Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone?

Įvadas

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone? Jei dirbu su pervežimais jau 20+ metų, tai atsakau be gražių reklamos žodžių: kartais geriau pačiam, kartais tikrai ne. Viskas priklauso nuo daiktų kiekio, biudžeto, laiko, dokumentų, nuomos pabaigos datos ir to, ar turite žmogų, kuris gali pakelti sofą be teatro. Daug kas mano, kad „samdyti įmonę“ reiškia ramybę, bet taip nebūna visada. O „važiuoti pačiam“ atrodo pigiau, kol nepaskaičiuojate kuro, kelto, nakvynės, įrankių, dėžių ir nervų.

DUK

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone: pirmi sprendimai

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, kai daiktų nedaug?

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, kai daiktų nedaug? Jei turite 6–10 dėžių, vieną lagaminą, dviratį ir porą baldų, kartais pačiam tikrai prasminga. Galite užsisakyti kurjerį, siųsti dalį paštu, o svarbiausius daiktus vežtis automobiliu. Bet jei yra lovų, stalų, buitinių prietaisų ar trapūs daiktai, vien „nedaug“ nebėra toks paprastas. Aš mačiau žmonių, kurie sakydavo „tik pora dėžių“, o aikštelėje stovėdavo pilnas garažas.

Kiek realiai kainuoja kraustymasis į Jungtinę Karalystę pačiam?

Kaina labai greitai išsipučia. Benzinas, keltas arba tunelis, nakvynė, maistas kelyje, dėžės, lipni juosta, pakavimo plėvelė, parkavimas Londone ar Birmingame – viskas susideda. Jei važiuojate vienu automobiliu, galite tilpti į £250–£500, bet jei reikia mikroautobuso, kelto ir dviejų nakvynių, lengvai gaunasi £700–£1200. Ir tai dar be gedimų. Todėl prieš sakydami „pats pigiau“, susirašykite viską sąsiuvinyje, net ir tuos dalykus, kurių nenorite matyti.

Ką reiškia „kraustytis su įmone“ realiame gyvenime?

Tai nereiškia, kad įmonė atvažiuoja, pamoja lazdele ir viskas atsiranda naujame bute. Normalus variantas: jie atvažiuoja, pakrauna, pritvirtina, sutvarko CMR, važiuoja maršrutu per Doverį, Zeebrugge arba Roterdamą, kartais daro grupinį krovinį. Geras variantas: dar pakuojate, žymite dėžes, gaunate sąrašą, draudimą ir žinutę, kur esate. Blogas variantas: vienas žmogus su furgonu, neaiški kaina ir „paskambinsiu rytoj“. Susijusi tema: Pasirinkite perkraustymo paslaugas iš Anglijos.

Ar verta samdyti perkraustymo įmonę, jei biudžetas mažas?

Jei biudžetas tikrai mažas, kartais geriau mokėti už dalį paslaugos, ne už viską. Pavyzdžiui, patys pakuojate, išardote baldus, paruošiate daiktus, o įmonę samdote tik transportui ir pakrovimui. Taip sutaupote, bet neprarandate svarbiausio – vežimo organizacijos. Aš per daugelį metų su klientam mačiau, kad žmonės nori viską padaryti patys, tada pavargsta ir paskutinę dieną moka dvigubai. Pataisa: ne visada taip nutinka, bet dažniau nei norėtųsi.

Ar pačiam kraunantis reikia tvarkyti muitinės dokumentus?

Po „Brexit“ situacija nebe tokia paprasta kaip anksčiau. Jei vežate asmeninius daiktus, dažniausiai reikia sąrašo, pirkimo dokumentų senesniems daiktams, paso arba ID, adreso, kartais eksporto/importo deklaracijos. Jei vežate komercines prekes, tada jau visai kita istorija – PVM, muitai, EORI, prekės aprašymas. Aš ne visada 100% žinau be papildomų klausimų, ar jūsų atveju reikės pilnos deklaracijos, nes priklauso nuo daiktų pobūdžio. Todėl geriau klausti anksti, ne oro uoste.

Kaina, laikas ir realūs kaštai

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, kai važiuoju į Londoną?

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, kai važiuoju į Londoną? Londonas dažnai sugadina gražius planus. Parkavimas, congestion charge, ULEZ, siauros gatvės, liftų rezervacijos, apsauga name, borough taisyklės – viskas gali kainuoti. Jei turite mažą krovinį, galite važiuoti patys, bet jei vežate buto komplektą, įmonė su patirtimi dažnai sutaupo laiko. Ypač jei reikia pakelti daiktus į 4 aukštą be lifto.

Kas nutinka, jei nespėju išsikraustyti iki nuomos pabaigos?

