Ar galite perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai? Ne tik klausimas, bet ir realijos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – klausimas „Ar galite perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai?“ pasigirda kas antrą kartą. Iš pradžių atrodė paprasta: įkėlėm, nuvažiavom, iškėlėm. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė, o tie milžiniškos sofos iš „DFS“ ar „IKEA“ nebėra tik dėžės, kurias galima numesti ant pakrovos. Dabar tai yra logistinis iššūkis, kuriam reikia ne tik stiprių rankų, bet ir kantrybės su dokumentais. Dažnai žmonės galvoja, kad saugumas – tai tai, kad baldai nenukris ant žemės, bet aš čia kalbu apie tai, kad jie nenukristų nuo krovininio rėmo Londone arba neprapustų muitinėje Lietuvoje.

Kai klientas klauso apie saugumą, jis dažniausiai turi omenyje „ar man grąžinsite pinigus, jei something nutiks“. O man tenka aiškinti, kad saugumas prasideda ne tuomet, kai vairuotojas užsideda saugos dirželius, o dar tada, kai tik susisiekiate su mumis ir pasakote, jog turite 3 metrų ilgio seklyčinę, kuri, beje, neįeina pro liftus. Tad taip, perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai galima, bet tai reikalauja daugiau nei tik gero norio. Tai reikalauja patirties, kurios aš turiu daugiau negu norėčiau pripažinti, kai matau, kaip žmonės bando taupyti ant pakavimo.

Pagrindai ir toks nemalonus pinigų klausimas

Kiek maždaug kainuoja perkraustyti didelius baldus iš UK į Lietuvą?

Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek tos baldų iš tiesų yra. Jei tai tik viena didelė lova ir spinta, galėtum šnekėti apie 600–800 eurų, jei viskas eina daliniu krovininiu mikroautobusu (angliškai „part load“). Bet jei reikia perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai ir pilnam konteineriui arba viskam furtui, kainos šokteli iki 2500–3000 eurų. Tarkime, paskutinis klientas mums mokėjo 1200 eurų už dviejų kambarių buto išvežimą iš Mančesterio, buvo daug stiklo, tad teko investuoti į daugiau pripučiamų plėvelių. Reikia suprasti, kad kelyje yra degalai, keltų mokestis (o jis dabar užkietėjęs), ir vairuotojo darbas.

Ar apima draudimas, jei baldai sugenda kelyje?

Standartinis draudimas mūsų srityje dažnai yra apie 10 eurų už kilogramą, bet tai nėra automatinis dalykas. Kai sakome, kad galime perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, tai draudimas yra to saugumo dalis. Tačiau jei tu pats supakuoji porcelianą į senas „Lidl“ maišus ir jis subyrės, draudimo kompanija tikrai nieko nebgrynins. Geriausia sudaryti „viskas įskaičiuota“ (all risk) polisą, kuris gali padengti žalą, bet už tai teks mokėti papildomai 1–2 proc. nuo krovinio vertės. Vakar vienas klientas atsisakė pilno draudimo, kad būtų pigiau, ir dabar turiu jam aiškinti, kodėl jo televizorius turi įbrėžimą.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp skirtingų kompanijų?

