Ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės? Visas tiesa apie logistiką, kurią niekas nepasako

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – po „Brexit“ visas pasaulis pasisuko ant galvos. Kas anksčiau buvo paprasta: pakrauname, važiuojame, iškrauname. Dabar? Dabar tai yra biurokratinis labirintas, kuriame reikia turėti gerą instinktą. Dažnai klientai klausia: ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės? Taip, galime, bet tai nebe taip paprasta kaip anksčiau. Turime omenyje ne tik fizinį pervežimą, bet ir dokumentus, muitinę, o ir dar tų vairuotojų nuotaikas, kurios kartais būna įdomios. Štai trumpai ir tiesiai, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių.

Kaip tai viskas veikia praktiškai?

Ar tikrai galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės?

Žinoma, tai mūsų kasdieninis darbas. Ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės? Neabejotinai taip, bet turiu pasakyti, kad „dideli“ gali reikšti viską nuo sofos iki pramoninio staklių komplekso. Esu matęs viską. Vieną kartą vežėme didžiulę šašlykines krosnį iš Velso, kuri vos tilpo į sunkvežimį su tiltu. Svarbiausia ne tiek dydis, kiek tai, kaip tai užfiksuoti dokumentuose, kad anglai muitininkai neišprotėtų. Jei daiktas yra nestandartinis, reikia mums iš karto nusiųst nuotraukas, nes kitaip negalėsime užsakyti teisingos vietos kelyje.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Priklauso nuo to, ką vadinate „greitai“. Įprastas maršrutas su keltu iš Doverio arba Harvičo į Europą užtrunka apie 3-4 dienas iki Lietuvos vartų, jei niekas neapsisuka. Bet realybėje? Kartais važiuojame savaitę. Paskutiniu metu anglų uostuose yra chaosas dėl migrantų krizės – vairuotojai gali stovėti po 10-12 valandų ties patikra. Tai ne mūsų kaltė, tiesiog situacija lauke. Tad jei jums skubu, geriau pasakykite iš karto, bandysime rasti maršrutą pro tunelį, nors ten irgi eilės.

Ar galite atvežti daiktą iš pačios Škotijos ar šiaurės?

Taip, važiuojame ir ten, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojams nepatinka važiuoti į šiaurę, nes ten keliai siauresni, o degalai brangesni. Be to, grįžtant tuščia sunkvežimiui tenka užkisti daugiau kilometrų. Vieną kartą teko vežti senovinius pianinus iš Glazgo. Vairuotojas taip nusivylė tuo keliu, kad vos neatsisakė reiso. Taigi, taip, ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės šiaurinių rajonų? Galime, bet tikrai už to papildomai sumokėsite.

Kas dėl Londono? Ar ten važiuojate?

Londonas... o, tai atskira istorija. Ten yra ULEZ zona (ultra mažų išmetamųjų teršalų zona). Jei mūsų sunkvežimis nebeatitinka naujausių standartų, ten tiesiog negalime važiuoti, arba gausime milžinišką baudą. Turiu pasakyti, kad dažniau linkstame į tai, kad klientas pats prisiveža krovinį į Sandridge arba kitą sandėlį už miesto ribų. Iš centralizuoto Londono išvežti ką nors didelio yra galvos skausmas – ir mums, ir vairuotojui, kuris ten praras pusę dienos spūstyse.

Ar galiu susitarti dėl konkretaus išvežimo laiko?

Galima bandyti, bet negarantuojam. Logistika yra kaip gyvas organizmas – jei prieš tai užstringa kelyne arba mechaninė gedimas, viskas pasislenka. Mes paprastai sakome „apie“ arba „tą savaitę“. Esu girdėjęs istorijų, kai kitos firmos žada „antradienį ryte“ ir atveža penktadienį. Aš stengiuosi nekalbėti apie tikslų valandą, jei tai ne ekspresinis reisas (kuris kainuoja tris kartus brangiau). Geriau būti nuoširdus ir sakyti, kad nežinai, neišliedi.

