. Gera įmonė paprašys paso kopijos, adresų, inventorinio sąrašo, kartais papildomų paaiškinimų. O taip, kartais išsiblaškau prie kavos, bet dokumentuose klaidos kainuoja brangiau nei ta kava. Jei kas nors sako, kad po „Brexit“ nieko nereikia, aš labai stipriai abejoju.
Konsolidacija reiškia, kad jūsų krovinys laukia, kol susirinks kiti kroviniai vienam reisui. Tai normalu daliniame servise ir dažnai leidžia sutaupyti. Bet vėlavimas gali atsirasti dėl kito kliento dokumentų, oro sąlygų, keltų grafiko, muitinės patikrinimo ar tiesiog to, kad furgonas užsipildė ne taip, kaip planuota. Ne visada galiu pasakyti 100%, kur jūsų dėžės stovės sandėlyje ir kada tiksliai jos pajudės. Gera įmonė tai pasakys aiškiai. Bloga įmonė sakys „viskas gerai“, nors niekas dar neaišku. Skirtumas didelis.
Taip, ir tai labai dažnai gelbsti. Pavyzdžiui, nuomos sutartis Anglijoje baigiasi gegužės pabaigoje, o butas Lietuvoje bus laisvas tik birželio viduryje. Tada daiktus galima trumpam pastatyti sandėlyje. Sandėliavimas kainuoja papildomai, dažniausiai skaičiuojama pagal vietą, paletes ar kubinius metrus. Bet tai geriau negu laikyti sofą draugo garaže ir prašyti atleidimo. Jei renkatės dalinį variantą, sandėliavimas dažnai įeina į procesą natūraliai. Pilname servise jis taip pat įmanomas, tik reikia aiškiai suderinti datas ir kainą.
Draudimas būtinas abiem atvejais, tik sąlygos skiriasi. Pilname servise dažniausiai lengviau įrodyti, kas ir kaip pakavo daiktus, nes tai darė komanda. Daliniame variante, jei pakuojate patys, draudimas gali netaikyti tam, kas buvo blogai apsaugota. Reikia žiūrėti ne tik į draudimo sumą, bet ir į išskaitą, išimtis, terminus. Kai kurie daiktai – juvelyriniai dirbiniai, pinigai, dokumentai, menas – dažnai nėra pilnai dengiami standartiniu draudimu. Jei daiktas brangus, klauskite atskirai. Popieriuje viskas skamba gražiai, kol neatėjo laikas pateikti pretenziją.
Ne, ir čia slypi daugelis nusivylimų. Dalinis servisas gali būti geresnis finansų požiūriu, jei krovinys mažas, gerai paruoštas ir jums nereikia daug pagalbos. Bet jei dėl taupymo pakuojate naktimis, be dėžių, su šiukšlių maišais ir po to kažkas sudužta, finansai jau nebeatrodo tokie gražūs. Be to, jūsų laikas irgi turi kainą. Jei praleidžiate dvi dienas tampydami baldus, perkate plėvelę, nuomojate automobilį ir dar prašote draugų, „pigiau“ tampa gana santykinis dalykas. Sąžiningai susidėkite viską į vieną lentelę.
Gera įmonė зада klausimus, prašo nuotraukų, aiškina, kas įeina į kainą, kas neįeina, ir neslepia nepatogių dalykų. Bloga įmonė sako: „nesijaudinkit, viskas bus“, bet nepateikia sutarties, draudimo sąlygų ar aiškios sąmatos. Dar blogiau, kai kaina telefonu labai maža, o dieną prieš išvažiavimą staiga atsiranda „būtini“ mokesčiai. Tokių būna, nes rinka didelė. Žiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių. Skaitykite, kaip įmonė atsako į problemas. Tai dažnai parodo daugiau negu gražus logotipas.
Jei renkatės dalinį servisą ir mokate pakuoti, galite pirkti patys. Dėžės, lipni juosta, plėvelė, burbulinė plėvelė, žymekliai – tai nedidelės išlaidos, bet labai svarbios. Jei niekada to nedarote, geriau imti iš kompanijos arba prašyti, kad profesionalai supakuotų trapiausius daiktus. Yra skirtumas tarp „sudėjau į dėžę“ ir „parengta tarptautiniam pervežimui“. Pervežimas Anglija–Lietuva nėra tas pats kaip nuvežti daiktus į rūsius pas tetą. Čia yra keliai, perkrovimai, temperatūra, drėgmė, staigūs stabdymai. Pakavimas nėra grožis, pakavimas yra apsauga.
Pradėkite nuo sąrašo: daiktai, terminas, biudžetas, pagalba namuose, trapūs baldai, dokumentai. Jei sąraše daug sunkių, didelių ir trapų daiktų, pilnas variantas dažniausiai ramiau. Jei sąraše dėžės, lagaminai, vienas dviratis ir keletas baldų, dalinis variantas gali būti labai geras. Jei neturite laiko arba kraunatės su šeima, geriau mokėti už tvarką. Jei turite laiko, galite pakuoti patys ir norite kontroliuoti kainą, dalinis variantas turi prasmės. Svarbiausia – ne pasirinkti pavadinimą, o suprasti procesą.