Tada prasideda tas nemalonus šokis su laikinu saugojimu. Gera įmonė gali pasiūlyti sandėlį, bet jis kainuoja. Blogesnė pasakys, kad palikite daiktus garaže pas draugą, o po mėnesio jie „kažkaip išsispręs“. Realus pavyzdys: klientė Mančesteryje vėlavo su raktais, o krovinys jau buvo paruoštas išvežti. Teko mokėti už saugojimą ir keisti maršrutą. Todėl data turi būti ne „apytiksliai penktadienį“, o konkreti.

Kaip pasakyti įmonei, kas tilps į 3,5 tonos mikroautobusą?

Nereikia būti inžinieriumi, bet reikia sąžiningumo. Nufotografuokite daiktus, pasakykite matmenis, kiek yra dėžių, ar yra čiužinių, stalų, dviračių, televizoriaus. 3,5 tonos furgonas neatrodo mažas, bet pilnas butas į jį netelpa taip lengvai, kaip rodo YouTube video. Kartais telpa vieno kambario butas, kartais tik pusė studijos. Jei pardavėjas sako „tilps viskas“ be klausimų, aš jau įtariu, kad jis nori tik paimti užsakymą.

Ar draudimas dengia įbrėžimus, įskilimus ir sugadintas dėžes?

Draudimas yra viena tų temų, kur visi sako „taip“, kol neateina pretenzija. Buitinis draudimas, krovinio draudimas ir pakavimo atsakomybė nėra tas pats. Jei daiktas buvo blogai supakuotas, įmonė gali sakyti, kad kaltas pakuotojas. Jei dėžė buvo pažymėta „trapu“, bet pakrauta po spintele, jau kita kalba. Prašykite parašytai: kas draudžiama, iki kokios sumos, kas yra išimtys. Popierius nėra gražus, bet po avarijos jis gražesnis už pokalbį telefonu.

Ar galiu vežti šaldytuvą, televizorių, dviračius ir senus baldus?

Gali, bet ne viskas keliauja taip pat. Šaldytuvą reikia išjungti prieš kelias valandas, išdžiovinti, pritvirtinti. Televizorių geriau vežti originalioje dėžėje arba specialiai paruoštą. Dviračiai kartais keliauja be dėžių, bet su apsauga, kad nesugadintų kitų daiktų. Seni baldai gali būti vertingi jums, bet vežėjui tai vis tiek sunkus, kampuotas krovinys. Kartą vežėme komodą, kuri klientui buvo „beverė“, o kelionės metu paaiškėjo, kad tai šeimos relikvija.

Dokumentai, muitinė ir saugumas

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, kai turiu šeimos namo daiktus?

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, kai turiu šeimos namo daiktus? Čia aš beveik visada linkstu prie įmonės, bent jau transporto dalyje. Namų krovinys reiškia daugiau baldų, daugiau rizikos, daugiau laiko pakrovimui, daugiau dokumentų. Jei dar yra vaikų daiktai, buitinė technika, kilimai, sodo įrankiai, tada savarankiškas variantas tampa sunkus. Galite sutaupyti, bet rizikuojate sugadinti daiktus, kurių nebeatkursite.

Ką daryti su dokumentais po Brexit?

Pirmiausia nesigąsdinti, bet ir nesiimti „kažkaip pravažiuos“. Turėkite daiktų sąrašą, asmens dokumentą, adreso patvirtinimą, pirkimo čekius tiems daiktams, kurie atrodo nauji, ir ryšį su asmenimi, kuri supranta muitinę. Jei vežate automobilius, dviračius su brangia įranga ar muzikos instrumentus, gali būti papildomų klausimų. Aš ne toks žmogus, kuris sako, kad visada viskas praeina be popierizmo. Po Brexit taip nebūna.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurie pasiima pinigus ir dingsta?

Čia reikia šalto proto. Normali įmonė neklausia tik „kiek moki“, o aiškinasi krovinį, datas, adresus, prieigą, draudimą. Ji pateikia sąmatą raštu, sutartį arba užsakymo patvirtinimą, aiškius mokėjimo terminus. Blogos įmonės dažnai skuba, spaudžia grynaisiais, keičia kainą dieną prieš išvykimą ir vengia atsakyti į paprastus klausimus. Jei žmogus sako „ponia, viskas bus gerai“, bet nieko neparašo, aš jau nervinuosi.

Ar reikia pakavimo paslaugų, ar geriau pakuotis pačiam?

Pakuotis pačiam galima, jei turite laiko ir normalių dėžių. Bet trapūs daiktai, indai, paveikslai, veidrodžiai, televizoriai ir stikliniai stalai reikalauja kitokio požiūrio. Įmonės pakavimo paslauga kainuoja, tačiau ji mažina ginčus: jei jie pakavo, sunkiau sakyti, kad kaltas klientas. Aš pats renkuosi tarpinį variantą: smulkmenas pakuoju pats, o brangius ir trapus daiktus palieku profesionalams. Taip dažniausiai ramiau.