Nes kai kurie tiesiog meluoja, o kiti dirba legaliai. Yra „piemenys“, kurie veža ką nori savo „Ford Transit“ be jokio leidimo. Kai jie sako, kad gali perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai ir pigiai, jie turi omenyje, kad jie įmes tą baldą į saloną be jokios apsaugos. Aš dirbu su kruopščiais logistikos partneriais, kurie turi CMR draudimą, moka atostogas vairuotojams ir moka mokesčius Lietuvoje bei Anglijoje. Skirtimas tame, kad jei su jais kas nutinka, tu žinai, kur skambinti, o ne su „WhatsApp“ numeriu, kuris rytoj išsijungs.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Dažniausiai taip, nebent sutarsime kitokio tipo paslaugą. Kartais į kainą įeina standartinis plėvelės (stretch wrap) kiekis, bet jei turi tą tėvo seną, 200 kilogramų svorio vitrą, jai reikės specialios dėžės, medienos rėmų ir daug putų. Tai kainuoja, tiesiog kainuoja. Negaliu aš duoti vairuotojui dovanų 50 eurų vertės medžiagų, kai jis už darbą gauna fiksuotą sumą. Tačiau jei sutinki užsakyti „pilną pakavimą“ (full packing service), tada medžiagos įeina į valandinę arba fiksuotą pakavimo kainą.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau nei norėčiau pripažinti. Ypatingai Anglijoje, kur tenksta stovėti spūstyse po M25 arba netoli Feliksstou. Kai bandom perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, laikas – tai ne tik pinigai, bet ir nervai. Mes paprastai skambiname klientui iš karto, kai žinome, kad bus vėlavimas. Jei vėluojame dieną dėl techninių priežasčių, mes kompensuojama nakvynę vairuotojui arba, jei reikia, išlaikome jį lauke, kad jis užbaigtų darbą kitą dieną ryte. Nepasakyčiau, kad tai įvyksta visada, bet stengiamės nebraizyti klientams ant lūpų.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Tai jautri tema. Oficialiai viskas turi eiti per sąskaitą, kad nesusidarytum проблем su VMI ar HMRC (Anglijos mokesčių inspekcija). Tačiau žinau, kad dalis klientų mėgsta turėti „kišenėlę“. Aš asmeniškai nedraudžiu vairuotojams pasiimti nedidelio avanso už pakrovimą, bet didžiąją dalį reikia pervesti. Jei kas nors pasakys, kad reikia viską sumokėti grynaisiais į rankas be kvito – bėkite toliau. Tai kažkoks nelegalas, o ne rimta kompanija.

UK, Brexit ir kitos bėdos

Kaip „Brexit“ pasikeitė perkraustymo procesą?

O kaip... buvau laimingesnis prieš 2020 metus. Tada buvo tiesiog įvažiavome, išvažiavome. Dabar, kai perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai reiškia dar ir prasibrauti pro biurokratiją. Reikia pildyti custom declarations deklaracijas, turėti EORI numerius. Jei turi naujų baldų, reikia mokėti PVM ir importo mokesčius. Jei senų (naudotų) – tada taikoma „Transfer of Residence“ procedūra, kuri leidžia atsiskaityti be mokesčių, jei gyvenai ten ilgiau nei 12 mėnesių. Bet viena klaida dokumentuose – ir tavo baldai stovi sandėlyje Tilbury arba Dover’is.

Ar galiu vežti maistą ar vaistus tarp savo daiktų?

Daryk tai tik savo rizika, bet aš nerekomenduočiau. Muitininkai tikrai nemėgsta, kai tarp sofos skyrių randami kiaušiniai ar dešros. Jei bandysi perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai ir įsiliesite ten pusę savo šaldytuvo, gali būti, kad visa siunta bus sugriauta inspekcijos. Vaistai (receptiniai) – tai visai kita istorija, reikia turėti gydytojo išrašą angliškai, o ne lietuviškai, kad suprastų pasienio pareigūnai. Geriau viską suvalgykite išvykimo išvakarėse.

Kas dėl jūsų elektrinių prietaisų – ar jie veiks Lietuvoje?

Anglijoje tiekia 230V kaip ir mes (taip, taip, jie turi 230V, ne 110V kaip JAV), tačiau kištukai yra skirtingi. Reikia arba pakeisti kištukus, arba naudoti adapterius. Tarkime, jei pervežame didelę buitinę techniką, mes įspėjame, kad viryklės ar indaplovės gali reikalauti montavimo pakeitimo, nes dujų ar vamzdynų išvadai gali skirti (tam Anglijoje irgi yra savi standartai). Taigi, saugumas čia ne tik apie tai, kad nesubraižytum, bet kad nedegtų tavo namai įjungus skaitmeninį laikrodį.

Ar reikia turėti inventoriaus sąrašą (packing list)?

Absoliučiai taip. Be jo niekas nepraleis pro sandėlį. Tame sąraše turi būti parašyta ne tik „sofa“, bet ir „ruda odinė sofa, 2m ilgio, be defektų“. Kadaise įvyko situacija, kai klientas parašė „baldai“, o muitininkas pareikalavo atidaryti visą furtą, nes įtiko, kad gali būti nelegaliai įvežami alkoholiniai gėrimai (ir ne be reikalo, kartais taip būna). Norėdami perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, turime būti tikslūs kaip chirurgai.

Ar reikia mokėti PVM už naudotus daiktus?

Jei gauni „Transfer of Residence“ statusą, tai nereikia. Tai yra didelis pliusas. Turi pateikti dokumentus, kad esi gyvenęs Anglijoje ir dabar grįžti į Lietuvą amžinai (arba bent ilgam). Jei esi tik perkėlęs dalį daiktų, pvz., nusipirkai baldus „eBay“ ir nori atvežti čia pardavinėti – tada taip, reikės mokėti 21 % PVM ir importą. Aišku, kiekvienas atveju individualus, bet dažniausiai grįžtantiesiemsems tėvynėn mokesčių nėra.

