Ar galite perkraustyti namus į Londoną: visa tiesa apie kainas, rizikas ir muilo burbulius

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvišimt penkerius metus. Gyvenimu mačiau viską – nuo tą, kai vairuotojas su baltųjų pirštų manikyru bandė užkrauti pianiną, iki tą, kai klinetas atsidūrė ne Britanijoje, o... bent jau po viena savaitę žadėjo atvykti. Dažnai žmonės klaustą: „Ar įmanoma sėkmingai perkraustyti namus į Londoną?“. Taip, įmanoma. Bet taj yra ne taip paprasta, kaip atrodo „YouTube“ vaizdo įrašuose. Kiekvienas perkraustymas yra kaip maža filmo drama, kurioje režisierius – Murphy dėsnis, o statistai – muitinės pareigūnai. Čia ne tik apie tai, kaip įstatyti sofą į vandenį (t.y. furgoną), bet ir apie dokumentus, kuriuos pirmadienį priima, antradienį – ne.

Kai susiduriate su galimybe perkraustyti namus į Londoną, iš kilo pradeda kilti tūkstančiai klausimų. Ar brangu? Ar saugu? Ar mano indai nulūžs? Nerašau čia jokių akademinių vadovėlių, tiesiog pasakysiu, kaip tai yra iš vidaus. Bus tiesiog, kartais šiek tiek netvarkingai, taip kaip būna realiame gyvenime, kai bandote sudėti gyvenimą į dvidešimt keliasdešimt dėžių. Užsukite diržus, dabar paaiškinsiu, kaip tai veikia iš tikrųjų.

Kaip prasideda viskas ir kiek tame „užkabina“

Kiek kainuoja perkraustyti namus į Londoną?

Tai labai dažnas klausimas, bet atsakymo beklaida yra neįmanoma. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar gi einate su savim (t.y. dalis keliauja bagažo skyriuje). Paprastai, jei turite butą, kainos svyruoja nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio kubiniais metrais. Paskaičiuoti tūrį būtina, kitaip kaina总线 bus kaip lietuviškas oras – nenustatyta. Dar pridirbti su „ekstra“ paslaugomis, pvz., pakavimu. Jei norite, kad mes supakuotume jūsų lėlę su gyvybe (vadinamas „porcelianu“), tai bus brangiau, bet mažiau nervų jums.

Ar reikia mokėti už patį perkraustymą iš karto?

Gerai, čia esmė. Niekada nemokėkite 100 % iš karto. Mes dažniausiai imame apie 30–50 % avanso, kad užtikrintume, kad vairuotojui duosime degalams. Likęs pokyčio sumokamas tada, kai krovinys jau atvyksta į Londoną arba akimirksniu prieš išsikrovimą. Yra firmų, kurios reikalauja pilnos išankstinės apmokėjimo – neva „už rezervaciją“. Aš asmeniškai tokių vengiu kaip ugnies. Kas jei jums nupirks bilietą ir dingsta? Jums liks pinigai pasitraukti, o daiktai – Vilniuje.

Kiek laiko trunka tas kelias į Londoną?

Standartiškai, kai šaltis nepuola, tai nuo įkrovimo Lietuvoje iki iškrovimo Londone praeina maždaug 3–5 dienos. Viskas priklauso nuo Kilo uosto arba Doverio perkėlos. Kartais, jei vekate ypatingai didelį krovinį, gali tekti važiuoti kitu maršrutu, pvz., pro Harwichą, kas truputį prailgina kelionę. O dar yra tas „vežamasis“ laikas. Vairuotojai turi poilsio režimus, juos negalima laužyti, nebent jie robotai. Tad jei žadės atvykti antradienį, galite tikėtis trečiadienio (arba ketvirtadienio, jei kels „juodąjį kalną“ – vairuotojo nuovargį).

Ar galima važiuoti dalimis (kombinuotas krovinys)?

Taip, tai vadinama „ daliniu kroviniu “. Jei turite mažai daiktų, pvz., tik 10 kubinių metrų, mes surandame kitą klientą, kuris taip pat važiuoja į Jungtinę Karalystę, ir dalinamės furgonu. Tai pigiau, bet... lėčiau. Reikia laukti, kol užpildomas furgonas. Kartais žmonės nepyksta, kad turi laukti savaitę-dvi. Bet jei skubate, geriau išsinuomoti atskirą furgoną, nors ir kainuos brangiau (geriau sakyti – „gerokai brangiau“).

Ką daryti, jei turiu automobilį, kurį noriu vežti į Londoną?