Ar galima dalį daiktų siųsti paštu ar kurjeriu?

Taip, ir dažnai tai yra protingiausia. Drabužius, knygas, dokumentų kopijas, mažus virtuvės daiktus galima siųsti kurjeriu arba paštu. Baldus, čiužinius, buitinę techniką – ne visada. Svarbu nesupainioti siuntų: vienoje dėžėje nedėkite indų ir knygų, nes gausite plytą. Kartais žmonės siunčia 20 dėžių atskirai ir galvoja, kad taip pigiau, bet paskui negali jų visų atsekti. Geriau turėti numeraciją.

Maršrutas, pakrovimas ir praktika

Kiek laiko trunka daiktų pervežimas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Jei krovinys pilnas ir važiuojate tiesiai, galima tilpti į 1–3 dienas, priklausomai nuo kelto, eismo ir vairuotojų režimo. Grupinis krovinys gali užtrukti ilgiau, nes renkami kiti užsakymai, derinami adresai. Į Londoną kartais greičiau nei į Škotijos kaimą, nors žemėlapyje atrodo atvirkščiai. Todėl klausimas „kiek trunka“ nėra vienas skaičius. Gera įmonė duoda intervalą, ne pažadą iki minutės.

Kas geriau: keltas per Dover–Calais, Zeebrugge ar Roterdamą?

Dover–Calais yra klasikinis, greitas, bet kartais perpildytas maršrutas. Zeebrugge dažnai patogus didesniems furgonams ir sunkvežimiams, Roterdamas gali tikti tam tikriems maršrutams, bet prideda kilometrų. Kaina, oras, eismas, muitinės situacija – viskas keičiasi. Aš ne visada pasakysiu, kuris geriausias be konkrečios datos ir krovinio. Kartais greičiausias kelias nėra pigiausias, o pigiausias gali kainuoti nervus.

Ar verta važiuoti kartu su vairuotojais, kai kraunatės į Jungtinę Karalystę?

Kartais verta, kartais tikrai ne. Jei turite mažą krovinį ir norite viską kontroliuoti, galite važiuoti paskui. Bet su dideliu kroviniu vairuotojai turi savo grafiką, pertraukas, keltų laikus. Jūsų buvimas gali padėti, bet gali ir trukdyti. Buvo atvejis, kai klientas norėjo sėdėti furgone visą kelią, o tai sukėlė problemų dėl draudimo ir vairuotojo poilsio. Geriau sutarti, kas ir kada lydės krovinį.

Ką reiškia groupage ir kodėl jis kartais pigesnis?

Groupage reiškia dalinį krovinį: jūsų dėžės ir baldai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame furgone arba sunkvežimyje. Tai pigiau, nes kaina dalijama. Minusas – ilgesnis laikas, daugiau rankinių perkrovimų, didesnė rizika, jei krovinys blogai pritvirtintas. Pilnas krovinys brangesnis, bet paprastesnis. Jei vežate visą butą, full load dažnai logiškesnis. Jei vežate 12 dėžių, groupage atrodo protingai.

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, jei reikia laikino saugojimo?

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone, jei reikia laikino saugojimo? Čia įmonė dažnai laimi, nes ji gali suderinti iškrovimą į sandėlį, o ne į gatvę prie lietaus. Savarankiškai saugojimas reiškia, kad jūs ieškote vietos, mokate už prieigą, vežate daiktus mažomis partijomis. Jei naujas būstas dar neparengtas, sandėlis gali išgelbėti situaciją. Tik žiūrėkite, ar saugoma patalpa šilta, sausa ir apsaugota.

Rizikos, kurių niekas nemėgsta aptarinėti

Ką daryti su augalais, maistu, vaistais ir gyvūnais?

Augalai, maistas, vaistai ir gyvūnai – tai ne paprastos dėžės. Augalams gali reikėti fitosanitarinių dokumentų, maistui yra apribojimų, vaistams reikia receptų ar paaiškinimų, gyvūnams – visiškai atskira procedūra. Nevežkite mėsos, pieno produktų ar neaiškių skysčių „kaip nors prakišdami“. Tai gali baigtis konfiskavimu ir bauda. Tarp kitko, kava ir arbata dažniausiai mažesnė problema, bet vis tiek geriau pasitikrinti.

Kaip paruošti daiktų sąrašą, kad nekiltų problemų?

Sąrašas turi būti nuobodus, bet tikslus. Rašykite: 12 dėžių drabužių, 1 sofa, 1 stalas, 2 kėdės, 1 televizorius, 3 kartonai knygų. Jei daiktas senas, įrašykite „naudotas asmeninis daiktas“. Jei naujas, turėkite čekį. Nefotografuokite tik gražių kampų – nufotografuokite viską prieš pakraunant. Tai padeda ir draudimui, ir jums pačiam, kai po mėnesio neprisimenate, kur dingo keptuvės.

