Ar galite pervežti baldus iš Jungtinės Karalystės? Ką būtina žinoti apie muitinę ir logistiką

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mažai kas mane gali šokiruoti, tačiau klientai dažnai klausia to paties: ar galite pervežti baldus iš Jungtinės Karalystės? Atsakymas paprastas – taip, galime, bet procesas dabar yra visai kitoks nei prieš penkerius metus. Nereikėtų manyti, kad tai tiesiog prikrauti vairuotoją ir važiuoti, nes po „Brexit“ pasidarė daugiau popierių nei pačių kelių. Dažnai žmonės sėda prie pietų Londono ar Mančesterio ir mano, kad rytoj jau baldai stovės jų bute Vilniuje, tačiau realybėje reikia susitvarkyti EORI numerius, muitinės deklaracijas ir dar daugybę smulmenų, kuriuos dažniausiai užmirštame iki pat paskutinio momento. Štai trumpas ir netvarkingas vadovas, kaip tai veikia iš vidaus.

Pagrindai: ką reikia žinoti prieš skambinant

Ar įmanoma apskritai pervežti baldus iš JK dabar?

Žinoma, įmanoma, bet tai nebėra taip paprasta kaip anksčiau, kai galėjai važiuoti be stabdymų. Dabar reikia tiksliai žinoti, kas keliauja – ar tai nauji baldai, ar naudoti, ar jie turi kokių nors apdailos medžiagų. Viską turi deklaruoti vairuotojas arba brokeris, todėl svarbu, kad jums būtų paruošti visi duomenys, kitaip krovinys gali stringti uoste Dover’je arba Klabate (Calais). Tai įmanoma, bet reikia kantrybės.

Kas pasikeitė po „Brexit“ dėl baldų pervežimo?

Ogi pasikeitė viskas, pradedant nuo to, kad dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis. Anksčiau nebereikėjo jokių T1 dokumentų ar eksporto deklaracijų, o dabar be jų nepraeisi. Vairuotojai dabar praranda daug lauko laukdamas muitinėje, o kai kurios mažos firmos tiesiog atsisako vežti į JK, nes jiems neapsimoka galvoti su šituos parašymais. Mums tai daromas darbas, bet kainos dabar kitos.

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Tai labai priklauso nuo to, kur tiksliai reikia vežti. Jei tai Londonas ar pietiniai rajonai, tai įprastai nuo pakrovimo iki iškrovimo Lietuvoje eina apie 4–6 darbo dienas, jei nėra eilių. Tačiau jei reikia važiuoti gilyn į Škotiją ar Velsą, gali prireikti ir savaitės, ypač jei vairuotojas turi laikytis poilsio režimo. Be to, jei dokumentai bus blogai parengti, laukimas gali užtrukti net ir kelias dienas prie pat sienos.

Ar vežate ir iš mažųjų miestelių, ar tik iš didmiesčių?

Važiuojame visur, kur yra keliukas, netgi tuos toliausius kampelius Kornvalyje arba Šiaurės Airijoje (nors ten jau ir keltų reikia). Tiesa, reikia suprasti, kad jei tenkas reikia važiuoti į kažkokią kaimą su siaurais gatvelėmis, didelis sunkvežimis ten tiesiog nepravažiuos. Tada reikia organizuoti perkrovimą į mažesnį automobilį, o tai papildomai kainuoja ir laiko.

Kas dėl dalinio krovinio (part load) – ar įmanoma?

Taip, tai labai populiari paslauga, kai klientui nereikia mokėti už visą sunkvežimį. Surandame kitus keleivius ir juos sudėliame. Bet čia yra vienas „nepatogus“ momentas – reikia laukti, kol mes surinksime visą mašiną. Gali užtrukti savaitę, dvi, kol susirinksime pakankamai krovinių iš skirtingų JK regionų. Jei skubate, geriau užsisakyti pilną mašiną.

Ar būtina, kad aš pats būčiau pakrovimo vietoje?

Nebūtina, bet labai padeda, jei galite kas nors atsiųsti. Anglijoje žmonės dažnai pasikrauna patys arba nuomoja „man with van“ ir užveža daiktus į mūsų sandėlį centriniame Anglijos mieste. Taip mums pigiau, nes vairuotojas nevažinėja tuščias po visą šalį. Jei negalite rasti kas, mes galime siųsti savo vairuotoją tiesiai į duris, bet tai brangiau.

Dokumentai ir muitinė: popieriaus karas

Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti?