Kas dėl mažylių – ar jie turi kokių nors apribojimų?

Ne jie, o jų tėvai su daiktais. Vaikiškos kėdutės, vežimėliai – viskas turi būti tvarkingai surinkta. Muitinėje retai kada kyla klausimų dėl žaislų, nebent jie atrodo kaip brandžios amunicijos (tai juokinga, bet reglamentai griežti). Bet jei turi kokią nors seną vaikišką lovelę su panėręmis medžio elementais, gali būti problemų su fitosanitariniais reikalavimais. Geriau tokias dalykus palikti Anglijoje arba sudeginti (juokauju).

Baldų dydžiai, svoris ir kitos „malonios“ detalės

Ar jums pavyks perkraustyti mano 3 metrų ilgio sofos?

Labai dažnai kyla šis klausimas. Klausimas ne ar mums pavyks, o ar ji įlįs pro tavo duris Anglijoje ir Lietuvoje. Didžioji dalis mikrovonų (Luton) turi ilgio apie 4 metrus viduje, taip kad perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai technikos požiūriu galima. Problema dažniausiai būna su „L“ formos sofomis, kurios yra nepertraukiamos. Tada reikia arba išmontuoti, arba pakelti pro langą (ir vėl – rizika). Pirmiausia visada matuok kambarys, o ne sofos.

Ką daryti, jei baldas neįeina į liftą Lietuvoje?

Tai klasika. Blokuojame gatvę, statome pakėlimo kraną (jei reikia) arba tiesiog nešiomis per laiptus. Paskutinis kartą nešėmę 300 kilogramų spintą į penktą aukštą be lifto, vairuotojas beveik atsistatė. Tai papildomai kainuoja, žinoma, „man hours“ (žmogaus valandos) nėra pigios. Bet jei nori tą spintą turėti – nėra kito kelio. Viskas priklauso nuo to, kaip sugebame suderinti laiką, kai kranas nėra užimtas.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežimą?

Jeigu baldas yra per didelis, prasiveržia pro duris ar yra per sunkus (pvz., didelė sieninė spinta), taip, išmontavimas būtinas. Kai kurie klientai sako: „o, tai jie patys susirinks“. Ne visada. Kai bandom perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, rizikuojame, kad pjūklas nušoks paskutinis suktukas. Geriau, jei baldų meistras arba mūsų packeris tai padaro tinkamai, o ne vairuotojas, kuris turi tiesiog nukelti krovinią prieš 7 valandą ryto.

Kaip apsaugote stiklus (vitrinas, stalus)?

Tai man yra nervų valymas. Stiklas yra pačios blogiausios būklės daiktas pervežti. Naudojame specialias stiklo dėžes su sustiprintomis sienelėmis, tarpus užpildome putomis. Kartais net plečiamą popierių. Vieną kartą gavom vitriną, kurią klientas pats apvyniojo viena plėvele. Atvyko, ir ji buvo suskilusi į tūkstantį dalelių. Gaila, bet to neįmanoma uždrausti, tik įspėti. Mūsų atveju, stiklas beveik visada pasiekia tikslą sveikas.

Ar galima vežti drabužius tiesiog maišuose?

Galima, bet nepatariu. Tada tenka juos dėti ant baldų viršaus, o jei kas ten užslenka – viskas užsiteršia arba susiraukšėja. Rekomenduoju drabužių dėžes (wardrobe boxes) – tai tokios aukštos dėžės su strypu viršuje, ant kurios galima užkabinti kabyklus. Taip tavo kostiumėliai ir suknelės nebus suspaustos į kamuolį. Klientai dažnai sako, kad tai brangu, bet kai pamato rezultatą, dėkoja.

Ar svoris turi įtakos kainai?

Taip, aišku. Bet ne taip, kaip manytum. Jei turi vieną sunkią dėžę su knygomis, tai nėra problema. Jei turi dvidešimt tunų metalo laiptų – tai jau kita istorija, reikės specialios technikos. Paprastai pervežimui skaičiuojame tūrį (kubinius metrus), bet jei dalykas yra ypatingai tankus (pvz., safas ar masyvus akmens stalviršis), apmokestinimas gali būti pagal svorį. Už tokius dalykus visada imamas papildomas mokestis už „special handling“.