Ką daryti, jei daiktas netelpa į standartinę sunkvežimio dalį?

Tada reikia specialios technikos. Turime partnerių, kurie turi „low-loader“ tipo sunkvežimius arba mažesnius sunkvežimius su liftu. Bet tai jau nebe standartinis klausimas, ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės, o atskiras projektas. Ten kaina skaičiuojama individualiai, pagal tai, kiek reikia specialios įrangos ir priedangų. Kartais net reikia lydinti automobilio, kuris vežtų didelius elementus (pvz., ilgas medžio sijas).

Kainos ir pinigai (tiesa be gailesčio)

Kiek tai viskas kainuos?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Negaliu pasakyti tiksliai, nežinant ką, kur ir kada. Pervežimas iš Anglijos dabar yra brangiausias nei iš Vokietijos ar Lenkijos. Degalai, keltų kainos (kurios šokiruoja), muitinės tarpininkai. Vidutiniškai, jei kalbame apie vienos paletės kainą, tai svyruoja nuo 200 iki 400 eurų, priklausomai nuo kurio Anglijos krašto. Dideli daiktai – nuo 500 eurų ir be viršaus. Tarkime taip: jei kas nors siūlo už 50 eurų – tai būtinai apgavysčių arba jūsų daiktas nukeliaus į Afriką (juokauju, bet tikriausiai ne).

Kodėl kaina pasikeitė per pastaruosius metus?

„Brexit“ padarė savo. Anksčiau buvo ES rinka, buvo paprasta. Dabar kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto ir importo procedūras. Tai reiškia, kad mums reikia mokėti tarpininkams Anglijoje ir Lietuvoje. Be to, keltų kompanijos pakėlė kainas, nes mažiau vairuotojų nori važiuoti į JK dėl vizų problemų. Tas deficitas verčia mums mokėti daugiau už vietą kelyje. O infliacija, žinoma, padarė savo – degalai nebe pigūs.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mes stengiamės būti skaidrūs. Kainoje paprastai yra keltas, degalai ir darbas. Bet yra dalykų, kuriuos klientas numeta: pavyzdžiui, jei reikia specialios keltės įkėlimui (vadinamasis „tail lift“), tai papildomai 50 eurų. Arba jei vairuotojui reikia laukti ilgiau nei valandą prie adreso, nes nėra kieno pakrauti – tai laukimo mokestis. Tai ne paslėpta, bet klientai dažnai pamiršta apie tai skaityti sąskaitoje.

Ar reikia mokėti iš karto?

Įprastai prašome avanso arba pilnos sumos iš anksto, jei tai naujas klientas. Peržiūrėjęs daugybę atvejų, kai krovinys atvežamas, o klientas „nepasiruošęs“, mums teko taip daryti. Ypač jei pervežame brangius daiktus. Stabilios firmoms, su kuriomis dirbame metus, galime suteikti mokėjimo atidėjimą (pvz., 14 dienų su PVM sąskaita-faktūra). Bet tikrai nebevežame „pagal garbę“.

Ar galima gauti nuolaidą, jei daug daiktų?

Žinoma, logika paprasta – kuo daugiau krovinių, tuo mažesnė kaina už vieną vietą. Jei turite pilną sunkvežimį (FTL), tai kaina bus gerokai malonesnė nei jei vežtumėte dvi paletes. Taip pat, jei esate nuolatinis partneris, darysime nuolaidas. Bet nedarykite spaudimo per vieną kartą – maržos čia nėra tokios didelės kaip atrodo, daug pinigų nuvažiuoja keliuose.

Kas nutinka, jei aš atsisakau pervežimo?

Jei atsisakote prieš mes pakraunant arba užsakydami keltą – turime grąžinti pinigus, išskyrus išlaidas, kurias jau patyrėme (pavyzdžiui, negrąžinamos kelto bilietų sumos). Jei atsisakote tada, kai sunkvežimis jau stovi prie jūsų namų Anglijoje... tada turėsite sumokėti už pilną reisą, nes vairuotojo laikas ir kelias nėra nemokamas. Tai standartinė praktika.