Būtina turėti prekių sandėlyje apskaitos dokumentą (pvz., prekių sąrašą) su svoriais ir vertėmis. Be to, reikalingas EORI numeris, jei verslas, o jei asmu – asmens kodas, kuris turi būti užregistruotas Muitinės sistemoje. Be šito nė nepraeisite per JK muitinę (eksportas) ir vėliau per Lietuvos muitinę (importas).

Kas tai yra EORI numeris ir kur jį gauti?

Tai Economic Operators Registration and Identification numeris, be kurio neįmanoma jokių oficialių prekybos operacijų su trečiosiomis šalimis. Lietuvoje jį išduoda Muitinės departamentas, ir paskubiuotiems klientams dažnai tenka skambinti ten ten ir laukti. Jei jo neturite, krovinys bus sustabdytas ir jums teks mokėti baudas už laikinąjį sandėliavimą.

Kas yra T1 dokumentas arba tranzito deklaracija?

Kai išvežame daiktus iš Anglijos, jie tampa „ne ES“ prekėmis. Norint juos atvežti į Lietuvą, reikia uždaryti tranzitą (T1), kad muitinė žinotų, kur prekės keliauja ir kad jos nebuvo parduotos kelio atkarpoje, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tai daro brokeris, o jums už tai reikia sumokėt, nors dažnai klientai manyk, kad tai vyksta automatiškai.

Ar reikia muitinės brokerio paslaugų?

Manau, kad būtina, nebent jūs pats esate brokeris. Bandyti užpildyti šitas deklaracijas pačiam, nežinodamas tikslių tariffų kodų, yra būdas nusipirkti galvos skausmo. Vieną kartą turėjau klientą, kuris norėjo taupyti, pats suklydo deklaracijoje, ir vairuotojas praleido savaitę laukdamas patikslinimų. Geriau padėkite pinigus specialistui ir miekite ramiai.

Kas dėl PVM mokėjimo – jį reikia mokėti Anglijoje ar Lietuvoje?

Paprastai, jei pervežate naudotus asmeninius daiktus į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, PVM mokėti nereikia (įvežimo procedūra). Bet jei tai verslo daiktai ar naujos prekės, tai teks mokėti Lietuvos muitinei, o ne JK. Sunku apibūdinti visus atvejus vienu sakiniu, bet dažniausiai PVM laukia jūsų (importo) šalyje.

Kas vyksta, jei pateikiate neteisingus duomenis?

Tada prasideda problemos. Muitinė gali pradėti kontrolę, reikalauti papildomų paaiškinimų, o blogiausiu atveju – nubausti pinigine bauda arba konfiskuoti prekes. Vieniems klientams pavyko nukeliauti su neteisingu svoriu, ir tiesiog teko mokėti brangiai už perskaičiavimą. Geriau iš karto parašyti tiksliai, kaip yra, net ir jei tai atrodo keista.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną baldą atskirai?

Ne visada, bet rekomenduojama būti kuo tiksliau. Muitinės sistema dažnai klauso apie prekės rūšį (pvz., „mediniai baldai“), kiekį ir svorį. Jei turite dešimt kėdžių, parašykite „10 vnt. kėdžių“. Būtina nurodyti maždažią vertę, nors naudotiems daiktams tai dažnai būna „simbolinė“ vertė, bet turi būti loginė.

Kas dėl senų baldų ar antikvariatų – ar yra kokių apribojimų?

Seni baldai dažnai turi specifinius reikalavimus, ypač jei yra padaryti iš rūgštinės medienos ar turi įmontuotą senovinę techniką. Kartais reikia specialių leidimų, jei mediena yra saugoma rūšis (kaip kad raganosis kaštonas ar kažkas panašaus). Nereikia manyti, kad senas reiškia be reikalavimų – kartais seni daiktai sudėtingesni nei nauji.

Ar reikia pildyti EX1 formą?

EX1 dažniausiai naudojamas, kai vyksta išvežimo procedūra iš ES (arba į ES atvežimo). Kai keliaujame iš JK (ne ES), ten daugiau dėmesio skiriama eksportui iš JK pusės (nors jie vadinasi kitaip), o įvežime į Lietuvą naudojame IM arba T1 priemonę. Gali būti, kad aš dabar painioju terminus (nėra vėl nieko stebabino), bet brokeriai viską sužino.

Kainos ir mokėjimai: kas tikrai kainuoja

Kiek apytiksliai kainuoja baldų pervežimas iš JK į Lietuvą?