Automobilius vežame dažnai. Jie užkemšami į furgoną su specialia įranga (tokia „keltuvai“). Bet svarbiausia – vairavimo pažymėjimas ir techninė apžiūra. Be to, kai atvykstate į UK, turite 6 mėnesius užsiregistruoti automobilį vietinėms sistemoms (DVLA). Dažnai žmonės apie tai pamiršta ir gauna baudas. Ne be reikalo sako, paslėpta kaina – tai ne tik pervežimas, bet ir tolesnė biurokratija.

Ar jūsų įmonė daro ir perkraustymą iš Londono atgal?

Žinoma, mes dirbame abiem kryptimis. Iš tikrųjų, dauguma klientų – lietuviai, kurie grįžta iš Londono atgal, nes nebebeišlaiko gyventi ten arba sugalvojo, kad „namuose geriau“. Taigi, jei reikia perkraustyti namus į Londoną arba iš Londono atgal – maršrutas tas pats, tik dokumentų gairelė šiek tiek pasisuka priešinga kryptimi (breksitas padarė savo).

Dokumentai, muitinė ir tas „Brexitas“

Kaip dabar veikia muitinė su šiais „Brexit“ dalykais?

O, čia yra nuobodu. Po 2021 metų perkraustyti namus į Londoną tapo sudėtingiau. Dabar jau ne ES viduje, tad reikia deklaruoti daiktus. Jeigu jums perkraustymą apmoka įmonė (darbdavys), tai gali tekti mokėti PVM ir muito. Jeigu tai asmeniniai daiktai (Transfer of Residence – ToR01), tai dažniausiai atleidžiama nuo mokesčių. Bet reikia užpildyti tą pažymą ToR01. Jeigu jo nėra – gali būti nemalonumai. Aš vieną kartą pamiršau pasakyti klientui apie tai, ir mes stovėjome pasienyje penkias valandas (įvykis realus, gėda prisipažinti).

Kas tas ToR01 pažyma ir kur ją gauti?

Tai tokios „Transfer of Residence“ formulė, kurią leidžia britų mokesčių inspekcija (HMRC). Ji leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Užpildote internetinę paraišką, ir jums duoda unikalų numerį. Šį numerį būtina duoti mums, kai ruošiame perkraustymo dokumentus. Be to, neįsivaizduoju, kodėl žmonės tuo laiku neužpildo... vistiek reikia. O dar reikia įrodymų, kad gyvenote ne JK ne mažiau 12 mėnesių. Paimkite savo sutartis, komunalinius mokesčius – viskas prireiks.

Ar tikrai patikrins mano daiktus muite?

Gali būti, kad ne. Kartais jie tik pasižiūri kompiuteriu ir leidžia. Kartais sustoja ir pradeda kuopti po dėžėmis. Ypač jei atrodo įtartai – dėžė su užrašu „indai“, bet viduje svyra kaip su metalu. Geriausia nieko neslėpti. Muitininkai turi „šeštąjį jausmą“ – jie jaučia melą. Taigi, jei turite kokių nors brangų alkoholio butelių (daugiau nei leidžiama), geriau deklaruokite, arba... nesivažiuokite. Nors pas ten alkoholis brangus, todėl masiškai nebeveža.

Ar galiu vežti maistą ir vaistus?

Maisto produktus geriau nevežti, išskyrus dėžę sausainių sau galvonai. Mėsą, sūrį, pieno produktus – neįsivaizduoju. Jums tiesiog nurodys į šiukšliadėžę. Brexitas sustabdė visą maisto importą be specialių licencijų. Vaistus – galite su receptu, bet ne didelius kiekius. Keli mėnesiai vartojimui – OK. Dėžė paracetamolio sukelia įtarimų, kad turite prekybą.

Ar reikia draudimo?

Privalomas dalykas. Mes visada siūlome draudimą, dažniausiai nuo 3 % apdraudžiamos sumos. Klausiate – kodėl? Nes buvo atvejis, kai furgoną užplūdo lietus pro netyčia atidarytą angą (pakrovimo metu vairuotojas pamiršo uždaryti)... žodžiu, buvai skaudu. Drabužiai apsapuvę. Jeigu nėra draudimo – niekas nieko nekompensuos. Geriau permokėti šiek tiek už draudimą, nei verkti vėliau.

Kas darbes su pasais ir dokumetais vairuotojui?

Vairuotojas turės būti girtas... o ne, šip. Jis turi turėti savo pasus, vairuotojo pažymėjimą, draudimą. Bet jums reikia parodyti pavedimus apmokėjimui (jei reikia įrodyti pinigų šaltinį). Ir, svarbiausia, kelionės planą. Jie nori žinoti, kur važiuojame, ką ir kodėl.