Dokumentai – mūsų košmaras ir jūsų baimė

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis dalykas – prekių sandėravimo dokumentas (pavadavimo lapas) arba komercinė sąskaita (invoice). Be to, būtinas EORI numeris, jei esate verslas. Jei tai fizinis asmuo, perkeliantis turtą, reikia deklaracijos dėl asmeninio naudojimo prekių. Be šitų popierių neišvažiuosime nei iš Anglijos, nei į Lietuvą. O taip pat visada reikia galiojančio asmens dokumento, kuris priklauso siuntėjui ir gavėjui.

Kas tas EORI numeris ir kur jį gauti?

Tai Economic Operators Registration and Identification numeris. Be jo muitinė neleidžia dirbti. Jį galite gauti nemokamai internetu per Muitinės informacinę sistemą Lietuvoje (jei esate ES) arba HMRC Anglijoje. Procesas paprastas, bet užtrunka kelias dienas (kartais ir ilgiau, jei sistemos užstringa). Nerekomenduoju daryti tą pat dieną, kai turiu važiuoti vairuotojas – stresas visiems.

Ar jūs užpildote muitinės deklaracijas už mane?

Taip, tai mūsų darbas. Mes turime savo tarpininkus, kurie „kalba“ su anglų ir lietuvių muitinėmis. Jums nereikia stovėti prie terminalo ir rašyti kodų. Mums tik reikia tikslios informacijos: kas tai yra, kiek kainavo (reikalaus originalo pirkimo dokumento, jei tai ne nauja prekė), iš ko padaryta. Jei paduodate neteisingą info, baudas mokėsite jūs, o ne mes.

Kas vyksta su PVM?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, ir pervežate prekes tarp savo įmonių (arba tarp partnerių), tai dažniausiai taikomas PVM atpildo mechanizmas (nenurodomas PVM). Jei esate paprastas žmogus ir pervežate naudotus daiktus, PVM neturi mokėti, jei vertė mažesnė kaip 450 eurų (naujoms prekėms) arba jei tai asmeninis turtas. Bet taisyklės keičiasi kasmet, tai geriau patikrinti.

O jeigu aš pamiršau kažką parašyti dokumentuose?

Tai problema. Vieną kartą klientas parašė „baldai“ vietoje „sofa ir stalas“. Muitinė užkabino. Teko siųsti papildomus paaiškinimus, daryti korekcijas. Tai atidėjo reisą dviem dienoms. Būkite tikslūs. Muitininkai dabar yra labai budrūs, nes jie taip pat gauna spaudimą iš savo vyriausybių dėl kontrabandos. Netinkamas aprašymas gali sukelti įtarimą.

Ar galiu keliauti kartu su savo daiktais?

Teoriškai galima, jei tai yra „part load“ (dalinis krovinys) ir yra vietos, bet praktiškai neleidžiame dėl draudimo ir saugumo. Vairuotojas yra darbuotojas, jis turi poilsio režimą, o ne gidų. Jei norite keliauti, geriau išsinuomokite autobusą arba lėktuvą. Sunkvežimio kabinoje yra tik viena vieta vairuotojui. O dar dėl „Brexit“ vizų – kai kurie vairuotojai net neturi teisės imti keleivių.

Pakavimas ir įvairūs keistumai

Kaip turėčiau supakuoti didelį daiktą?

Kuo geriau, tuo geriau. Jei tai baldai – reikia apvynioti burbuliukine plėvele, uždėti kartono kampus. Jei tai metalas – padengti tepalu, kad nepradžiūvtų per jūrą (druskos ore). Mes ne atsakingi už tai, kas viduje, jei matome, kad išorėje tvarkinga. Tarkime, jei duodate nesusupakuotą veidrodį – jis 100% sulūžs. Keltų bangos yra šiurkščios.

Ar galiu užsakyti pakavimą Anglijoje?