Kainos šokuoja kaip šuo uodega. Prieš porą metų buvo pigiau, o dabar, kai brangsta kuras ir keltai, prasidėjo chaosas. Už pilną sunkvežimį (apie 22 tonas) reikėtų skačiuoti nuo 1200 iki 2000 eurų (gali būti ir daugiau), o už dalinį krovinį – nuo 50–100 eurų už kubą. Visiems sakyti vieną kainą neįmanoma, reikia žinoti tikslų adresą.

Kas yra „muitų užstatas“ (Duty) ir ar reikia jį mokėti?

Jei pervežate naudotus asmeninius daiktus, į kurias gyvenate ne mažiau kaip 6 mėnesių, muitų užstatas (Duty) netaikomas. Bet jei pervežate naujus baldus iš parduotuvės, teks sumokėti muitus pagal tarifą (mediena, tekstilė ir t.t.). Dažnai klientai manyk, kad ką nors nusipirko internete ir tai nėra mučiuojama, bet muitinė su tuo nesutinka.

Ar mokate už pakrovimą ir iškrovimą Anglijoje?

Tai priklauso nuo paslaugos rūšies. Jei imame „nuo durų iki durų“, tai taip, skaičiuojame už vairuotojo darbo valandas Anglijoje (jie ten brangūs). Jei atvežate patys į mūsų terminąą, tuomet tik už transportą. Anglijoje darbuotojai negali dirbti ilgiau be poilsio, tai reikia derinti laiką, kitaip reikės mokėti už dviejų vairuotojų komandą.

Kas dėl kuro papildymų – ar jie įskaičiuoti?

Daugelis firmų dabar skaičiuoja kuro priedą atskirai, nes kuro kaina keičiasi kas savaitę. Aš asmeniškai stengiuosi taip nesudaryti, bet kartais tenka pridėti 5–10 proc., jei kuras staiga pakyla. Geriau tai aptarti iš anksto, kad nesusitiktumėte prie vairuotojo su piniginės atidarymu.

Ar galima susimokėti tik gavus baldus Lietuvoje?

Dauguma klientų nori taip, bet mums reikia sumokėti už keltą, kurį reikia įsigyti iš anksto, ir už degalus. Taigi įprasta praktika yra avansinis 30–50 proc. mokėjimas, o likutis – gavus prekes. Esu matęs atvejų, kai klientas atsisako imti krovinį, kai jau jis yra Lietuvoje, todėl mes be įmokos nebedirbame.

Kas vyksta, jei vairuotojas turi laukti ilgiau nei numatyta?

Jei jūsų kaltės vairuotojas laukia (pvz., užrakintas namas, nėra raktų, neįleidžia sandėlio saugnikas), tuomet laukimo mokestis skaičiuojamas pagal valandas. Anglijoje tas mokestis yra didelis, todėl būtinai suderinkite laiką. Vieną kartą laikėme vairuotoją 4 valandas, nes klientas pamiršo pasakyti, kad turi raktus nuo gamybos.

Ar galima mokėti svarais ar tik eurais?

Mes galime priimti svarus pagal dabartinį kursą, bet geriau mokėti eurais, kad nebūtų dvigubo konvertavimo nuostolių. Be to, jei mokate į JK sąskaitą, gali tekti mokėti JK bankų mokesčius, kurie kartais būna dideli. Patogiausiai yra pervesti į ES sąskaitą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Dauguma „pigų“ pervežėjų nesako apie vairuotojo dienpinigius, kuriuos reikia mokėti, kai jis užsienyje. Tai nėra paslėptas mokesčis, tai įstatymas. Taip pat, jei reikia spec. technikos (kranas, liftas), tai visada papildomai. Geriau klausti „kas įskaičiuota“, o ne „kiek kainuoja“.

Kelionės eiga ir kas gali pasidaryti ne taip

Ar baldai bus apsaugoti kelionės metu?

Žinoma, juos apgaubiamas stretch plėvele, o reikalingus atvejais dedame į dėžes. Tačiau nereikėtų manyti, kad tai yra stiklinis vitrinas – vairuotojas gali staigiai stabdyti, o sunkvežimis šokuoja. Jei turite labai brangų paveikslą ar vazą, rekomenduoju juos vežti asmeniškai arba ypatingai uždėti.

Kas jei telpa į dalinį krovinį, bet aš skubu?

Tuomet reikia žiūrėti, ar turime tuščią vietą artimiausiame reise. Jei neturime, turite laukti. Kartais pavyksta „įkišti“ į tą pačią mašiną, jei vairuotojas dar neįvežės į uostą, bet tai loterija. Skubant visada brangiau – tai logistikos dėsnis.