Pirmiausia nepanikuoti. Dauguma žmonių nežino, kol nepradeda atidarinėti spintų. Padarykite paprastą vaizdo įrašą: virtuvė, svetainė, miegamasis, sandėliukas, balkonas, garažas. Tada parašykite apytikslį dėžių skaičių ir išvardinkite didelius daiktus. Jei nežinote, geriau įvardinti šiek tiek daugiau negu mažiau. Pervežėjai greičiau sumažins kainą po įvertinimo negu bandys talpinti papildomą sofą į jau pilną furgoną. Tai nėra malonu niekam. Jei turite perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą paslaugos užklausos formą, įkelkite nuotraukas ten.
Žinoma, ir dažnai tai yra protingiausias sprendimas. Kraustymasis tarptautiniu mastu nėra konkursas, kas daugiau pritemps. Jei baldas pigus, sunkus, senas arba sunkiai išmontuojamas, kartais geriau jį parduoti, dovanoti ar palikti. Vietoj to vežkite tai, kas turi emocinę ar realią vertę. Daug klientų po kelerių metų Anglijoje nustemba, kiek daiktų jie naudoja retai. Dalinis servisas čia labai padeda, nes leidžia vežti tik tai, kas tikrai reikia. Bet saugokitės: jei paliekate per daug, naujame name vis tiek pirksite tuos pačius puodus.
Tarptautiniuose pervežimuose išankstinis mokėjimas nėra kažkas keisto, ypač jei reikia rezervuoti vietą, keltą, vairuotojus, pakavimo medžiagas. Bet svarbu, kad būtų sutartis, sąskaita, aiškios sąlygos ir mokėjimo grafikas. Aš visada žiūriu, ar įmonė nepanaši į tą, kuri nori viską iš karto, o tada dingsta telefonu. Normalu mokėti dalį rezervacijai, dalį prieš pakrovimą arba po sėkmingo iškrovimo, jei taip sutarta. Jei kaina labai maža ir prašo viską į priekį be popierių, čia raudona vėliava.
Derėtis galima, tik reikia derėtis protingai. Jei turite kelias pasiūlymus, parodykite, ką gavote, bet nekarpykite kainos iki absurdo. Pervežimas nėra tik „atvažiavo ir nuvažiavo“. Yra darbas, degalai, keltas, draudimas, dokumentai, pakrovimas, iškrovimas, rizika. Kartais galima sutaupyti, jei galite atiduoti daiktus sandėlyje, pasirinkti lankstesnę datą ar atsisakyti išpakavimo. Bet jei prašote 30% pigiau už rinką, kažkas vis tiek turės būti nukirsta. Ir dažniausiai nukertama ne pelnas, o kokybė.
Šie miestai dažnai patogesni negu Londono centras, bet viskas priklauso nuo adreso. Oxford ir Cambridge turi senas gatves, ribotą parkavimą, universitetinius rajonus, siaurus privažiavimus. Bristolis taip pat gali būti gana sudėtingas dėl kalvų, tiltų ir senų namų. Jei kraunatės iš studentiško būsto su keliomis dėžėmis, dalinis servisas dažnai tinka puikiai. Jei vežate šeimyninį namą, pilnas variantas saugesnis. Maršrutai į Doverį, Folkestone’ą ar tiesiai į kontinentinį terminalą taip pat gali skirtis. Geografija čia tikrai turi reikšmės.
Taip, tai vienas geriausių būdų taupyti daliniame variante. Jei galite patys atvežti dėžes, dviratį, mažus baldus į sandėlį, sutaupote laiko Anglijoje ir sumažinate rankų darbo kainą. Tik būtinai pasitikslinkite sandėlio darbo valandas, ar reikia registracijos, ar krovinys turi būti paletuotas, ar priima tik tam tikromis dienomis. Nėra nieko blogesnio kaip atvykti penktadienį 17:30 su sofa, kai sandėlis dirba iki 16:00. Dalinis servisas mėgsta tvarką. Jei tvarkos nėra, taupymas greitai virsta bėgimu.
Todėl klausimas, ar geriau rinktis pilną ar dalinį perkraustymo iš Anglijos servisą, nėra apie tai, kuris variantas „geresnis“ popieriuje. Pilnas servisas tinka tada, kai norite ramybės, turite daug daiktų, trapų baldų ar mažai laiko. Dalinis servisas tinka, kai krovinys mažesnis, galite patys pasiruošti ir norite labiau kontroliuoti kainą. Geriausias sprendimas atsiranda tada, kai sąžiningai susiskaičiuojate daiktus, terminus, rizikas ir savo nervus. Nes kartais 200 svarų taupymas kainuoja daugiau negu verta.