Taip, turime partnerių, kurie gali atvykti pas jus, susirinkti daiktus, supakuoti į dėžes arba uždėti ant paletės. Tai kainuoja, bet sutaupo nervus. Ypač jei perkate daug daiktų iš „eBay“ arba „Facebook Marketplace“. Anglai dažnai tiesiog užmeta daiktą kieme ir sako „paimk“. Mūsų vyras gali tai padaryti, bet už papildomą mokestį už rankų darbą.

Kas dėl labai jautrių daiktų (pvz., pianinas, vaza)?

Reikia specialios dėžės su putomis (crate). Tą daro profesionalūs pakavimo meistrai. Paprasta plėvelė čia nepadės. Esu matęs, kaip buvo nugabentas senovinis vitražas – jis buvo įrėmtas į medinį rėmą su polistirenu. Tai kainavo daug, bet vitražas atvyko sveikas. Jei nesirūpinsit pakavimu, mes neprisiimsime atsakomybės už sužalojimą kelyne.

Ar galima pervežti transporto priemones (motociklą, automobilį)?

Galima, bet tai nebe paprastas klausimas, ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės, o specifinis transportas. Reikia VIN kodo, techninio paso. Automobilis turi būti užfiksuotas kaip krovinys, ne kaip vairuotojo automobilis. Dažniausia juos vežame atviroje platformoje arba išardoje (jei tai kai kuriose šalyse reikalaujama). Draudimas čia irgi brangesnis.

O jei aš nupirkau kažką iš „IKEA“ ar panašiai?

Tai paprasčiausia. Tiesiog mums duodate sąskaitą ir adresą sandėlyje. Mes susitvarkome su viskuo. Vienintelis dalykas – patikrinkite, ar sandėlyje sutinka išduoti prekes trečiajam asmeniui (mums). Kartais jie reikalauja, kad būtų gavėjo asmens kodas arba patvirtinimas el. paštu. Be to, atkreipkite dėmesį, kad jei daiktas yra per didelis įstatyti į furgoną (pvz., didelė spinta), reikės arba išardyti, arba vežti atvirame sunkvežimyje (tai rizikingu dėl lietaus).

Ar galiu įsidėti savo daiktų į tą pačią siuntą?

Taip, tai vadinama „konsolidacija“. Jei turite kelis dalykus iš skirtingų parduotuvių Anglijoje, mes galime juos surinkti į vieną vietą (pavyzdžiui, mūsų sandėlyje Midlandse) ir tada vienu sunkvežimiu vežti į Lietuvą. Tai nemažai sutaupo pinigų, palyginti su skirtingais siuntimais. Bet tai užtrunka ilgiau, nes reikia laukti, kol visi daiktai susirinks.

Rizikos ir nepriklausomi nuo mus veiksniai

Kas nutinka, jei kelyje nutinka avarija?

Tai blogiausias scenarijus. Mes turime draudimą „Civilinės atsakomybės vežėjui“ (CMR draudimas). Jis padengia žalą, kurią padarome jūsų daiktams, jei kaltė mūsų (pavyzdžiui, užkabino tunelyje arba užlipo ant šaligatvio). Jei kaltė kito vairuotojo – jo draudimas moka. Bet reikia būti sąžiningu – gauti pinigus iš draudimo kompanijos trunka. Ne iš karto.

O jei užeina į jūrą (keltas)?

Keltų kompanijos turi savo atsakomybės limitus, kurie dažnai būna labai žemi (pvz., 500 SDR vienetai). Esu girdėjęs istoriją, kai vairuotojas užmiršo užsidėti stabdžius po keltu, ir sunkvežimis nuslydo į jūrą. Visa važiuotė prapuolė. Jei pervežate brangius daiktus, būtinai pasidarykite papildomą draudimą „visų rizikų“ (All Risk). Tai nereiškia, kad mes blogai vairuojame, bet jūra yra neprognozuojama.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nedrįsčiau pasakyti „dažnai“, bet įvyksta. Ypač jei paliekate daiktą neapsaugotame kieme Anglijoje su užrašu „paimkite“. Mes turime GPS stebėjimą savo sunkvežimuose, bet jei reidas yra „sub-contracted“ (t. y. mes pasamdome kitą firmą), kontrolės mažiau. Visada patariu daryti nuotraukas prieš išvežant ir užkraunant. Tai geriausia apsauga.