Kas vyksta kelyje (ir kas gali suklysti)

Kur lošia vairuotojai naktį?

Dauguma gerų kompanijų turi sutartas sustojimo vietas – saugias aikšteles, pvz., „Truckstop“ tinklas prie greitkelių. Ten yra dušai, maistas ir saugumo kameros. Kai sakome, kad galime perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, tai turime omeny, kad krovinys nenuvažiuos į kažką panašaus į dykros vidury be priežiūros. Bet žinau, kad kai kurie „vaikinukai“ miega tiesiog kelyje, kad sutaupytų 20 svarų. Tai rizika, kurią pasirenka tu, kai renkiesi pigiausią pasiūlymą.

Kas daryti, jei sugenda sunkvežimis kelyje?

Tai mano blogiausias košmaris. Tuomet mes stengiamės surasti kitą vairuotoją tame pačiame regione, kuris galėtų perkrauti. Tai vadinama „transshipment“. Tai gali užtrukti 1-2 dienas ir, žinoma, kainuoja pinigus. Bet gerųjų draudimų (CMR) dėka bent dalis žalos padengiama. Vieną kartą mums degalų baką uždarė klijais (pikti dėl brexit’o kaimynai?), teko skambinti technikai.

Ar galima sekti, kur mano daiktai yra realiu laiku?

Dabar jau beveik visi turi GPS trackerius. Galiu pasakyti: „Dabar jis yra šalia Birmingham“, arba jau perkelią Lamanšą. Tai suteikia ramybės. Ypač kai laukiam tą didelę vitriną. Tačiau signalas gali dingti tunelyje arba kalnuotuose regionuose (pvz., Vokietijoje), todėl nedelsk panikuoti, jei pamatyti, kad punktas nejudėjo valandą.

Kas vyksta, jei Anglijos muitinė pasirinks patikrinti krovinį?

O tai jau „fiasko“. Jie gali uždaryti visą furtą ir vežti į sandėlį patikrai. Tuomet tau reikės mokėti už sandėliavimą ir iškrovimą (labai brangu Anglijoje). Kol jie ieško draugų ar kontabandos, turiš sėdėti ir laukti. Norint perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, reikia turėti švarius dokumentus, kad net nebūtų priežasties juos sustabdyti. Bet kartais jie sustabdo tiesiog random.

Ar dažnai įvyksta avarijų su krovininiais?

Ne taip dažnai kaip su lengvaisiais automobiliais, bet įvyksta. Sunkvežimiai yra sunkūs ir lėti. Tačiau jei priešais staiga užsistoja eilė (kas Anglijoje yra kasdieninis vaizdas), padėtis gali būti įtempta. Aš visada sakau vairuotojams – geriau pavėluoti, nei skubėti. Tiesa, kai kurie klientai verčia skubėti, kai jau susiruošė ir nupirkto sklypo laukia. Nesušokuok ant vairuotojo dėl to.

Ar daiktai gali sušlapti lietaus kelyje?

Net jei lietus lyja kaip iš kibiro, profesionalus furtas yra hermetiškas. Tačiau jeigu krovinys įkeltas į atvirą platformą (plokščiadugnį) – tada tai būtina uždengti stipria tarpu. Jei mums reikia perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, mes niekada nesiūlome atvirų platformų, nebiga tai yra kažkas labai atsparaus (pavyzdžiui, medienos rąstai). Baldai ir vandenys – tai blogiausia kombinacija.

Draudimas, skundai ir pabaigos

Ką daryti, jei atvykęs radau sulaužytą baldą?

Pirmiausia – nieko nekelk ir nesižiūrėk. Pafotografuok vietą, kur tai buvo (pvz., tarp kitų dėžių). Parašyk pastabą į CMR sąskaitą (kurią turi pasirašyti vairuotojas). Jei vairuotojas atsisako pasirašyti – skambink policijai (tai rimtai). Vėliau rašyk pareiškimą draudikui. Be to, mes visada patikriname, ar nebuvo pažeistas pats baldas prieš įkeliant (vairuotojas daro nuotraukas Anglijoje). Jei pažeidimas atsirado kelyje – mokame kompensaciją.

Ar tikrai mokėsite kompensaciją, jei aš suklysiu su dokumentais?