Ar vežate pianinus ar labai sunkius daiktus?

Vežame, bet reikia įspėti iš anksto. Pianinas, ypač „grand piano“, reikalauja ne tik jėgos, bet ir įrangos. Vienas klientas nenumatė, kad jo pianinas netilps į liftą, ir tekdavo keltis per langą (kaip sakyti, tai buvo labai įdomi diena mums). Už sunkius daiktus imamas papildomas mokestis už manipuliavimą.

Kas jei baldai sugesti ar dingsta?

Mes turime atsakomybės draudimą, kuris dengia dalį vertės. Bet taisyklės yra griežtos – jei pats pakrovote ir blogai prifixavote, draudimas negalioja. Reikia užpildyti specialią formą su pastabomis apie defektus prieš pakrovimą, kitaip vėliau neįrodysite, kad nebuvo įbrėžimo nuo pat pradžių.

Ar atvykstate į kaimo vietoves Lietuvoje?

Taip, bet vėl gi, jei kelyje yra tiltas, kurio aukštis yra 3 metrai, o mūsų mašina 4 metrai, mes nepravažiuosime. Tada reikia organizuoti perkrovimą į mažesnį sunkvežimį (pervilką). Tai nėra mūsų kaltė, kad vietovės infrastruktūra neatitinka standartų, bet klientui tai sukelia nepatogumų.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigo Anglijoje dėl techninių problemų?

Tai retkas atvejis, bet jis įvyksta. Tada mes siunčiame kitą vairuotoją arba mechaniką, bet tai užtrunka. Negalėsite padaryti nieko, tik laukti. Už technines avarijas mes neatsakome, bet stengiamės padėti kuo greičiau. Vieną kartą vairuotojas pūlė padangą prieš pat keltą ir praleido visą dieną.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS, tačiau vairuotojai kartais išjungia telefoną arba signalą praranda uosto tuneliu. Mes stengiamės duoti apytikslę informaciją, bet nereikėtų tikėtis, kad matysite mašiną kaip taksį per „Uber“ programėlę. Kartos tiesiog sakome „jau artėja“ ir tai tiesa.

Kas dėl tarpininkų – ar geriau ieškoti tiesiogiai vairuotojo?

Tarpininkai (brokeriai) yra geri tuo, kad turi platų kontaktų tinklą, bet jie dažnai nežino, kas vyksta realiame lauke. Dirbdami tiesiogiai su vežėju (kaip mes), gausite tikresnę informaciją. Kai kas bando ieškoti „Facebook“ grupėse ir tenka gaila, nes ten daug nesąžiningų vairuotojų, kurie pasiima avansą ir dingsta.

Paskutiniai dalykai ir patarimai

Ar verta pirkti baldus iš „eBay“ ar „Gumtree“ Anglijoje?

Verta, jei žinote, ką įsijungiate. Ten galima rasti pigiai, bet pervežimo išlaidos gali prilygti baldų kainai. Be to, visada yra rizika, kad pardavėjas aprašo kaip „puikią būklę“, o iš tikrųjų tai šiukšlės. Nėra grąžinimo politikos tokiuose atvejuose.

Kas dėl draudimo – ar jis automatinis?

Jis nėra automatinis, jį reikia sudaryti (arba jis yra įtrauktas į sutartį). Patikrinkite, ar draudimo suma dengia jūsų daiktų vertę. Dažnai standartinis draudimas yra tik 10 eurų už kilogramą, tai jei vežate brangų sofą, gali būti, kad gausite per mažai.

Ar reikia deklaruoti dovanas iš Anglijos?

Taip, jei dovanos viršija tam tikrą vertę (nors asmeniniam naudojimui dažnai atleidžiama, bet formaliai reikia deklaruoti). Muitinės sistemos yra sujungtos, ir jos mato, kas vyksta. Geriau būti sąžiningas, nei vėliau aiškintis, kodėl atvežėte 5000 eurų vertės kompiuterį „kaip dovaną“.

Kaip elgtis su šiukšlių išvežimu?

Vairuotojas neveža šiukšlių, jis veža krovinius. Jei baldus išmontuojate vietoje, reikia susitvarkyti su išmetamaisiais daiktais patys. Anglijoje už tai gali bausti, jei paliksite ant gatvės, todėl susitarkite su vietine savivaldybe apie atliekų surinkimą.

Ar galite pervežti baldus iš Šiaurės Airijos?