Ką daryti, jei atvyksta sugadintas daiktas?

nedelsiant praneškite vairuotojui ir užfiksuokite žalą (nuotrauka, aktas). Negalima pasirašyti gražios sąskaitos-faktūros pristatymo, o po to skųstis. Vairuotojas turi užfiksuoti defektą CMR konosamente. Be to, esu girdėjęs, kad kai kurios firmos (ne mes, žinoma) bando užtepti dėmes tepalu arba pakeisti dalį ir tyla. Tikrinkite viską atidžiai dar prie sunkvežimio, kol jis dar stovi prie jūsų vartų.

Ar būna situacijų, kada mes tiesiog negalime važiuoti?

Taip, dėl oro sąlygų (pūga Anglijoje uždaro uostus) arba dėl streikų. Paskutinį kartą prancūzų žvejai streikavo ir blokavo keltus. Mes stovėjome tris dienas. Tokiu atveju mes neprisiimame atsakomybės už vėlavimą, tai yra „Force Majeur“. Tokios situacijos retos, bet įvyksta. Tiesa, stengiamės iš karto pranešti ir rasti alternatyvą, jei įmanoma.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka lietuviškai ar angliškai?

Tai reali problema. Mes dirbame su vairuotojais iš visos Europos – lenkais, rumunais, ukrainiečiais. Jie dažnai kalba tik rusiškai arba savo kalba. Jei reikia kažką paaiškinti dėl krovinio, geriau rašyti mums (dispečeriui), o ne šaukti į vairuotoją telefonu. Jis gali tiesiog nepasakyti. Mes visada esame ryšyje ir galime versti. (Nors kartais ir mums sunkiai sekiasi susikalbėti su kai kuriais kalbėjimo akcentais, pripažinsiu).

Ar verta rizikuoti su pigiomis firmomis?

Nemanau. Rinkoje yra daug „one-man-show“ firmų, kurios turi vieną seną „Scania“ ir veža viską kiek gali. Jie nedraudžia, neturi gerų kontaktų su muitine. Jei kas nors nutinka – jie tiesiog išjungia telefoną. Mes esame čia jau 20 metų. Mūsų reputacija svarbiau nei vienas reisas. Geriau sumokėti šimtu daugiau, bet būti ramu.

Ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės, jei jie yra pavojingi?

Kai kurius pavojingus krovinius (ADR) taip, bet ne visus. Reikia specialių leidimų. Paprastai chemija, degalai – taip. Bet brangiai. O jei tai tiesiog didelė sofa – tai ne pavojingas krovinių, tiesa? Nereikia gąsdinti žmonių. Svarbiausia aiškiai parodyti kas viduje, kad muitinėje neįtartų, kad ten kas bloga.

O galiausiai, ar verta viską tai daryti?

Jei daiktas brangus ar jums brangiai vertinamas (sentimentali vertė) – taip, verta pasamdyti profesionalus. Išvežti tai patys su priekaba gali atsieiti brangiau dėl vizų, muitinės klausimų ir nuovargio. Leiskite mums susirūpinti. Mums tai darbas, o jums – ramybė.

Išvada

Taigi, atsakant į klausimą, ar galite pervežti didelius daiktus iš Jungtinės Karalystės – atsakymas yra teigiamas, tačiau su daugybe „bet“. Reikia kantrybės, geresnio supratimo apie dokumentus ir realaus požiūrio į kainas. Esu matęs daugybę siuntų, kurios nukeliavo per visą Europą, ir galiu pasakyti, kad gerai suplanavus – viskas vyksta sklandžiai. Negalima tik palikti visko paskutinę minute. Pasitikėkite patirtimi, o ne pigiausia kaina, ir jūsų daiktai pasieks namus saugiai.