Ar kaina gali pasikeisti vietoje?

Gali, jei sąmata buvo padaryta iš oro. Pavyzdžiui, sakėte „trečias aukštas“, o ten penktas be lifto. Sakėte „mažas stalas“, o tai ąžuolinis stalas dvylikai žmonių. Sakėte „lengva prieiga“, o furgonas negali privažiuoti. Gera įmonė prieš keisdama kainą paaiškina, kodėl. Bloga pasako: „dabar bus daugiau“. Todėl visada siųskite video, nuotraukas ir būkite tikslūs.

Ar įmonė gali atsisakyti vežti kai kuriuos daiktus?

Taip, ir tai normalu. Dažniausiai neima degių skysčių, aerozolių, dažų, dujų баллонų, pavojingos chemijos, atvirų maisto produktų, gyvūnų be dokumentų. Kartais atsisako vežti labai sunkius pianinus, akvariumus, brangias antikvarines vertybes be specialaus draudimo. Jei įmonė sako, kad veš viską be jokių klausimų, tai ne visada gerai. Kartais „viską vežam“ reiškia, kad žmogus tiesiog nesupranta rizikos.

Ar galima kraustytis į Jungtinę Karalystę visiškai be streso?

Ne, negalima. Galima sumažinti stresą, bet visiškai jo panaikinti – tik reklamoje. Visada bus kažkas: vėluojantis keltas, pakilusi kaina, sugedęs liftas, pamirštas įrankis, kaimynas, kuris „tik penkioms minutėms“ užkabino durų staktą. Gerai organizuotas kraustymasis reiškia, kad problemos išsprendžiamos, o ne griauna viso plano. Aš labiau pasitikiu tais klientais, kurie ruošiasi blogiausiam scenarijui, nei tais, kurie sako „bus kaip bus“.

Kada vis dėlto verta rinktis savarankišką variantą

Kada aiškiai geriau kraustytis pačiam?

Geriau pačiam, kai daiktų mažai, turite patirties, turite kam padėti, turite laiko ir nesate priklausomi nuo labai griežtos datos. Jei vežate vieną kambarį, porą lagaminų, kompiuterį ir kelis drabužius, įmonė gali būti per didelė priemonė mažam tikslui. Bet jei jaučiate, kad planuojate „kažkaip“, geriau sustoti. Kraustymasis be plano dažnai tampa brangesnis už tvarkingą pervežimą.

Ar verta pirkti naudotą furgoną vietoje?

Kartais žmonės galvoja: nusipirksiu furgoną Anglijoje, persivešiu daiktus, parduosiu. Idėja graži, bet praktiškai sunkoka. Reikia draudimo, techninės būklės, vietos statymui, pardavimo rizikos, galimų mokesčių. Jei nesate mechanikas, galite įstrigti su gedimu prieš pat išvykimą. Kartą matėme klientą, kuris taupė £400, o paskui mokėjo £700 už pagalbą kelyje. Nebuvo labai linksma.

Ar draugų pagalba tikrai sumažina kainą?

Sumažina, jei draugai stiprūs, punktualūs ir nesipyksta per dėžes. Bet jei pusė komandos ateina „po pietų“, o kita pusė nežino, ką kelti, sutaupymas virsta chaosu. Dar svarbu: draugai neatsako draudimu už sugadintą televizorių. Aš gerbiu draugų pagalbą, tikrai, bet dideliam kroviniui geriau turėti profesionalų bent pakrovimui. Nuoskaudos tarp draugų kainuoja daugiau nei pervežimas.

Koks paprasčiausias patarimas prieš priimant sprendimą?

Paimkite popierių ir padalinkite į dvi puses: pats ir įmonė. Įrašykite kainą, laiką, riziką, dokumentus, pakrovimą, iškrovimą, saugojimą, draudimą. Tada pridėkite nervus, nors jų sunku įkainoti. Jei po šito vis dar norite važiuoti patys – puiku, galbūt taip ir reikia. Jei jau nuo sąrašo skauda galvą, bent pasikalbėkite su įmone. Ne visada reikia pasirašyti, kartais užtenka sužinoti realybę.

Išvada

Ar geriau kraustytis į Jungtinę Karalystę pačiam ar su įmone? Mano trumpas atsakimas: mažam, paprastam kroviniui kartais pačiam, dideliam butui ar namui dažniau su įmone. Svarbiausia – neskaičiuoti tik furgono kainos, o įvertinti visą kelią: pakavimą, muitinę, draudimą, laiką, prieigą, saugojimą. Geras sprendimas tas, po kurio daiktai atvyksta, o jūs dar turite jėgų gyventi naujoje vietoje.