Pakavimas, krovimas ir kiti „malonumai“

Ar galiu pats supakuoti dėžes?

Taip, galite, bet tikrai ne viską. Jei pats supakuojate indus, o jos atvyksta sulūžusios, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją, nes negali įrodyti, kad supakavote tinkamai. Geriausia, kad „lūžtantį“ daiktą supakuotų mūsų specialistai (o bent jau suteiktų dėžes). Jie naudoja burbuliukų plėvelę... aš asmeniškai myliu tą plėvelę, ji stebuklingai veikia.

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite parduotuvės dėžių, kurios jau buvo sudėtos tris kartus. Jos tiesiog suirus perkeliant ant kelių metrų aukščio. Reikalingos tvirtos, dvigubos sienelės dėžės. Galite jas nusipirkti iš mūsų. Mes dėžes tikrai neperkrauname (žinoma, nebraižome ant jų piešinių). O šiaip, jei dėžė braižoma – reiškia, ji stipri.

Kaip elgiamės su baldais? Ar juos išardote?

Dideli daiktai – spintos, lovos,sofos – dažniausiai būna išardomi. Nė vienas neįves 2 metrų spintos pro duris, jeigu nebūsite jų išardę. Kai perkraustyti namus į Londoną, mūsų komanda atvyksta su įrankiais. Viską išardome, užrašome ant dėžių „kairė spintos dalis“, „dešinė spintos dalis“, „screwbag“ (varžtų maišelis). Importuojant į Londoną – suvarome viską atgal. Bent jau turėtume (nors kartais varžtų maišeliai pasimetą, o ten – chaosas).

O pianinas? Ar įmanoma jį vežti?

Pianinai – mano siaubas. Jie sunkūs, jie trapūs. Reikia specialių ratų, o kartais – net keltuvo. Negaliu tikrai pasakyti, kiek tai kainuoja, nes priklauso nuo to, ar tai „stalas“ (pianinas) ar „koncertinis“ (grandas). Paprastai vienas pianinas kainuoja kelis šimtus eurų už pakrovimą-įkrovimą, o dar reikia pagalbos įkrovimo vietoje (jei nėra liftą). Prašau, duokite mums žinoti apie pianiną iš anksto, kad nustebtume vairuotoją.

Ar padėsite iškrauti dėžes į kambarius?

Taip, mes ne statome dėžių kalno koridoriuje. Viską atvežame į atitinkamus kambarius, pagal užrašus ant dėžių („Virtuvė“, „Miegamasis“, „Vaikų“). Bet jeigu norite, kad mes išpakuotume dėžes ir sudėtume knygas ant lentynų – tai jau papildoma paslauga, kurią reikia aptarti iš anksto. Dažniausiai žmonėms pakanka, kad dėžės būtų tame kambaryje, kur reikia.

Kas daryti, jei namuose yra siauros laiptinės?

Iš anksto visada nufotografuojame laiptinę. Ar mes įvegsime soją pro 80 cm laiptų? Galime sulenkti soją, galime išardyti ją. O jeigu netelpa – turime problemą. Tada reikia kelti per langą (jeigu yra keltuvas). Kartais klientai sako: „Įsliumsime!“. O pasirodo – neįsliumpa. Tai mums brangiai kainuoja laiko.

Rizikos, problemas ir ką daryti, kai kažkas ne taip

Kas nutinka, jei furgonas sugenda?

Technika sensta, sensta ir mes... šiaip juokauju. Bet tikrai, gali sugesti. Tada mes kviečiame pagalbą iš artimiausios serviso stotės. Jeigu dėl to vėluojame, mes atsiprašome, bet daugiau nieko nedarysime (kitaip kalbant, kompensacijos už vėlavimą paprastai nėra, nebent sutartyje parašyta kitaip). Geriausia turėti draudimą. O jei jums labai skubėti – gana blogai.

O jei prarasite mano daiktą?

Prarasti sunku, bet galima susidurti su padidėjusia „dėžių“ skaičiumi (t.y. dėžė atsirado ne iš jūsų). Tokiu atveju pradedame ieškoti. Jeigu radome – pristatome. Jeigu ne – draudimas padengia žalą. Pasakyti tiesiai – per šiuos metus nei vienos dėžės nepraradome bent jau (gal mažą kėdutę vieną...). Turime sistemą barkodų.

Ar saugu palikti daiktus furgone naktį?