Jei suklysi su deklaracija (tarkim, nurodysi neteisingą SVNR ar prekės kodą), tai tavo problemos. Muitinė gali pareikalauti mokesčių iš tavęs arba mūsų (kaip代理). Mūsų atveju, mes iškelsime sąskaitą tau už tą triukšmą. Negaliu atsakyti už tavo klaidas, aš galiu tik padėti jas ištaisyti už papildomą mokestį. Būk tikslas su tuo, ką parašai inventoriaus sąraše.

Kodėl kartais atsisakome vežti tam tikrus daiktus?

Dėl pavojingų medžiagų. Negali vežti degiųjų skysčių (benzinas, alyvos) dideliais kiekiais. Negali vežti ginklų (be specialių leidimų). Kartais atsisakome vežti labai senus, pelėsiais apaugusius kilimus, nes tai gali užkrėsti visą krovinį (ir kiti klientai skųsis). Norėdamas perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, aš turiu pagalvoti apie kitus klientus, kurie keliauja tame pačiame ferte.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne. Mes nesuteikiame keleivių pervežimo paslaugų (tai reikalauja kitos licencijos ir draudimo). Be to, vairuotojas turi poilsio laikus, jis negali kalbėtis visą kelionę. Taip pat, jei įvyks avarija, tu būsi įsivėlęs į ilgas bylas su draudikais. Geriau susitikti Lietuvoje. Nors žinau, kad kai kurie „meluotojai“ pasiima žmonas važiuoti „kaip keleiviams“ – tai nelegalu ir pavojinga.

Kaip reaguoti, jei vairuotojas yra nemandagus?

Gali atsitikti. Jis gali būti pavargęs po 1000 km. Jei jį įžeidžia arba negerbia turtą – skambink man iš karto. Aš su juo kalbėsiusi lietuviškai. Tačiau prašau suprasti, kad kai žmogus neša 50 kilogramų sofa antrą aukštą, jis gali būti ne per linksmas. Nereikia tikėtis, kad jis bus kaip viešbučio porteris. Jis yra vairuotojas ir krovėjas vieno asmenyje.

Ar galima užsakyti tik išvežimą iš namų be pakavimo?

Taip, tai vadinama „loading only“. Tu pats įdedi daiktus į dėžes, mes tik užkeliame į furtą. Tačiau tada turi būti tikras, kad tavo dėžės laikys svorį. Jei dėžė subyrės vairuotojui ant kojų, jis gali būti labai neryžtingas. Rekomenduoju visgi bent pasamdyti „supervizorių“, kuris užtikrintų, kad viskas tvarkingai įkelta. Arba tiesiog nusipirkite gerų dėžių.

Kiek laiko užtrunka viskas iš viso?

Nuotolis nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1800-2000 km. Vairuotojas gali važiuoti apie 9 valandas per dieną (pagal tachografą). Taigi, kelionė viena kryptis trunka apie 2 dienas (įskaitant Keltą ar Tunelį). Taigi, jei paimtume tą antradienį ryte, tikėtina, kad atvyksime į ketvirtadienį arba penktadienį. Tačiau reikia skirti laiko ir pakavimui (pusei dienos) bei iškrovimui. Taigi, viskas trunka apie 4-5 darbo dienas.

Galite duoti garantiją, kad viskas pasiekys tvarkingai?

Galiu duoti 99 proc. garantiją. Tas 1 proc. yra stichija – ugnis, avarija, aktas Dievas. Bet su mano patirtimi ir komanda, stengiamės, kad tas 1 proc. niekada nepasitiktų. Dirbame ne pirmą metą ir turime daugiau nei 10 000 sėkmingų kelionių (tikrai ne išgalvojau). Tikrai galime perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai, jei tu sąžiningai pasakai, ką turi, ir leidi mums mūsų darbą atlikti kaip priklauso.

Išvada

Taip, galime. Ir ne tik galime, tai darome kasdien. Svarbiausia yra nesigailėti pinigų už gerą pakavimą ir pasirinkti ne tą, kuris siūlo „pigiausiai rytą“. Perkraustyti didelius baldus iš UK saugiai reiškia pasitikėti profesionalais, kurie žino, kas yra CMR ir kodėl reikia EORI. Niekada nežinok, kas nutiks kelio metu, bet su geru draudimu ir tvarkinga komanda, tavo tėvo spinta pasieks naująjį namą Lietuvoje taip pat graži, kaip buvo Londone (o gal net geresnė, po to apdailos). O aš tęsiu savo darbą, rūpindamas tuo, kas vyksta už kabinos sienų.