Tai sudėtingesnė istorija, ten reikia važiuoti per jūrą (keltas į Dubliną arba Škotiją). Brangiau ir ilgiau. Rekomenduoju gerai pagalvoti, ar verta, nes kartais pigiau nupirkti tokius pačius Airijoje arba Bendriojoje rinkoje.

Kas atsitinka, jei aš pats susirandu transportą Anglijoje iki uosto?

Tuomet jums reikės organizuoti visus dokumentus iš pusės iki pusės. Nerekomenduoju to daryti, jei nežinote sistemų. Gali būti, kad jūsų pasirinktas vežėjas niekada nebuvo girdėjęs apie T1 dokumentą, ir jūsų krovinys liks Klabate.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro klientai?

Pagrindinė klaida – laikyti, kad viskas vyks taip pat kaip prieš 2010 metus. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas taps ir muitinės tarpininku, ir krovėju, ir konsultantu. Kiekvienas turi savo funkciją, ir jei bandysite tai sumaišyti, gausite brangų rezultatą.

Ar galite garantuoti pristatymo datą?

Galime pateikti tik numatomą datą. Geopolitinė situacija, orai, eilės keltuose – vis tai įtakoja. Galime garantuoti tik tai, kad stengsimės padaryti geriausiai. Jei jums reikalinga būtent data renginiui (pvz., vestuvėms), planuokite pervežimą savaitę iki jo.

Kas dėl paletės – ką tai reiškia?

Jei daiktus uždėtumėte ant paletės (jei tai tinka), tai būtų pigiau ir saugiau. Tačiau baldai dažnai neįtelpa ant standartinės paletės. Tada naudojame specialias dėžes arba tiesiog įtvirtiname grindyse. Kiekvienas atvejis individualus.

Ar galima pasitikėti pigiausiais pasiūlymais rinkoje?

Jei kas siūlo pervežti pilną sunkvežimį iš Londono už 800 eurų – bėkite tolyn. Tai arba apgavystė, arba mašina be draudimo, arba jis nebus pajėgus atlikti darbą pagal taisykles. Rinkoje nėra stebuklų, kainos apytiksliai vienodos visur.

Ar turite kontaktų Lietuvos muitinėje?

Turime, bet mes negalime įsikišti į jų procesus. Mes tik padedame pateikti duomenis. Jei jie nuspręs patikrinti krovinį, mes negalime jų sustabdyti. Tai valstybės institucija, jiems nereikia mūsų leidimo.

Kas dėl alkoholio ar maisto produkto pervežimo su baldais?

Tai yra griežtai draudžiama be specialių leidimų. Negalima paslėpti degtinės sekcijoje tarp lentynų. Muitinės šunys tai aptiks. Viska reikia deklaruoti atskirai, o tai yra visai kita istorija su mokesčiais.

Ką daryti, jei netekite daiktų sąrašo?

Tai didelė problema. Reikia atstatyti iš galvos, bet tai rizikuojant, kad deklaracija bus netiksli. Geriau visada fotografuoti daiktus prieš pakrovimą arba rašyti sąrašą iš karto. Vieniems klientams teko skambinti į parduotuvę Anglijoje, kad išsiųstų kvitą.

Ar galima pervežti biuro baldus?

Taip, bet reikia nurodyti, kad tai verslo turtas. Tais atvejais gali būti taikomi kiti mokesčiai, ir reikia daugiau dokumentų iš įmonės. Asmens baldų ir įmonės baldų procedūros šiek tiek skiriasi.

Ar turite kokių nors patarimų pabaigai?

Geriausias patarimas – nedarykite prielaidų. Klauskite, rašykite, tikrinkite. Ar galite pervežti baldus iš Jungtinės Karalystės? Taip, mes tai darome kasdien. Tačiau sėkmė priklauso nuo to, kiek gerai jūs pasiruošę ir ar norite su mumis bendrauti atvirai. Geriau paprašyti pagalbos iš anksto nei gydyti nervus prie sandėlio vartų.

Trumpai tariant, baldų pervežimas iš Anglijos dabar yra sudėtingesnis nei buvo anksčiau, bet visiškai įgyvendinamas. Pagrindas yra suprasti, kad tai ne tik fizinis pervežimas, bet ir biurokratinis procesas, kuriam reikalingi tikslūs duomenys ir kantrybė. Jei viską suplanuosite ir nepabandysite taupyti dokumentuose, jūsų baldai pasieks namus saugiai. Nors kartais ir būna nesklandumų su keltais arba vairuotojo laiku, bet profesionali komanda visada sugebės išspręsti problemas. Sėkmės jūsų perkelimui ir tikimės, kad šis informacija buvo naudinga.