Mums būna sunku. Britanijoje vagystės dažnai. Todėl mes nustebome taisyklę – vairuotojas negali palikti pilno furgono stovėti neapsaugotoje vietoje be priežiūros per naktį. Todėl jie sustoja saugiuose stovėjimuose. Tai padidina kainą (mokestis už stovėjimą), bet taip saugiau jums.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju?

Dauguma furgonų turi 2-3 vietas. Taip, jūs galite sėdėti šone. Nors reikia pasitikrinti, ar vairuotojas ne piktas (juokauju). Bet rimčiau – tai galima. Tačiau atsiminkite, kad tai ne kelionė limuzinu. Bus kalbota, girdėsi variklio garsą. Ir jūs turėsite turėti pasą ir vizą (jei reikia), nes kertate sieną.

Kaip elgtis su „girtu“ vairuotoju?

Nerašau apie mus, bet... yra įmonių, kurios samdo ne savo vairuotojus, o samdytas iš „galvos“. Jei jums atrodo, kad vairuotojas neblaivus – nedelskite ir skambinkite mums. Tai saugumo klausimas. Mums draudžiama vairuoti neblaiviam. Mes tai stebime, bet... žmonės yra žmonės.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Lietuvoje nėra tradicija, bet Anglijoje – taip. Jei vairuotojas padėjo ne tik įvežti į namus, bet ir išnešė viskas į 4 aukštą be lifto... Geriau duoti keletą svarų ar „pirtuvų“ (tai kalba jų). Jie džiaugsiai.

Ką daryti atvykus į Londoną

Kas nutinka atvykus į Londoną?

Vairuotojas jums skambina arba rašo žinutę („We are here“). Tada jis pradeda iškrauti. Jeigu yra kur užsistatyti – gerai, jei ne – tenkos stovėti ant gatvės su „išjungtos“ varikliu... Žodžiu, gauti „parking ticket“ yra dažna dalyk, todėl pasirūpinkite vieta.

Ar reikia mokėti už „Congestion Charge“ ar „ULEZ“ Londone?

O, tai svarbu. Jeigu įvežame į Londono centrą (Užmiesčio zona), mums gali tekti mokėti užvažiavimo mokestį (Congestion Charge) arba ULEZ (užtaršą). Senesni furgonai gali net neįvažiuoti. Reikia tai patikrinti iš anksto, kad neišleistumėte pinigų ne ten. Dažniausiai šią kainą įskaičiuojame į galutinę sumą, jeigu žinome maršrutą.

Ar galiu iškart užsiregistruoti savo adresą?

Jūs turite adresą, į kurį krovinys atvežamas. Tas adresas turi būti tikslus (post code). Vairuotojai naudoja GPS. Jei adresas neteisingas – bus problema. O registracija gyventojo – tai jau jūsų reikalas, su „council“ (savivaldybe).

Kaip elgtis su drabužiais, jei juos reikia pasiūti?

Jei žiema, o drabužių daug – gerai. Vasarą – galima ir ne. Bet jei reikia pasiūti kelis drabužius – nusipirkite „clothes rail“ (drabužių stovą). Taip nenuspausite kaip buvo įdėta į dėžę.

Ar galima palikti dėžes pas jus dar šiek tiek dienų?

Jei nėra kur statyti – ne. Mums reikalinga tuščia mašina kitam užsakymui. Mes negalime laikyti jūsų daiktų furgone. Jeigu reikia sandėliavimo – turime sandėlius Lietuvoje ir Londone. Tai papildoma kaina.

Kas daryti, jei radau trūksta daiktų po iškrovimo?

Skambinkite mums iš karto. Patikriname vaizdo įrašus iš furgono kamerų (jei turime). Žiūrime, kas nutiko dažnai galima rasti, kad dėžė „užkliuvo“ gale.

Išvados

Kai susirenkite visus šiuos dalykus į vieną krūvą, galbūt pasidarys baisu. Bet iš tikrųjų, pas mus, dirbančių srityje jau tą dešimtmetį, viskas yra įprasta. Perkraustyti namus į Londoną reiškia ne tik fiziškai perkelti daiktus, bet ir padėti jums susitvarkyti su tais biurokratiniais malonumais, kuriuos sukelia Brexitas. Dauguma klientų sako, kad po visko būna tiesiog padėkoti, kad galima tiesiog atsigulti lovoje (jeigu spinta sėkmingai sukurta, žinoma, be varžtų). svarbiausia – nebijoti klausti ir nebijoti pasitikėti,bet tik tas, kuris rodo draudimą ir sutartį. Geros kelionės (atgal), ir sėkmės naujuose namuose.